Daugelis tėvų susiduria su iššūkiais bei daugybe klausimų išleidžiant vaiką į 1-ąją klasę. Šiandien mūsų visuomenėje vyrauja rimtas požiūris į vaiko pasiruošimą mokyklai. Nepaisant to, daugiau nei 10 % pirmokų nebūna jai tinkamai pasirengę. Gabus ir, atrodo, mokyklos suolui subrendęs šešiametis tėvams gali kelti klausimų - verta ar ne leisti jį į pirmą klasę? Vienos šeimos nori, kad vaikas dar turėtų galimybę pažaisti, pasidžiaugti vaikyste kiek ilgiau. Kiti linkėdami vaikui gero ateityje siekia, kad jis kuo anksčiau pradėtų išnaudoti savo gebėjimus, ugdytųsi, nestovėtų vietoje. Nesate tikri, ar vaikas pakankamai subrendęs mokyklai? Jaudinatės, kad vaiko turimų reikalingiausių socialinių įgūdžių gali nepakakti? Nežinote, koks stiprus turi būti vaiko pasiruošimas 1-ajai klasei? Jūsų vaikas nekantriai laukia rugsėjo 1-osios ir Jūs norite šią nuotaiką išlaikyti kuo ilgiau?
Kaip atpažinti, ar vaikas pasiruošęs mokyklai?
Yra keletas pagrindinių sričių, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį vertinant vaiko pasirengimą mokyklai:
- Protinė branda: Vaiko gebėjimas skaičiuoti, pažinti raides ir rašyti, skaityti, kalbos turtingumas.
- Socialiniai įgūdžiai: Ar vaikas pasisveikina ir atsisveikina, ar noriai žaidžia grupinius žaidimus su kitais vaikais, ar geba dalintis savo daiktais neįsiveldamas į konfliktus, atsižvelgti į kitą, ar yra pakankamai empatiškas, ar vykdo didžiąją dalį suaugusiųjų prašymų?
- Savarankiškumas: Pirmokas turėtų gebėti pats apsirengti, užsisegti drabužėlius, savarankiškai susitvarkyti tualete.
- Savireguliacija: Gebėjimas mokytis įveikti nusivylimą ir frustracijas.
„Vaiko leidimas į mokyklą nuo šešių metų turi būti apgalvotas žingsnis. Iki septynių metų vaikas mokosi per žaidimus, aktyvias veiklas, tad tėvai turi įvertinti, ar vaikas gali priimti mokykloje keliamus reikalavimus, kai nuo pat pirmų savaičių reikalaujama išsėdėti pamokose, klausytis ir vykdyti mokytojo pateiktas užduotis, susikaupti“, - sako D. Švedavičienė.
Protinė branda ir intelektas
Psichinei brandai bei intelekto lygiui nustatyti sukurta daugybė testų. Vienas paprasčiausių - vaikas turi atlikti tris užduotis: nupiešti žmogų, nukopijuoti nuo lentos trumpą posakį ir tam tikra tvarka išdėstytus 10 taškų. Mokyklai subrendęs vaikas žmogaus figūrą nupieš su visomis detalėmis, tiksliai nukopijuos posakį ir geometrinę taškų figūrą. Šis testas parodo judesių, ypač pirštų, koordinaciją, orientavimąsi erdvėje, dėmesingumą, darbingumą. „Pirmokas turėtų turėti elementarių žinių apie jį supančią aplinką - savo adresą, giminystės ryšius, žinių apie gamtą, laiko suvokimą - ir gebėti šias žinias analizuoti, palyginti, apibendrinti bei pritaikyti“, - sako psichologė D. Švedavičienė.
Ar Jūsų vaikas gali sukaupti dėmesį savarankiškai bent 30 minučių? Ar jis teisingai vartoja įvardžius kalbėdamas? Ar jis moka grupuoti žodžius: t.y. Ar jis iš pirmo karto supranta jūsų žodžiu sakomą paliepimą ir tiksliai jį įvykdo?
