Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir lūkesčių, tačiau kartu reikalaujantis didesnio dėmesio saugiai aplinkai ir sveikatai. Vasaros mėnesiais, kai saulė šviečia ryškiai, būsimosios mamos susiduria su papildomais iššūkiais, susijusiais su karščiu, saulės spinduliais ir odos priežiūra. Laimei, laikantis paprastų, tačiau svarbių rekomendacijų, galima mėgautis šiuo gražiu laikotarpiu be nereikalingų rūpesčių.
Odos pokyčiai nėštumo metu ir saulės poveikis
Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė hormoninių pokyčių, kurie tiesiogiai veikia ir odą. Nuo 7-osios savaitės odos pokyčiai gali tapti pastebimi: padidėja riebalų sekrecija, veidas gali blizgėti, o kartais išsivystyti aknė. Vėliau, apie 11-ąją savaitę, krūtų speneliai ir areolės tamsėja. Hormonų įtaka gali sukelti pigmentinių dėmių atsiradimą veido odoje. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į odos apsaugą nuo saulės, nes ji skatina melanino gamybą. Melaninas gaminamas melanocitų ląstelių viduje ir per melanosomas pernešamas į aplinkines keratinocitų ląsteles. Tamsesniuose ir šviesesniuose odos tipuose yra tas pats melanocitų skaičius, tačiau skiriasi pagaminamo melanino kiekis. Nėštumo metu padidėjusi melanino gamyba, sustiprinta saulės, gali sukelti odos hiperpigmentaciją, vadinamą melazma arba „nėštumine kauke“. Pigmentinių dėmių gali atsirasti skruostų, kaktos, kaklo srityse, taip pat ant pilvo, krūtinės, vidinių šlaunų pusėse. Ryškėja pigmentacija ne tik aplink spenelius, bet ir veido bei krūtinės srityje. Dėl hormonų poveikio gali patamsėti strazdanos ir apgamai, o oda - ypač trynimosi vietose. Apie 90% nėščiųjų patiria strijų atsiradimą pilvo, krūtinės, šlaunų ar rankų srityse. Strijų atsiradimą ir jų dydį lemia genetika, svorio augimo greitis ir mityba. Rekomenduojama naudoti specialias priemones ar drėkinamuosius kremus strijų prevencijai pilvo, liemens, šonų, šlaunų ir krūtų srityse. Priaugus svorio gali atsirasti kabančių smulkių išaugėlių (papilomų) odos trynimosi vietose, kaklo, pažastų ar kitose srityse.
Šiltuoju sezonu oda reikalauja dar kruopštesnės priežiūros. Pakankamas drėgmės lygis, subalansuota mityba ir specialios priemonės elastingumui didinti neabejotinai gelbėja kovoje su odos pokyčiais. Pigmentacijos lygį sumažinti galima atsakingai ir ribotai mėgaujantis saule.
Nėštumo metu oda gali būti jautresnė, todėl svarbu naudoti apsauginius kremus su aukštu SPF filtru (rekomenduojama SPF 30 ir daugiau). Patartina nepamiršti dėvėti skrybėlės ir akinių nuo saulės, nuo tiesioginių saulės spindulių slėptis po skėčiu, pavėsyje. Net trumpas buvimas saulėje be apsaugos gali smarkiai paryškinti esamas dėmes ar išprovokuoti naujų atsiradimą. Efektyviausia priemonė kovoti su nepageidaujama pigmentacija - nuosekli ir kasdienė apsauga nuo saulės naudojant priemones su aukštu SPF.
Po deginimosi saulėje reikėtų odą padrėkinti, o jei matosi odos paraudimas, galima tą vietą patepti ir vaistiniu kremu su dekspantenoliu. Šis kremas tiks ir ateityje, gimusio mažylio užpakaliuko odelės priežiūrai bei suskirdusių spenelių priežiūrai.
Karščio ir dehidratacijos pavojai
Vasaros karštis gali kelti pavojų nėščiosioms. Aukšta temperatūra gali paskatinti gimdos susitraukimus, neigiamai paveikti vaisiaus kraujotaką, o perkaitimas pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali sukelti persileidimą. Ilgesnis nei savaitė buvimas aukštesnėje nei 32 laipsnių temperatūroje gali būti žalingas, todėl atostogoms geriau nesirinkti labai karšto klimato šalių. Nėščiosioms nerekomenduojama būti tiesioginėje saulėje, lankytis pirtyse, karštose voniose ar soliariumuose. Kad vasaros karštis nebūtų toks pavojingas, svarbu reguliariai ilsėtis ir stengtis būti pavėsyje ar vėsiose patalpose.
