Gyvybės pradžia ir atėjimas į šį pasaulį seniai be paslapties šydo. Žmogus pretenduoja sukurti žmogų ir tai jam sekasi. Apie nevaisingumą ir dirbtinį apvaisinimą - pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docente, Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja Laima Maleckiene.
Nevaisingumo priežastys ir diagnostika
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 10 proc. porų visame pasaulyje turi vaisingumo sutrikimų. Lietuvoje tikslios statistikos nėra, tačiau dėl šio sutrikimo į medikus kasmet kreipiasi apie du tūkstančius naujų porų. Nevaisingumas diagnozuojamas, kai nenaudojant kontracepcijos priemonių moteris per metus nepastoja. Nevaisingumas gali būti dėl moters, vyro arba abiejų partnerių vaisingumo sutrikimų.
Moterų nevaisingumo priežastis gali būti kiaušintakių pažeidimai, ovuliacijos sutrikimai, gimdos patologija. Taip pat gali būti kaltas vyresnis moters amžius, kai dėl išsimokslinimo ir karjeros nėštumas atidedamas vėlesniam laikui. Manoma, kad ir vyrų, ir moterų vaisingumui mažėti reikšmės gali turėti gyvenimo būdo ypatumai, kenksmingi aplinkos veiksniai, stresas, per reti lytiniai santykiai.
Pastaruoju metu daugėja porų, negalinčių susilaukti vaikų dėl vyrų nevaisingumo. Anksčiau galvota, kad įvairūs vyrų spermos pokyčiai sudaro 10-30 proc. porų nevaisingumo, bet dabar manoma, kad ši priežastis yra daug dažnesnė. Spermos pokyčius lemia genetika, endokrininės, uždegimų ligos ir kitos priežastys. Spermatozoidų kiekiui ir judrumui neigiamą poveikį daro įvairūs žalingi aplinkos veiksniai, ilgalaikis sėdimas darbas, nutukimas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas.
Šeimai ar porai, įtariančiai, kad turi vaisingumo sutrikimų, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos kliniką, kur turėtų būti atliekamas pirminis ištyrimas. Vyro vaisingumo įvertinimas ištiriant ejakuliatą yra vienas pirmųjų nevaisingos poros tyrimų. Jeigu spermos tyrimo rezultatai atitinka normą, tuomet išsamiai vertinamas moters vaisingumas. Deja, mažiau išsilavinusi visuomenės dalis neretai galvoja, kad tik moteris gali turėti vaisingumo problemų ir į gydytojus kreipiasi tik ji. Moteris ryžtasi daugybei įvairių tyrimų, iš jų ir invazinėms procedūroms, o kai kurie vyrai nenori atlikti paprasto jų vaisingumą įvertinančio tyrimo - spermogramos. Žinoma, tai yra šeimos tarpusavio santykių ir nėštumo motyvacijos reikalas.
Moterų ištyrimas prasideda gydytojo konsultacija, aiškinantis nevaisingumo trukmę, lytinių santykių dažnumą, mėnesinių ciklo pobūdį, persirgtas ligas. Įvertinamas moters amžius. Po to atliekamas ginekologinis tyrimas, vidiniai organai ištiriami ultragarso aparatu. Visos moterys dėl nevaisingumo tiriamos, ar neserga chlamidioze. Dažniausiai tai nustatoma, paėmus tepinėlį iš gimdos kaklelio. Ovuliacija vertinama, nustatant progesterono kiekį kraujyje atitinkamą mėnesinių ciklo dieną. Kiaušintakių pratekamumas įvertinamas atliekant invazines procedūras - histerosalpingogramą ar laparoskopiją. Pirmoji yra atliekama rentgeno kabinete, dažniausiai be jokių skausmo malšinamųjų, kai leidžiamas kontrastinis tirpalas pro gimdos kaklelio kanalą ir rentgenu stebima, ar skiriasi tirpalas pro kiaušintakius į pilvaplėvės ertmę. Laparoskopija atliekama, kai yra bendra nejautra: atlikus kelis nedidelius pjūvius pilvo sienoje į pilvaplėvės ertmę įvedamas laparoskopas bei chirurginiai instrumentai ir apžiūrimi kiaušintakiai, kiaušidės, gimda, taip pat leidžiamas kontrastinis tirpalas pro gimdos kaklelį ir stebima, kaip jis skiriasi pro kiaušintakius. Diagnostine laparoskopija dažniausiai atliekami galutiniai nevaisingos moters tyrimai. Retais atvejais reikalingos ir kitų specialistų - genetikų, endokrinologų, urologų, psichologų konsultacijos ar kiti papildomi tyrimai.