Testas: Ar vaikas pasiruošęs mokyklai?
1. Ar vaikas gali sukaupti dėmesį savarankiškai bent 30 minučių?
2. Ar vaikas gali, matydamas keletą nuotraukų ar paveikslėlių, sukurti pagal jas istoriją, ne trumpesnę kaip 5 sakinių?
3. Ar teisingai vartoja įvardžius kalbėdamas?
4. Ar jis moka grupuoti žodžius: t.y.
5. Ar jis iš pirmo karto supranta jūsų žodžiu sakomą paliepimą ir tiksliai jį įvykdo?
9-13 atsakymų TAIP - Jūs esate teisingame kelyje, vaikas iš tikrųjų neblogai pasirengęs. Jeigu rezultatai jus nuvylė, ne bėda. Kita vertus, visada atminkite, kad vaikams ypač patinka, kai su jais kartu užsiima tėvai, seneliai ir kiti artimieji. Todėl matydami, kad kažkurioje vietoje jūsų vaikas turi „spragų“, padirbėkite su daugiau.
Socialiniai ir emociniai įgūdžiai
O emocinį brandumą, gebėjimą atlaikyti nesėkmę, spręsti konfliktus, išbūti vienam, susirasti draugų ir kitus socialinius emocinius aspektus galima įvertinti tik vaikui jau atsidūrus grupėje ir užsiimant nauja veikla. Emocinį vaiko brandumą tėvams sunku įvertinti juo labiau nežinant, kas laukia atžalos konkrečioje ugdymo įstaigoje, kokios bus parengtos programos penkiamečiams. Gebėjimas atsiskirti nuo tėvų yra vienas iš brandaus elgesio požymių. Juk akivaizdu, kad vaikas, pradėjęs eiti į mokyklą ar priešmokyklinę grupę, susidurs su tvarka ir lūkesčiais, kurie yra jam nauji, kitokie nei namie. Jam tikrai reikės išsiskirti su tėvais, pasitikėti svetimais žmonėmis, būti savarankiškam, laikytis mokyklos ir klasės taisyklių, naujo dienos režimo, vykdyti nurodymus, valdyti pyktį. Jei vaikui tai pavyks padaryti sėkmingai, jis greitai ir ramiai prisitaikys mokykloje. Būsimas pirmokas turi būti emociškai atsparus, nesivaržyti bendrauti, nesibaiminti atsidurti tarp nematytų žmonių.
„Vaiko savireguliacijos gebėjimus galime įvertinti matydami, kiek ilgai jis geba išbūti prie vienos veiklos, ar gali ją atlikti nuo pradžios iki pabaigos, kaip tvarkosi su iškylančiais sunkumais. Natūralu, kad mokykloje vaikai patirs ne tik pasisekimą, bet ir susidurs su užduotimis, kurių nepavyks iš karto išspręsti. Tokiose situacijose vieni vaikai gali bandyti atkakliai, prašyti pagalbos ir vienkartinės nesėkmės nesieti su savęs vertinimu. Kiti su nesėkme gali susitapatinti, pradėti laikyti save nevykėliais, leisti užvaldyti save stiprioms neigiamoms emocijoms, mėtyti daiktus, suplėšyti sąsiuvinį, šaukti“, - sako D. Švedavičienė.
„Jeigu vaikas nori pasižiūrėti filmuką, tai tikriausiai kiekviena šeima jam tai gali leisti. Tačiau vieni vaikai filmukus žiūri kiekvieną dieną, kiti filmukų laiką turi tam tikromis dienomis ar valandomis, treti juos žiūri tik tada, kai įvykdo savo pareigas. Tai tik vienas pavyzdys, kaip gali būti formuojamas vaiko požiūris į norų patenkinimą“, - sako D. Švedavičienė.
