Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgesio vystymąsi. Šis sutrikimas gali lemti tai, kad ASS turinčiam žmogui gali būti sunku bendrauti su aplinkiniais, palaikyti pokalbį, įsijausti į kito žmogaus būseną. Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Nors autizmo priežastys iki šiol nėra iki galo žinomos, mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms.
Svarbu suprasti, kad autizmas nėra liga, o kitoks raidos kelias. Autizmo spektro sutrikimą turintys asmenys gali būti labai gabūs ir sėkmingi įvairiose srityse. Svarbiausia - anksti pastebėti požymius, laiku kreiptis į specialistus ir suteikti tinkamą pagalbą. Nėra dviejų ASS turinčių žmonių, kurių simptomai būtų absoliučiai vienodi. Vieniems simptomai išreikšti labai stipriai, tuo tarpu kitiems jie gali būti beveik nepastebimi.
Autizmo spektro sutrikimai
Autizmo lemiami raidos sutrikimai apima tam tikrą spektrą, todėl autizmas pasireiškia skirtingai kiekvienam individui. Pavyzdžiui, kai kurie vaikai gali kalbėti, tuo tarpu kiti kalba sunkiai arba visiškai nekalba. Ne tokie sunkūs autistiško raidos sutrikimo atvejai diagnozuojami kaip įvairiapusis raidos sutrikimas arba Aspergerio sindromas. Aspergerio sindromas - viena iš autizmo atmainų, kuriai būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Asmenims, kuriems nustatytas Aspergerio sindromas, kalba normali, tačiau jie patiria daug autistiškų socialinių bei elgesio problemų.
Austrų daktaras Hansas Asperger’is 1944 metais išskyrė sindromą, kuris buvo pavadintas jo vardu. Profesorius tyrė paauglius, kurie, nepaisant jų amžių atitinkančio intelekto (IQ) ir kalbos įgūdžių, paprasčiausiai negalėjo bendrauti socialiai ir emociškai, nesugebėjo suprasti socialinių užuominų. Netgi ši nesunki autizmo forma gali sukelti didžiulę kančią.
Aspergerio sindromą tyrinėję mokslininkai jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.
Ankstyvieji autizmo požymiai
Pirmuosius autizmo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni. Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą - tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus - nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus - neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus - nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus - nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus - nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn. ir vyresnio amžiaus - nesako prasmingų frazių.
Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistiškų bruožų turi kiekvienas žmogus. Tačiau jei kūdikiui ar vaikui būdingi kai kurie iš išvardytų požymių ir savybių arba raidos ypatumai skiriasi nuo kitų analogiško amžiaus kūdikių ir vaikų, svarbu pasikonsultuoti su vaiko raidos srityje dirbančiais specialistais.
Socialinės sąveikos ir komunikacijos sutrikimai
Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis - vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą. Autistams trūksta supratimo apie kitų asmenų protus, kas paprastai atsiranda jau jauname amžiuje.
Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems. Maždaug trečdalis iš viso nekalba, o bendrauja tik alternatyvios komunikacijos priemonėmis (gestais, paveikslėliais, spec. įrenginiais).
Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.
Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.
Autizmo diagnostika ir pagalba
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniui. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais). Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Tokiu atveju reikėtų pasikalbėti apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su šeimos gydytoju ir prašyti siuntimo pas neurologą.
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta. Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese.
Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Iris Johansson. Kas padeda autistiškam vaikui tobulėti (7/9)
Aspergerio sindromas: istorijos ir patirtys
Živilė Aleškaitienė, auginanti Aspergerio sindromą turintį sūnų, įsitikinusi, kad žodį „normalus“ visada reikia imti į kabutes, nes normos standarto iš tiesų nėra, kaip ir nėra nė vieno tobulai normalaus žmogaus. Ji savo situaciją vertina ne kaip likimo pirštą, bet kaip Dievo parodytą kelią ir dovaną praplėsti savo suvokimo ribas, mokytis tolerancijos, mokytis suprasti kitokį. Jos pastangomis lietuvių kalba atsirado ir pirmoji knyga šia tema - australų psichologo Tony Attwoodo „Aspergerio sindromas. Išsamus vadovas“.
Živilė pastebėjo, kad jos vaikas atrodė visiškai normalus ir sveikas, tik į akį krito labai smulkūs dalykėliai: tame amžiuje, kai vaikai pradeda lįsti į namų spinteles ir jas kraustyti, maniškis to visiškai nedarė. Taip pat pradėjo vėlokai vaikščioti - 13 mėnesių. Nepaisant to, jis buvo visiškai socialus, draugiškas, mielas, besišypsantis, bendraujantis vaikas. Tik trejų metų dar nekalbėjo.
