Kas yra žindymas ir kodėl jis svarbus?

Žindymas, dar vadinamas natūraliu maitinimu, yra gamtos sukurtas ir milijonus metų tobulintas būdas aprūpinti kūdikį visada šviežiu, šiltu ir švariu visaverčiu maistu.

Motinos pienas yra biologiškai specifinis, jo sudėtis kinta pagal mažylio poreikius. Neišnešiotą naujagimį maitinančios motinos pieno sudėtis gerokai skiriasi nuo maitinančios išnešiotą kūdikį. Net 98% traumuotų spenelių priežastis žindant kūdikį - netaisyklingas jų apžiojimas ir netinkama žindymo padėtis. Taisyklingas maitinimas - svarbiausias sėkmingo žindymo veiksnys. Motinos piene yra 400 medžiagų, kurių nėra jokiame pieno pakaitale. Žindymas turi teigiamą poveikį motinos ir naujagimio psichikai. Maitindama krūtimi naujagimį, motina užmezga gilų, artimu fiziniu kontaktu ir emociniu pasitenkinimu paremtą ryšį. Dažnas bei artimas motinos ir vaiko kontaktas žindant raminamai veikia abu.

Motinos pienas yra geriausias kūdikio maistas tiek dėl savo trumpalaikės, tiek dėl ilgalaikės naudos kūdikiui ir motinai. Jis teigiamai veikia kūdikių išgyvenamumą ne tik dėl tiekiamos energijos ir maistinių medžiagų, bet ir dėl apsauginių imunologinių faktorių. Išimtinis žindymas turi įtakos tokiems svarbiems aspektams kaip fizinis augimas, neurologinis vystymasis, skonio priėmimas, alergijos rizikos mažinimas, dantų sąkandžio sutrikimai ir ryšys tarp vaiko ir mamos. Motinoms žindymas siejamas su mažesne invazinio krūties vėžio ir kiaušidžių vėžio rizika, greitesniu įprasto svorio atgavimu.

Žindymas pirmąją parą po gimdymo stimuliuoja naujagimio ieškojimo, čiulpimo ir rijimo refleksus. Jei pirmas maitinimas neįvyko pirmąją valandą po gimimo, tikimybė, kad maitinimas krūtimi bus sėkmingas, mažėja. Žindymas per pirmąsias 24 valandas tuojau po gimdymo pridėtų prie krūties naujagimių net ir silpnas žindimas skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris skatina gimdos raumenų susitraukimą. Žindymas pirmomis paromis arba pieno ištraukimas, jei naujagimis negali žįsti, padeda laktacijos pagrindus, t. y. kontroliuoja prolaktino gamybą, oksitocino refleksą ir inhibitoriaus veikimą.

Tik ką gimusiam kūdikiui motinos organizmas pagamina nedaug, bet labai tiršto, kaloringo, su daug baltymų ir antikūnų pieno, vadinamo krekenomis, kuris patenkina visus naujagimio maisto ir gėrimo poreikius.

Mamos mityba žindymo metu

Nėštumo ir žindymo metu išauga įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis. Kai kurių iš jų - ženkliai.

Baltymai

Nuo antrojo nėštumo trimestro ir žindymo metu baltymų kiekis išauga iki 1,1 g/kg per parą ir turi sudaryti 20% suvartojamos paros energijos.

Angliavandeniai

Nėščiajai ar žindyvei reikalingas angliavandenių kiekis yra apie 50% suvartojamos paros energijos. Svarbu rinktis lėtai įsisavinamus angliavandenius, o greitai įsisavinamus (t.y.)

Riebalai

Riebalai turėtų sudaryti 30% suvartojamos paros energijos, tačiau svarbu, kad būtų vartojami sveikatai palankūs riebalai. Nėštumo ir žindymo metu ypač svarbios ir naudingos yra omega-3 riebalų rūgštys.

Skaidulinės medžiagos

Skaidulinės medžiagos yra būtinos virškinimo sistemos veiklai.

Vanduo

Nėštumo ir žindymo metu išauga įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis.

Vitaminai ir mineralinės medžiagos

Nėštumo ir žindymo metu išauga įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis. Kai kurių iš jų - ženkliai. Tarp svarbiausių: Vitaminas D, Vitaminas B12, Folio rūgštis, Vitaminas A, Vitaminas C, Geležis, Kalcis, Jodas.

Jodo poreikis daugumai moterų yra didesnis nei gaunamas su maistu, tačiau ne tik jodo trūkumas, bet ir didelės dozės yra žalingos.

