Socialinė globa yra sudėtinė socialinių paslaugų sistemos dalis, kuri dažniausiai teikiama socialinės globos įstaigose. Pagrindinis senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos tikslas - užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kad pagyvenę asmenys galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepažeidžiant jų teisių ir orumo.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kasmet vis didesnę dalį sudaro senyvo amžiaus, t. y. 60 metų ir vyresni asmenys. Statistikos departamento duomenimis, 2008 metų pradžioje tokių asmenų buvo 690,8 tūkst., arba kas penktas Lietuvos gyventojas ir prognozuojama, kad 2060 metų pradžioje du penktadalius (40,9 proc.) Lietuvos gyventojų sudarys senyvo amžiaus asmenys. Pastarųjų metų statistika rodo, kad socialinės globos paslaugomis naudojasi nemaža dalis Lietuvos gyventojų. 2007 m. socialinės globos paslaugos buvo teikiamos 101-oje senyvo amžiaus asmens globos įstaigoje. Šios paslaugos buvo suteiktos per 4,9 tūkst.
Daugelyje socialinės globos įstaigų vykdoma veikla dar neatitinka šiuolaikinės socialinės globos sampratos. Šio personalo sudėtis bei kvalifikacija, darbo organizavimas, teisinis socialinės globos paslaugų reglamentavimas. Dėl ilgalaikės globos poreikio didėjimo ir siekiant kokybiškesnio paslaugų teikimo, būtina tobulinti socialinės globos įstaigos veiklą. Darbe analizuojama senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimo specifika, kuri susijusi su šios įstaigos teikiamų paslaugų paskirtimi ir tikslais. Šio personalo sudėties, jo kvalifikacijos ir darbo organizavimo trūkumai, fizinė paslaugų teikimo aplinka, socialinės globos paslaugų reglamentavimo netobulumas daro įtaką senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimui. Išnagrinėti ir įvertinti senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimo aspektus ir pateikti tobulinimo galimybes. Apibūdinti senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimo ypatumus.
Tyrimo metodika
Siekiant įvykdyti iškeltus uždavinius atlikta mokslinės literatūros, statistinių duomenų analizė. Išnagrinėta socialinės globos samprata ir reikalavimai, senyvo amžiaus asmens socialinės globos įstaigos veiklos organizavimo aspektai. Apžvelgta Europos Sąjungos ir Lietuvos socialinė politika, nagrinėjanti socialinės globos klausimus, apibūdintas šios paslaugos valdymas.
Socialinės globos įstaigos veiklos organizavimo vertinimas šiame darbe vykdomas atliekant tyrimą - interviu su ekspertais, kurio tikslas - tobulinti ir efektyviau organizuoti globos įstaigos veiklą. Šias problemas.
Pasirinkti ekspertai - valstybinis, savivaldybinis, parapijinis ir nevyriausybinis organizacijų pavaldumo globos įstaigos vadovai, atsakingi už įstaigos veiklos organizavimą. Jų pagalba siekiama atskleisti įstaigos veiklos organizavimo problemas. Atlikto tyrimo rezultatai atskleis socialinės globos įstaigos senyvo amžiaus asmenims veiklos esamą situaciją ir galimybes tobulinant jų veiklos organizavimo kokybę.
Pagrindinės sąvokos
- Senyvo amžiaus asmuo - sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo, kuris dėl amžiaus iš dalies ar visiškai yra netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (Socialinis paslaugų įstatymas, 2006, 2 str.).
- Socialinės globos norma - Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti socialinės globos teikimo likusiems be tėvų globos vaikams, vaikams su negalia, socialinės rizikos vaikams, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, socialinės rizikos suaugusiems asmenims principai ir charakteristikos (Socialinis paslaugų įstatymas, 2006, 2 str.).
- Socialinės globos įstaiga - trumpalaikės/ilgalaikės socialinės globos vienu metu ne mažiau kaip 10 asmenų ar įstaigos, kuriose namų aplinkoje grupėmis apgyvendinami asmenys ne daugiau kaip po 10 asmenų vienoje grupėje (Socialinis paslaugų katalogas, 2006, 20.1 p.).
Demografiniai pokyčiai ir socialinės globos poreikis
Europos Sąjungos valstybėse, tame tarpe ir Lietuvos socialinio - ekonominio vystymosi raidoje išryškėjo demografinė visuomenės senėjimo problema. Didėja 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų dalis. Iš visų amžiaus grupių santykinai išaugs labai seni (80m. ir daugiau) asmenys. Ši tendencija turi įtakos daugeliui kasdienio gyvenimo aspektų ir todėl kelia ypatingus iššūkius beveik visose politikos srityse.
