Atkeliavus į pasaulį pirmagimiui, tėvai tarsi darkart išgyvena savo vaikystę. Stebėdamas atžalas iš šono, dažnas prisimena arba tėvų ima klausinėti, kokiame raidos etape jis pats ką pradėjo daryti. Tėvai papasakoja, kaip kamšė mažylį pagalvėmis ir mokė sėdėti. Reikėtų nepamiršti, kad ir mūsų tėvai, mus augindami, darė klaidų, tad jeigu močiutė nepasiruošusį sėdėti mažylį priverstinai sodins, vėliau gali kilti rimtų problemų. Kineziterapeutai rekomenduoja, kad fizinės raidos etapuose geriau neskubėti ir išlaukti momento, kuomet vaikas iš tiesų jau yra pajėgus atlikti tam tikrus veiksmus.

Požymiai, kad jau laikas

Dažniausiai kūdikį turėtume pradėti sodinti maždaug nuo pusės metų amžiaus. Jei norite pamėginti anksčiau, tai paklaida gali būti iki poros savaičių, tačiau 4 ar 5 mėnesiai tikrai nėra tinkamas amžius versti mažylį sėdėti. Tokio amžiaus kūdikiai atsisėda dviem būdais - pavirsdami ant šono ir atsistumdami nuo žemės su ranka arba iš keturpėsčios padėties. Tėveliai, kurie džiaugiasi, kad jų mažyliai patys atsisėda gultuke arba traukdamiesi, įsikibę į tėvų pirštus, turėtų žinoti, kad tai nėra laikoma atsisėdimu. Nustebsite, tačiau vaikai išmoksta tiesiai atsisėsti tik apie trečiuosius gyvenimo metus, kuomet visiškai sustiprėja jų pilvo raumenys.

Pradėti sodinti kūdikius galima, jeigu:

• Sugeba apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir atgal;
• Gebėja abi kojas pritraukti prie burnytės;
• Gulint ant pilvo pavyksta pakelti galvą, žvalgytis ir pasikelti ant ištiestų rankų;
• Pasodintas sėdi tiesiai ir gerai koordinuoja galvos judesius.

Vienas iš tėvų yra šalia nuolat, todėl šiuos požymius pastebėti nesunku. Jei bent vieno iš jų nėra, verčiau luktelėkite ir neskubėkite. Vis dėlto jeigu labai smalsu ir nekantru, tokio amžiaus mažylis beveik kas mėnesį susitinka su prižiūrinčiu pediatru. Paprašykite jo įvertinti vaiko pasiruošimą sėdėti. O jei jam kils abejonių, būsite tikslingai nusiųsti pas ankstyvosios raidos įvertinimo specialistus.

Kada skambinti pavojaus varpais?

Nereikia nerimauti, jei vos suėjus 5,5-6 mėnesiams kūdikis nesėdi stabiliai ar negeba atsisėsti. Jei mažylis vystosi sklandžiai, šiam judesiui išlavinti mažylis turi nemažai laiko. Stebintys kūdikių raidą specialistai teigia, kad šis etapas gali užtrukti net keletą mėnesių, nes įprastai tik 9-10 gyvenimo mėnesį sėdėjimas stabilizuojasi, kūdikis geba savarankiškai atsisėsti ir šiek tiek išsėdėti. Tuo tarpu 7-8 mėnesiais kūdikis mokosi pereiti į sėdimą padėtį, tačiau jo sėdėjimas dar gali būti nepakankamai stabilus. Visi šie atvejai yra normalūs raidos etapai ir neturėtų tėvams kelti nerimo. Vis dėlto, jeigu abejojate, vertėtų pasitarti su specialistu.

Kodėl negalima anksčiau?

Pasitaiko, kad tėveliai džiūgauja, jog mažylis štai ir 4 mėnesių jau toks stiprus, kad pats pasėdi. Kartais įsiveldami į varžytuves „Mano vaikas jau gali“ tėvai visomis išgalėmis bando jį pasodinti, pasitelkdami pagalves ar kitas priemones. Vis dėlto, vertėtų nepamiršti kelių svarbių raidos etapų: kūdikiui gulint ant pilvo formuojasi jo kaklinis stuburo linkis, pradėjus sėdėti - krūtininis stuburo linkis, o kai jau mažylis savarankiškai stovi - juosmens stuburo linkis. Bandymas vaiką pasodinti anksčiau laiko gali iššaukti laikysenos pakitimus vėlesniame amžiuje. Svarbiausia suprasti, kad tai ne lenktynės ir ne varžytuvės. Šiuo atveju, posakis „kas pirmesnis, tas gudresnis“ - netinka, o laimi tas, kuris išmintingai lukteli. Jeigu kūdikis vieno ar kito veiksmo atlikti negeba, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į specialistus, galinčius pamokyti, kaip taisyklingai atlikti judesius, ir tik tuomet pradėti kūdikį mokyti atsisėsti ir sėdėti.

Kaip pastebėti, ar vaikui reikia pagalbos?

Jei kūdikis yra pasiruošęs (maždaug nuo 5,5-6 mėnesio), pradėkite jį sodinti. Tiesa, prieš tai darydami, tėvai turėtų įvertinti, ar mažylis nepatiria tam tikrų fizinių sunkumų:

• Nesiverčia nuo nugaros ant pilvo ir atvirkščiai;
• Negeba pasėdėti bent kelias sekundes remdamasis delnais į pagrindą;
• Neišguli ant šono;
• Pasodintas nesiremia rankomis į priekį arba į šonus ir verčiasi atgal;
• Kojas ar rankas laiko įtemptas;
• Prastai kontroliuoja galvą;
• Neišguli ant pilvo savarankiškai, laikydamas galvą bent 20 minučių;
• Neatsikelia ant ištiestų rankyčių;
• Nesisuka aplink savo ašį.