Kiaušintakius dažniausiai pažeidžia lytiniu keliu plintančios infekcijos - chlamidiozė ir gonorėja. Lytinių organų chlamidiozė yra viena labiausiai paplitusių lytiniu keliu plintančių ligų, bet dažniausiai moteris nieko blogo nejaučia ir net neįtaria, kad ja užsikrėtė. Negydytos chlamidiozės padariniai - pažeisti kiaušintakiai ir nevaisingumas. Mažojo dubens organų operacijos, negimdiniai nėštumai, sunkaus laipsnio endokrininė liga - endometriozė taip pat gali sutrikdyti kiaušintakių funkciją.
Būna ir neaiškios kilmės nevaisingumas. Maždaug kas dešimtai šeimai, atlikus visus abiejų partnerių vaisingumą įvertinančius tyrimus, nerandama jokių sutrikimų. Tokiais atvejais įtariami imunologiniai, genetiniai ar kiti kol kas dar nežinomi veiksniai, prieš kuriuos tradicinė medicina kol kas yra bejėgė.
Dirbtinio apvaisinimo procedūros
Mes ištiriame nevaisingą porą, po to aptariame, kokios galėtų būti gydymo galimybės ir pastojimo prognozė. Gydymas, panaudojant pagalbinius apvaisinimo būdus, dažniausiai siūlomas, kai užakę abu moters kiaušintakiai arba smarkiai pakitusi sperma - tais atvejais, kai nėra tikimybės pastoti natūraliu būdu arba taikant mažiau agresyvų gydymą. Visuomet aptariama, ar nevaisingumo gydymas porai priimtinas etikos, religijos ir kitais aspektais bei finansiniu požiūriu. Neišgydomų vaisingumo sutrikimų turinčioms šeimoms visuomet pasiūlome įvaikinimo galimybę.
Jei vyro sperma yra netinkama apvaisinti ir pagalbiniai būdai yra neefektyvūs, o moters vaisingumas normalus, daugelyje šalių galima pasinaudoti donorų spermos banko paslaugomis. Žinoma, jeigu šeimai tai priimtina. Spermos bankų veikla yra reglamentuota įstatymais. Pacientams, norintiems pasinaudoti donoro sperma, pateikiami duomenys apie donoro amžių, rasę, plaukų ir akių spalvą, ūgį, išsilavinimą, bet donorystė yra anoniminė. Lytinių ląstelių donorystė Lietuvoje nėra įteisinta, todėl mūsų šalies pilietės, norinčios pasinaudoti donoro sperma, vyksta į Latviją, Estiją ar kitas užsienio šalis.
Metodas, kai moteriai suleidžiama donoro sperma, nėra dirbtinis apvaisinimas. Tokia procedūra vadinama intrauterinine inseminacija. Į specialią terpę dėti donoro spermatozoidai pro ploną kateterį suleidžiami moteriai į gimdą. Taip apvaisinimas įvyksta natūraliu būdu moters organizme.
Mėgintuvėlyje naudojant papildomas technologijas sudaromos sąlygos spermatozoidui patekti į moters lytinę ląstelę, kai vyro spermoje spermatozoidų yra labai mažai arba jie nejudrūs. Moteriai yra skiriami kiaušides stimuliuojantys vaistai, kurie subrandina kelias ar keliolika lytinių ląstelių, vadinamąsias kiaušialąstes. Kol kas nėra priemonių, padedančių numatyti, kiek lytinių ląstelių subręs. Kuo daugiau jų subręsta, tuo didesnė tikimybė sulaukti nėštumo. Plona adata išpunktuotos kiaušialąstės dedamos į indą su specialia terpe ir spermatozoidais, kur ir įvyksta apvaisinimas. Beje, jis gali ir neįvykti. Kiek kiaušialąsčių apsivaisins per vieną gydymo ciklą, numatyti negalima, todėl tik po kelių parų paaiškėja, ar užsimezgė nauja gyvybė. Jei apvaisinimas įvyksta, vienas ar keli embrionai yra patalpinami moters gimdoje, kur toliau nėštumas vystosi natūraliu būdu arba nustoja vystytis ir įvyksta persileidimas.
