Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kuriuos lemia hormonai. Šie pokyčiai gali sukelti įvairius negalavimus, tačiau taip pat atneša ir džiugių akimirkų, tokių kaip pirmųjų kūdikio judesių pajutimas.
Kūdikio judesių stebėjimas
Vienos nuostabiausių nėštumo akimirkų - tai, kai būsimoji mama pirmąkart aiškiai pajunta mažylio spurdesius ir spyrius. Nors kūdikis pradeda judėti daug anksčiau, jau 7-ą ar 8-ą nėštumo savaitę, pirmieji judesiai paprastai pajuntami apie 20-22 nėštumo savaitę, ypač laukiantis pirmą kartą. Iš pradžių šiuos judesius gali būti sunku atskirti nuo kitų pilvo garsų, tačiau laikui bėgant, kai vaisiaus judesiai tampa ryškesni ir reguliaresni, juos atpažinti tampa lengviau.
Vaisiaus judesių stebėjimas yra svarbus, nes tai vienas iš ženklų, kad mažylis gerai auga ir vystosi. Iš pradžių judesiai gali būti reti ir ne tokie stiprūs, kad juos būtų galima užfiksuoti. Paprastai kūdikis aktyviausias būna po pietų ir vakare, tačiau svarbu suprasti, kad bet kuriuo paros metu būna aktyvumo ir miego periodai.
Jei pirmųjų judesių nepajausite iki 24 nėštumo savaitės, svarbu kreiptis į nėštumą prižiūrintį gydytoją. Nėra konkrečių normatyvų, kiek ir kaip intensyviai turėtų judėti vaisius, nes kiekvienas kūdikis ir nėštumas yra individualus. Svarbiausia - perprasti savo mažylio įprastą judėjimo ritmą ir judesių pobūdį.
Kartais nerimas dėl judesių gali kilti ir be pagrindo. Pavyzdžiui, judesius gali būti sunkiau pajusti vaikščiojant ar dirbant. Kilus įtarimui dėl sulėtėjusių judesių, rekomenduojama atsigulti ant kairiojo šono ir pabandyti suskaičiuoti judesius: per dvi valandas turėtų būti pajuntama ne mažiau kaip dešimt atskirų judesių.
Dažniausi nėštumo negalavimai ir kaip su jais tvarkytis
Nėštumo metu moters organizmas persitvarko, o tai gali sukelti įvairių negalavimų. Vienas dažniausių - vidurių užkietėjimas, kuris nėra liga, o labiau fiziologijos nulemtas simptomas. Jis susijęs su sumažėjusiu virškinamojo trakto raumenų tonusu, dėl ko lėčiau slenka žarnų turinys. Be to, storojoje žarnoje sumažėja vandens, todėl žarnyno turinys sausėja ir kietėja. Vidurių užkietėjimas vargina iki 50% nėščiųjų.
Užsitęsęs vidurių užkietėjimas gali pabloginti apetitą ir sukelti šleikštulį. Taip pat didėjantis spaudimas mažajame dubenyje, ypač stangų metu, gali lemti hemorojinių mazgų išsiplėtimą.
Kadangi besilaukiančios moterys daugelio vaistų vartoti negali, vidurių užkietėjimą svarbu mažinti fiziologiniais būdais, pirmiausia - koreguojant mitybą. Nėščioji turėtų gerti pakankamai vandens - 1,5-2 litrus per dieną. Laisvinamieji, tokie kaip maistinės skaidulos (ląsteliena), esančios daržovėse, vaisiuose, uogose, grūdinėse kultūrose, rupaus malimo duonoje, sėlenose, yra saugūs ir fiziologiški.
Smiltyninio gysločio skaidulos yra vienos efektyviausių ir švelniausių, jos sugeria daug vandens ir neturi fitatų. Inulinas, kurio gausu svogūnuose, cikorijose, artišokuose, poruose, taip pat naudingas, nes storojoje žarnoje virsta bifido bakterijomis. Maisto papildas LEPICOL milteliai, kurių sudėtyje yra šie komponentai, gali būti patogus sprendimas.
Kiti nėštumo metu pasitaikantys negalavimai:
- Nuovargis ir išsekimas: Organizmas dirba viršvalandžius, aprūpindamas ne tik būsimąją mamą, bet ir augantį vaisių. Gali padėti poilsis, sveika mityba, pakankamas skysčių vartojimas ir saikingas sportas.
- Pykinimas ir vėmimas (NPV): Gali būti lengvas, vidutinis ar sunkus. Sunkiais atvejais, kai vėmimas nuolatinis, netenkama svorio, sutrinka medžiagų apykaita, būtina kreiptis į gydytoją.