Šie požymiai rodo, kad kūdikis nėra pasiruošęs mokytis sėdėti ir atsisėsti, todėl jei pastebite bent vieną iš požymių kūdikiui sulaukus 5,5-6 mėnesių amžiaus, geriau pirmiausia pasitarkite su kineziterapeutu ar raidos specialistu, o mokymo sėdėti laiką pavėlinkite.

Patogu, bet kenkia

Vis labiau populiarėjantys gultukai, kaip ir visi daiktai, turi privalumų ir trūkumų, apie kuriuos privalu žinoti tėvams dar iki gimstant mažyliui. Gultukai yra skirti naudoti nuo gimimo ir dažnai yra įtraukiami į privalomų ir praktiškų daiktų, kuriuos būtinai turi įsigyti kūdikio besilaukiantys tėveliai, sąrašą. Kuo gultukas yra naudingas? Dažniausiai nurodomas pagrindinis kriterijus - gultuko suteikiama laisvė, t. y. tėveliai turės neįkainojamo laiko atsipūsti ar nuveikti reikalingus buities darbus be kūdikio ant rankų. Vis dėlto, reikėtų neužmiršti ir atkreipti dėmesį, jog ši priemonė dažnai naudojama nesilaikant rekomendacijų. Ne kartą yra pasitaikę, kad kūdikis guldomas į gultuką per anksti, t. y. nuo pat gimimo (iš tiesų gultukas gali būti naudojamas ne anksčiau 2-3 mėnesiais, kuomet kūdikis jau visiškai išlaiko galvą).

Nemigdyti gultuke

Tėvai kartais užmiršta ir pajautę gultuko teikiamą komfortą leidžia vaikui ten užmigti ar užsibūti per ilgai (nepertraukiamai gultuke mažylis gali būti ne ilgiau nei 15-30 min, o per dieną - ne ilgiau nei 2 val.). Jokiu būdu negalima mažylio migdyti gultuke. Reikia įsiminti, jog neteisingai naudojama priemonė gali sukelti nemažai žalos vaiko sveikatai. Labai dažnai stebiu vaikus gultukuose su „supimo“ funkcija. Tėveliai džiūgauja: „šaunuolis išmoko siūbuoti“, „koks stiprus“ ir panašiai, o aš galiu drąsiai teigti, kad džiaugtis nėra kuo. Ypač liaupsinami bei plačiausiai parduodami yra „Babybjorn“ gultukai su spyruokliuojančia dalimi. Deja, tokios rūšies gultukai kūdikiui sukelia per didelę stimuliaciją (hiperstimuliaciją).

Ne priešas, bet ir ne draugas

Nuo pat gimimo ir nuolat vaiką laikant gultuke, ateityje gali kilti stuburo formavimosi problemų, laikysenos sutrikimų. Moksliniuose šaltiniuose taip pat nurodomos ir kitos dėl neteisingo gultuko naudojimo atsirasti galinčios pasekmės:

• Dėl dažnos gulimos padėties susiformavusios plokščios, išgulėtos vietos galvoje;
• Įvairūs emociniai sutrikimai;
• Hiperaktyvumas;
• Didesnis irzlumas;
• Elgesio sutrikimai;
• Ypač dažnai stebimas sukrėsto kūdikio sindromas (vaikui pasireiškia antrais gyvenimo metais);
• Ilgainiui vaiko ieškomi būdai, kaip save stimuliuoti.

Gultukas nėra priešas, tačiau draugu jo vadinti taip pat neturėtume. Gultukas turi būti naudojamas tik kaip kelių valandų per dieną pagalbininkas mamoms - pietaujant, tvarkant namus, gaminant valgį ar maudantis duše. Naujovės yra gerai, tačiau niekas neatstos geriausio aktyvaus kūdikio vystymosi laiko ant kieto pagrindo ar manieže, kuris pravartus mokantis verstis, sėdėti, šliaužti, ropoti ir eiti bei neskatina raidos atitolimo nuo normų.

Mankštos įtaka sėdėjimui

Mankšta reikalinga kiekvienam vaikui, nesvarbu, ar vaikas turi sutrikimų ar neturi, nes judėdami vaikai sąveikauja su aplinka, mokosi įvairių judesių, tarp jų ir sėdėjimo, ir aktyvaus bandymo atsisėsti. Tiesa, anksčiau atsisėsti nėra tikslinga, kur kas svarbiau stebėti kūdikio raidos etapų kaitą palaipsniui ir išmokti sėdėti bei atsisėti tuomet, kai kūdikis yra išmokęs atlikti iki tol labai svarbius judesius, kurie padeda paruošti stuburą ir atitinkamas raumenų grupes. Reikėtų nepamiršti, kad bet kokia pagalba kūdikiui turi būti specialisto, o ne močiučių rekomenduota.

Fizinis aktyvumas yra vienas iš pagrindinių kriterijų sveikai vaiko raidai pirmaisiais gyvenimo metais. Vaikas auga, mokosi valdyti savo kūną ir bendrauti. Judėdamas jis susipažįsta su pasauliu, o jo nervų sistema aktyviai vystosi įgaunant naujų žinių. Vienas iš svarbių kūdikio įgūdžių yra gebėjimas sėdėti savarankiškai. Taigi, kada kūdikiai pradeda sėdėti ir kaip žinoti, kad viskas vyksta pagal planą?