Jei į gimdą perkeliami trys ar daugiau embrionų, trynukų tikimybė išties yra didelė. Daugiavaisis nėštumas šiuo metu laikomas pagrindine dirbtinio apvaisinimo komplikacija, nes kuo daugiau gimdoje auga vaisių, tuo didesnė tikimybė, kad nėštumas pasibaigs priešlaikiniu gimdymu. Neišnešioti vaikai turi daugybę sveikatos problemų, sukeliančių neįgalumą. Pagrindinė dirbtinio apvaisinimo siekiamybė yra vienvaisis išnešiotas nėštumas.
Bandymų apvaisinti tik vieną kiaušialąstę ir pasiekti, kad moteris pastotų ir pagimdytų, gali užtrukti labai ilgai. Moteriai tektų daugybę kartų stimuliuoti kiaušides ir punktuoti folikulus, rizikuojant jos sveikata ir galbūt net gyvybe. Toks gydymas būtų labai brangus ir lydimas ilgalaikės psichologinės įtampos.
Pagalbinio apvaisinimo tikslas yra vienvaisis nėštumas, todėl pastaruoju metu dažniausiai į gimdą perkeliamas vienas embrionas, o kiti užšaldomi. Nėštumo sėkmė po pirmojo gydymo ciklo dažniausiai sudaro tik 20-30 proc., todėl nesėkmės atveju atšildytą embrioną galima perkelti į gimdą. Tai daryti, kol moteris pastos. Pakartotinai embrionai į gimdą perkeliami, kai jau yra natūralus mėnesinių ciklas, taip išvengiama agresyvios kiaušidžių stimuliacijos vaistais ir folikulų punkcijų. Toks gydymas sukelia mažesnę riziką moters sveikatai, sumažina gydymo išlaidas ir, svarbiausia, padidėja nėštumo tikimybė. Kaušialąsčių užšaldymas kol kas nėra sėkmingas ir tik nedaugelyje užsienio centrų bandoma naudoti šią technologiją.
Embriono perkėlimas ir jo sėkmė
Embriono perkėlimas yra embrionų perkėlimas į gimdos ertmę. Ši procedūra yra neskausminga ir jai nereikalinga jokia anestezija. Visa procedūra paprastai trunka kelias minutes ir primena įprastą ginekologinį ištyrimą.
Poroms, kurioms antrą ar trečią dieną po apvaisinimo išsivysto daugiau nei penki embrionai, arba poroms, kurioms buvo atliktos kelios nesėkmingos embrionų perkėlimo procedūros, rekomenduojama embrioną perkelti blastocistos stadijoje (embrionas penktą dieną po apvaisinimo). Tokios sąlygos yra artimos natūraliam apvaisinimui, nes natūralaus nėštumo metu embrionas per kiaušintakius patenka į gimdą 5-6 dieną po apvaisinimo.
Kiaušidžių punkcijos metu, kartais pasiseka surinkti daug kiaušinėlių, o tai lemia daug geros kokybės embrionų po apvaisinimo - daugiau nei reikėtų vienam embriono perkėlimui per tam tikrą ciklą (arba jei dėl įvairių priežasčių embriono perkėlimas to ciklo metu nėra įmanomas). Tokiu atveju galima atlikti krioprezervavimą - užšaldyti labai žemoje temperatūroje likusius embrionus ir panaudoti juos vėliau (mūsų klinikoje naudojamas vitrifikavimas - greito užšaldymo metodas). Jis naudojamas nesėkmingos IVF/ICSI procedūros atveju ir (arba) kitų, ateityje planuojamų, nėštumų metu (jei pora nori turėti daugiau vaikų). Procedūrai reikalingas poros prašymas.
