Švietimo įstatymas numato, kad už švietimo kokybę atsako švietimo teikėjas ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Bendrojo ugdymo kokybę užtikrina valstybė. Už savivaldybių teikiamą ikimokyklinio ugdymo organizavimą atsako savivaldybės. Jos, kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, teikia pritarimą įstaigos parengtai ikimokyklinio ugdymo programai. Kiekviena įstaiga rengia savo ikimokyklinio ugdymo programą. Tuo tarpu Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa yra nacionaliniu lygiu patvirtinta programa, kuria vadovaujasi visi priešmokyklinio ugdymo teikėjai.
Kadangi valstybės lygiu nėra ikimokyklinio ugdymo įstaigų išorinio vertinimo tvarkos, dalis savivaldybių yra pasitvirtinusios savo neformaliojo švietimo mokyklų (kartu - ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigų) vertinimo tvarkos aprašus. Savivaldybės kaip įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos organizuoja ar pačios (tiksliau - jų vidaus audito skyriai) atlieka švietimo įstaigų auditus, temines patikras. Mokyklos pačios gali atlikti savo veiklos įsivertinimą. Mokyklos veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Iki 2022 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įsipareigojusi sukurti ikimokyklinio ugdymo įstaigų išorinio vertinimo sistemą. Savivaldybės gali būti patvirtinusios savo įstaigų išorinio vertinimo tvarką.
Valstybės kontrolė 2018 m. rugsėjo 27 d. paskelbtoje veiklos audito ataskaitoje „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“ nurodė, kad Neformaliojo švietimo mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašus yra pasitvirtinusios 30 proc. šalies savivaldybių. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos įsivertinimas atliekamas pagal dar 2005 m. patvirtintą Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodiką. Metodikos paskirtis - padėti mokyklai susikurti suderintą, nuoseklų ir lankstų mokyklos veiklos įsivertinimo modelį, kurį taikant būtų gaunami patikimi duomenys apie mokyklos veiklos kokybę.
Pagal tam tikrus požymius vertinamos šios sritys mokykloje: etosas; vaiko ugdymas ir ugdymasis; vaiko ugdymo(si) pasiekimai; parama ir pagalba vaikui, šeimai; ištekliai ir mokyklos valdymas. Įsivertinus šias sritis, nusistatomi privalumai ir trūkumai. Pastebėta, kad kai kurios mokyklos, vertindamos savo veiklą, naudojasi bendrojo ugdymo mokykloms skirta priemone - Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vertinimo metodai
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų veikla vertinama per atestaciją - taip pat kaip ir bendrojo ugdymo mokytojų. Bendrojo ugdymo mokyklos išorinį vertinimą inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Bendrojo ugdymo mokyklos išorinį vertinimą atlieka Nacionalinė švietimo agentūra (anksčiau - Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra) ir jos rengiami išoriniai vertintojai. Tai yra nacionaliniu lygiu veikianti institucija, ruošianti nacionalinius vertintojus visos Lietuvos mokykloms vertinti. Bendrojo ugdymo mokyklos įsivertinimą atlieka pačios.
Išoriniu vertinimu siekiama paskatinti mokyklas siekti geresnės ugdymo(si) kokybės, geresnių mokinių pasiekimų ir taip mokykloms tobulėti. Mokyklų veiklos kokybės išorinis vertinimas yra formuojamasis mokykloje vykstančių procesų vertinimas. Visuminis - vertinama visa mokyklos veikla. Teminis - vertinama mokyklos veikla, gilinantis į švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą aktualią temą (problemą, klausimą). Šiuo atveju rodikliai gali būti perstruktūruojami atsižvelgiant į nustatytą aktualią temą (problemą, klausimą). Rizikos - vykdomas mokyklos veiklos rizikos veiksnių identifikavimas, analizė ir veiklos tobulinimo galimybių numatymas. Analizuojami 3 mokyklos veiklos sričių (rezultatai, pagalba mokiniui, ugdymo(si) procesas) rodikliai. Praėjus metams po rizikos vertinimo analizuojami gauti duomenys apie mokyklos veiklos kokybės kaitą ir mokyklos vadovo veiklos vertinimo rezultatus. Praėjus dvejiems metams organizuojamas pakartotinis vertinimas.
Vertinimo procesas prasideda mokyklos įsivertinimu. Su juo susipažinę išorės vertintojai vizituoja mokykloje ir renka informaciją. Vertinimo mokykloje metu daugiausiai dėmesio skiriama ugdymo proceso stebėjimui (tam skiriama ne mažiau kaip 75 procentai vertintojų darbo mokykloje laiko). Vertinant mokyklos veiklą naudojami penki vertinimo lygiai. Mokykla su išorinio vertinimo išvadomis supažindina mokinius ir jų tėvus.
Bendrojo ugdymo mokykla savo įsivertinimą organizuoja pagal Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodiką. Įsivertinimą gali inicijuoti mokyklos vadovas. Atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Vertinimo sritys. Mokyklos veikla vertinama sritimis: rezultatai, ugdymas(is) ir mokinių patirtys, ugdymo(si) aplinkos, lyderystė ir vadyba. Atliekant vertinimą, šios sritys detalizuojamos temomis. Pastarosios skaidomos į rodiklius. Kaip atskira sritis neišskirta mokyklos kultūra.