Kokio amžiaus kūdikiai pradeda sėdėti?

Laikotarpis nuo gimimo iki vienerių metų yra vienas darbingiausių mažo žmogučio gyvenime. Iš mažyčio kūdikėlio, kuris pirmosiomis dienomis net nepakelia galvos, jis virsta judriu vaiku, kuris sulaukęs vienerių metų gana užtikrintai stovi ant kojų. Vienas iš pirmųjų įgūdžių po sugebėjimo pakelti galvą ir apsiversti yra gebėjimas atsisėsti savarankiškai. Dauguma vaikų gali pradėti savarankiškai sėdėti nuo 5 iki 7 mėnesių. Tačiau kartais vaikai gali bandyti savarankiškai sėdėti jau sulaukę 4-4,5 mėnesio, tačiau nerekomenduojama jų skatinti, kadangi 4-4,5 mėnesio amžiaus stuburas dar nėra pakankamai susiformavęs, todėl apkrovos tokiame amžiuje gali sukelti problemų ateityje. Gali būti ir taip, kad mažylis labai gerai ropoja, bet sėdėti sekasi sunkiai - tai irgi yra normalu, nes kiekvienas mažylis yra unikalus ir vystymasis gali šiek tiek skirtis. Tačiau jei nėra jokių kontraindikacijų, 9-10 mėnesių amžiaus kūdikis jau turėtų sėdėti. O maždaug iki šešių mėnesių kūdikis turėtų mokėti apsiversti ir tvirtai laikyti kaklą bei galvą. Ši fizinė veikla padeda sustiprinti raumenis ir stuburą, kad sulaukęs 6 mėnesių jis galėtų pradėti bandyti sėdėti.

Kodėl svarbu, kad kūdikis išmoktų sėdėti?

Žmogus daug laiko praleidžia sėdėdamas: valgo, dirba, keliauja, bendrauja, ilsisi. Taisyklinga laikysena padeda pašalinti nugaros skausmus ir sumažinti vidaus organų įtampą. Laikysenos formavimasis prasideda ankstyvame amžiuje. Ir praktiškai pirmasis sudėtingas veiksmas, kurį atlieka kūdikis, yra atsisėdimas. Norėdamas atsisėsti, kūdikis turi naudoti daugybę raumenų, susikaupti ir tada išlaikyti pusiausvyrą. Taigi, labai svarbu, kad kūdikis išmoktų atsisėsti tam, kad išvengti ankstyvųjų stuburo problemų bei stiprinti raumenų sistemą. Emocinis vystymasis taip pat priklauso nuo to, kada vaikas pradeda sėdėti. Sėdėdamas kūdikis mato pasaulį kitu kampu. Jis susipažįsta su naujais objektais. Sėdėdamas vaikas sužino daugiau naujų dalykų, taip pat greičiau lavina įvairius įgūdžius bei išmoksta kalbėti.

Kaip žinoti, kada jūsų kūdikis yra pasirengęs sėdėti savarankiškai?

Kūdikio pasirengimą sėdėti savarankiškai lemia ne tik tam tikras amžius. Štai keletas ženklų, kurie padės suprasti, kad jūsų kūdikis yra pasirengęs naujiems įgūdžiams: vaikas aktyviai apsiverčia, išlaiko pusiausvyrą, gerai remiasi rankomis bei užtikrintai laiko galvą, kontroliuoja jos judesius, greitai reaguoja į garsą sukdamas galvą. Taip pat jei geba perkelti daiktus iš vienos rankos į kitą, pats gali laikyti buteliuką, arba jis pats bando atsisėsti, o atsisėdęs nekrenta į priekį ar atgal - vadinasi kaklo ir krūtinės bei stuburo sritys yra pakankamai išvystytos ir padeda išlaikyti vertikalią padėtį.

Kai vaikas tik pradeda sėdėti pats, neskubėkite jo apkamšyti pagalvėmis ir pan., apdrausdami nuo kritimo. Atramos trūkumas kaip tik skatina vaiką išmokti sėdėti greičiau: vaikas išmoksta išlaikyti pusiausvyrą, stiprėja jo raumenys.

Be to, galite patikrinti, ar kūdikis yra pasirengęs pradėti sėdėti pats. Tai galima padaryti pediatro kabinete arba namuose saugioje aplinkoje. Norėdami patikrinti, naudokite vystymo stalą ar kitą, ne per minkštą paviršių. Padėkite kūdikį ant persirengimo stalo ar kito paviršiaus, paimkite jį už rankyčių ir šiek tiek jas pakelkite, jei kūdikis stipriai sugriebia už pirštų, lėtai traukite jį link savęs. Jei tokioje padėtyje kūdikis bandė pakelti savo kūną, vadinasi, jo stuburas jau pakankamai tvirtas. Jei jis silpnai laikosi už jūsų pirštų, atmeta galvą atgal arba tiesiog kabo laikydamas už rankų, tada jam per anksti pradėti sėdėti.

Ar galima sodinti kūdikį, kuris dar negali sėdėti savarankiškai?

Iki šešių mėnesių amžiaus turėtumėte vengti naudoti įvairius prietaisus, kurie palaiko vaiko kūną sėdimoje padėtyje. Tai aukštos kėdutės, automobilinės kėdutės ir kt. Taip yra todėl, kad tik maždaug 6 mėnesius nugaros raumenys tampa pakankamai stiprūs, kad išlaikytų vertikalią padėtį. Ne mažiau svarbu, kad tik iki tokio amžiaus tinkamai susiformuotų stuburas ir klubų sąnariai, kad nesideformuotų spaudžianmi viršutinės kūno dalies - galvos ir krūtinės - svorio. Kad ir kaip norėtumėte, kad vaikas greičiau pradėtų sėstis pats, reikia palaukti, kol jis pakankamai sustiprės.

