Sonata Slavinskienė yra žinoma gydytoja psichiatrė ir psichoterapeutė, vadovaujanti MB „S. Slavinskienės psichiatrijos ir psichoterapijos klinika“, kurios pagrindinė veiklos sritis yra medicinos specialistų veikla. Įmonės buveinės registracijos adresas yra Telšiuose, Turgaus a. 6, LT-87122.
Sonata Slavinskienė yra įmonės MB S. Slavinskienės psichiatrijos ir psichoterapijos klinika vadovė.
Istorinių valdybos narių: 0. Fizinių asmenų: 1. Istorinių dalininkų: 0.
Pagrindinė bendrovės veiklos sritis yra 86.22.00, Medicinos specialistų veikla (86.22.00 - EVRK 2.1).
Šiuo metu MB S. Slavinskienės psichiatrijos ir psichoterapijos klinika, kuriai vadovauja Sonata Slavinskienė, neturi dirbančių darbuotojų (apdraustųjų).
Duomenų šaltiniai: SODRA (VSDFV), Registrų centras, VMI ir kita. Duomenys atnaujinami kasdien.
Psichikos sveikatos svarba ir pagalbos prieinamumas
Spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Nuo rugsėjo mėnesio Regioninės Telšių ligoninės Psichiatrijos skyriaus patalpose įrengus COVID-19 ligos padalinį, šio skyriaus vedėja, gydytoja psichiatrė S. Slavinskienė konsultuoja pacientus visais psichinės sveikatos klausimais: priklausomybių, nuotaikų svyravimų, psichosomatinių ir kitų sutrikimų.
„Pacientai konsultuojami visais psichinės sveikatos klausimais: priklausomybių, nuotaikų svyravimų, psichosomatinių ir kitų sutrikimų. Pas specialistę pacientai gali patekti su siuntimu. Psichikos sveikata yra vienas iš svarbiausių somatinės sistemos funkcionavimo garantų. Suprantama, pačiam ne visada lengva įvertinti savo būklę. Žinoma, pavyzdžiui, kartais galima ir nemiegoti, jausti nerimą, jeigu tam yra kažkokia priežastis. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad šitokia būsena neužsitęstų. Pora savaičių yra tas laikas - kai matai, kad niekas nesikeičia, geriau pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir nuspręsti, reikia tolesnio gydymo ar ne.“
Pastaruoju metu medikė sulaukia daug pacientų, patiriančių nerimą, besiskundžiančių depresinėmis nuotaikomis. Pasitaiko pacientų, patiriančių psichosomatinių sutrikimų.
„Psichikos sutrikimai žmogui dažnai pasireiškia per tam tikrus negalavimus - pilvo, nugaros, skrandžio, gerklės skausmus, dusulį, širdies permušimus, padidėjusį kraujospūdį ar kita. Taip nutinka, kai nerimo, depresinės būklės užsitęsia. Būna taip, kad žmogus dėl kažkokios patologijos ilgą laiką lankosi pas specialistus ir neranda ligos, o paaiškėja, kad iš tiesų jam reikalinga psichiatro pagalba.“
Gydytoja psichiatrė Sonata Slavinskienė pabrėžia, kad psichiatrai nėra psichologai, tačiau pas ją atėjusiam pacientui ji niekada neskuba skirti vaistų. Pirmiausia vyksta pokalbis, kurio metu įvertinama, ko žmogui reikia.
„Mano asmeninis požiūris - daug psichologinių ir psichikos sveikatos problemų galima išspręsti psichoterapiniu gydymu.“
Nerimas ir jo valdymo strategijos
Gydytoja psichiatrė pažymėjo, kad pastaruoju laikotarpiu itin aktuali tema - benzodiazepinų grupės vaistų vartojimas. Gydytojai šiuos raminamaisiais ar migdomaisiais vadinamus vaistus anksčiau skirdavo dėl varginančios nemigos, nerimo sutrikimų ar panikos priepuolių. Nuo šių metų liepos įstatymiškai apribojus minėtų medikamentų skyrimą, S. Slavinskienė teigė sulaukianti pacientų, kurie šiuos vaistus vartojo ilgą laiką ir jiems išsivystė priklausomybė.
