Vaikų gebėjimų ugdymas yra nuolatinis procesas, apimantis įvairius amžiaus tarpsnius ir ugdymo(si) sritis. Nuo ankstyvosios vaikystės iki priešmokyklinio amžiaus, ugdymo institucijos siekia užtikrinti visapusišką vaikų vystymąsi, atsižvelgdamos į jų individualius poreikius ir interesus.
Ikimokyklinis ugdymas: pagrindai ir principai
Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo 3 iki 5-6 metų, orientuojamas į vaiką ir jo visapusišką vystymąsi per kūrybinę, sportinę, kultūrinę bei pažintinę veiklą. Dinamiška, informatyvi, psichologiškai ir fiziškai saugi ugdymo aplinka padeda užtikrinti šį tikslą. Pagrindinis vaiko gyvenimo būdas - žaidimas, kuris natūraliai ugdo pažinimo gebėjimus, lavina judėjimo įgūdžius ir padeda susipažinti su aplinkiniu pasauliu.
Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdingas ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas, kur kiekviena sąveika ir kasdienė rutina yra ugdanti. Taip pat svarbus vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas, žaismės principas, sociokultūrinis kryptingumas, integralumas, įtrauktis, kontekstualumas, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas, lėtojo ugdymo(si) principas, užtikrinantis gilų įsitraukimą, ir reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku apmąsto vaiko veikimo patirtis, emocijas ir rezultatus, numatydamas tolesnį veikimą. Svarbi ir šeimos bei mokyklos partnerystė, kurios dėka bendradarbiaujama rengiant ugdymo programas ir užtikrinamas ugdymo(si) tęstinumas.
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus ugdymoisi, grindžiamo universalaus dizaino mokymuisi principu, rengiamos programos.
Pasiekimai ikimokyklinio ugdymo srityse
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra nuosekliai įgyjami ir plėtojami vaikų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurios užtikrina optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinanti visuminė ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos srities pasiekimai
Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
- Esminiai gebėjimai A1: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
- Esminiai gebėjimai A2: Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
- Esminiai gebėjimai A3: Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
Judrumo ir fizinės veiklos srities pasiekimai
Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
- Esminiai gebėjimai B1: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
- Esminiai gebėjimai B2: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.
Priešmokyklinis ugdymas: svarba ir ypatumai
Priešmokyklinis ugdymas teikiamas vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, pagal Bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymo(si) programą. Tėvams (globėjams) pasirašius mokymo sutartį, vaiko grupės lankymas yra privalomas. Priešmokyklinio ugdymo pedagogas planuodamas grupės ugdomąją veiklą, individualizuoja ugdymo tikslus ir turinį, atsižvelgdamas į bendrą grupės vaikų individualius poreikius. Svarbu ieškoti ugdymo turinio sąsajų su socialiniu-kultūriniu gyvenimo kontekstu, atsižvelgti į aplinkos (regiono, miesto, mokyklos) ypatumus.
Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą.
Komunikacinio ugdymo metodo taikymas
Vystantis kalbai sąmonėje vyksta sudėtingos mąstymo operacijos (palyginimas, analizė, sintezė, apibendrinimas, abstrahavimas). Per pojūčius gaunama informacija apdorojama, kuriami vaizdiniai, suformuojamos sąvokos ir išreiškiamos žodžiais. Didėjantis vaikų su kalbos raidos sutrikimais procentas (Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2016 m. net 84 proc.) skatina ieškoti naujų ugdymo metodų.
Apžvelgiami interaktyvūs metodai, priemonės ir būdai, taikomi ugdant vaikų kalbinius gebėjimus. „Interaktyvus teatras“ - puiki priemonė ugdyti mažųjų kalbiniams gebėjimams. Prijuostės, puoštos aplikacijomis, kurias galima keisti, modifikuoti, modeliuoti, šaukštų teatras, pirštukinės lėlės - skatina vaikus patiems kurti istorijas, pasakojimus, improvizuoti kuriant komandoje, dalintis vaidmenimis, inovatyviai pažinti pasaulį. Naudojant šią priemonę įvairių veiklų metu, galima sukurti daugybę skirtingų istorijų, užduočių, kurios skatina vaiką veikti čia ir dabar. Interaktyvaus teatro elementai puikiai tinka video pamokėlėms.
Learning apps, Wordwall, Jigsawplanet platformos - puikus pasirinkimas autorinių priemonių kūrimui. Interaktyvumas ugdant kalbinius gebėjimus ypač naudingas vaikams, kurie turi raidos vystymosi sutrikimų - atminties, dėmesio, elgesio, kalbos. Tokie vaikai sunkiau įsimena verbalinę informaciją, o vaizdai, ypač interaktyvūs, padeda susikoncentruoti, išlaikyti dėmesį, įsiminti naują medžiagą.