Ką daryti, jei vaikas nesėdi?

Dažniausiai kūdikiai pradeda sėdėti sulaukę maždaug 6 mėnesių amžiaus, tačiau gali būti ir išimčių, susijusių su kūdikio sveikata ir jo vystymusi. Tačiau jei jokių kontraindikacijų nėra, galite pamėginti padėti vaikui išmokti sėdėti, pasinaudodami šiais patarimais:

• Mankštinkite kūdikį. Atlikite tam tikrus pratimus, kurie padės sustiprinti raumenis;
• Stimuliuokite jo motorinę veiklą - žaiskite tokius žaidimus, kur reikia pasiekti žaislą, ką nors griebti ar pajudinti;
• Reguliariai lankykitės pas savo pediatrą, kadangi tik gydytojas gali įvertinti vaiko raidos tinkamumą jo amžiui ir rekomenduoti tolesnę veiksmų eigą;
• Užtikrinkite vaiko higieną. Svarbu, kad mažylis jaustųsi gerai ir patogiai. Tad kūdikio priežiūrai rinkitės tik specialiai skirtas kosmetikos ir higienos priemones.

Ką daryti, kad kūdikio laikysena būtų taisyklinga?

Galite pradėti treniruoti kūdikio raumenis ir stiprinti jo skeletą nuo gimimo. Tėvai, norintys išlaikyti anatomiškai taisyklingą savo vaiko laikyseną, dažnai lanko specialius užsiėmimus ir atlieka pratimus, kuriais siekiama pagerinti raumenų funkciją. Vaikui reikia duoti pakankamai pieno, žuvies ir mėsos produktų, skaidulinių medžiagų ir augalinių riebalų. Tačiau svarbu nepamiršti, kad kūdikių maistas turi atitikti amžių. O pirmieji pratimai kūdikiui yra skirti raumenų ir skeleto sistemai stiprinti. Galite pradėti juos daryti nuo pirmųjų gyvenimo savaičių, sutelkdami dėmesį į naujagimio poreikius. Visi pratimai turi būti atliekami tik tuomet, kai vaikas ramus ir geros nuotaikos. Nereikėtų mankštinti kūdikio, kai jis susierzinęs, pavargęs ar labai alkanas, kadangi tokių pratimų nauda nebus didelė.

Masažas taip pat žymiai pagerina fizinį vystymąsi. Jei reikia, tai gali atlikti specialistas arba tėvai, išmokę reikiamus judesius. Reguliarus masažas ne tik padeda atpalaiduoti raumenis, bet ir skatina psichoemocinį vystymąsi.

Dažniausiai vaikai mėgsta leisti laiką vandenyje ir su dideliu malonumu jame atlieka įvairius pratimus. Todėl, įprastą gimnastiką galite papildyti ir užsiėmimais vandenyje. Tačiau kartais vaikai gali bijoti atvirų erdvių, kuriose yra daug vandens. Tokiu atveju pakanka naudoti nedidelę kūdikio vonelę įpilant į ją nedidelį kiekį vandens. Be to, nepamirškite, kad kiekvienas kūdikis yra unikalus ir nereikia jo lyginti su kitais vaikais ir ypač bandyti versti daryti kažką naujo, jei jis dar tam nepasiruošęs.

Įsitikinkite, kad kūdikis jaučiasi gerai ir patogiai

Be jokios abejonės, visuomet labai svarbu įsitikinti, kad mažylis jaučiasi gerai, kadangi tam tikros sveikatos problemos, skausmas ar diskomforto pojūtis taip pat gali turėti įtakos jo raidai. Stebėkite savo kūdikio elgesį, atkreipkite dėmesį į tai kada jis būna irzlus, o kada ramus. Visuomet laiku keiskite sauskelnes ir naudokite tik pagamintas iš kokybiškų, vaiko odelei švelnių medžiagų. Taip pat keičiant sauskelnes visada atkreipkite dėmesį į odelės būklę, ar nėra iššutimų, sudirgimų ir pan. Susiduriant su tokiomis problemomis veiksminga priemonė gali būti pataisų sporos kūdikiams. Taigi, nepamirškite pasirūpinti mažylio komfortu, kadangi tik gerai besijaučiantis vaikas turės noro ir jėgų išmokti kažko naujo.