Socialinės globos poreikis paskutiniame dešimtmetyje nemažėja. Senyvo amžiaus asmenims gana dažnai reikia ilgalaikės globos, nes jie savarankiškai negali atlikti daugelio kasdieninio gyvenimo funkcijų. Nors pripažįstama, kad šiuo metu senėjant visuomenei institucinė socialinė globa nebetenkina visuomenės poreikių ir būtina vystyti kitas, nemažiau patrauklias socialinės globos formas, kaip senyvo amžiaus asmens socialinė priežiūra, bet socialinė globa, teikiama senyvo amžiaus asmens socialinės globos įstaigose šiuo metu ir ateityje užims reikšmingą vietą socialinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims segmente.
Socialinės paslaugos
Senstant visuomenei, globos poreikis didėja, socialinė globa tampa vis didesne šiuolaikinės valstybės socialinės politikos dalimi. Nagrinėjant užsienio šalių socialinę politiką senyvo amžiaus asmenims, reikia atsižvelgti į Jungtinių Tautų principuose išdėstytas nuostatas (United Nations, 1991). Šioje pastogę, priežiūrą, globą bei gydymą, visokeriopai gerbti jų orumą, pasirinkimą, poreikius ir asmeninį gyvenimą, taip pat jų teisę patiems spręsti apie teikiamos priežiūros bei jų gyvensenos kokybę (United Nations Principles for Older Persons.
Pataisytoje Europos socialinėje chartijoje (1996, I dalies 23 str.) yra akcentuojama, kad būtina užtikrinti senyvo amžiaus žmonėms galimybes apsigyventi atitinkamose globos įstaigose gerbiant jų asmeninį gyvenimą.
2002 m. Tarptautiniame Madrido veiksmsų plane dėl visuomenės senėjimo yra sakoma: Vyriausybės politika turėtų užtikrinti, kad pagyvenę žmonės gautų socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų apgyvendinimą prieglaudoje ir ilgalaikę priežiūrą. Turėtų būti parengti veiksmingi planai, kaip šios reikmės turėtų būti laiku tenkinamos (2002 m.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomone, būtinas naujas požiūris į senėjimą, integruojant senyvo amžiaus žmones į visuomenę, o jų globą suvokiant, kaip bendrą visuomenės uždavinį (Europos Sąjungos oficialus leidinys, 51 tomas, 2008, pranešimo nr. Europos Sąjungos Regionų komiteto nuomone (2008) konkretiems asmenims pritaikytos būtinos paramos priemonės būtų suplanuotos laiku ir užtikrintos. Vietos ir regionų valdžios institucijoms yra būtinos priemonės kokybiškos paslaugų infrastruktūrai sukurti ir konkretiems asmenims pritaikytiems veiksmsų planams parengti (Europos Sąjungos regionų komitetas, 2008, 75- oji plenarinė sesija, 32, 34 p.).
Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, dalyvauja ES valstybių narių vykdomų socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties politikos koordinavimo procese. Šios ES valstybės narės nuolat tobulinti įgyvendinamą socialinę politiką. Valstybinės institucijos (ministerijos, apskritys) pagrindžia ir sukuria šalies paslaugų plėtojimo strategijos ir paslaugų standartus. Šalies socialinės politikos vaidmuo rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje itin svarbus.
Siekiant didinti globos įstaigos veiklos efektyvumą, 1998 metais Lietuvoje buvo priimti Stacionarios globos įstaigos darbo efektyvumo didinimo nuostatai. Minėtame dokumente siūloma tęsti pradėtą stacionarios globos įstaigos decentralizaciją, priartinant globos įstaigas prie gyvenamosios vietos ir stengiantis kuo ilgiau išlaikyti žmogų jam įprastoje bendruomenėje.
Dokumente pabrėžiama, kad stacionariose globos įstaigose apgyvendinti tik tuos žmones, kuriems socialinių paslaugų negalima suteikti bendruomeninis paslaugų tinkle arba tos paslaugos yra neefektyvios. Minėtame teisės akte nurodoma nesteigti didelių stacionarių globos įstaigų, o esamose vykdyti pertvarkos projektus.
Norint pasiekti galutinį socialinių paslaugų teikimo tikslą - grąžinti asmenims gebėjimą pasirūpinti savimi, išsaugant garbę ir orumą, ir integruotis į visuomenę 2002 m. Lietuvoje priimama Socialinių paslaugų teikimo koncepcija, kurioje buvo nustatyti socialinių paslaugų sistemos plėtros prioritetai, tolesnės socialinių paslaugų kryptys.
Bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos
Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui, kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis. Bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos.
Kai asmens gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimui ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka jam gali būti teikiamos specialiosios socialinės paslaugos. Kaip matome pateiktame paveiksle specialiosios socialinės paslaugos skiriamos į socialinę priežiūrą ir socialinę globą.
Socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai nereikia nuolatinės specialistų priežiūros. Kaip matome paveiksle socialinė globa yra kita specialiosios socialinės paslaugos sudedamoji dalis.
Pagal teikimo trukmę socialinė globa skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę. Dienos socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Šios neturint galimybių prižiūrėti asmenį (ligos, komandiruotės, atostogos arba šeimos ar darbo įsipareigojimai ir kt.).
Trumpalaikei socialinei globai priskiriamos paslaugos, kurios suteikiamos senyvo amžiaus asmeniui, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, kai jo šeimos nariai, globėjai ar rūpintojai laikinai ar darbo savaitę negali jo prižiūrėti - tai vadinamos "atokvėpio" paslaugos.
Ilgalaikei socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Ši paslauga gali būti teikiama neterminuotai ir teikiama tik stacionariose socialinės globos įstaigose (Socialinis paslaugų katalogas, 2006).
Socialinės globos teikimo vietos
Jeigu socialinė globa teikiama ne asmens namuose, tai priklausomai nuo senyvo amžiaus asmens poreikių ji gali būti teikiama stacionariose arba nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose.
Stacionarios globos įstaigos, kurios kitaip gali būti vadinamos socialinės globos įstaigomis (Socialinis paslaugų katalogas, 2006, 19.1 punkt.), skirtos žmonėms nuolatiniam ar ilgesniam apsigyvenimui įstaigoje, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, ilgalaikė globa ir slauga. Dažniausiai tokio tipo įstaigose teikiama ilgalaikė socialinė globa.
Socialinės globos įstaigų tipai
Pagal globos formą ir trukmę, globos įstaigos skirstomos į kelis tipus:
- Dienos globos įstaigos: Teikia paslaugas dienos metu.
- Laikino apgyvendinimo įstaigos: Suteikia laikiną prieglobstį ir pagalbą.
- Stacionarios globos įstaigos: Užtikrina nuolatinę priežiūrą ir apgyvendinimą.
Globos įstaigos dažniausiai specializuojasi teikti paslaugas vienai ar kelioms klientų grupėms, kurias sieja panašios socialinės problemos, poreikiai ir interesai. Pagrindinės klientų grupės:
- Vaikų globos įstaigos: Apgyvendinami ir globojami vaikai, kurie dėl tam tikrų aplinkybių negali gyventi su savo šeimomis.
- Neįgaliųjų globos įstaigos: Skirtos proto ar kompleksinę negalią turintiems vaikams arba suaugusiesiems, kuriems būtina priežiūra ir slauga.
- Senų žmonių globos įstaigos: Užtikrina nuolatinę globą ir slaugą seniems žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
Istorinis kontekstas
Socialinės globos ištakos siekia senus laikus, o globos įstaigų raida atspindi visuomenės požiūrį į vargšus, neįgaliuosius ir senus žmones.
- XVI a.: Europoje vyravo nuostata, kad globoti vargšus yra bažnyčios ir tikinčiųjų pareiga. Pirmąsias globos įstaigas kūrė bažnyčios, vienuolynai ir labdaros organizacijos.
- XVII a.: Dėl socialinių ir ekonominių pokyčių augant vargšų skaičiui, atsakomybės už jų globą ėmėsi valstybė. Tačiau globos įstaigose vyravo drausminamosios priemonės, pagrindinis tikslas buvo globojamuosius izoliuoti, kontroliuoti, išmokyti ir priversti dirbti.
- Po Antrojo pasaulinio karo: Europos valstybėse ėmė formuotis socialinės apsaugos sistemos, kūrėsi socialinių paslaugų tinklas.
- Lietuvoje: Nuo XVI a. prie vienuolynų ir bažnyčių ėmė veikti pirmosios globos įstaigos (špitolės), daugiausia skirtos seniems žmonėms ir neįgaliesiems.
Statistika (2016 m.)
- Stacionarios vaikų globos įstaigos: 2016 m. veikė 123 stacionarios vaikų globos įstaigos, keturios iš jų - negalią turintiems vaikams.
- Senų žmonių globos namai: 2016 m. veikė 107 įvairių tipų (valstybiniai, savivaldybių, parapiniai) senų žmonių globos namai, kuriuose buvo teikiamos stacionarios globos paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms.
- Neįgaliųjų globos įstaigos: Įstaiga įsteigta 1992 m. Tai buvo pirmas bandymas Lietuvoje sukurti naujo tipo gyvenimo namus asmenims su intelekto negalia.
Socialinių paslaugų kokybės reikalavimai
Pagrindinės vertybės, kuriomis vadovaujasi socialinės globos įstaigos:
- Pagarba žmogaus orumui ir teisėms.
- Orientacija į asmenį.
- Įgalinimas.
- Atvirumas.
