Steponas Darius (iki 1917 m. Jucevičius, Jùcius) gimė 1896 m. sausio 8 d. Rubiškėse, dabartiniame Dariaus kaime, Klaipėdos rajone. Jis buvo vienas iškiliausių tarpukario Lietuvos sporto organizatorių, sportininkų ir aviacijos pradininkų. Nuo 1907 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, o 1920 m. grįžo į Lietuvą, kur tapo aktyviu visuomenės veikėju ir kariuomenės savanoriu.
Darius pasižymėjo ne tik sporto, bet ir aviacijos srityse. Jis buvo transatlantinis lakūnas, karo lakūnas, todėl jo gyvenimas ir veikla yra neatsiejamai susiję su Lietuvos istorija ir pažanga.
Vaikystė ir Jaunystė Jungtinėse Amerikos Valstijose
Steponas Darius gimė miškingame ir pelkėtame Rubiškės vienkiemyje. Po ankstyvos tėvo mirties, būdamas aštuonerių metų, 1907 m. su motina ir patėviu išvyko į Ameriką. Ten jis pradėjo lankyti pradinę mokyklą, kurią baigė per trejus metus. Jau būdamas vaikas, jis svajojo skraidyti kaip paukštis. Steponas Darius skraidantį lėktuvą pirmą kartą pamatė būdamas keturiolikos metų, tuomet jis suprato, kad žmogus iš tikrųjų gali skraidyti. Pradėjęs dirbti pasiuntinuku pas brolius Wrightus, jis daug laiko praleisdavo jų dirbtuvėse. Sulaukęs pilnametystės, Darius savanoriškai stojo į Amerikos kariuomenę, norėdamas patekti į aviacijos dalinius, tačiau tarnavo ryšininkų daliniuose. Pirmajame pasauliniame kare jis dalyvavo Prancūzijos fronte kaip amerikiečių ryšininkas, kur išmoko prancūzų ir vokiečių kalbas. Jo laiškuose mamai daugiausia dėmesio skiriama aviacijai.
Grįžimas į Lietuvą ir Karinė Tarnyba
1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo lietuvių emigrantų grįžimo į Lietuvą banga. Darius kartu su kitais Amerikos lietuviais ėmė kurti planus sugrįžti. Jis manė, kad Lietuva yra atsilikęs kraštas ir jai reikia daug nuveikti, kad taptų normalia valstybe. Atvykęs į Kauną, jis įstojo į Karo mokyklą ir buvo priimtas į naujai renkiamą lakūnų grupę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą. 1922-1927 m. tarnavo karo aviacijoje, kur įgijo karo lakūno (1924 m.) kvalifikaciją. Per savo tarnybą jis skraidė 377 valandas 29 minutes. 1923 m. per Klaipėdos krašto sukilimą, jis buvo sukilėlių Trečiosios grupės vado pavaduotojas.
Sporto Propagavimas ir Organizavimas Lietuvoje
Steponas Darius buvo ne tik lakūnas, bet ir aktyvus sportininkas bei sporto organizatorius. Amerikoje užsikrėtęs daugelio sporto šakų entuziazmu, jis siekė populiarinti jas ir Lietuvoje. Jis buvo vienas krepšinio, beisbolo, bokso pradininkų Lietuvoje, taip pat propagavo futbolą, lengvąją atletiką, greitąjį čiuožimą ir ledo ritulį.
- 1921 m. pirmajame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate tapo ieties metimo vicečempionu, ietį nusviedęs 34,40 m.
- 1922 m. balandžio 23 d. dalyvavo pirmosiose oficialiose krepšinio rungtynėse Lietuvoje, žaisdamas Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) komandoje.
- 1924 m. buvo vienas iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta aukščiausia kvalifikacinė kategorija.
- 1922 m. buvo pirmojo (ir vienintelio tarpukariu) Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis, žaidęs pats suburtoje Aviacijos komandoje.
- 1922 m. ir 1923 m. buvo Lietuvos futbolo čempionatų nugalėtojos - LFLS komandos žaidėjas.
- 1923-1924 m. žaidė Lietuvos rinktinės vartininko pozicijoje, dalyvavo pirmosiose Lietuvos rinktinės tarpvalstybinėse rungtynėse su Estija.
- 1926 m. dalyvavo pirmajame Lietuvos ledo ritulio čempionate, žaisdamas čempione tapusioje LFLS ekipoje.
Darius buvo vienas iš LFLS kūrėjų (1920 m.) ir aktyvus jos dalyvis, vėliau tapęs pirmininku (1923-1926 m.). Jis parengė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune (1925-1926 m.). Taip pat jis buvo vienas Lietuvos sporto lygos (1922 m.) ir Lietuvos futbolo lygos (1923 m.) kūrėjų, pastarosios pirmininkas (1924, 1926 m.). 1923 m. gruodžio 29-30 d. surengė pirmąsias oficialias bokso varžybas Lietuvoje. 1926 m. įkūrė beisbolo lygą, tačiau jam išvykus į Jungtines Amerikos Valstijas, lyga nunyko.
Transatlantinis Skrydis su "Lituanica"
1933 m. liepos 15 d. Steponas Darius kartu su lakūnu Stasiu Girėnu iš Niujorko išskrido į Kauną lėktuvu „Lituanica“. Jų skrydis truko 37 valandas 11 minučių, įveikiant 6411 kilometrų. Tai buvo vienas įspūdingiausių to meto aviacijos pasiekimų. Deja, nepaisant drąsos ir meistriškumo, skrydis baigėsi tragedija - 1933 m. liepos 17 d. lėktuvas sudužo Pszczelniko miške (prie Soldino, dabartinė Lenkija). Lakūnai žuvo, tačiau jų žygdarbis tapo neatsiejama Lietuvos istorijos ir tautinės savimonės dalimi.
Lituanica - Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis
Atminimo Įamžinimas
Stepono Dariaus gimtinė Rubiškės (vėliau pervadintos jo vardu) tapo svarbiu istoriniu objektu. Po jo žūties Rubiškės buvo pavadintos Dariaus kaimu. 1933 m. spalio 15 d. Dariaus kaimo jaunimas pasodino ąžuoliuką „Dariaus ir Girėno medžio“ vardu. 1969 m. jaunavedžiai supylė simbolinį pilkapį ir pastatė akmenį „Dariui ir Girėnui“. Išlikusiame akmeninių namo pamatų kampe buvo pritvirtinta granitinė atminimo lenta. Po „Lituanicos“ skrydžio 50-mečio jubiliejaus buvo atstatytos Dariaus ir Girėno tėviškės. Jo vardu pavadintas Kauno sporto stadionas, o jo atminimui pastatytas paminklas Kaune. Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomos „Lituanicos“ nuolaužos ir su skrydžiu susijusi ekspozicija.