Tėvai ypač laukia, kol jų kūdikis pradės sėdėti, nes sėdėjimas ženkliai keičia kūdikių kasdienybę: jie tampa savarankiškesni, atranda naujų būdų tyrinėti aplinką ir žaisti. Paprastai kūdikiai treniruotis sėdėti pradeda būdami 4-6 mėn., maždaug 6 mėn. kai kurie kūdikiai kelias sekundes jau gali pasėdėti savarankiškai, o daugelis, sulaukę 7-8 mėn., jau neblogai sėdi, nors sėdėjimas dar gali būti nestabilus. 9-10 mėn. Tačiau jokiu būdu kūdikio negalima skubinti, kažkokiais būdais siekiant pagreitinti sėdėjimą (pavyzdžiui, ilgai laikyti apkamšius pagalvėmis, sodinti į specialias kėdutes, nors tam dar ne laikas, ir pan.). Kūdikį mokyti atsisėsti galima nuo 5,5 - 6 mėn. Tam, kad atsisėstų, kūdikis pirmiausia turi išmokti tvirtai laikyti galvą, o pati geriausia praktika - gulėjimas ant pilvo. Svarbu, kad tolygiai stiprėtų visi kūdikio raumenys, tačiau reikėtų žinoti, kad viskas vyksta pagal principą „iš viršaus į apačią“, t. y. pirmiausia stiprėja kaklo, po to - viršutinė ir apatinė nugaros dalys, ir t. Tačiau kūdikis gali ir puikai padėti pats sau. Kai mažylis mokosi sėdėti, dažnai jis ištiesia vieną ar abi rankas: tai būdas stabilizuoti liemenį, iš esmės paverčiant rankas atrama, padedančia išlaikyti savo kūno svorį, lavinti pusiausvyrą. Kai tik kūdikis bus pasiruošęs, padėkite jam pakilti iš gulimos padėties: tegul jis įsikimba į rodomuosius jūsų pirštus, o jūs traukite jį link savęs. Norėdami paskatinti raumenų vystymąsi, kuo dažniau keiskite kūdikio padėtį (pavyzdžiui, nuo nugaros perkelkite ant pilvo; dažniau leiskite kūdikiui pasivartyti ant grindų ir t. Nuo 5,5 - 6 mėn. galima mokyti kūdikį sėstis per šoną. Kūdikiui gulint ant nugaros vieną jo šlaunį sulenkite, atveskite į šoną ir prilaikykite ranka (tokiu būdu kūdikis turės pakankamą atramą). Kita ranka suimkite kūdikį už priešingos šlauniai rankos (t.y. jeigu prilaikote kairę šlaunį, paimkite kūdikį už dešinės rankos). Švelniai, lėtai, nuolat kalbinant traukite kūdikį už rankos į viršų. Įvairios sėdėjimui skirtos kėdutės, kūdikio sodinimas apramsčius pagalvėmis ir pan. nepadeda kūdikiui greičiau išmokti sėdėti. Šias priemones saugu naudoti tik tuomet, kada kūdikis jau yra pasirengęs sėdėjimui, t.y. nuo 5,5-6 mėn. Kai kūdikio raumenys sustiprės, pirmiausia savarankiškai jis galės pasėdėti tik kelias sekundes. Iš pradžių kūdikis stipriai svirduliuos į kairę ir dešinę, tačiau tai - mokymosi proceso dalis. Geriausia mokytis sėdėti ant kilimo, kad jei nespėtumėte pagauti, kūdikis nesusitrenktų galvos. Kol kūdikis mokosi, pasirūpinkite „švaria“ aplinka, t.y. Kūdikis dar nesėdi. Jeigu vyresnis kūdikis nebando sėstis, pasidintas suglemba ar virsta, reikėtų kreiptis į kineziterapeutus: jie rekomenduos, kaip elgtis. Socialiniuose kanaluose netyla diskusijos tarp mamų, kurios, lenktyniaudamos tarpusavyje, giriasi savo kūdikių gebėjimu anksti (3,5-4 mėn.) sėdėti. Tai šokiruoja gydytojus kineziterapeutus. Būtina žinoti, kokius motorinius įgūdžius pirmiausiai kūdikis turi įgyti ir kokia seka turi vystytis. Šio straipsnio tikslas supažindinti tėvus apie atsisėdimo ir sėdėjimo įgūdžių lavinimą, žinoti, kada sunerimti, jei kūdikis nerodo pastangų sėdantis ir sėdėdamas. Taip pat norime jums papasakoti, kokią žalą darome savo vaikams per anksti skatindami jį sėdėti.

Kūdikio sodinimas

Reikia skirti dvi skirtingas sąvokas: sodinimą ir sėdėjimą. Nuo pat pirmojo mėnesio rekomenduojama naujagimį mokyti atsisėsti, t.y. sodiname. Specialistas nuo pirmojo mėnesio vertindamas sėdėjimo funkciją, stebi, kaip vystosi sugebėjimas atsikelti iš padėties gulint ant nugaros. Galvos kontrolė, klubų lankstymasis ir kūno sukimas yra būtinos normalaus sėdėjimo prielaidos. Todėl vertinant sėdėjimo amžių, kartu stebimos ir tam tikros dalinės užduotys.

Pirmąjį mėnesį naujagimį reikėtų sodinti/kelti iš gulimos ant nugaros padėties suėmus savo rankomis už vaikučio pažastų, ir tuo pačiu prilaikant savo pirštais jo galvutę.

Naujagimio sodinimo pratimas

Antrąjį mėnesį pradedame sodinti tvirtai suėmę už vaikučio plaštakų. Aukštai kelti nereikia, vos 5-10 cm nuo pagrindo. Jei nedrąsu, kad kūdikio galva lošiasi atgal, tuomet sodiname kaip pirmąjį mėnesį. Šitaip stiprinsime kūdikio kaklo, pečių juostos, pilvo, rankų raumenis, o tai padės sumažinti ar išvengti pilvo raumenų spazmų ir/ar pilvo dieglių, kurie dažnai pasireiškia šiuo amžiaus laikotarpiu. Užtenka keičiant sauskelnes parepetuoti kartą, o dienos bėgyje tų repeticijų bus su kaupu.

Sodinimas ir galvos kontrolė (1-2 mėn.)

Įpusėjus antrajam mėnesiui, sodinamas kūdikis jau turėtų laikyti galvą. Sulaukus trečiojo - atsisėdus galva neturėtų nusvirti pirmyn. Tokios sodinimo mankštelės turėtų būti tęsiamos iki šeštojo mėnesio.