Žindyvės maisto medžiagų ir energijos poreikis skiriasi nuo įprastinių moters poreikių. Žindyvė kasdien su maistu turėtų gauti 120-130g baltymų, 100-120g riebalų, 450-500g angliavandenių, 2-2,5l skysčių, apie 2500-3000 kcal.

Žindyvė turėtų laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: maisto produktus rinktis atsižvelgiant į sveikos mitybos piramidę; valgyti ekologiškus, kuo įvairesnius, šviežiai paruoštus, antrąkart nešildytus maisto produktus.

Nėra tokių maisto produktų arba vaistažolių, skatinančių pieno gamybą. Todėl nereikia stengtis valgyti ypatingus, išskirtinius, egzotinius maisto produktus, galvojant, kad mamos pienas bus geresnis, ar dėl to jo gaminsis daugiau. Mamos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui, o jo kokybė atitinka augančio mažylio poreikius.

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti arba vartoti saikingai

Mama neturėtų atsisakyti produkto vien todėl, kad vaikui tai sukėlė pilvuko pūtimą: dauguma „rizikingų“ produktų yra sudėtinė sveikos mitybos dalis ir tikrai ne visiems vaikams dėl jų kyla bėdų. Vienaip ar kitaip, tiek mamų stebėjimai, tiek mokslininkų tyrimai rodo, kad tam tikri produktai gali būti įtraukti į „rizikingų“ produktų sąrašą visai pagrįstai.

Kava, šokoladas, juoda ir žalia arbata, kofeinas

Šiuo atveju problemą sukelia ne patys produktai, o juose esantis kofeinas. Jei geriate daug kavos, kofeino patenka ir į kūdikio organizmą (beje, iš ten kofeinas pasišalina lėčiau, nei iš jūsų organizmo). Gauname uždarą ratą: geriate kavą, kad taptumėte žvalesnė, bet nuo kofeino kūdikis tampa neramus, sunkiau užmiega ir miega prasčiau, kas sukelia ir jūsų poilsio stoką. Sprendimas: nėra būtina šių produktų atsisakyti. Užteks tik apriboti jų vartojimą - ypač, jei pastebite kūdikio elgesio pasikeitimus. Nors kalbėdami apie kofeiną paprastai turime omenyje kavą, nepamirškite, kad jo taip pat yra juodoje, žalioje ir matės arbatoje, kakavoje, koloje ir energetiniuose gėrimuose, šokolade. Stenkitės kofeino turinčių gėrimų gerti kuo mažiau, gerkite juos tuoj po žindymo - kad iki kito maitinimo kofeino koncentracija kraujyje būtų minimali. Rinkitės kavą be kofeino, o juodą šokoladą pakeiskite pienišku - jame kofeino yra mažiau. Kavą, juodąją ar žaliąją arbatą galite pakeisti raudonąja arbata - joje nėra kofeino.

Pieno produktai

Karvės pienu kūdikių iki vienerių metų maitinti nerekomenduojama. Mažylio organizmas gamina per mažai fermentų, reikalingų karvės pieno baltymams suskaldyti. Sprendimas: sumažinkite pieno produktų vartojimą, arba kuriam laikui visai jų atsisakykite. Stebėkite, ar pagerės kūdikio savijauta.

Citrusiniai vaisiai, braškės, pomidorai

Citrusiniuose vaisiuose - apelsinuose, greipfrutuose, citrinose, mandarinuose, pomelo - yra rūgščių, kurios dirgina vis dar besiformuojančią, jautrią kūdikio virškinimo sistemą. Mažyliui gali pūsti pilvuką, prasidėti bėrimai, jis gali atpilti. Sprendimas: Kelis pirmus mėnesius atsisakykite citrusinių vaisių.

Daržovės iš kryžmažiedžių (arba kitaip bastutinių) šeimos

Bastutinės daržovės yra žinomos kaip skatinančios pilvo pūtimą. Sprendimas: tikrai ne visos žindančios mamos šį faktą galėtų patvirtinti - kai kurios valgo kopūstus be jokio „šalutinio poveikio“ kūdikiui. Tinkamos šios daržovės judviem ar ne, galite nustatyti tik bandymo būdu.

Alkoholis

Specialistų teigimu, tikimybė, kad kūdikiui pakenks kartais prie pietų stalo išgeriama vyno taurė, yra nedidelė. Tačiau didesni kiekiai neigiamai veikia jo raidą, aktyvumą ir augimą. Yra ir daugiau priežasčių, kodėl vertėtų vengti alkoholio: tai sumažina jūsų budrumą, didina buitinių traumų tikimybę, taip pat ir tikimybę sužaloti kūdikį. Nusprendėte išgerti taurę vyno?

