Biopsichosocialinis modelis - tai holistinis požiūris į žmogaus sveikatą, apimantis biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius. Šis modelis ypač svarbus vaikų psichiatrijoje, kur psichikos sutrikimų atsiradimas ir eiga yra sudėtingas procesas, veikiant daugybei įvairių veiksnių. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip šis modelis taikomas vaikų psichiatrijoje, kokie veiksniai įtakoja sutrikimų atsiradimą ir kokios pagalbos galimybės yra prieinamos.
Biologiniai Veiksniai
Biologiniai veiksniai apima paveldimumą, genetinę riziką, tam tikrų medžiagų apykaitos sutrikimus ir neuromediatorių nepakankamumą. Kalbant apie psichikos sutrikimus, tarp jų ir bipolinį sutrikimą, paveldimumas vaidina svarbų vaidmenį. Jei vienas iš tėvų serga, rizika vaikui susirgti yra apie 25 proc., o jei serga abu tėvai - 50-70 proc. Tai aiškiai parodo ligos biologinį pagrindą.
Žmogaus psichikos funkcionavimui įtakos turi trys pagrindiniai neuromediatoriai: serotoninas, adrenalinas ir dopaminas. Sergant psichikos ligomis, jų pusiausvyra sutrinka. Pavyzdžiui, manijos metu šios natūralios neuromediatorių atsargos greitai išsenka.
Pirmųjų gyvenimo metų neurokognityviniai biologiniai žymenys, tokie kaip socialinio atsako skirtumai, taip pat yra svarbūs. Naujos technologijos, tokios kaip akių stebėjimas ir EEG, padeda anksti nustatyti riziką vaikams, kuriems yra šeiminė įvairiapusių raidos sutrikimų rizika.
Psichologiniai Veiksniai
Psichologiniai veiksniai apima tai, kaip žmogus reaguoja ir priima aplinką, jo charakterį. Vaikams, turintiems įvairiapusį raidos sutrikimą, gali būti sunku parodyti ir kontroliuoti emocijas, jie gali atsakyti tiesmukai. Svarbu bendraujant su vaiku parodyti susidomėjimą, rūpestį ir paramą, pastebėti tinkamą elgesį ir pagirti.
Kantrumas yra būtinas, nes vaikui, turinčiam raidos sutrikimą, dažnai reikia daugiau laiko informacijai apdoroti. Klausimai turėtų būti tikslingi, vengiant sudėtingos gramatikos ir uždarų klausimų.
Bendrauti per fizinę veiklą leidžia vaikui atsipalaiduoti ir jaustis ramiau. Ausinės gali padėti sumažinti dirgiklius.
Socialiniai Veiksniai
Socialiniai veiksniai apima aplinkos įtaką ir socialinę paramą: bedarbystę, santykius, vienišumo jausmą, socialinius kataklizmus. Visa tai kartu sudėjus turi įtakos ligos atsiradimui. Svarbus ir visuomenės palaikymas bei artimųjų priimantis požiūris.
Prevencinės priemonės, tokios kaip sveika gyvensena, atsparumo stresui didinimas ir psichoaktyvių medžiagų nevartojimas, gali ženkliai sumažinti riziką susirgti. Psichoaktyvios medžiagos gali išprovokuoti sutrikimo pradžią, o vėliau jis gali tęstis net nevartojant tų medžiagų.
Vaikui svarbu žinoti eigą ir laikytis susitarto laiko - struktūra ir rutina yra būtinos.
Bipolinis Sutrikimas: Poliai ir Fazės
Bipolinis sutrikimas pasižymi dviem poliais - nuotaikų svyravimais, emocinės pusiausvyros praradimais. Viename gale yra depresija, kitame - hipomanija arba manija. Jei įprastai žmogaus nuotaika yra santykinai stabili, sergant bipoliniu sutrikimu, pasireiškia didelės emocijų bangos.
Hipomanija
Hipomanija yra lengvas nuotaikos pakilimas, kai žmogus jaučia padidėjusią energiją, aktyvumą, gerą nuotaiką ir produktyvumą. Kol tai hipomanija, ji gali nesutrikdyti darbo rezultatų ar socialinės adaptacijos. Tačiau stiprėjant simptomams, draugiškumas gali pereiti į pasipūtimą, šiurkštų elgesį, perdėtą familiarumą, dėl ko gali iširti ilgalaikės draugystės. Taip pat atsiranda susikaupimo problemų, sumažėja darbingumas.
Vėliau besivystanti būsena gali pereiti į maniją su psichoze, kai sutrinka realybės suvokimas ir vertinimas. Kyla religiniai kliedesiai, žmogus gali manyti turintis ypatingų galių. Tai sutrikdo asmeninį gyvenimą, produktyvumą ir darbinės santykiai.
Depresija
Tada ateina išsekimo arba labai sunkios, gilios depresijos momentas. Depresinė simptomatika gali būti labai sunkiai pakeliama, ypač po pakilios būsenos epizodų. Kuo stipresnė manijos banga, tuo sunkesnė būna depresijos būsena. Depresija, sergant bipoliniu sutrikimu, yra išraiškingesnė ir rimtesnė, lyginant su unipoline depresija.