Sodinimas ir galvos kontrolė (3-4 mėn.)

Nuo šeštojo mėnesio mokiname kūdikį sėstis pasiremiant viena ranka į pagrindą, o į kitą duodame įsikibti, taip aktyvindami įstrižinius pilvo raumenis, kurie yra atsakingi už liemens stabilumą sėdint ir stovint.

Sėdėjimas

Savarankiškai sėdėti kūdikiai pradeda 6-8 mėn. Pagal funkcinės diagnostikos raidos skalę, normalu, jei kūdikis būdamas 8 mėn. savarankiškai pasėdi 5 sekundes, 9 mėn. - 1 min., 10 mėn. - laisvas sėdėjimas. Tėvai daro klaidą, kai norėdami paskatinti kūdikį anksčiau sėdėti, paramsto pagalvėmis arba atremia į sofos atlošą. Taip stabdome kūdikio sėdėjimo pusiausvyros reakcijų lavėjimą.

Ankstyvo sėdėjimo žala ir pasekmės

Kol kūdikis geba gulėti ant pilvo ir nesėdi savarankiškai, formuojasi kaklinės stuburo dalies linkis. Kai pradeda sėdėti, kūdikio nugarytė būna C raidės formos ir lavėjant sėdėjimo pusiausvyrai bei ilgėjant sėdėjimo trukmei, formuojasi krūtininės stuburo dalies linkis. Kai kūdikis pradeda savarankiškai stovėti prisilaikant prie baldo, tuomet formuojasi juosmeninės stuburo dalies linkis. Per anksti skatindami vaiką sėdėti, stabdome stuburo linkių formavimąsi, o tai gali atsiliepti vyresniame amžiuje laikysenos sutrikimais, nugaros skausmais ir kt. Vienas iš didesnių kūdikio raidos etapų - savarankiškas sėdėjimas. Pasaulyje vyrauja daugybė nuomonių, kada gi jau galima bandyti mokyti mažylį sodinti, kada kūdikis pradeda sėdėti pats. Anksčiau įvairiuose informaciniuose leidiniuose mamoms buvo teigiama, kad 6 mėn. kūdikis jau turi sėdėti. Deja, šių dienų specialistai teigia kitaip. Daugelio specialistų teigimu, priverstinis kūdikio sodinimas gali atnešti kur kas daugiau žalos, nei naudos. Ką tik gimusio naujagimio raumenynas dar nebūna pilnai susiformavęs. Pirmaisiais gyvenimo metais vyksta itin svarbus jo vystymasis. Raumenys išlaikantys ir neleidžiantys mažyliui atsisėdus griūti į šalis gali formuotis iki 6 mėn., o štai kad negriūtų atgal raumenims vystytis gali prireikti net 9 mėn. Vienas iš dažniausiai tėvelių užduodamų klausimų. Atsakome taip - jei vaikutis nerodo jokių ženklų, rodančių jo norą sėstis (rietimasis, bandymas keltis, sėstis) geriau dar truputį palaukite. Kada galima sodinti vaiką? Kūdikį sodinti patariame tada, kai pastebėsite pirmąsias kūdikio pastangas riečiantis bandyti sėstis. Tai pastebėję neignoruokite jo noro ir padėkite. Jūsų kūdikis savarankiškai sėdėti pradės tik tada, kai jo kūnelis tam pasiruoš - pakankamai išsivystys sėdėjimui reikalingas raumenynas, o tai gali būti 6-8 mėn. Iki tol galite vaikutį paruošti tam. Šiais laikais yra daugybė priemonių, kurios gali padėti vaikučiui priprasti prie sėdėjimo pozos, tačiau dar nereikalauti jo besivystančių raumenukų veiklos. Įvairios reguliuojamo sėdėjimo kampo kėdutės, kuriose mažyliai gali gulėti pusiau sėdomis, nešyklės gali padėti jūsų naujagimiui pratintis prie naujos pozos. Dar vienas klausimas, dažnai kamuojantis mažylių mamas ir tėčius. Kiekvienas mažylis vystosi skirtingu tempu, todėl į klausimą, kada kūdikis pradeda sėdėti savarankiškai atsakyti išties sunku. Kaip jau minėjome, raumenynas, reikalingas tinkamai kūdikio padėčiai sėdint palaikyti, gali formuotis iki 9 mėn. Norėdami paskatinti savo mažylį sėstis ar savarankiškai sėdėti - treniruokite jo raumenukus. Pastebėję, kad jūsų naujagimis jau tvirtai laiko galvytę, galite pradėti jį mankštinti sėdėjimui. Paimkite jį už rankyčių, švelniai kilstelėkite iki sėdimos padėties ir vėl guldykite. Paaugusį kūdikį dažniau guldykite ant pilvuko ir skatinkite jį remtis rankutėmis, keliukais, pėdomis, verstis ant vieno šoniuko, ant kito ir ant nugarytės. Pastebėję, kad jūsų vaikutis susirietęs bando sėstis - padėkite jam. Paimkite jį už rankyčių ir atsargiai prilaikydami sodinkite. Rekomenduojame vaikučius mokyti sėdėti ant ne per minkšto, bet ir ne kieto pagrindo. Mokymui puikiai gali tikti malonios medžiagos kūdikiams skirti pledai. Sėdantis ant per minkšto pagrindo vaikutis gali svirti ar sėdėti nestabiliai, o štai pirmaisiais kartais sėstis ant kieto ir nemalonaus pagrindo jam bus paprasčiausiai nepatogu ir nesmagu. Pratinti