Kai pora yra pasiruošusi susilaukti kito vaiko, embrionai „atšildomi“ ir kartu su skysčiu suleidžiami į gimdos ertmę. Ši procedūra yra visiškai neskausminga ir atliekama be anestezijos, naudojant ploną kateterį, kontroliuojant ultragarsu. Perkėlus embrionus į gimdą, nereikia laikytis jokio specialaus režimo, pacientė gali eiti namo arba dirbti. Po embrionų perkėlimo procedūros gausite detalesnes rekomendacijas dėl tolesnio vaistų vartojimo.
Norint palaikyti geltonkūnio funkcijas ir pagerinti implantaciją, būtina naudoti hormoninius preparatus, kol bus atliktas nėštumo testas. Nėštumo testas (HCG lygio nustatymas kraujyje) atliekamas 14 dieną po embrionų perkėlimo.
Embrionų perkėlimas (embrionų injekcija į gimdos ertmę) yra paskutinis ir vienas iš svarbiausių dirbtinio apvaisinimo etapų. Nuo kiaušinėlių surinkimo iki embrionų perkėlimo embriologijos laboratorija suteikia optimalias sąlygas ir aplinką sėkmingam embriono vystymuisi. Po embriono perkėlimo, galimybė prisitvirtinti prie moters gimdos priklauso nuo paties embriono. „EmbryoGlue“ - tai specialiai sukurta aplinka, naudojama embrionų perkėlimui, kuri pagerina embriono implantaciją. Šioje aplinkoje gausu hialurono rūgšties, angliavandenių ir amino rūgščių, kurios embriono implantacijos metu kartu veikia kaip rišamosios medžiagos gimdos ertmėje. Hialurono rūgštis yra natūrali medžiaga, randama žmogaus audiniuose. Moksliniai tyrimai parodė, kad embriono implantacijos metu gimdos ertmėje yra padidėjęs hialurono rūgšties kiekis, kuris padeda embrionui geriau implantuotis. Padidėjęs hialurono rūgšties kiekis „EmbryoGlue“ aplinkoje, kurioje embrionas dedamas prieš perkėlimą, padidina embriono gebėjimą prisitvirtinti prie moters gimdos ertmės.
Į moters gimdą gali būti patalpinami ne tik aštuonių, bet ir keturių ląstelių embrionai. Gana dažnai embrionai yra auginami ir ilgiau, iki blastocistos stadijos. Susiformavusi blastocista nedelsiant turi būti perkeliama į gimdą, nes kitu atveju, neturėdama kur implantuotis, ji žūsta. Jeigu ji yra gimdoje - sėkmės atveju implantuojasi. Auginant embrionus iki blastocistos stadijos yra atrenkami patys stipriausi embrionai, nes ne visi embrionai pasiekia šią vystymosi stadiją, dalis embrionų nustoja vystytis 2-3 parą. Jei susiformuoja daugiau blastocistų, nei perkeliama į moters gimdą, jos užšaldomos.
Vienas svarbiausių veiksnių įtakojančių sėkmę - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės - aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, kuriose auginami embrionai, naujausi inkubatoriai, palaikantys tinkamą temperatūrą ir dujų koncentraciją, naujos technologijos (pvz.: „Time-lapse“ technologija, leidžianti stebėti embriono vystymąsi 24 valandas per parą kompiuterio ekrane) ir t.t. Neabejotinai, pagalbinio apvaisinimo sėkmė labai priklauso ne tik nuo šias paslaugas teikiančių specialistų įgūdžių ir kvalifikacijos, modernios įrangos, bet ir nuo aplinkos sąlygų pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje. “Northway” vaisingumo centro laboratorijoje veikia nustatyta kontrolės sistema, kasdien vykdoma dviguba patikra, kuri atitinka nustatytas normas ir užtikrina gerą laboratorijos darbą. Nuolat vykdoma paviršių užterštumo kontrolė, imami ir vertinami mikrobiologiniai mėginiai. Kaip teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vienas svarbiausių veiksnių pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje apdorojant audinius ir ląsteles yra oro kokybė. Ji gali turėti įtakos audinių ir ląstelių užteršimo rizikai. Bakterijos, virusai, kiti mikroorganizmai gali sąlygoti embrionų žūtį. Todėl mūsų laboratorijos patalpose taikomi aukšti patalpų švaros reikalavimai, o oras filtruojamas Hepa filtrais. Šie filtrai sulaiko itin smulkias daleles, tokias kaip virusai, dujų molekulės ir bakterijos. Tai labai svarbu, nes aplinkos sąlygų veikiamų ląstelių apdorojimas turi būti atliekamas aplinkoje, kurioje yra nustatytos kokybės oras ir švarumas, kad būtų kuo labiau sumažinta užteršimo rizika. Europoje yra labai nedaug pagalbinio apvaisinimo laboratorijų, kur būtų įrengta tokia ventiliacinė sistema.