Cukrus

Vartojant daug cukraus, jo kiekis motinos piene padidėja, o tai gali paveikti insulino lygį kūdikio kraujyje. Nepamirškite, kad cukrus - tai ne vien šaukšteliai, dedami į arbatą.

Prieskoniai ir prieskoninės daržovės

Kaip kūdikis reaguos į čili pipirą ar česnaką, priklauso nuo daugelio dalykų, pavyzdžiui, nuo to, kokį maistą valgydavote nėštumo metu. Dažniausiai žindomiems kūdikiams nepatinka aitrioji (čili) paprika, pipirai, česnakas (taip pat ir jo kvapo „įsigėręs“ motinos pienas, pakitęs pieno kvapas ir skonis net gali lemti krūties streiką).

Mėta, petražolės, šalavijai

Šios prieskoninės žolelės slopina pieno gamybą. Būtent mėtų arbata rekomenduojama kaip natūrali priemonė pieno gamybai nutraukti, kai kūdikis yra atjunkomas nuo krūties. Įdomu tai, kad į „juodąjį sąrašą“ yra įtraukti net mėtiniai saldainiai! Petražolių pertekliaus taip pat vertėtų vengti. Tiesa, jei pagardinsite mėgstamą patiekalą žiupsneliu šių kvapnių prieskoninių žolelių - nieko blogo nenutiks.

Žuvis

Kaip ir nėštumo metu, reikėtų vengti didelių plėšrių jūrinių žuvų, kuriose yra didesni gyvsidabrio kiekiai: skumbrės, ryklio, kardžuvės, jūrinių ešerių, tuno.

Gazuoti gėrimai

Juos reikėtų vartoti saikingai ne tik nėštumo ar žindymo laikotarpiu. Gazuotuose gėrimuose (taip pat ir gazuotame vandenyje) yra daugiau natrio, nei reikia normalioms organizmo funkcijoms palaikyti.

Kada pradėti primaitinimą?

Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija (ang. The European Society for Paediatric Gastroenterology Hepatology and Nutrition, ESPGHAN) 2017 m. paskelbė papildomo maitinimo rekomendacijas, skirtas sveikiems išnešiotiems Europoje gyvenantiems kūdikiams. Rekomendacijos nurodo, jog išimtinis žindymas turėtų būti skatinamas mažiausiai 4 mėnesius (17 savaičių). Siektinas tikslas - išimtinis ar vyraujantis žindymas apie 6 mėnesius (26 savaites).

Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF rekomenduoja išimtinai žindyti iki 6 mėn.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras 2022 m. išleido papildytas Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijas Lietuvos gyventojams.

Kai išimtinai žindomiems kūdikiams sukanka 6 mėnesiai, sunku patenkinti jų mitybos poreikius, ypač energijos, geležies ir cinko. Be to, dauguma kūdikių jau būna pakankamai išsivystę, kad galėtų gauti kito maisto. Pavėluotas PM įvedimas gali turėti įtakos augimui ir neurologiniam vystymuisi, o ankstyvas PM įvedimas gali padidinti infekcijos ir hospitalizavimo riziką.

Kietą maistą vaikams reikia duoti kramtyti tada, kai jie yra tam pasirengę - vidutinis vaiko amžius yra 6-7 mėnesiai. Jei tuo metu jie negauna kieto maisto (skirtingai nuo tiršto maisto, kurį galima duoti bet kada po gimimo), vėliau jie gali sunkiai jį priimti, nesugebėti kramtyti, atsisakyti kieto maisto arba vemti.

Lietuvos dietologų draugija teigia, kad „jei sklandžiai augantis išimtinai žindomas kūdikis nuo 4 iki 6 mėn. amžiaus (imtinai) ima aktyviai domėtis maistu (t. y. Ne visi PM skirti maisto produktai yra vienodai maistingi.

