Socialiniai įgūdžiai - tai platus gebėjimų rinkinys, leidžiantis vaikui tinkamai bendrauti su kitais žmonėmis, kurti ir palaikyti tarpusavio santykius. Šie įgūdžiai apima viską - nuo bendravimo ir empatijos iki konfliktų sprendimo ir bendradarbiavimo. Socialiniai įgūdžiai yra ne tik apie tai, kaip mes kalbame ir bendraujame su kitais, bet ir apie tai, kaip suprantame ir reaguojame į aplinkinių jausmus, kaip sprendžiame nesutarimus ir kaip prisidedame prie bendruomenės gerovės. Apie socialinių įgūdžių svarbą vaikui pasakoja psichologė Agnieška Kašinska.
Mes, žmonės, esame socialinės būtybės, turime bendravimo ir buvimo tarp žmonių poreikį. Jei vaikas išmoksta jaustis komfortiškai tarp žmonių, tuomet jis auga ir vystosi kaip sveika asmenybė, nes jam pavyksta tenkinti socialinio bendravimo poreikį. Daugiau apie socialinių įgūdžių svarbą vaikui pasakoja psichologė Agnieška Kašinska.
Kodėl vaikams svarbu lavinti socialinius įgūdžius?
Mes, žmonės, esame socialinės būtybės, turime bendravimo, buvimo tarp žmonių poreikį. Jei vaikas išmoksta jaustis komfortiškai tarp žmonių, tuomet jis auga ir vystosi kaip sveika asmenybė, nes jam pavyksta tenkinti socialinio bendravimo poreikį.
Kada ir kaip reikėtų pradėti mokyti vaiką įgūdžių, kurie padės lengviau susibendrauti su kitais?
Iki 3 metų vaikui pakanka mamos ir tėčio, todėl net patariama, jei yra galimybė, auklėti vaiką patiems tėvams, o ne leisti į darželį. Paaugus iki 3 metukų, vaikui prireikia daugiau dirgiklių, jam jau nebeužtenka artimiausios aplinkos. Jo smegenys ir psichinė sistema jau pasiruošusi priimti ir įsisavinti daugiau. Vaikai geriausiai mokosi natūralioje aplinkoje, t.y. bendraujant su kitais vaikais, šeimoje, darželyje. Buvimas tarp žmonių yra būdas išmokti.
Trys būdai ugdyti vaiko empatiją
Psichologė Agnieška Kašinska išskiria tris būdus, kaip tėvai gali ugdyti vaiko empatiją kitiems:
- Vaidmens žaidimai: Žaiskite su vaiku vaidmenų žaidimus, kuomet mažylis vaidina kažkokį veikėją, tuomet klauskite, kaip tas veikėjas jaučiasi skirtingose situacijose.
- Aptarimas šeimos situacijose: Kai įvyksta šeimos situacijos, pavyzdžiui, vaikas trenkė sesei, klauskite, kaip, jo manymu, ji dabar jaučiasi? Kaip tu jaustumeisi? Tikslas toks, kad vaikas įsivaizduotų, jog kitas žmogus gali jaustis kitaip, negu jis tuo momentu.
- Kalbos apie jausmus: Kalbėkite apie jausmus skirtingose gyvenimo situacijose, pavyzdžiui, apsiperkant. Jei vaikas kažko prašo, galima paklausti, kaip jis jaučiasi, kai negauna, ko nori, ir kaip jo manymu, jaučiasi, kai yra prašoma ir pasako „ne“.
Kas atsitinka, kai vaikui trūksta socialinių įgūdžių?
Jei vaikui trūksta socialinių įgūdžių, gali būti, jog aplinka pradės jo nepriimti, atstums. Tuomet vaikas ieškos kitų būdų, kur gali patenkinti socialinio bendravimo poreikius. Dažniausia priemonė - internetas. Ten nereikia daug socialinių įgūdžių, vaikas jaučiasi drąsesnis, o jei kažkas nepavyks, jis gali tiesiog ištrinti. Be abejo, tai gali peraugti į priklausomybę, vaikas išvis gali nenorėti išeiti iš savo kambario, nes visas gyvenimas yra už ekrano. Taigi, labai svarbu skatinti socialinių įgūdžių plėtrą ir ugdymą bet kuriame vaiko amžiuje. Tai padės jam ne tik efektyviai bendrauti su kitais, prisitaikyti naujoje aplinkoje, bet ir spręsti iškilusius konfliktus.