Savarankiškumas
Viena svarbi pirmos klasės mokinio kompetencija - savarankiškumas. Pirmokas turėtų gebėti pats apsirengti, užsisegti drabužėlius, savarankiškai susitvarkyti tualete. Mokykloje veiklos greitai keičiasi, viena pamoka keičia kitą, pertraukos yra riboto laiko. „Žinoma, atrodo, kad daug lengviau vaikui padėti apsirengti, už jį sutvarkyti kambarį, bet jis tada gauna žinutę, kad yra tam nepajėgus ir kad dalykai pasidaro savaime. „Neatkreipus dėmesio į šiuos įgūdžius kyla grėsmė, kad klasėje jaunesnio amžiaus vaikas gali būti silpnesnis už bendraklasius. Jam gali būti sunkiau nei bendramoksliams įsisavinti ugdomąjį turinį, o tai mažins tolesnę mokymosi motyvaciją, pasitenkinimą mokykla,“ - sako D. Švedavičienė.
Fizinis pasiruošimas
Mokykloje vaiko organizmui teks didelis tiek psichologinis, tiek fizinis krūvis. Biologinį vaiko subrendimą mokyklai rodo ir nuolatinių dantų skaičius. Pavyzdžiui, septintaisiais gyvenimo metais mergaitės turi 6-7, berniukai - 5-6 nuolatinius dantis. Didelę reikšmę turi ir vaiko amžių atitinkanti fizinė raida, ypač kūno proporcijos bei sandara. Būsimiesiems mokyklinukams pranyksta pilvo iškilimas, pailgėja galūnės, galva auga sąlygiškai lėčiau nei kūnas -vaikas praranda savo žavų putlumą. Jis tampa Suaugusiu Žmogumi.
Ką daryti, jei vaikas nėra pasiruošęs?
Per vasaros mėnesius tikrai pakanka laiko pagerinti tam tikrus tobulintinus dalykus, nes vaikai labai imlūs, greitai mokosi ir padaro didžiulę pažangą per gana trumpą laiką. Išryškėja, jog dalis socialiai būtinų įgūdžių nėra susiformavę iki galo, neįtvirtintas pozityvus vaiko nusiteikimas mokyklai bei nuostata ir noras tapti mokiniu. Jei atsitiktų taip, kad tėvai paskubėtų su vertinimu, jie turi būti pasiruošę, kad gali paaiškėti, jog vaikui mokykloje sudėtingiau. Tačiau nereikia to laikyti nesėkme. Visada bus vaikų, kuriems bus sunku pradėjus lankyti ugdymo įstaigą ir tų, kurie galėtų ateiti anksčiau, bet neatėjo. Vieni vaikai kiek atsilieka, kiti žengia sparčiau, tačiau vėliau vis tiek visi daugmaž išsilygina. Pasak jos, vėliau išleidžiant vaiką į ugdymo įstaigą padaroma mažesnė žala nei skubant. Darželiuose vaikai yra mokomi ir ugdomi, tik kitais, jaunesnio vaiko raidą atitinkančiais būdais.
Patarimai tėvams, kaip padėti vaikui pasiruošti mokyklai:
- Užpildykite socialinių įgūdžių spragas.
- Sukurkite pozityvų nusiteikimą mokyklai.
- Ugdykite savarankiškumą ir atsakomybę.
- Mokykite įveikti nesėkmes ir nusivylimus.
- Skatinkite žaidimus ir kūrybiškumą.
- Suteikite vaikui daugiau atsakomybių, skatinkite užbaigti pradėtą veiklą.
Jei reikia, kreipkitės į specialistus, kurie maksimaliai efektyviai padės Jūsų vaikui pasiruošti naujam etapui. Psichologė pataria tėvams įvertinti - gal verta neskubėti vaiko leisti į mokyklą, o tiesiog nukreipti į būrelį ir taip sustiprinti konkrečius jo gebėjimus dar prieš einant į pirmą klasę.
