Stresas - daugelio šiuolaikinių žmonių gyvenimo palydovas. Ne išimtis - ir nėščiosios, kurios taip pat dažnai patiria stresą. Svarbu žinoti, kad stresas kenksmingas be išimties visiems žmonėms, o stiprus ir / ar užsitęsęs stresas nėštumo metu gali sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui, nulemti nėščiųjų hipertenziją ar širdies ligas, preeklampsiją. Dėl streso didėja priešlaikinio gimdymo tikimybė, tad kūdikis gali gimti neišnešiotas.
Nėštumo metu patiriamas stresas gali būti sąlygotas įvairių veiksnių: nėštumo keliamų nepatogumų, hormonų pokyčių, nežinomybės dėl artėjančio gimdymo ar karjeros. Iki šiol mokslininkai intensyviai tiria, kaip stresas veikia nėštumą.
Sunkus, ilgalaikis stresas gali paveikti imuninę sistemą, tad nėščioji praranda atsparumą infekcijoms. Taip pat gali suintensyvėti tipiniai nėštumo negalavimai. Labai dažnai stresuojančios nėščiosios valgo nepakankamai arba kaip tik persivalgo. Taigi, gali būti sunku reguliuoti kūno svorį nėštumo metu: jis gali būti per mažas arba atvirkščiai - nėštumo metu galite priaugti per daug svorio. Stresas taip pat gali nulemti būsimosios mamos reakcijas į tam tikras situacijas, sukelti rizikingą elgesį ar žalingus įpročius. Padidėjęs kraujospūdis (nėščiųjų hipertenzija) ir kiek didesnė persileidimo rizika yra galimos pasekmės, nors kol kas nėra daug tyrimų, padedančių suprasti ryšį tarp streso ir persileidimo. Padidėjęs kortizolio kiekis kraujyje yra vienas iš streso rodiklių. Be to, mamos patiriamas stiprus stresas gali turėti įtakos vaiko augimo ribojimams ir netgi vaiko psichikos sveikatos problemoms, kognityvinei raidai nuo vaikystės iki paauglystės, padidinti riziką, kad vaikui taip pat pasireikš psichikos sveikatos ir elgesio problemų, nerimo sutrikimas.
Kaip įveikti stresą nėštumo metu?
Svarbu pasistengti įsisąmoninti, kad visi su nėštumu susiję nepatogumai yra laikini. Psichikos sveikatos specialistai, taip pat kokybiška psichologinė literatūra gali padėti visus šiuos nepatogumus įveikti. Bendraukite, susikurkite „pagalbos tinklą“, kuriame bus jūsų antroji pusė, šeima ir draugai. Taip pat svarbu pasirūpinti savo sveikata: tinkamai maitintis (kiek tai įmanoma, jei stipriai pykina), gerai išsimiegoti, daugiau judėti. Sumažinkite nebūtinų veiklų kiekį, deleguokite jas kitiems žmonėms. Imkitės atpalaiduojančių praktikų. Lankykitės nėščiųjų pamokėlėse. Sužinosite, ko tikėtis nėštumo metu bei gimus kūdikiui. Iš anksto planuokite išėjimą motinystės atostogų. Padėkite sau ir darbdaviui pasiruošti tam laikotarpiui, kai paliksite darbovietę ir atsidėsite motinystei. Institucijos ir organizacijos taip pat gali suteikti reikiamą pagalbą.
Ar nėščia moteris turi sportuoti?
Jeigu moteris nėra rizikos grupėje (t. y. neturi sunkių lėtinių ligų, įgimtų širdies ydų, labai per didelio arba per mažo kraujospūdžio, ginekologinių patologijų), jai judėti būtina. Daugybe tyrimų įrodyta, kad fizinis aktyvumas teigiamai veikia ne tik pačios moters sveikatą ir savijautą, bet ir augantį vaisių. Juk fizinė veikla gerina kraujotaką, vaisiaus aprūpinimą visomis jam reikalingomis medžiagomis.