Keisti dalykai prasidėjo, kai jam suėjo septyneri. Vaikas, iki šiol normaliai valgęs, pradėjo valgyti tik vieną patiekalą - košę. Kitas dalykas - jis pradėjo žaisti vienas. Tik tuomet, kai į jos rankas pateko straipsnis apie autizmą, suskaičiavo net penkis požymius, kurie tiko jos vaikui. Maždaug per valandą buvo nustatyta diagnozė - Aspergerio sindromas.
Dabar jos sūnus - vienos iš prestižinių gimnazijų antros klasės mokinys. Į gimnaziją laikė stojamuosius egzaminus ir įstojo pirmu numeriu. Taigi intelekto sutrikimo tikrai nėra. Tačiau problema ta, kad iš žmogaus, kuris turi labai gerai išvystytą intelektą, to paties tikimasi ir kitose srityse: kad jis turėtų socialinių įgūdžių, pakankamai empatijos, noro visur dalyvauti ir pan. O viso to nėra. Jis mokosi gerai, bet draugų, su kuriais kažką veiktų, neturi. Man atrodo, kad nėra ir tokio poreikio.
Živilė apibūdina savo sūnų kaip žmogų, kuris daug laiko praleidžia prie kompiuterio, bet ne žaisdamas kompiuterinius žaidimus, o skaitydamas. Dabar jis domisi politika, sportu, gyvūnais, technikos naujovėmis. Mokykloje jam sekasi pritapti sunkiai. Porą metų teko mokytis privačioje mokykloje, nes paprastoje pritrūko elementaraus dėmesio. Dabar vėl mokosi valstybinėje gimnazijoje. Apsiprasti nebuvo lengva. Pavyzdžiui, jis negalėjo suprasti, kodėl mokytojai taip nesidomi mokiniais, kad net neatsimena jų vardų. Jis jaučiasi esantis minioje, o tai jam kelia diskomfortą. Su mama jis turi glaudų ryšį ir jaučiasi geriausiai, nes mama „viską žino, viską padaro, visur suspėja“. Tačiau parėjęs iš mokyklos jis dažniausiai nekalba, klausimo „kaip sekėsi mokykloje“ dažnai „negirdi“. Tuščios kalbos jį erzina.
Aspergerio sindromas paveikęs vykdomąją smegenų funkciją, kuri susijusi su gabumais planuoti ir organizuoti. Taip pat jam sudėtinga tam tikrą veiksmą padaryti pirmą kartą. Dar viena problema, kad jam visiškai nesvarbi tvarka. Živilė baiminasi ateities - kaip jam pavyks įsidarbinti, kurti šeimą. Tačiau ji tiki, kad tokie žmonės gali būti labai geri vyrai, nes jie neturi mačo bruožų - jiems nėra poreikio gerti alų bare su draugais ir pan. Jeigu jie pasirinko žmoną, tai šventa ir visam gyvenimui. Jie labai ištikimi.
Naujausi tyrimai ir perspektyvos
Vilniaus inovacijų forume buvo paliestos ir autizmo perspektyvos. Bendro Europos Komisijos ir farmacijos pramonės projekto „Inovatyvios medicinos iniciatyvos“, kurio viena iš tyrimo sričių yra autizmas, vykdantysis direktorius dr. Michelis Goldmanas išreiškė viltį, kad smegenų pakitimus galima įveikti. Kol kas bandymai buvo atliekami tik su pelėmis. Grąžinus modifikuotą geną į pradinę būseną, pelė vėl tampa tokia kaip anksčiau, t. y. autizmas išnyksta. Vadinasi, smegenų pokyčiai yra grįžtami.
Pasak M. Goldmano, nors dar visai neseniai Prancūzijoje buvo manoma, kad autizmą sukelia blogas auklėjimas, tokia nuomonė dabar visiškai paneigta. Autizmas - smegenų liga ir šis faktas suteikia vilties tą ligą išgydyti. Tiesa, vaisto, atstatančio šios biocheminius procesus, M. Goldmano teigimu, dar teks palaukti 10-20 metų.
Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus. Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojų vaikų neurologų, didėjantis sergamumas susijęs ne tik su pagerėjusia diagnostika ar tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje. Didelę įtaką tam turi ir sparčiai besikeičianti mūsų aplinka.