Tėvai dažnai pasikliauja lengvai prieinamais produktais, kuriuos galima įsigyti parduotuvėse. Kai kuriuose komerciniuose kūdikių maisto produktuose yra per daug sočiųjų arba transriebalų, laisvųjų cukrų ir druskos, todėl vaikas gali susirgti neinfekcinėmis ligomis. Dirbtiniai saldikliai ir kiti maisto priedai kūdikių maiste taip pat kelia susirūpinimą dėl sveikatos, nes jie gali paskatinti vėliau gyvenime vartoti daugiau cukraus. Mažiems vaikams skirtų komercinių maisto produktų pernelyg saldus skonis gali turėti įtakos vėlesniems skonio pasirinkimams ir įpročiams. Vaisių tyrė dažnai yra pagrindinė tokių maisto produktų sudedamoji dalis, ir net tariamai pikantiškuose ar daržovių pagrindu pagamintuose produktuose vaisiai nurodomi kaip pirmoji sudedamoji dalis pagal kiekį. Saldūs vaisių skoniai užgožia daržovių skonį, nors ne tokie saldūs produktai padėtų kūdikiams priimti ir pamėgti įvairesnius skonius.

Maždaug iki šešių mėnesių (26 savaičių amžiaus) motinos pienas patenkina visus kūdikio maisto ir skysčio poreikius. Motinos pieno sudėtis keičiasi priklausomai nuo augančio kūdikio poreikių. Tik nedaugeliui kūdikių papildomo maisto prireikia nuo keturių mėnesių (17 savaičių) amžiaus, bet tikrai ne anksčiau.

Maitinimo papildomu tirštu maistu pradžia nėra žindymo mažinimas ir nutraukimas. Motinos pienas ir toliau turi išlikti pagrindiniu energijos, maistinių medžiagų ir skysčių šaltiniu žindomam antrojo pusmečio kūdikiui. Išsaugoti motinos pieno gaminimąsi padeda žindymas ne mažiau kaip du tris kartus per parą.

Kiekviena motina sprendžia, kiek laiko žindyti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja žindyti iki dvejų metų amžiaus.

Nežindomiems antrojo pusmečio kūdikiams duodamas pieno mišinys. Pirmųjų metų gale kūdikis jo gali išgerti apie 600-500 ml. Papildomo maisto įvedimas yra laipsniškas procesas.

Amžius ir maisto įvedimas

Kai išimtinai žindomiems kūdikiams sukanka 6 mėnesiai, sunku patenkinti jų mitybos poreikius, ypač energijos, geležies ir cinko. Be to, dauguma kūdikių jau būna pakankamai išsivystę, kad galėtų gauti kito maisto. Pavėluotas PM įvedimas gali turėti įtakos augimui ir neurologiniam vystymuisi, o ankstyvas PM įvedimas gali padidinti infekcijos ir hospitalizavimo riziką.

Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio patiekalo geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų, ypač geležies. Šviežių daržovių sezonu bulvių, morkų ir mėsos tyrės yra tinkamiausi patiekalai. Kai daržovės jau tampa įprastu maistu, duodama vietinės kilmės vaisių ir uogų, pavyzdžiui, obuolių, kriaušių, slyvų ir miško bei sodo uogų, tik paskui galima duoti bananų ir kitų atvežtinių vaisių. Bananas neturi tapti vieninteliu vaisiumi.

Jeigu papildomo maisto pradėsite duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas - grikių, avižų ir mėsos tyrė su viena kita daržove. Po mėnesio galima pasiūlyti miežių, rugių, kviečių košių.

Kūdikio maistas turi būti be papildomai pridedamo cukraus ir druskos, taip mažylis jaus tikrą maisto skonį. Jei vengsite druskos ir cukraus, vaikas ateityje bus sveikesnis. Kūdikiui netinka saldinti gėrimai.

Ryžių pienas netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno, kuris priskiriamas kancerogenams bei yra pavojingas sveikatai ir gyvybei.

Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami, kadangi pagrindinę energiją jie gauna būtent iš jų.

Kiaušinio baltymas kūdikiui labai naudingas, bet gali sukelti ir alergiją. Kiaušinio trynio sudėtyje yra naudingų riebalų rūgščių, būtinų smegenų vystymuisi ir regėjimui. Pagal naujas rekomendacijas, kūdikiui gerai išvirto kiaušinio galima duoti ragauti 5 - 6 mėnesį. Kūdikiai, kuriems kiaušinis įvestas vėliau, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui.

Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė. Varškės pasiūlyti patartina pripratinus prie jogurto. Varškės sudėtyje yra labai daug baltymų, nederėtų jos duoti per daug - užtenka 20 - 50 gramų per parą.