Įsivertinimo etapai ir metodai
Platusis (arba visuminis) įsivertinimas. Jo metu, atsižvelgus į mokyklos tipą, jos kontekstą, mokyklos bendruomenė vertina visas sritis, temas ir rodiklius. Teminis įsivertinimas. Iškilusios mokykloje problemos analizė. Problemos analizė pradedama problemos, išreiškiančios neatitikimą tarp esamos ir pageidaujamos padėties, identifikavimu. Įsivertinimo metodai. Atliekant įsivertinimą yra renkami patikimi duomenys, pasirenkant tinkamus socialinio tyrimo metodus. Duomenims rinkti ir jiems apdoroti rekomenduojama naudotis tiesiogine internetine sistema www.iqesonline.lt.
Pasirengimo etapas. Įsivertinimo plano parengimo etapas. Atsiskaitymo ir informavimo etapas. Apie mokyklos veiklos kokybės apibendrintus įsivertinimo rezultatus ir tobulinimo kryptis informuojama mokyklos bendruomenė, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, kiti suinteresuoti asmenys. Konkretūs įsivertinimo metu gauti duomenys yra konfidenciali mokyklos bendruomenės informacija.
Vaikų priėmimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigas
Vaikų priėmimas į Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes vykdomas vadovaujantis Vaikų priėmimo į Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos aprašu, patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 22 d. Ikimokyklinio ugdymo grupėse ugdomi vaikai nuo gimimo iki 6(7) metų. Priešmokyklinio ugdymo grupėse ugdomi vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 metai.
Prašymus dėl vaikų priėmimo (toliau - Prašymas) į įstaigas elektroniniu būdu Sistemoje pildo vienas iš tėvų, kuris ne mažiau kaip 1 mėnesį kartu su vaiku yra deklaruotas Klaipėdos mieste. Tėvai, kurių deklaruota gyvenamoji vieta kartu su vaiku yra kitose savivaldybėse, prašymai Sistemoje neregistruojami. Tėvai, pageidaujantys, kad jų vaikas lankytų įstaigą, turi kreiptis į Savivaldybės administracijos direktorių su prašymu. Sprendimus dėl šių vaikų priėmimo nagrinėja Vaikų priėmimo į ikimokyklines ir priešmokyklines grupes komisija (toliau - Priėmimo komisija).
Prioriteto teisė suteikiama tik generuojant eiles pagal Prašymus, registruotus tais pačiais metais. Prioriteto teisė nesuteikiama prieš Prašymus, pateiktus ankstesniais metais, t. y. Kasmet iki kovo 31 d. VAIKŲ PRISKYRIMAS ĮSTAIGOMS. Jei prašyme pirmu numeriu nurodytoje įstaigoje nėra laisvų vietų, vieta skiriama antru numeriu pažymėtoje įstaigoje, jei joje yra laisvų vietų, ir t. t.
Jeigu tėvai nustatytu laiku, gavę elektroninį pranešimą, nepatvirtina savo sutikimų arba atsisakymų ugdyti vaiką priskirtoje įstaigoje arba priskirtai įstaigai nepateikia reikiamų dokumentų (kopijų), Sistemos naudotojas, atsakingas už Sistemos duomenų tvarkymą, įspėja tėvus telefonu ar elektroniniu paštu dėl vaiko išregistravimo iš Sistemos. Vaikai, išregistruoti iš Sistemos, gali būti joje registruojami iš naujo Aprašo nustatyta tvarka.
Nuo pirmos vaiko ugdymo dienos prasideda švietimo santykiai ir privalomas įstaigos lankymas. Jeigu vaikas nelanko įstaigos daugiau nei vieną mėnesį, įstaigos vadovas turi susisiekti su tėvais ir išsiaiškinti, ar vaikui reikalinga ugdymosi vieta. Tėvai motyvuotą paaiškinimą turi pateikti raštu. Tėvai, sudarę mokymo sutartį ir pageidaujantys po vaiko nesėkmingo adaptacinio periodo atidėti įstaigos lankymo pradžios datą metams, teikia prašymą Priėmimo komisijai. Tėvai, pageidaujantys, kad jų vaikai, pabaigę ikimokyklinio ugdymo programą, tęstų ugdymą pagal priešmokyklinio ugdymo programą lankomose įstaigose, įstaigų vadovams pateikia prašymus ne vėliau kaip iki gegužės 1 d.
Su tėvais, kurių deklaruota gyvenamoji vieta kartu su vaiku yra Savivaldybė, pasirašomos mokymo sutartys dėl priešmokyklinio ugdymo programos, vadovų įsakymais jie paskiriami į konkrečias grupes, tai pažymima Sistemoje ir vaikai įrašomi į mokinių registrą. Tėvai dėl vaikų pasikeitimo ugdymosi vietomis pateikia prašymus Savivaldybės administracijos direktoriui Klientų aptarnavimo skyriuje. Tėvai, registruojantys vaikus Sistemoje dėl lankomos įstaigos pakeitimo, nurodo 1 įstaigą, kurią pageidautų lankyti. Tėvams atsisakius priskirtos keičiamos įstaigos, Sistemos naudotojas neatvykimą pažymi Sistemoje ir praneša Sistemos tvarkytojui, kuris išregistruoja vaiką iš eilės.