Socialinių įgūdžių stokos ženklai:
- Vaikas bijo žmonių susibūrimo, atsisako žaisti su kitais vaikais, bijo būti paliktas vienas.
- Jei tai ne jo artimiausi žmonės, jam nepavyksta žaisti su bendraamžiais, gali būti agresyvus arba atvirkščiai - labai baikštus.
- Kiti vaikai nenori su juo žaisti.
Socialiniai įgūdžiai vaikams | Susirask naujų draugų | Vaikų mokymosi vaizdo įrašas | Socialinis emocinis mokymasis | EMoMee
Motinystės įgūdžių ugdymas ir pagalba vienišoms mamoms
Vilniaus „Carito“ Motinos ir vaiko namuose per metus paprastai glaudžiasi apie 20 besilaukiančių ar mažus vaikus auginančių moterų. Nuo įsikūrimo 1996 m. čia gyveno apie 330 moterų ir per 450 vaikų. Per metus moterys turi sutvarkyti dokumentus, kad gautų pašalpą, užrašyti vaiką į ugdymo įstaigą, tada ieškoti darbo. Siekiama, kad moterys siektų gyventi savarankiškai, kad pati užsidirbtų.
Vienas iš prioritetų - biologinės šeimos išsaugojimas. Ugdoma moteris, kad vaikas galėtų su ja likti. Dažnai pavyksta, dėl to džiaugiamasi. Taip pat vienas iš pagrindinių principų - pagarba moteriai, neteisiant ir nesmerkiant už jų praeitį. Pradedama nuo nulinio starto - ne nuo praeities klaidų, net jei jos turi padarinius dabar. Svarbu, koks žmogus dabar, kokie jo tikslai, kaip jis dabar gyvena.
Benamystė ir su ja ateinančios bėdos turi priežastį - beveik visada įgūdžių stoką. Benamiai žmonės neturi įgūdžių turėti namus. Šios moterys negavo paprasčiausių įgūdžių, kurie išsiugdomi šeimoje: higiena, savitvarka, laiko, darbų, biudžeto planavimas, atsakomybė, įgūdžiai mokytis. Tėvai jų nemotyvavo eiti į mokyklą ar ruošti namų darbus, nemokė dirbti ar taupyti. Šioms moterims sunku dirbti, eiti į darbą. Juolab sunku spręsti konfliktus, o ne jų vengti.
Motinystė auginama lėtai. Tai labai ilgas, kasdienis, sunkus kelias, dėl to stiprioji namų pusė - ugdymas, įsipareigojimas ilgalaikiam santykiui. Moterų ugdymas vyksta trimis lygmenimis:
- Darbuotojai: per konsultacijas, veiklas, per kasdienius susitikimus virtuvėje, koridoriuje ar prie skalbiamosios mašinos.
- Viena kitą ugdo bendruomenėje: Moterys dažnai gyvena kambaryje po dvi. Kartais sąmoningai apgyvendinama galinčios viena iš kitos pasimokyti. Labai skatinama jų pagalba vienos kitai. Iš skurdo žmogus ateina įpratęs rūpintis tik savimi, o kai žmogus ima norėti kitam pagelbėti - jau jis ūgtelėjo.
- Savanorių bendruomenė: Labai stengiamasi įtraukti juos į ugdymo procesą. Savanoriai gali perteikti savo įgūdžius - kad ir rūpinimosi vaiku, globojimo.
Per bendruomenės susirinkimus jos mokosi susivaldyti, ieškoti konfliktų sprendimo būdų, išsakyti savo mintis.