„Tai nėra patogenetiniai vaistai, gydantys ligas. Tai vaistai, skirti gydyti trumpalaikius simptomus. Moksliškai įrodyta, kad visi tie benzodiazepinai sukelia demencijas arba pagilina jas, paskatina jų atsiradimą. Raginu visus, kurie dėl šių vaistų nutraukimo turi problemų, ateiti kalbėtis ir ieškoti sprendimo būdų.“
Nerimas arba kitaip „anxiety“ - tai sąvoka, kurią šiais laikais girdime labai dažnai. Su nerimu susiduria ne tik suaugę žmonės, bet ir jaunuoliai. Toliau aptariama, kaip jį atpažinti ir su juo susidoroti, kokie nerimo simptomai, priežastys ir pasekmės jaunų žmonių gyvenime.
„Poreikis gydyti šias problemas - didelis. Turbūt į savaitę net po keletą kartų gaunu skambučių iš šeimos gydytojų su klausimu ar galėčiau priimti trylikos, keturiolikos metų paauglį, kuris skundžiasi psichosomatinėmis problemomis, kurių priežastis yra nerimas. Paauglystės amžius - pats neramiausias žmogaus gyvenimo laikotarpis. O ir jaunuolių nerimą sukeliančios priežastys būna labai įvairios.“
„Pagal psichoanalitikus tėvai duoda visą bazę. Vienas iš pagrindinių dalykų, kaip tėvai gali padėti, tai patys išmokti valdyti nerimą. Pavyzdžiui, jei pradedant nuo pat kūdikystės. Mamos žvilgsnis iškart leidžia pačiam kūdikiui suvokti, kaip jis jaučiasi. Jei mama žiūrėdama į kūdikį jaučia nerimą, baimę, visa tai iškart persiduoda vaikui. Jis tampa irzlus, save taip pat mato nerimastingą. Jei mama jausis nesaugi, nesugebanti pasirūpinti savimi, ji savo vaiko neišgelbės.“
„Vienas iš pirmųjų simptomų - tai nevaldomas minčių srautas. Kai žmogus nurimsta, bet vis dar galvoja apie elementarius dalykus. Ką veiks rytoj, kur eis, ką pasakys kitam žmogui, kaip seksis parašyti atsiskaitomąjį darbą ir panašiai.“
„Man visada tai yra didelė dilema, nes vaistus gali paskirti labai greitai. Aš ir daugumą mano srities specialistų pirmiausia stengiamės, kad pats žmogus prisiimtų atsakomybę, pats dalyvautų gydymo procese ir pats nuspręstų ko jam reikėtų. Nes jei pacientui bus skiriami vaistai, o jis pats nebandys suvokti kas jam kelia tą nerimą, tai po kurio laiko vėl bus ta pati neišspręsta problema. Jaunimui stengiamės net nepradėti skirti tokio pobūdžio gydymo, kadangi daugumą nerimą mažinančių vaistų sukelia priklausomybę. Žinoma, jei matome, kad atėjęs pacientas yra visiškai sutrikęs, jam yra sutrikusi adaptacija, nebegali dirbti, miegoti, tada vaistus skiriame.“
„Šiais laikais labai dažnai girdime, kad jaunimas vis dažniau pradeda vartoti narkotines medžiagas. Narkotikų vartojimas dažniausiai prasideda dėl naujų pajautimų, išbandymų noro. Nes bendrai jaunuoliai, kurie jau turi nerimo sutrikimų, yra baugūs šiems dalykams. Dažnu atveju viskas vyksta atvirkščiai. Būtent po narkotikų vartojimo yra susiduriama su nerimu, abstinencija, panikos atakomis. Kuo jautresnis žmogus pradės vartoti narkotikus, tuo didesnė tikimybė susirgti įvairiomis psichinėmis ligomis. Vyresnė karta dažniausiai bando nerimą slopinti alkoholiu.“
„Ignoruojamas nerimas gali pereiti į kūno simptomus. Gali išsivystyti ūmi panikos ataka arba lėtinės, psichosomatinės ligos.“
Praktiniai patarimai ir psichologinės higienos principai
„Žmogaus diena turėtų būti suskirstyta į 3 dalis. Pirmoji skirta darbui, antroji poilsiui, o trečioji pomėgiams. Tad viską atlaikyti bus lengviau, jei nepamiršime ir trečiosios dalies, sau patinkančios veiklos. Turime turėti veiklą, kuri nebūtų susijusi su darbu, pamokomis.“
Gydytoja psichiatrė pažymėjo, kad, siekiant išlaikyti stabilią psichinę sveikatą, gyvenime reiktų vadovautis trijų aštuonetų taisykle - aštuonias valandas dirbti, aštuonias ilsėtis ir užsiimti mėgstama veikla ir aštuonias miegoti.