Dar vienas pavojus, susijęs su karščiu ir saulės voniomis - dehidratacija, kai organizmas su prakaitu netenka daug vandens, o kartu ir svarbių medžiagų, tokių kaip kalis, magnis bei natris. Nėščiajai per parą rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 8 stiklines vandens (įskaitant pieną, sultis, sriubas, arbatą). Jei moteris yra karštoje aplinkoje ir daug prakaituoja, skysčių ji turi suvartoti dar daugiau. Antraip vandens trūkumas sukels gimdos susitraukimus, pablogins maisto medžiagų ir deguonies pernešimą vaisiui. Kad organizmui trūksta skysčių, parodo ne tik troškulys, bet ir retas šlapinimasis, vidurių užkietėjimas, burnos bei akių gleivinės džiūvimas, silpnumas, galvos skausmas, mėšlungis, retesni vaisiaus judesiai. Gausiai prakaituojant galima gerti ne paprastą, o natūralų mineralinį vandenį, praturtintą magniu ir kaliu. Jei moteris jaučia nedidelį tempimą ar spazmus pilvo apačioje, rekomenduojama pavartoti magnio, kuris atpalaiduoja gimdos lygiuosius raumenis.
Jei kankina tam tikri negalavimai, nėščiajai nerekomenduojama būti saulėje ar kitoje karštoje aplinkoje. Patariama ilsėtis, gerti daug vandens, o savijautai negerėjant - skubiai kreiptis į gydytoją.
Vitaminų svarba ir mitybos rekomendacijos
Vitaminai nėštumo metu ir prieš jį yra nepaprastai svarbūs. Dėl vaisiaus vystymosi ir gyvybiškai svarbių procesų suintensyvėjimo padidėja moters kūno maistinių medžiagų poreikis. Svarbiausi vitaminai yra C, D, A, E, DHA, K ir folio rūgštis (B9). Folio rūgštis, dar vadinama vitaminu B9, yra itin svarbi vaisiaus nervinio vamzdelio susidarymo procesui, saugo vaisiaus nervų sistemą ir mažina apsigimimų riziką. Jos poreikis ypač padidėja suaktyvėjus vaisiaus ir placentos augimui. Folio rūgšties trūkumas gali lemti priešlaikinį nėštumo nutrūkimą, placentos atsiskyrimą ar mažą naujagimio svorį. Taip pat folio rūgštis mažina preeklampsijos riziką.
Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes juose gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (geležies šaltinis), žuvies (omega 3 riebiųjų rūgščių šaltinis), pieno produktų (kalcio šaltinis). Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio, tačiau ir „valgyti už du“ nereikėtų, kad nekiltų rizika priaugti per daug svorio.
Nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotos mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių, jūros gėrybių, vytintos mėsos, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų. Jūrų žuvys, kaupiančios sunkiuosius metalus, rekomenduojamos tik kartą per savaitę. Kofeino paros norma neturėtų viršyti 200 mg, geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną.
Fizinis aktyvumas ir kelionės
Mankšta ir nėštumas yra suderinami. Jei nėščioji gerai jaučiasi, ji gali sportuoti visą nėštumo laikotarpį. Ypač tinka speciali mankšta, padedanti pasiruošti gimdymui, bei plaukiojimas. Akušeriai sutaria, kad moterys, kurios nėštumo metu plaukiojo, gimdo lengviau. Kasdienė mankšta atpalaiduoja, pakelia nuotaiką, neleidžia raumenims suglebti, paruošia gimdymui, mažina stuburo skausmą ir padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Svarbu nesportuoti per daug intensyviai, kad nesutriktų kvėpavimas, ir mankštintis tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Po 16 nėštumo savaičių nerekomenduojama atlikti pratimų, apimančių gulėjimą ant nugaros. Venkite mankštintis karštomis ir drėgnomis sąlygomis.
Kelionės nėštumo metu, jei nėra komplikacijų, rizikos persileidimui ar priešlaikiniam gimdymui nėra. Saugiausia keliauti antrajame trimestre, tačiau prieš tai būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Radiacijos dozės skrydžio metu yra mažos ir neturi didelės įtakos vaisiaus sveikatai. Ilgi skrydžiai gali didinti giliųjų kojų venų trombozės riziką, kurią galima sumažinti dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai judinant kojas.
Emocinė gerovė ir poilsis
Nėštumas - tai ne tik fiziniai, bet ir dideli emociniai pokyčiai. Hormonų audros, nerimas dėl kūdikio sveikatos, pasikeitusi savivertė - visa tai gali sukelti nuotaikų svyravimus. Svarbu suprasti, kad šie pokyčiai yra normalūs ir neslopinti emocijų. Pabandykite rasti laiko malonioms veikloms: pasivaikščiojimams, baseinui, lengvai mankštai. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, bendravimas su artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai - visa tai padeda atsipalaiduoti ir gerina savijautą.
Sutrikęs miegas yra dažnas nėščiųjų nusiskundimas, ypač vėlesniais mėnesiais. Svarbu stengtis gultis ir keltis tuo pačiu metu, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos. Miegamajame turėtų būti vėsu ir gaivu. Jei kankina nemiga, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, nes vaistų vartoti be jo rekomendacijos negalima.
Kokie tyrimai galimi nėštumo metu? „Medicinos" skiltyje - viskas apie moterų nėštumą
Nėštumas - tai nuostabus, nors ir kartais reikalaujantis prisitaikymo metas. Atsakingai prižiūrint savo sveikatą, tinkamai maitinantis, saugantis nuo saulės ir karščio, bei skiriant dėmesio emocinei gerovei, galima mėgautis kiekviena akimirka.