Įgūdžių ugdymas ir savarankiškumo skatinimas
Daug dirbama su moterimis, kad jos išmoktų, suprastų, jog gyventi iš pašalpų nėra gerai. Keičiasi ir valstybės politika - mažinamos socialinės išmokos ir didinamas minimalus atlyginimas. Tai šioks toks paskatinimas siekti uždirbti, o ne gyventi iš valstybės paramos.
Individualus darbas su moterimis: Socialinės darbuotojos su mamomis būna visą dieną, tik naktimis ir savaitgaliais jos paliekamos vienos. Tai pasiteisina, nes ugdomas savarankiškumas. Tai ne kalėjimas. Moterys turi išmokti gyventi ir neprižiūrimos darbuotojų. Jos lieka vienos nuo 22 val. iki 8 ryto vienos ir savaitgaliais. Darbuotojai tik kartais atvažiuoja patikrinti.
Atsakomybės ugdymas: Viena iš moterų nuo penktadienio iki penktadienio yra paskirta budėti. Ji atsakinga už tvarką globos namuose, turi namų raktus. Tai pasitikėjimas avansu, bet pastebėta, kad moterų savivertei tai didelis dalykas. Ypač silpnesniosioms. Jos neįtikėtinai sąžiningai atlieka pareigą. Atsakomybė patikrinti ar viskas tvarkinga, 20 valandą uždaryti pagrindines duris, kritiniu atveju iškviesti policiją, greitąją pagalbą, tai rodo, kad jomis pasitiki ir merginos stengiasi nenuvilti.
Buitinių pareigų organizavimas: Moterys pačios atlieka visus buitinius darbus: valo, tvarkosi, gamina maistą. Koridorius, virtuvė, bendros vietos - kartą per savaitę yra generalinė tvarka, kai tvarkoma iš pagrindų. Turi slenkančius grafikus, kai vieną savaitę viena tvarko koridorių, kita - virtuvę ir t.t. 12 moterų vienoje virtuvėje - tai nemenkas iššūkis, kur emocijų netrūksta.
Konfliktų sprendimas: Pagrindinis darbas, kuris atima daugiausia darbuotojų energijos - konfliktų gesinimas ir jų sprendimas. Kiekvienas išspręstas konfliktas yra ir vienos ar kitos moters ugdymas.
Maisto gaminimo mokymai: Viena iš mamų gamina sriubą visoms čia esančioms ir didiesiems vaikams, kuriems daugiau nei metai laiko. Kūdikėliais mamos rūpinasi individualiai. Mokoma pirkti pigesnius produktus, verstis, kaip realybėje, kaip kasdien.
Laiko planavimo įgūdžiai: Privaloma dalyvauti konsultacijose ir grupinėse veiklose tiems, kurie nesimoko ir nedirba. Konsultacijos būna įvairios - nuo formalios, kur aiškinamasi, kaip susitvarkyti pašalpas, kaip spręsti problemas su antstoliais iki pokalbių su psichologe, apie tai, kaip save ugdyti, dalijimosi išgyvenimais. Kiekvienai mamai yra skirtas fiksuotas laikas, kai ji privalo ateiti į konsultaciją. Ilgas darbas, kad išmokytume mamas planuoti laiką.
Darbo paieškos ir CV rašymas: Kristina Petronienė, turinti ilgametę patirtį personalo atrankoje, dalija patarimus, kaip rašyti CV ar dalyvauti darbo pokalbiuose. CV neturėtų būti ilgesnis nei du lapai. Reikėtų susikoncentruoti į pirmąjį: jame nurodyti ir aprašyti savo svarbiausias patirtis. Labai svarbu, kad CV netaptų „pareigybių aprašu“, o unikalia patirtimi, kuri sukūrė vertę toje įmonėje.
Motinystės atostogų įtraukimas į CV: Kristina pataria neslėpti motinystės atostogų fakto CV. Ji nesiūlo rašyti vaikų skaičiaus ar amžiaus - tai nėra su darbu susiję dalykai. Net ir fakto kiek jums metų ar kokia jūsų šeimyninė padėtis nebūtina minėti. Tai niekaip nesusiję su jūsų profesine patirtimi.