Pastebima, kad šiandienos vaikų žodynas nepakankamai platus, kad vaikai ne visada geba įvardyti kasdien naudojamus daiktus, stebimus reiškinius, matomus gyvūnus, jiems sunku identifikuoti ir įvardyti veiksmus. Šioms kalbos ugdymo problemoms spręsti puikiai tiks skaitmeninės kortelės, kurias galima susikurti Bamboozle platformoje. Kūrybiškai parengtos užduotys vaikams neleis nuobodžiauti. Mystorybook platforma puikiai tiks interaktyvių skaitmeninių istorijų, pasakų kūrimui. Šią platformą galima pasiūlyti ir tėveliams. Visa šeima kartu gali kurti pasakojimus, o vaikas juos pristatyti grupėje.
Ugdant kalbinius gebėjimus, nereikia pamiršti ir tradicinių kalbos ugdymo būdų ir metodų - pasakų, pasakojimų, siužetinių žaidimų. Priemonės „Garsų pažinimas ir jungimas“ užduotys sudaro sąlygas vaikui žaidžiant, jaučiant mokymosi džiaugsmą mokytis taisyklingai tarti lietuvių kalbos garsus, ugdo gebėjimą komunikuoti taisyklinga lietuvių kalba. „Skaitymo pratybų“ dalyje vaikai mokosi skaityti sakinius ir tekstus.
Kas yra geštalto kalbos apdorojimas? Ar jūsų vaikas mokosi geštalto kalbos?
Dvikalbių vaikų lietuvių kalbos gebėjimų ugdymas
Dr. disertacijoje analizuojamas priešmokyklinio amžiaus dvikalbių vaikų lietuvių kalbos gebėjimų ugdymas. Tyrimo problema - kalbinės veiklos organizavimo ir skatinimo, taikant komunikacinį ugdymo metodą, pedagoginės sąlygos. Tikslas - sukurti ir teoriškai bei empiriškai pagrįsti antrosios lietuvių (valstybinės) kalbos gebėjimų komunikaciniu metodu paremtą ankstyvojo ugdymo sistemą, atskleisti jos panaudojimo optimalias sąlygas.
Tyrimo hipotezė teigia, kad dvikalbių vaikų lietuvių kalbos ugdymo procesas veiksmingas, jei tenkina komunikacinį kalbų mokymo modelį, organizuota kalbinė sąveika pagrįsta specialia kryptinga ugdomąja veikla, ugdomas gebėjimas orientuotis kalbinėje situacijoje ir skatinami kalbinės saviraiškos gebėjimai. Diagnostinio tyrimo metu ištirtas priešmokyklinio amžiaus dvikalbių vaikų lietuvių kalbos saviraiškos lygis ir ypatumai, atskleistos dvikalbystės formavimosi šeimoje prielaidos, išanalizuotos ikimokyklinio ugdymo pedagogų nuostatos ugdyti dvikalbių vaikų lietuvių kalbos gebėjimus, apžvelgiama eksperimentinio ugdymo socialinė pedagoginė aplinka.
Atliktas ugdomasis eksperimentas patvirtino hipotezę apie dvikalbių vaikų lietuvių kalbos ugdymo proceso veiksmingumo sąlygas. Jo rezultatai liudija, jog sąmoningos komunikacijos principas, kuriuo grindžiamas komunikacinis kalbų mokymo modelis, yra pagrindinis lingvodidaktikos teiginys, kuriuo remiantis pasiekiama gero valstybinės kalbos išmokimo kalbų interferencijos sąlygomis.
ENThe system for teaching/learning of the Lithuania language as the statė language has been rapidly developed; education institutions have been in search for methods of teaching children of different nationalities to act as active citizens of Lithuania, simultaneously fostering and promoting their own ethnical culture. The Lithuanian Education reform emphasises formation of national minorities' civic and national identity. Efforts to ensure teaching of the statė language are manifested in a number of laws, resolutions and programmes. The importance of the Lithuanian language learning itself is not questioned. Not knowing the statė language, a person has limited possibilities in the life of socium. Knowledge of languages leads to tolerance and cooperation, strengthening of ethnic communities harmony and establishment of close linkage between the statė and minorities. Thus, insufficient command of the Lithuanian language may hinder a successful integration of ethnic minorities into political, economic and cultural life of the county. Integration processes of the modern vvorld necessitate communication with people of different nationalities speaking other languages but living vvithin the šame world. A constantly grovving variety of multilingual world, more and more children occur in a multilingual environment.
Bendrosios ugdymo gairės ir kontekstai
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų.
Yra išskiriami šie ugdymo(si) kontekstai:
- Žaismės kontekstas: palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą.
- Kalbų įvairovės kontekstas: kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius.
- Realios ir virtualios aplinkos kontekstas: papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