Finansinis raštingumas – biudžeto sudarymas | Sužinokite, kaip sudaryti biudžetą
Finansavimas ir biudžeto planavimas
Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, finansuojamoms valstybės, savivaldybių biudžeto lėšomis reikia parengti tinkamas biudžeto programų sąmatas. Lėšos, teikiamos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugoms finansuoti planuojamos kiekvienai įstaigai individualiai, teikiančiai tokias paslaugas pagal finansavimo šaltinius bei taikant vienodus lėšų planavimo principus. Dalis lėšų ikimokykliniam ugdymui skiriama iš ikimokyklinio ugdymo krepšelio, kuri panaudojama tam tikroms ugdymo reikmėms tenkinti.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2022-08-17 Vyriausybė priėmė nutarimo „Dėl mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimus, kurie įsigalios etapais: nuo 2022-09-01 iki 2026-09-01. Būtent 2022-09-01 įsigaliojo pakeitimai, kuriais: įtvirtintos naujos nuostatos, susijusios su lėšų skyrimu/neskyrimu iš valstybės biudžeto; padidintas grupės valandų (kontaktinių ir nekontaktinių) skaičius per savaitę, pagal kurį apskaičiuojamas sąlyginis pareigybių skaičius; padidintas ugdymo reikmių koeficientas, taikomas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams; įtvirtinta nauja jungtinių klasių sudarymo tvarka bei taisyklės; reglamentuojama nepanaudotų lėšų perskirstymo galimybė.
Kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga planuojasi biudžetus mėnesiui, ketvirčiui, metams. Pasirengia sąmatas. Detaliai suplanuoja įstaigos lėšas, todėl ypač svarbu:
- Prisitaikyti prie lėšų planavimo esant centralizuotam įstaigos apskaitos tvarkymui;
- Esant poreikiui pakeisti sąmatas ir perskirstyti lėšas dar tais pačiais metais;
- Tinkamai stebėti, valdyti ir koreguoti pinigų srautus, atsakant į klausimą: „kada sąskaitoje turi būti nulis?“;
- Teisingai suplanuoti ateities pajamas, finansavimo sumas ir perteikti jas ataskaitose;
- Tinkamai įvertinti būsimų asignavimų sumas, tam, kad netektų ataskaitose nurodyti jų nepanaudojimo priežasčių.
Pagrindinės finansų valdymo temos
Strateginis planas - kokia informacija teikiama apie lėšų poreikį. Biudžetinės ir nebiudžetinės sąmatos. Pajamos ir pajamų įmokos. Kada įstaiga gali naudoti lėšas savo nuožiūra ir kada privalo perduoti biudžetui. Sąmatų keitimas: dėl ko, kaip, kada. Kas bus jei sąmatos nekeisti. Biudžeto vykdymo ataskaitos: kaip rengiamos, kas keičiasi 2022 metais. Kas už ką atsako. Apskaitos reformos įtaka vadovo atsakomybei. Asignavimai - nebūtinai finansavimas. Kasinės ir nekasinės išlaidos. Klaidos ataskaitose - ką daryti kai pataisyti negali. Finansavimo sumų pažyma - kodėl ji “griauna” konsolidavimą ir kodėl atsakomybė tenka vadovui. Kokia informacija teikiama apskaitos specialistui ir ko galima iš jo tikėtis.
Atkreipiame dėmesį, jog įsigaliojus naujam FAĮ, AVNT parengė rekomendacijas, kuriomis turėtų vadovautis įmonių vadovai renkantis naują ar įvertinti esamą apskaitą tvarkantį asmenį. Jose yra akcentuojama tai, jog asmuo, kuris tvarko įmonės finansus, turi nuolat kelti kvalifikaciją įvairiuose seminaruose, kursuose ar profesiniuose mokymuose, kurių baigimą ar išklausymą patvirtina pažymėjimas, diplomas, sertifikatas, ar kitas dokumentas. Apskaitą tvarkantis asmuo turėtų siekti įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą. Be to, apskaitą tvarkantys asmenys turėtų ne tik išlaikyti aukštą kompetencijos lygį apskaitos, finansų, ataskaitų rengimo bei mokesčių srityse, bet taip pat būti susipažinę su informacinėmis technologijomis, duomenų analize ir valdymu. Tai yra būtina norint užtikrinti, kad įmonės finansinė ir mokestinė apskaita būtų tvarkoma efektyviai, kokybiškai ir atitiktų visus teisės aktų reikalavimus. Įmonės vadovams svarbu sukurti palankias sąlygas savo apskaitos specialistams nuolat tobulėti ir gilinti savo žinias.
tags: #atsiskaitymo #su #ikimokyklinio #ugdymo #istaiga