Socialinių įgūdžių svarba ir perdavimas iš kartos į kartą
Socialinių įgūdžių stoka neretai perduodama iš kartos į kartą. Su šia problema susiduria ir užimtų tėvų vaikai.
Vaiko, kaip asmenybės raidai, nepaprastai svarbi yra aplinka, kurioje jis auga, bręsta, įgyja įgūdžių, mato formuojamas tradicijas, tarpusavio santykius. Teigiamai asmenybės raidai būtinas dėmesys, laikas kartu, atviri pokalbiai ir, žinoma, tinkamas tėvų, suaugusiųjų pavyzdys visose gyvenimiškose situacijose.
Šeimoje vaikai kaupia patirtį - išmoksta ir perima šeimos modelį, elgesio normas, vertybes. Teigiamos ir neigiamos tėvų vaikystės patirtys perkeliamos į naują šeimą ir taip perduodamos iš kartos į kartą.
Taisyklės ir pareigos ugdo asmenybę
Socialinė aplinka tai ne tik švarūs drabužiai, tvarkinga buitis, tai apima gerokai daugiau - bendravimas ir vaiko ugdymas. Nuo mažų dienų būtina ugdyti vaiko savarankiškumą, bendravimo įgūdžius, reikalauti laikytis tvarkos, higienos, užbaigti pradėtą darbą - taip ugdoma atsakomybė, nuoseklaus darbo įgūdžiai. Namuose turi būti nustatytos ir tam tikros taisyklės, ribos, kurios ugdo vaiko elgesį, moko elgesio, emocijų valdymo. Dažnai tėvai pamina socialinių įgūdžių formavimą, stengdamiesi įtikti vaikui, ypač tai išryškėja skyrybas išgyvenančiose šeimose.
Vaikų palankumą norintys pelnyti tėvai dažnai pamiršta, kad vaikai turi ne tik teises, bet ir pareigas, pavyzdžiui, padėti tvarkyti namus. Per pareigas ugdomi vaiko socialiniai gebėjimai, formuojasi asmenybė.
Socialinis prisitaikymas tampa iššūkiu
Socialinių įgūdžių stokojantiems vaikams iššūkiu tampa ir socialinis prisitaikymas - gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Nepaprastai svarbūs vaikui elementarūs pokalbiai, domėjimasis jo kasdiene veikla. Vaikai, kuriems tėvai skiria nepakankamai dėmesio, dažnai būna atsiskyrę, nepasitikintys savimi, trūksta gebėjimų prisitaikyti prie naujų situacijų, užmegzti ir palaikyti ryšį su bendraamžiais. Dėl negebėjimo prisitaikyti, tokie vaikai patiria emocinių ir elgesio sunkumų, dažnai linkę elgtis netinkamai, laužyti taisykles. Paauglystės laikotarpiu elgesio sunkumai gali stiprėti.
Vaikui lankant būrelius, dienos centrus ar įsitraukiant į visuomeninę veiklą, būna savarankiškesnis, vystosi atsakomybės jausmas, ugdoma kantrybė ir gebėjimas valdyti emocijas. Tokie vaikai patenkina pažinimo, lavinimosi, saviraiškos bei išradingumo poreikius. Įgauna pasitikėjimo savimi, savo jėgomis, adekvačiai priima pastabas ir kritiką, geba dirbti komandoje.
Asmens higiena - svarbus įgūdis
Asmens higiena nėra tik prausimasis ar plaukų šukavimas, tai ir drabužių, avalynės priežiūra, higieninio elgesio įgūdžiai ir įpročiai. Vaiko higienos pradmenys formuojasi šeimoje ir čia vėl nepaprastai svarbus tėvų pavyzdys, keliami reikalavimai vaikui. Neformuojami higienos įpročiai gali ilgainiui virsti rimta asmenybės problema - vaikai nemėgsta praustis, jiems nesvarbi apranga. Taip savaime didėja vaiko atsiskyrimas nuo bendraamžių, o nemalonus prakaito kvapas ir nešvari apranga neretai tampa ir patyčių priežastimi.
tags: #stokoja #svarbiu #motinystes #igud