Pasak gydytojos Gražinos Bogdanskienės, pagalbinio apvaisinimo sėkmė priklauso nuo poros fizinės ir psichinės sveikatos, nusiteikimo, galimybių. Gydytojo patirtis svarbi, nes pagalbinis apvaisinimas - tai procedūra, reikalaujanti ne tik modernios laboratorijos, bet ir aukštos kvalifikacijos specialistų. Aukštos technologijos, šiuolaikinė įranga - didelis pasiekimas, tačiau be kvalifikuoto specialisto jos yra nieko vertos. Taigi, atliekant pagalbinį apvaisinimą, sėkmę lemia daug sudedamųjų dalių - ir tinkamai parinkti vaistai, jų dozės, ir atsakingas bei kvalifikuotas embriologo ir ginekologo darbas, ir kokybiškos priemonės bei visos laboratorijos įranga.
Vienas svarbiausių veiksnių įtakojančių sėkmę - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės - aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, kuriose auginami embrionai, naujausi inkubatoriai, palaikantys tinkamą temperatūrą ir dujų koncentraciją, naujos technologijos (pvz.: „Time-lapse“ technologija, leidžianti stebėti embriono vystymąsi 24 valandas per parą kompiuterio ekrane) ir t.t.
Iš tikrųjų ir vyrai turi ruoštis nėštumui. Jau minėjau, kad nevaisingumas - liga, kuria serga abu partneriai, tad ir gydymas bei įvairios procedūros skirtos abiem. Vyras gali atlikti oksidacinio streso testą. Visiems gerai žinomas žalingas laisvųjų radikalų poveikis, todėl dažnai ir vyrai papildomai vartoja antioksidantų. Tačiau kenkti gali ne tik antioksidantų trūkumas, bet ir jų perteklius. Nustatyta, kad šios medžiagos lemia spermos ir atitinkamai vaisingumo funkcijas. Todėl ir buvo sukurtas specialus spermos testas, kuris parodo, ar nėra joje sutrikę oksidacijos procesai. Tai itin aktualu poroms, kai nevaisingumo priežastis nėra aiški, taip pat moterims, kurios nepastojo tiek natūraliai, tiek po pagalbinio apvaisinimo, nes embrionas neįsitvirtino gimdoje. Tokiais atvejais problema gali būti sperma, bet įprasti spermos tyrimai to gali nerodyti. Taigi tokiais atvejais gali padėti minėtas spermos oksidacijos redukcijos tyrimas. Oksidacinį stresą gali sukelti rūkymas, radiacija, alkoholis, kitos toksinės medžiagos, taip pat įvairios ligos (varikocelė, uždegiminės). Dėl oksidacinio streso gali būti pažeista spermatozoidų genetika, tai gali sutrikdyti spermatozoido prisijungimą prie kiaušialąstės, tiek bandant pastoti natūraliai, tiek atliekant inseminaciją (sušvirkščiant spermą į gimdą), tiek pagalbinio apvaisinimo metu. Atsižvelgiant į testo rezultatus, skiriamas gydymas. Tai gali būti rekomendacijos vartoti antioksidantų ar, priešingai - nutraukti jų vartojimą.