Žaidimų ir pasakų svarba
Gyvenkime kaip vaikai Rūta Jūrėnienė sako, kad vaiko teisę žaisti reikia gerbti ir jai netrukdyti. Pedagogė pataria kurti vaikams saugią erdvę žaidimams, o tuomet juos stebėti ir net iš jų pasimokyti, nes mažas vaikas dar nėra praradęs gebėjimo atverti savo vidinį pasaulį. Žaidimų metu pasitelkdamas kūrybiškumą vaikas įsisąmonina tai, ką patiria. Žaidimai yra glaudžiai susiję su pasakomis - pastarosios suteikia žaidimams idėjų ir turinio. Visi augina savus vaikus su pasakomis, tačiau, pasak R. Jurėnienės, verta aiškiai suvokti, kuo tai naudinga. Pavyzdžiui, net ir gražiausios pasakų iliustracijos nepakeis gyvo žodžio. Vaikui svarbu, kaip mama, tėtis ar kitas artimas žmogus seka pasakas ar pasakoja istorijas. Vaikas tokiu būdu pasąmoningame lygmenyje geriau „nuskaito“ informaciją (pvz., pasakoje aprašomas vertybes), taip pat jaučiasi mylimas, t. y. patiria santykį su artimu žmogumi. Todėl geriausia pasakas ne skaityti vartant iliustruotas knygeles, o žodžiu sekti be papildomų priemonių.
Testavimas ir specialistų pagalba
Mokykla - tai naujas nuotykis tiek vaikui, tiek jo tėvams. Užtikrinkite, kad Jūsų vaikas žengtų į šį etapą pasitikėdamas savimi. Vienas iš būdų tai padaryti - atlikti Gibson testą, kuris padės įvertinti vaiko kognityvinius įgūdžius ir nustatyti, ar nėra kokių nors sunkumų, galinčių trukdyti sėkmingam mokymuisi. Ankstyva diagnostika Gibson testas leidžia anksti nustatyti galimus mokymosi sunkumus, tokius kaip dėmesio koncentracijos problemos, skaitymo ar rašymo sunkumai, atminties ar loginio mąstymo spragos. Prevencija Laiku nustatyti sunkumai gali būti sėkmingai koreguojami, taip užkertant kelią didesnėms problemoms ateityje. Laiku atliktas Gibson testas ir tinkama pagalba gali užtikrinti, kad jūsų vaikas pasitiktų mokyklą su pasitikėjimu ir džiaugsmu. Individualus požiūris Testo rezultatai padeda suprasti vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl galima pritaikyti individualų ugdymo planą. „BrainRx“ programa „Braingym“ centre - pagalba jūsų vaikui.
Jei tėvai negali nuspręsti, ar jų vaikas pasirengęs eiti į mokyklą, jie gali pasiūlyti vaikui atlikti specialų brandos testą, kurio rezultatai parodys, ar vaikas pasiruošęs žengti į pirmąją klasę. Testai padeda išsiaiškinti ir nustatyti vaiko emocinį, socialinį pasiruošimą, intelektinius, kalbinius aspektus.
Pedagoginė psichologinė tarnyba kiekvienais metais įvertina apie 150 vaikų, iš kurių apie 10-15 proc. tėvai. Vaiko brandos mokyklai vertinimas nėra vien tik jo intelektinių gebėjimų, žinių patikrinimas, o bū būtent tai, kaip vaikas gali atsiskleisti nepažįstamoje aplinkoje, parodyti savo įgūdžius ir gebėjimus, kurie nesusiję vien su skaičiavimu ir rašymu. Tai, kad vaikas pasimeta naujoje aplinkoje, išsigąsta arba nebenori toliau tęsti, užbaigti užduočių, gali rodyti jo emocinį nebrandumą mokyklai, panašų stresą jis išgyventų ir patekęs į mokyklą.
Svarbu prisiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, todėl svarbu atsižvelgti į jo asmeninius poreikius ir stipriąsias puses.