Dėl būklės sudėtingumo, asmenys su bipoliniu sutrikimu dažniau bando nusižudyti, turi didesnį polinkį į priklausomybes. Dažniausiai į gydytojus kreipiamasi tada, kai pasireiškia depresinės nuotaikos.
Mišrus Epizodas
Egzistuoja ir mišrus bipolinio sutrikimo epizodas, kai pasireiškia tiek manijos, tiek depresijos simptomai. Pavyzdžiui, žmogus gali būti labai aktyvus, nemiegoti, turėti daug minčių, tačiau jo nuotaika gali būti labai bloga.
Diagnostika
Kai pirmą kartą pasireiškia depresinė simptomatika, negalima vienareikšmiškai pasakyti, ar tai bipolinis sutrikimas, ar unipolinė depresija. Diagnozei patikslinti renkama papildoma informacija, labai svarbu surinkti tikslią paciento anamnezę.
Unipoline depresija dažniausiai susergama brandesniame amžiuje (nuo 25 metų), o bipolinis sutrikimas - ankstyvame amžiuje (iki 25 metų).
Vaikystės Autizmas ir Raidos Sutrikimai
Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja dėl galimų raidos sutrikimų vertinti 9, 18 ir 30 mėnesių amžiaus vaikus. Specializuota atranka dėl įvairiapusio raidos sutrikimo rekomenduojama 18 ir 24 mėnesių amžiaus vaikams. Tyrimai rodo, kad patikimai diagnozuoti galima jau nuo 18 mėnesių.
Vaikystės autizmui būdingi sensoriniai sutrikimai, neįprasti atsakai į sensorinę stimuliaciją. Vaikai gali nesužaidžia su kitais vaikais, bet šalia jų. Taip pat gali būti neįprasti valgymo įpročiai, pavyzdžiui, atskirai valgomi produktai.
Naudojami įvairūs diagnostiniai įrankiai, tokie kaip pritaikytas autizmo kontrolinis sąrašas, socialinio bendravimo klausimynai, autizmo diagnostiniai interviu ir vertinimo skalės.
Gydymo Metodai
Vaikų ir paauglių sutrikimų gydyme taikomi įvairūs medikamentiniai ir nemedikamentiniai metodai. Gydymas gali būti skiriamas nuo 6 metų amžiaus, kai pasireiškia vidutinio ar didelio laipsnio hiperkinezinis sutrikimas.
Biologiškai paremtas gydymas apima vaistus normotimus (nuotaikos stabilizatorius), kurie grąžina nuotaiką į pastovesnį lygį. Jei yra klaidingų minčių, įsitikinimų, stengiamasi juos koreguoti vaistais. Sergant depresine simptomatika skiriami antidepresantai.
Tačiau sergant bipoliniu sutrikimu, antidepresantų vartojimas gali padidinti riziką pereiti į pakilimo fazę. Farmakologinis gydymas reikalauja daugiau skirtingų vaistų grupių, nei gydant unipolinę depresiją.
Svarbus psichologinis faktorius - psichoterapija, skirta pažinti save, atpažinti ir pajausti ribą, kur yra persitempimas ar nemiga.
Taip pat taikomos tokios metodikos kaip taikomoji elgesio analizė, Denverio modelis mažiems vaikams, alternatyvios mokymosi patirtys ir programos, autizmą ir komunikacijos sutrikimus turinčių vaikų terapinis ugdymas.
Santykių kūrimo ir registracijos veikla vaikų terapijos sesijoms
Palaikomasis Gydymas ir Pagalba Šeimai
Su visais psichikos sutrikimais reikalingas ilgalaikis ir prevencinis gydymas, vadinamas palaikomuoju gydymu. Jis turėtų trukti ilgą laiką. Nors kartais, ilgai besitęsiant stabiliai būsenai, gydymas gali būti mažinamas ar nutraukiamas, visų svarbiausia - nenutraukti gydymo ir gydytis griežtai su specialisto priežiūra.
Nesigydant, labai nukenčia žmogaus gyvenimas. Nesigydant, pasikartojant fazėms, atsiranda beviltiškumo jausmas, komorbidiniai sutrikimai (psichoaktyvių medžiagų vartojimas, priklausomybės problemos) ir didelė savižudybės rizika.
Svarbi yra ir pagalba šeimai, teikiant informaciją ir paramą.
Literatūra ir Ištekliai
Informacija susirgusiesiems bei jų artimiesiems gali būti rasta knygose, tokiose kaip „Pirmasis psichozės epizodas: biopsichosocialinis modelis“ (autoriai: Ieva Povilaitienė ir Arūnas Germanavičius). Taip pat yra rekomenduojamos knygos, nagrinėjančios psichikos sutrikimus ir jų patirtis.
Lietuvoje konsultacijos teikiamos per Skype arba Krizių įveikimo centrą. Veikia ir nemokama pagalba internetu bei telefonu.
tags: #biopsichosocialinis #modelis #vaiku #psichiatirjoje