Karvės pienas netinkamas pakaitalas mamos pienui ar adaptuotam pieno mišiniui. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies - per mažai. Per didelis baltymų kiekis kūdikio racione turi įtakos nutukimui ateityje. Vaikai, į kurių racioną karvės pienas buvo įtrauktas per anksti, linkę į anemiją, atsirandančią dėl geležies trūkumo. Jeigu kūdikis nėra alergiškas karvės pieno baltymams, nedideliu pieno kiekiu galima skaninti namie gaminamus patiekalus. Tačiau kaip pagrindinis gėrimas karvės pienas netinka iki 1 metų.

Mėsytė - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti. Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1 - 2 šaukštus 1 - 2 kartus per mėnesį. Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną. Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g).

Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis.

Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki dvejų metų riebalai neribojami.

Sveikos moters išnešioto kūdikio visus organizmo maisto ir skysčių poreikius patenkina jos pienas iki 4-6 mėnesių amžiaus, išskyrus vitamino D ir cinko. Apie 4-5 gyvenimo mėnesį kūdikiui gali pritrūkti geležies, vitaminų A, B12 ir B2.

Kai išimtinai žindomiems kūdikiams sukanka 6 mėnesiai, sunku patenkinti jų mitybos poreikius, ypač energijos, geležies ir cinko. Be to, dauguma kūdikių jau būna pakankamai išsivystę, kad galėtų gauti kito maisto. Pavėluotas PM įvedimas gali turėti įtakos augimui ir neurologiniam vystymuisi, o ankstyvas PM įvedimas gali padidinti infekcijos ir hospitalizavimo riziką.

4 - 6 mėnesių amžiuje atsiranda įgūdis imti maistą lūpomis nuo šaukšto. Duodamas trintas vienalytis maistas, tyrė, skysta košė. 7-8 mėnesių kūdikis dantimis kramto maistą: viską, kas domina, deda į burną, kandžioja, pats deda maistą į burną. Padedant kitiems, geria iš puodelio. Duodama tyrė su mažais maisto gabaliukais ir košė. Maistą galima trinti šakute. 9-10 mėnesių mažylis kanda maistą ir ima jį pirštais. Pats laiko puodelį ir geria iš jo. Duodama tyrės su maisto gabaliukais. 10-12 mėnesių amžiaus bando pats valgyti šaukšteliu. Pats geria iš puoduko. Duodama smulkiai supjaustyto maisto. Pamažu didinama skonio įvairovė, leidžiama pačiam valgyti.

Duodant papildomo maisto, kūdikis pratinamas gerti vandens. Iki šešių mėnesių po valgio pasiūloma virinto atvėsinto vandens, o vyresniems - nevirinto. Nors vanduo iš čiaupo dažniausiai būna geros kokybės, tačiau dėl atsargumo jo sudėtį ir kokybę geriau patikrinti. Šulinio vanduo kūdikiams tinka tik patikrintas. Sveikiausias gėrimas kūdikiams ir vaikams yra švarus vanduo!

Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Vertėtų palaukti, kol vaikas išmoks gerti iš puodelio. Nei iš buteliukų, nei iš mokomųjų (su snapeliu ir kitokių) puodelių sulčių ir kitų saldintų gėrimų gerti nerekomenduojama. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose, o jeigu pagamintos pramoniniu būdu, tuomet turi būti skirtos tik kūdikiams. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą.

Jeigu norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai. Jei duosite naminių žolelių arbatos, neįmanoma nuspėti, kokia yra tiksli tokios arbatos sudėtis, ar veikliųjų medžiagų kiekis nebus per didelis kūdikiui. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis! Estragolis, pagrindinis pankolio elementas, buvo identifikuotas kaip estrogenas ir galimas kancerogenas esant hormonų sutrikimui. Šis mišinys, jei vartojamas dideliais kiekiais, gali būti nesaugus ir suaugusiesiems, ir kūdikiams.

Apie pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Atėjo laikas imti į delniuką šaukštą ir ragauti naujo maisto. Deja, tai gali būti ne taip ir paprasta. Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.

ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę). Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą.

Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami.

Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių).

Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvės ir morkos - tinkami pirmieji produktai, nes jie saldūs ir bus mieliau priimti. Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu. Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje. Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą.

Kai daržovės jau tapo kasdieniu kūdikio maistu, galite jam duoti vaisių ir uogų.

tags: #maitinimas #krutimi #maistas #persiduoda #kudikiui #kada

• Internetinė vaikiškų prekių parduotuvė: kokybiški pirkiniai jūsų mažyliui
• Kada nėštumo testai gali suklysti
• Požymiai, kad nubėgo vaisiaus vandenys
• Kaip tapti savanoriu „Lesėje“
• Vaikiškų termo drabužių svarba