Vyrams patariama pavartoti tam tikrų medžiagų, kurios yra moksliškai patvirtintos ir padedančios gerinti spermos kokybę. Moksliškai patvirtinta, kad svarbiausios spermos kokybei, o kartu ir vaisingumui tokios medžiagos yra L-karnitinas, L-argininas, cinkas, vitaminas E, gliutationas, selenas, kofermentas Q10 (CoQ10) ir folio rūgštis. Būtent šios medžiagos ir įeina į specialiosios medicininės paskirties maisto produkto PROfertil® sudėtį. Tai vienintelis produktas rinkoje vyrų vaisingumui gerinti, su kuriuo atlikti net penki tyrimai. Taip pat svarbu žinoti, kad embriono ir vaisiaus kokybei didelę įtaką turi branduolio DNR pažeidimas. Tai lemia blogesnį embriono prisitvirtinimą prie gimdos sienelės, gali padidinti persileidimų riziką. Visa tai be galo svarbu siekiant pastoti - tiek natūraliai, tiek taikant pagalbinio apvaisinimo procedūras. Antruoju atveju itin svarbu, nes valstybė kompensuoja tik 2 gydymo ciklus. Minėtojo preparato PROfertil® DNR tyrimas įrodė, kad preparate esančios medžiagos tiesiogiai veikia spermos kokybę, morfologiją, DNR branduolio vientisumą ir mažina fragmentaciją.
Etiniai ir teisiniai aspektai
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų. Yra įvairių nevaisingumo gydymo metodų. Kai nė vienas jų nepadeda arba kai yra rizika palikuoniams perduoti didelę negalią sukeliančią ligą, gali būti atliekama pagalbinio apvaisinimo procedūra. Deja, iš pirmo karto ji pavyksta nedažnai. Iš 632 moterų, kurioms, įsigaliojus Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, nuo praėjusių metų balandžio iki šių metų balandžio ši pagalba buvo suteikta nemokamai, 40 laimingai susilaukė vaikučių.
Pagrindinės diskusijos kyla dėl to, ar leisti embrionų šaldymą. Pradėję svarstyti projektą parlamentarai parėmė leidimą sukurti iki dešimties embrionų ir juos šaldyti, tačiau priėmimo stadijoje tokių nuostatų atsisakyta. Liberalaus reglamentavimo priešininkai sako, kad tokiu būtu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą. Jie remiasi nuostata, kad gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo akimirkos.
Vyriausybės išvadoje teigiama, kad neturėtų būti draudžiama asmenų, kurių nesieja santuokos ar teisės aktų nustatyta tvarka registruotos partnerystės ryšiai, lytinių ląstelių donorystė. „Įvertinus tai, kad partnerystę reglamentuojančių teisės aktų nėra, de facto dirbtinis (pagalbinis) apvaisinimas galimas tik santuoką sudariusiai porai. Toks draudimas gali apriboti galimybę daliai Lietuvos nevaisingų porų susilaukti vaikų. Todėl siūlytina svarstyti galimybę (...) kartu gyvenančioms santuokos neįregistravusioms poroms (toliau - sugyventiniai) naudotis dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo procedūromis.“
Be to, siūloma numatyti, kas bus daroma su embrionais moteriai po kiaušialąstės apvaisinimo iki jos įdėjimo į gimdą persigalvojus ir nesutikus tęsti pagalbinio apvaisinimo. Taip pat raginama koreguoti embrionų redukciją (embriono sunaikinimas po to, kai jis jau įsitvirtino gimdoje) draudžiančias nuostatas, leidžiant naikinti embrioną jam jau įsitvirtinus gimdoje. „Teisės aktai šiuo metu nenustato nėštumo nutraukimo draudimo, o embrionų redukcija taip pat gali būti laikoma viena iš nėštumo nutraukimo formų. Pastebėtina, kad nėštumo nutraukimo po dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo draudimas galėtų būti laikomas diskriminaciniu nėštumo nutraukimo po natūralaus apvaisinimo atžvilgiu“, - nurodoma išvadoje.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.