Pasak medikės, rūpintis psichikos sveikata - dar nereiškia, kad būtina eiti konsultuotis pas psichiatrą. „Kiekvienas žmogus pats turi atrasti tai, kas jam tinka ir kaip gali sau padėti - nė vienas specialistas nepasakys kažkokios stebuklingos formulės, kuri tiks kiekvienam. Turime įsiklausyti patys į save ir atrasti būdą, kad psichika pailsėtų ir atsipalaiduotų.“
Psichologinė aplinka švietimo įstaigose
„Mokytojai dabar pas psichiatrus lankosi daugiau nei mokiniai. Aš manyčiau, kad visų pirma mokytojai turėtų pradėti kurti malonų ryšį tarp savęs ir savo kolegų. Jiems atrodo, kad vaikams pakvietus psichologą, surengus kitokią pamoką, mokiniai pradės tarpusavyje bendrauti ir geriau jaustis. Tačiau taip nėra. Mokykla - šeima, o mokytojai - tėvai. Aš manau, bent į savaitę kartą reikėtų intervizijų grupių būtent mokytojams. Mokytojai patiria be galo daug streso, nerimo, net ir patyčių. Mokytojams pirmiausia reikėtų turėti kur savo emocijas išlieti ir tik tada kalbėti apie moksleivius. Kai mokytojai mokės su savimi tvarkytis, atmosfera savaime turėtų pagerėti. Tik psichologiškai sveikas ir stiprus pedagogas gali padėti vaikams.“
Regioninėje Telšių ligoninėje gydytoja psichiatrė S. Slavinskienė yra atsakinga už pozityvios psichosocialinės aplinkos užtikrinimą įstaigoje. Specialistė pastebi, kad mobingas - tikslinis, sisteminis, ilgesnį laiką pasikartojantis elgesys kolektyvuose, kurio dažniausias tikslas - pažeminti, apjuokti kurį nors narį, sumažinti jo vertę, atitolinti arba net atskirti jį nuo kolektyvo - nesvetimas ir medikams. Tą parodė suicidiniai įvykiai mūsų šalies medikų bendruomenėje.
„Daugelyje bendruomenių dar nuo pirmykščių laikų tiesiog natūraliai susidaro hierarchija, konkurencija. Kažkas yra viršesnis, kažkas paklūstantis. Konfliktas dažnai įvyksta, kai nėra darbo pareigų pasidalijimo, tarp darbuotojų daug apkalbų. Norisi, kad žmonės suprastų, jog tik nuo mūsų pačių priklauso mūsų ateitis. Galima kviesti konsultantus, vesti mokymus, bet jei žmogus pats leis, kad su juo kitas elgtųsi nederamai, tai yra negerai. Siūlyčiau mūsų ligoninės darbuotojams nebijoti ateiti pasikalbėti, neišgyventi savyje negatyvių dalykų, jei jų kyla darbe. Bet kurioje bendruomenėje reikia kalbėtis, diskutuoti apie iškylančias problemas. Žmonių yra visokių ir kiekvienas toje pačioje situacijoje elgiasi vis kitaip. Bet kartais paprasčiausias pokalbis padeda susivokti situacijoje“, - įsitikinusi S. Slavinskienė.