- Bendradarbiavimas.
- Tobulėjimas.
Teikiamos paslaugos
- Ilgalaikė socialinė globa: Kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba.
- Trumpalaikė socialinė globa: Laikinai dėl tam tikrų priežasčių teikiama kompleksinė pagalba.
- Dienos socialinė globa: Kompleksinė pagalba dienos metu.
- Apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose: Namų aplinkos sąlygų ir paslaugų suteikimas, sudarant sąlygas savarankiškai tvarkytis savo asmeninį gyvenimą.
- Socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir (ar) atkūrimas: Paslaugos, teikiamos asmenims (šeimoms), siekiant stiprinti jų bendravimo gebėjimus.
- Socialinių dirbtuvių paslauga: Siekiama didinti asmenų įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje galimybes, ugdyti, lavinti ir palaikyti bendruosius ir su konkrečia darbinio užimtumo veikla susijusius įgūdžius.
Kitos socialinės globos įstaigos
Pagėgių socialinės globos namai teikia kokybiškas ilgalaikės socialinės globos paslaugas, užtikrinant asmenų galimybę gyventi bendruomenėje Grupinio gyvenimo namuose.
Šiaulių miesto vaikų dienos centrai nuo 2021 m. sausio 1 d. teikia nemokamas paslaugas, finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis. Centro teikiamų paslaugų ir vykdomų veiklų tikslinė paslaugų gavėjų grupė yra vaikai iš socialinę riziką patiriančių ir (ar) nepasiturinčių (gaunančių piniginę socialinę paramą ir (ar) gaunančių paramą pagal materialinio nepritekliaus mažinimo programą) Šiaulių miesto gyventojų šeimų, vaikai su negalia, vaikai, turintys vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, likę be tėvų globos vaikai ir jų globėjai (rūpintojai), vaikai, kuriems Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos, Šiaulių miesto ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija (toliau - VGK) ar Šiaulių miesto ugdymo įstaigos socialinis pedagogas rekomenduoja lankyti vaikų dienos centrą. Centrą lankančių vaikų amžius yra nuo 6 iki 18 metų.
2025 metais Šiaulių miesto Centrus lankė 315 vaikų, 2024 m. - 283 vaikai, 2023 m. - 323 vaikai, 2022 m. Šiaulių miesto savivaldybė socialinę riziką patiriančių ir (ar) nepasiturinčių gyventojų šeimų vaikams, lankantiems Centrą ir kuriems į jį reikia vykti visuomeniniu transportu, taikoma važiavimo Šiaulių miesto autobusais 100 procentų nuolaida įsigyjant elektroninį bilietą.
SĖKMINGOS GLOBOS LINK 2025 (2 DIENA)
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Nors socialinės globos įstaigos atlieka svarbų vaidmenį, jos susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansavimo trūkumas, personalo stygius ir visuomenės stereotipai. Ateityje svarbu siekti socialinių paslaugų kokybės gerinimo, bendruomeninių paslaugų plėtros ir socialinės įtraukties didinimo.
Lietuvoje vykdomos institucinės globos sistemos pertvarkos (toliau - Pertvarka) tikslas - sukurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes, neįgaliajam ar jo šeimai (globėjams, rūpintojams) gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje. Teikiamas projektas skirtas II Pertvarkos etapo, kurio metu numatoma teikti naujų formų bendruomenines paslaugas tikslinėms grupėms, įgyvendinimui. Projekto metu bus vystomos naujų formų bendruomeninės paslaugos proto ir psichikos negalią turintiems darbingo amžiaus neįgaliesiems: 1) socialinių dirbtuvių paslaugos, 2) apsaugoto būsto paslaugos, 3) įdarbinimo su pagalba paslaugos, 4) pagalbos priimant sprendimus paslaugos. Projekto tikslinė grupė - suaugę asmenims su proto ir/ar psichikos negalia, socialinių paslaugų srities darbuotojai. Netiesioginiai naudos gavėjai - neįgaliųjų, turinčių proto negalią ir (ar) psichikos sutrikimų, šeimos (globėjai, rūpintojai). Planuojama suteikti įvairias bendruomenines paslaugas ne mažiau kaip 1102 asmenims (iš jų - 1000 unikalių asmenų) su proto ar psichikos negalia. Projektą numatoma įgyvendinti 36 savivaldybėse, suskirstytose į 6 regionus (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Marijampolės, Tauragės, Telšių). Projekto metu bus teikiamos naujų formų paslaugos proto ir psichikos negalią turintiems suaugusiesiems, siekiant didinti šių neįgaliųjų savarankiškumą, skatinti jų integraciją į darbo rinką, vietos bendruomenes ir socialinį gyvenimą.
tags: #statistika #kiek #salyje #veikia #stacionarios #globos