Ar tikrai didelio embrionų skaičiaus pagaminimas ir užšaldymas yra būtini, norint atlikti sėkmingą Pagalbinį apvaisinimą? Apskritai pagalbinio apvaisinimo metu sėkmė nėra labai didelė, jeigu Europos vidurkis pagal nėštumo skaičių siekia maždaug 25 proc., o gimdymų vos 15 proc. Vadinasi, vienas iš pagalbinio apvaisinimo 5-6 ciklų yra sėkmingas ir žmonės turėtų būti tam pasiruošę, kad jiems gali tekti kartoti daug kartų šią procedūrą. Tačiau embrionus šaldyti šiais laikais jau nėra būtina. Galima šaldyti kiaušialąstes ir pasiekti tokių pačių rezultatų kaip ir šaldant embrionus ar netgi geresnių. Tie, kurie sako, kad neleidžiant šaldyti embrionų, moteriai reikės daug iškentėti, nes reikės daug kartų naudoti hormoninius preparatus ir imti kiaušialąstes - klysta. Galima vieną kartą „pastimuliavus“ kiaušides, paimti kiaušinėlių tiek, kiek pavyksta ir su jais elgtis dvejopai: arba sukurti embrionus, arba užšaldyti kiaušinėlius vėlesniam naudojimui. Taigi, visiškai nereikės kartoti pilno medikamentų vartojimo ciklo, kuris būna sunkus moteriai, nes galima bus paimti kiaušialąstes ir jas panaudoti sekančiam etape.
Pirmiausia, embrionas jau yra žmogaus gyvybė. Visi embriologijos vadovėliai rašo ir mokslo žmonės visiškai sutaria tuo klausimu, kad embrionas yra gyvybė nuo pat apvaisinimo momento, kai susilieja moteriška ir vyriška ląstelė ir susidaro zigota. Ta gyvybė turi tik jai vienai būdingą unikalų genetinį kodą, todėl embrionus užšaldyti ir po to juos naikinti jau reiškia prasidėjusios žmogaus gyvybės naikinimą. Naudojant kiaušialąstes, jei šeima jau nebenori turėti daugiau vaikų, tas sušaldytas kiaušialąstes sunaikinti yra etiškai paprastesnis būdas. Kitas argumentas platesnis - prieš griebiantis dirbtinio apvaisinimo reikia pirmiausiai išbandyti kitas, mažiau invazines ir ekonomiškesnes priemones, pirmiausia ištirti moters hormonų svyravimus viso reprodukcinio ciklo metu ir išsiaiškinti tikslias nevaisingumo priežastis. Didžiojoje Britanijoje ir Olandijoje buvo atliktos studijos, kurios parodė, kad taikant alternatyvias priemones, galima pasiekti labai panašių ar net geresnių rezultatų negu taikant dirbtinį apvaisinimą. Taip pat tai būtų žymiai pigiau negu taikyti pagalbinio apvaisinimo procedūras.
Hormonų terapija ne visada padės - reikia būti teisingiems, bet ji ir taikoma, toli gražu, ne visada. Deja dažnai yra rekomenduojama pagalbinio apvaisinimo procedūra vietoj to, kad būtų labai detaliai išaiškintos tikrosios nevaisingumo priežastys. Lietuvoje iki šiol dirbtinį apvaisinimą atlieka tik privačios medicinos įstaigos ir ši procedūra labai brangiai kainuoja.
Lytinių ląstelių donorystė mažoje šalyje, ypač anoniminė lytinių ląstelių donorystė - nėra gerai. Yra buvę garsiai nuaidėjusių skandalų visame pasaulyje, kai Olandijoje buvo išplatintos genetinės ligos apvaisinus vieno vyro sperma šimtą moterų. Be to, kai lytinių ląstelių donoras yra anoniminis, yra atimama teisė vaikui žinoti savo tėvus ir dėl to neišvengiamai atsiras didelių problemų, kada tas pradėtas mėgintuvėlyje vaikas pradės ieškoti savo biologinių tėvų. Šiuo metu yra pabrėžiamos nevaisingos poros teisės, o yra pamirštama apie dar negimusio, bet gimsiančio vaiko, kuris domėsis savo tėvais, interesus.