Asmeninis gyvenimas: kelionės, muzika ir šeima
Iš Ventos kilusi gydytoja psichiatrė Sonata Slavinskienė į Telšius atvyko dirbti 2003 metų vasarą, tik baigusi psichiatrijos rezidentūrą. Specialistė rinkosi tarp dviejų miestų - Telšių ir Klaipėdos, tačiau nusprendė savo šaknis įleisti Žemaitijos sostinėje.
Vieną dieną kolegos jai pasiūlė lankyti pramoginius šokius pas „Vėlungos“ vadovę Dainą Butkienę. Tuomet mergina net nemanė, kad būtent šokis ją suves su gyvenimo meile − vyru Mariumi, kuris, Klaipėdos universitete baigęs muzikos pedagogikos bakalauro studijų programą, grįžo į gimtąjį miestą ir dirbo Telšių kultūros centro renginių režisieriumi.
„Viskas įvyko labai greitai. Mes susipažinome spalį, o susituokėme kitų metų rugsėjo 4-ąją. Vyras Marius yra ne tik įgijęs muzikos pedagogikos bakalaurą ir magistrą, bet taip pat vėliau krimto teisės mokslus, tad šiuo metu dirba teisėjo padėjėju Plungės teisme. Visgi daugelis jį žino kaip muzikantą, grojusį įvairiuose baliuose. „Dabar muzikuoja savo malonumui, groja klarnetu.“
Muzikai neabejingas ir Slavinskių vyriausias sūnus Benediktas, kuris šiemet - jau abiturientas. Vaikinas mokosi Telšių Žemaitės gimnazijoje, groja elektrine gitara grupėje „Audra“. Mama Sonata sakė, kad sūnus iki 15 metų nemuzikavo, netgi kratydavosi šios minties.
„Esu kilusi iš muzikantų šeimos. Pati baigiau Muzikos mokyklą. Pasiteiravus, tai kaipgi vyresnėlis susidomėjo muzikavimu, S. Slavinskienė pasakojimą pradėjo nuo to, kad ji pati buvo panorusi mokytis groti gitara, todėl lankė pamokas pas atlikėją Raimundą Margaliką, jog šis padėtų įvaldyti muzikinį instrumentą. „Visgi mano pirštai nepritaikyti tam, nelabai sekėsi groti gitara, tad pagalvojau, kad reikia pabandyti mokytis groti ukulėle. Vyras ją užsakė internetu iš užsienio. Pamenu, jog tuomet dar buvo COVID-19 pandemija. Gavome tą ukulėlę, sūnus ją pamatė ir paprašė, kad duočiau pabandyti pagroti. Pasijungė „YouTube“, ten susirado vaizdo įrašus su mokomąja medžiaga, keletą dienų pasimokė ir jau viską žinojo. Tada jis pasiėmė akustinę gitarą. Grojimo subtilybių mokėsi iš legendinės grupės „Queen“ gitaristo Brajeno Mėjaus, kurio vaizdo įrašus stebėdavo per tą patį „YouTube“. Pradėjo mokytis kovą, o jau birželį laisvai grojo. Po to parsisiuntė elektrinę ukulėlę iš Amerikos ir galiausiai ėmė groti elektrine gitara“, − pasakojo mama, pridūrusi, jog vyriausias sūnus taip pat nuotoliniu būdu mokosi skambinti pianinu pas LMTA diplomuotą klasikinės muzikos pianistą, koncertmeisterį, pedagogą bei džiazo muzikos atlikėją Tomą Viskontą. Be muzikavimo, Benediktas išreiškia save per tapybą, kurios paslapčių mokėsi iš Telšių meno mokyklos mokytojos Vaidos Šepikaitės.