kūdikį prie sėdėjimo galim ir įvairiose nešyklėse, minėtose reguliuojamo kampo kėdutėse, ar tiesiog pakamšant netvirtus šoniukus pagalvėlėmis. Šiek tiek pramokusius sėdėti mažylius jau galite bandyti sodinti į maitinimo kėdutes. Maitinimo kėdučių pliusas tas, kad jos turi atramas, neleidžiančias mažyliui per daug pasvirti ar iškristi. Nepamirškite, kad pirmaisiais kartais sėdint vaikučiui greitai pavargsta nugaros raumenys ir jis gali tapti irzlus, tad pirmieji kartai sėdint turėtų trukti vos kelias minutes. Socialiniuose tinkluose netyla diskusijos tarp mamų, kurios lenktyniaudamos tarpusavyje giriasi savo kūdikių gebėjimu anksti (3,5-4mėn.) sėdėti. Mane šokiravo mamų neišmanymas ir nenoras domėtis ar pasikliauti specialisto kompetencija motorinės raidos principais, t.y. kokius motorinius įgūdžius pirmiausiai turi kūdikis atlikti ir kokia seka turi vystytis. Pasirodo, yra manančių, jog visiškai normalu, kad jau 3,5 ar 4 mėnesių kūdikis sėdi. Šio straipsnio tikslas supažindinti tėvus apie kūdikio atsisėdimo ir sėdėjimo įgūdžių lavinimą. Kalbant apie sėdėjimo funkciją, tai reikia pirmiausia skirti dvi skirtingas sąvokas: sodinimą ir sėdėjimą. Kol kūdikis dar savarankiškai nesėdi, tai nuo pirmojo mėnesiuko mokome jį atsisėsti, t. y. sodiname. Būtent specialistas nuo pirmojo mėnesio vertindamas sėdėjimo funkciją, stebi, kaip vystosi sugebėjimas atsikelti iš padėties gulint ant nugaros. Galvos kontrolė, klubų lankstymasis ir kūno sukimas yra būtinos normalaus sėdėjimo prielaidos. Nuo pirmojo mėnesio pradedame sodinti tvirtai suėmę už vaikučio plaštakų. Aukštai kelti nereikia, vos 5-10 cm nuo pagrindo. Jei nedrąsu, kad vis dar lošiasi kūdikio galva, tuomet sodiname vaikutį kaip pirmąjį mėnesį. Šitaip stiprinsime kūdikio kaklo, pečių juostos, pilvo, rankų raumenis, o tai padės sumažinti ar išvengti pilvo raumenų spazmų ir/ar pilvo dieglių, kurie dažnai pasireiškia šiuo amžiaus laikotarpiu. Nuo šeštojo mėnesio mokiname kūdikį sėstis pasiremiant viena ranka į pagrindą, o į kitą duodame įsikibti, taip aktyvindami įstrižinius pilvo raumenis, kurie yra atsakingi už liemens stabilumą sėdint ir stovint. O dabar apie sėdėjimą. Savarankiškai sėdėti kūdikiai pradeda 6-8 mėn. Pagal funkcinės diagnostikos raidos skalę, normalu, jei kūdikis būdamas 8 mėn. sėdi savarankiškai 5 s, 9 mėn. - 1 min., 10 mėn. - laisvas sėdėjimas. Tėvai taip pat daro klaidą, kai norėdami paskatinti kūdikį anksčiau išmokyti sėdėti, paramsto pagalvėmis arba atremia į sofos atlošą. VAIKUI FIZIŠKAI, EMOCIŠKAI IR PSICHOLOGIŠKAI SAUGIAUSIA ANT TĖVŲ RANKŲ. Kad kūdikis sėdėtų, reikia normalaus raumenų tonuso ir išlavėjusio gebėjimo išlaikyti pusiausvyrą. Vaikas sugeba tai daryti pamažu. Atrama, kad negriūtų į šonus, formuojasi nuo 6 mėnesių, o kad negriūtų atgal - net iki 9 mėnesių. Tarybiniais metais mamoms skirtose knygose buvo rašoma, kad 6 mėn. kūdikis turi sėdėti. Dabar galima tik pajuokauti, kad „tarybiniai kūdikiai turėjo būti stipriausiai išsivystę pasaulyje, todėl ir sėdėti turėjo anksčiausiai“. Norint tikrai tvirtai sėdėti, reikia turėti atramos reakcijas į visas puses. 6-7 mėn. kūdikiui tai dar nėra įmanoma. Mamos žino, kad vaikučiai labai nemėgsta gulėti, jie mėgsta būti vertikaliai, nori viską matyti. Ar didelė nuodėmė per anksti pradėti sodinti? Ar tikrai nuo per ankstyvo sodinimo gali iškrypti stuburas? Tai dažniausi mamų klausimai apie sėdėjimą. Šiuo metu yra daug priemonių, kad kūdikiai kuo anksčiau būtų pratinami prie vertikalios padėties. Tai nešyklės, šokliukai, kėdutės, vaikštynės. Jeigu kūdikėlis riečiasi ir bando sėstis, neignoruokite, o jam padėkite. Paimkite už rankyčių ir sodinkite. Aišku, 4 mėnesių jis sėdės tik apkamšytas pagalvėmis, nes dar nėra susiformavusi atrama rankomis į šonus, į priekį ir atgal. Tačiau stuburas tikrai neiškryps. Gana greitai pavargs taip pasodinto kūdikio nugaros raumenys, ir jis taps neramus. Vos tik pastebėsite, kad kūdikiui sunku, jis niurzga, stena, paguldykite. Šio straipsnio tikslas supažindinti tėvelius su kūdikio raida, kai prasideda 4 - 6 mėnesių laikotarpis. Tai ne tik