Jei lytinio akto tarp vyro ir moters metu įvyksta natūralus apvaisinimas, spermatozoidas(-ai) apvaisina moters organizme esantį(-ius) kiaušinėlį(-ius) ir užsimezga nauja gyvybė. Neretai pasitaiko atvejų, kai porai nepavyksta pastoti natūraliai. Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai, mikrochirurginė operacija. Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Kitas nevaisingumo gydymo metodas, kuris laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, yra in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme. IVF procedūros metu moters partnerio (arba donoro) sperma patalpinama į specialią talpą su moters kiaušialąste, ir spermatozoidai paliekami ją apvaisinti. Viskas prasideda nuo poros apsilankymo pas specialistą ir konsultacijos, kurios metu gydytojas surenka anamnezę, paskiria reikalingus laboratorinius ir/ar diagnostinius tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Jei gydytojo ir poros sprendimu nusprendžiama atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI), masturbacijos būdu Medicija klinikoje surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma. Sperma yra specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių ir negalinčių apvaisinti spermatozoidų ir sukoncentruoti juos labai mažame specialios terpės kiekyje. Intrauterininės inseminacijos (IUI) metu sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų vienkartinį kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą. Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialasčių. Tuomet eina sekantis etapas - spermos surinkimas. Jį galima atlikti tik Medicija klinikoje (negalima surinktos spermos atsivežti iš namų) masturbacijos būdu arba specialia adata paimant tiesiai iš sėklidžių. Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį. Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu. Svarbu žinoti, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje numato, jog kiekviena pora turi teisę į pagalbinį apvaisinimą, jei yra itin sudėtinga arba neįmanoma natūraliai pastoti. Gydytojų specialistų konsultacijos kompensuojamos tik pateikus gydytojo, kurio paslaugos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, tinkamai išrašytą ir galiojantį siuntimą, taip pat pacientams yra visiškai nemokamos. Mokamų paslaugų teikimo tvarka.
Ir IUI, ir IVF procedūrų sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių: poros fizinės sveikatos ir psichologinės būsenos, patiriamo streso ir įtampos neigiamo poveikio, gyvenimo būdo, vyro ir moters anksčiau persirgtų ligų, partnerių amžiaus, moters svorio, kuris lemia hormonų apykaitą.
Šiuo metu PRP terapija nevaisingumo gydymui sėkmingai taikoma ne vienoje pasaulio šalyje, tarp kurių yra JAV bei Graikija. Apibendrinant galima pasakyti, kad mūsų darbo kokybės rodiklis - sveiki kūdikiai, kurių gimė jau daugiau kaip 4 tūkst. Apie 85 proc. besikreipiančių porų padėjome susilaukti vaikelio. Neabejotina, kad sėkmingo apvaisinimo sėkmė priklauso ir nuo darbuotojų kolektyvo sukuriamos aplinkos, nuoširdumo, rūpestingumo.
Nekokybiška sperma - dažna vyrų nevaisingumo priežastis. Svarbiausias tyrimas, pasakantis apie vyro vaisingumą ir spermos kokybę, - tai spermos tyrimas, arba spermograma. Ji parodo tikslų spermatozoidų skaičių, jų sugebėjimą judėti, formą ir gyvybiškumą. Kita vertus, šis tyrimas gali rodyti ir normalius spermos parametrus, o pora vis dėlto kentės dėl nevaisingumo. Tokių situacijų pasitaiko kas 6-7-tai (15 proc.) porai, kai nevaisingumo priežastys slypi vyro organizme. Tokiais atvejais informatyvus yra tyrimas, atskleidžiantis kitus didelę įtaką vyrų vaisingumui turinčius spermos parametrus. Tai - spermos ir hialurono rūgšties sujungimo analizė (SHBA). Šis tyrimas naudingas tuo, kad tiria DNR vientisumą (hialurono rūgšties jungiamąją gebą). Pastaruoju metu daugėja įrodymų, atskleidžiančių spermos branduolio DNR vientisumo vaidmenį vyriškų veiksnių sukeltam vaisingumo nepakankamumui arba nevaisingumui.
tags: #embrionas #ir #dirbtinis #apsvietimas