Kalbant apie dukras, vidurinioji dukra Sofija, šiais metais įžengusi į pirmą gimnazijos klasę, yra organizatorė nuo pat mažens, kuri surežisuoja visus šeimos renginius. Ji kuria eiles, mokosi groti smuiku Muzikos mokykloje bei lanko Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studiją „Savi“ (vad. režisierė Laimutė Pocevičienė). Jauniausioji dukra Silvija, besimokanti paskutinėje pradinėje klasėje, atrodo gana drovi, bet šeimoje yra tikra direktorė.
„Mano mažoji yra visapusiška menininkė. Ji pasiima mano aukštakulnius, į juos prisodina gėlių ir pastato ant lovos. Savo kambaryje padaro netvarką, ten ištisai vyksta kūrybinės dirbtuvės. Ši mano dukra visur mato meną“, − konstatavo S. Slavinskienė.
Viena svarbiausių Slavinskių šeimos tradicijų - gimtadienio kelionės, kurios prasidėjo gimus sūnui Benediktui. „Per vaikų gimtadienius įsiruošiame į vienos dienos kelionę kartu su krikšto tėvais ir seneliais. Keliaujame į tokias vietas, kur vaikams būtų įdomu, atsižvelgiant į jų pomėgius. Esame aplankę visas istorinių mūšių vietas, kadangi Benediktas jau ankstyvame amžiuje labai domėjosi istorija ir archeologija. Labai mėgstame keliauti. Per mokinių pavasario atostogas kasmet lankome vis kitas Europos sostines ir didžiausius miestus: Roma, Berlynas, Atėnai, Paryžius, Varšuva, Viena, Barselona, Stambulas… Dažniausiai įpuola Velykų šventė, todėl dalyvaujame šv. Mišiose, eisenose, bandome pajausti kitų tautų šventimo tradicijas, bet pusryčiams visada turime kiaušinių, kuriuos bent jau flomasteriais pamarginame. Covidas kiek pristabdė keliones, keleri metai iškrito… Šių mokslo metų planai koreguojasi, mat turime abiturientą ir pavasarį jau nebus galimybės jam kartu išvykti. Planuojame vykti per žiemos atostogas, vasario mėnesį, į Londoną. Tikslas - Hario Poterio karalystė.“
Taip pat viena iš tradicijų - gimtadienio pusryčiai. Šeimos nariui, tą dieną švenčiančiam gimtadienį, ruošiami šventiški pusryčiai. Be viso to, šeima pamuzikuoja kartu, skaito knygas, mokosi kalbų.
„Dabar vaikai daugelyje sričių mus, tėvus, pralenkia. Mes turime tai pripažinti bei priimti. Mes, tėvai, negalime savęs vaizduoti visažiniais autoritetais vien dėl to, kad esame suaugę. Šeimoje turi būti komandinis bendravimas, kitaip nepavyks rasti santykio su vaiku. Mano didžiausia svajonė, kad su savo vaikais ir toliau keliautume, mėgautumėmės gyvenimu, jog būtume bendraminčiai“, − viliasi S. Slavinskienė.
| Narys | Pomėgiai ir veiklos |
|---|---|
| Sonata Slavinskienė | Psichiatrija, psichoterapija, kelionės, muzika (ankstesnis domėjimasis gitara, ukulėle) |
| Marius Slavinskis | Muzika (klarnetas), teisė (teisėjo padėjėjas), ankstesnis muzikos pedagogas |
| Benediktas Slavinskas | Elektrinė gitara (grupė „Audra“), pianinas (nuotolinis mokymasis), tapyba, istorija, archeologija |
| Sofija Slavinskaitė | Eilių rašymas, smuikas, teatro studija „Savi“, renginių organizavimas |
| Silvija Slavinskaitė | Meninė veikla, kūrybiškumas |
tags: #sonata #slavinskiene #gim #1987