- Hipertenzija ir preeklampsija: Padidėjęs kraujospūdis ir baltymas šlapime gali signalizuoti apie šias būkles, kurios reikalauja medicininės priežiūros.
- Meteorizmas ir dirgliosios žarnos sindromas: Pilvo skausmas, spazmai, sutrikęs tuštinimasis, dujų kaupimasis gali būti susiję su šiais sutrikimais.
- Gastritas: Apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, skausmas pilvo viršuje gali rodyti skrandžio uždegimą.
- Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC): Kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu, ypač naktį.
- Priešlaikinis gimdymas: Gali prasidėti nuo 22 savaitės. Svarbu stebėti gimdos susitraukimus ir, esant reikalui, kreiptis į gydytoją.
- Kraujavimas: Bet koks kraujavimas iš makšties iki gimdymo yra signalas nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Emociniai ir psichologiniai pokyčiai nėštumo metu
Nėštumas - tai ne tik fiziniai, bet ir dideli emociniai bei psichologiniai pokyčiai. Būsimoji mama tampa jautresnė, emocijos gali būti stipresnės. Antroje nėštumo pusėje gali atsirasti sunkumų su greitu mąstymu, didelių informacijos srautų priėmimu, moteris gali jausti norą atsiriboti. Šis etapas vadinamas „lizdo sukimo“ etapu.
Dėl nėštumo gali kilti neapibrėžtumo, nesaugumo jausmas, baimė dėl ateities, dėl to, kaip pasikeis gyvenimas. Svarbu įsisąmoninti ir įvardyti kylančius jausmus, nes tai padeda lengviau priimti pokyčius. Kalbėjimas, rašymas, piešimas gali padėti pažinti ir išgyventi vidinius pokyčius.
Nėštumas ir gimdymas skatina moterų jautrumą, keičiasi ryšys su išoriniu pasauliu. Tai padeda užmegzti ryšį su kūdikiu, tačiau gali sukelti ir per didelį įsitraukimą į santykį ar nerimą. Rūpesčio ir palaikymo poreikis stiprėja, todėl svarbu palaikyti artimus santykius su partneriu ir kitais artimaisiais.
Artėjant gimdymui, gali kilti nerimas, baimė dėl skausmo, situacijos nevaldomumo. Taip pat kyla minčių apie tai, kaip gimdymas ir vaikelio atėjimas pakeis poros santykius. Svarbu skirti laiko bendravimui su partneriu, kalbėti apie baimes ir lūkesčius.
Dr. Catherine Monk: Prenatalinis stresas – kiek yra per daug?
Masažas nėštumo metu
Masažas nėštumo metu gali būti naudingas tiek motinai, tiek kūdikiui. Jis suaktyvina kraujotaką, padeda palengvinti ar panaikinti daugelį nėštumo sukeltų skausmų ir diskomforto, tokių kaip nuovargis, nugaros skausmai, galvos skausmai, tinimas, vidurių užkietėjimas. Be fizinio palengvėjimo, masažas yra natūrali priemonė sumažinti stresą ir įtampą.
Tyrimai rodo, kad moterys, kurioms buvo atliekamas masažas, geriau miegojo, joms pagerėjo nuotaika, sumažėjo nerimas ir nugaros skausmai. Masažas taip pat gali padėti išlaikyti intymumą ir bendravimą su partneriu.
Atsargumo priemonės masažo metu:
- Prieš masažą pasitarkite su gydytoju ar akušere.
- Pirmąsias 12 nėštumo savaičių masažas nerekomenduojamas.
- Po 22 nėštumo savaitės venkite gulėti ant nugaros.
- Jei nėštumas rizikingas ar komplikuotas, būtinai pasitarkite su gydytoju.
- Jei pajuntate tokius simptomus kaip tinimas, aštrūs galvos skausmai ar gausus kraujavimas, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
Po gimdymo masažą naudinga tęsti, nes jis gali pagerinti nuotaiką, pagreitinti gijimą ir sumažinti nuovargį. Taip pat masažas gali tapti alternatyviu intymumo ir bendravimo su partneriu šaltiniu, kai seksas dar nerekomenduojamas.
Nėštumas yra ypatingas metas, kupinas tiek fizinių, tiek emocinių pokyčių. Svarbu atkreipti dėmesį į savo kūną, stebėti kūdikio judesius ir, esant poreikiui, ieškoti pagalbos ir palaikymo.
tags: #kudikio #zagsejimas #nestumo #metu