Tačiau judėjimas nebūtinai reiškia sportavimą. Jei moteris iki nėštumo lankė kontaktinių sporto šakų užsiėmimus, belaukiant to daryti nebepatariama. Nėščiosioms netinka šuoliukai, važiavimas dviračiu, slidinėjimas - dėl galimų traumų. Nors, atrodytų, kad dviračiu važiuoti tikrai nepavojinga, tačiau išlieka tikimybė nukristi ir susižeisti.
Nėštumas yra didžiausias moters kūnui tenkantis išbandymas. Kūne vykstantys hormonų pokyčiai ir svorio augimas sukelia tam tikrą diskomfortą. Prie to reikia priprasti, prisitaikyti. Pirmąjį trimestrą daugelį moterų vargina rytiniai pykinimai, silpnumas, nuovargis, mieguistumas. Jei moteris nori tik vemti, silpnai jaučiasi, - apie sportą galvoti ji neprisivers. Ir nereikia. Fiziškai aktyvia veikla geriausia užsiimti tuo paros metu, kada savijauta gera, galbūt tai bus vakaras. Jei pirmą trimestrą pykinimai nesiliauja visą dieną, tada geriau palaukti antrojo trimestro, kai toksikozė paprastai baigiasi.
Kaip pasirinkti fizinę veiklą?
Kokią fizinę veiklą pasirinkti nėščiai moteriai, lemia pagrindinis kriterijus - ar moteris sportavo iki nėštumo? Jei moteris iki tol niekada nesportavo ir nemėgo pajudėti, radikalių permainų daryti nereikia. Jau pats nėštumas yra stresas organizmui, tad varginti jį intensyviu fiziniu krūviu tikrai nevertėtų. Tokiu atveju geriau rinktis kažką lengvą ir saugų. Reikia labai protingai įvertinti savo savijautą.
Maždaug nuo 12 savaitės pradeda po truputį didėti svoris. Nėštumo viduryje (20-30 savaitėmis) svorio prieaugis būna sparčiausias, tuomet moterys išsigąsta priaugtų kilogramų, nes juk kiekvienos pasąmonėje glūdi siekiamybė būti liekna, lengva. Tada jos prašo sudaryti programą su didesniais svoriais, aukštesniu intensyvumu. Svarbu „nepaslysti“ šiuo trimestru! Priaugami kilogramai yra ne tas pats, kas tiesiog antsvoris. Juk auga vaisius, daugėja vaisiaus vandenų, kaupiasi skysčiai, ir to svorio išsigąsti visiškai nereikia.
Kartais į sporto klubą nėščias moteris atveda skausmas. Augant pilvukui ir keičiantis svorio centrui, vyksta judėjimo aparato pokyčiai ir gali pradėti skaudėti nugarą, juosmenį. Nėštumo metu pakinta visų moterų laikysena - užapvalėja pečiai, atsiranda kuprelė, padidėja spaudimas į dubens dugną. Neveltui po 26 nėštumo savaitės nebepatariama daryti pilvo preso pratimų, nes jie dar labiau skečia įtemptus pilvo raumenis ir gali padidinti diastazę (pilvo raumenų atsiskyrimą). Taip gali nutikti net ir anksčiau sportavusioms moterims, jei genetiškai jų jungiamojo audinio struktūra mažiau atspari pokyčiams.
Reikia stiprinti visai kitas raumenų grupes. Nėščiosioms labai tinka mankštos, kurios stiprina dubens dugno raumenis (tikriausiai daugelis yra girdėjęs apie Kėgelio pratimus, kuriuos galima atlikti tiesiog namuose). Norint išvengti nugaros skausmo, reikia stiprinti nugaros ir vidinius šlaunų raumenis bei pečių liniją. Keičiantis kūno proporcijoms, kai kurie raumenys sutrumpėja, todėl labai naudinga juos patempti. Atliekant tempimo pratimus, galbūt geriau tai daryti ne savamoksliškai, o patikėti nėščiųjų mankštas vedantiems kineziterapeutams.