laikas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo, tačiau jau pradedame ruošti kūdikį sėdėjimui. Šio etapo pabaigoje 6 mėnesių kūdikis pajus pirmus savarankiško sėdėjimo momentus, todėl labai svarbu aptarti keletą dalykų, kurie padės saugiai to pasiekti. Visų pirma reikės padėti kūdikiui susidraugauti su visomis kūno dalimis. Kitas svarbus momentas yra palaipsniui keičiamas sėdėjimo kampas. Nors kiekvieno kūdikio raida individuali, tačiau 3 - 4 mėnesių amžius yra tas metas kuomet jau turite pradėti taikyti pusiau sėdimą padėtį (450 kampu) žaidimo ir valgymo metu. Sėdėdamas tokioje padėtyje kūdikis ne tik stebės aplinką iš jam pagal amžių tinkamos padėties, pratinsis prie vertikalesnės padėties, bet kartu stiprės tam tikros raumenų grupės. Pasodinkite kūdikį 450 kampu, pakabinkite priekyje maždaug kūdikio pečių juostos aukštyje žaisliukų ir skatinkite žaisti tiesiant rankutes link jų. Sodinkitės kūdikį sau ant kelių ir leiskite jam siekti daiktų nuo stalo. Žaidimo padėčių įvairovė šiuo metu plečiasi. Perkelkite kūdikį žaisiti ant grindų. Suraskite jam jaukų, šiltą „kampelį“ kambaryje, kuriame praleidžiate daugiausiai laiko. Kad susiformuotų teisingos žinios apie žmogaus judėjimą, mažylis turėtų mokytis migruoti ten, kur tai daro ir suaugusieji, t.y. ant grindų. Čia jis turės daugiau laiko apsižiūrėti aplinką, kurią tyrinės vartydamasis, o vėliau ir šliaužiodamas bei ropodamas. Tęskite gulėjimo ant pilvuko akimirkas. Čia naudokite ne tik žaisliukus kurie yra nedideli, lengvai pasiekiami priekyje, bet ir didesnių gabaritų (pvz. 15cm skersmens lengvas kamuolys). Taip keldami vaiko akių lygį padėtyje ant pilvo, paskatinsite kūdikį pasikelti aukščiau ir remtis ištiestomis rankutėmis. Pradinis kūdikio sėdėjimas yra remiantis ištiestomis rankomis priekyje. Maždaug 5 - 6 mėnesių kūdikis gali pradėti to mokytis. Pradėkite mokyti kūdikį remtis rankute šone kuomet keliate jį nuo pagrindo (pvz pakeitę sauskelnes). Prilaikykite už vienos rankutės ir už liemens, o kita rankute leiskite pasiremti šone ir keltis pačiam. Išlaukite jo paties dalyvavimo sėdantis. Jei matysite, kad mažylis aktyviai atsistumia rankute šone nuo pagrindo ir reikia tik Jūsų prilaikymo, galite bandyti leisti jam pasėdėti savarankiškai. Sėdėjimo laikas pradžioje neturi būti ilgas. Galite šiek tiek prilaikyti jį ties apatine liemens dalimi. Nepamirškite kojų atramos lavinimo. Kūdikio ruošimas savarankiškam stovėjimui vyksta nuo gimimo. Prilaikomas už pažastų ar aukščiau už liemens šiuo metu jis turėtų remtis abiem kojomis (pėdų padėtis gali kisti nuo atramos pirštų galais iki atramos pilna pėdute). Neskatinkite žingsniavimo. Augdamas kūdikis pereina įvairius raidos etapus, kurie dažnai yra susiję ir priklauso vienas nuo kito. Tačiau tėvai, dažniausiai to nežinodami, bando paspartinti raidą ir taip gali pakenkti kūdikiui. Jei nugaros, liemens ir pilvo raumenys bus nepakankamai tvirti, sodinant vaiką jo stuburas bus netaisyklingoje padėtyje ir netinkamai formuosis stuburo linkiai. Per anksti į kūdikio kėdutę (angl. Svarbu suprasti, kad nesėdinčio kūdikio ne tik nederėtų ramstyti pagalvėmis, bet ir sodinti į pagalbines priemones sėdėjimui (angl. baby floor seats). Jei 5,5 mėnesio kūdikis geba išsikelti ant tiesių rankų, galime jį sodinti per šoną. Vaiką paguldykite ant nugaros, šiek tiek pasukite link šono, viena vaiko ranka turi likti ant pagrindo, o kita padedame jam pasikelti ir atsisėsti. Laikant vaiką nusuktą nuo savęs, galime skatinti lenktis ir paimti žemiau esančius žaislus bei padėti juos atgal. Šis pratimas stiprina nugaros ir pilvo raumenis. Į maitinimo kėdutę vaiką rekomenduojama sodinti tik tuomet, kai jis jau geba tvirtai sėdėti, t.y. Tvirta nugaros atrama. Staliukas maistui. Atrama kojoms. Sėdėjimas W padėtyje iš vaiko nereikalauja pastangų ir nedirba kūno viršutiniai raumenys. Dažnai sėdint šitoje pozicijoje gali didėti įtampa kojų ir klubų raumenyse.

tags: #nuo #keliu #menesiu #galima #sodinti #vaika

• Spanguolių nauda mažiesiems
• Konfliktų sprendimas darželyje
• Kaip Excel skaičiuoti trimestrus
• Viskas, ką reikia žinoti renkantis vaikišką vežimėlį
• Aktualūs klausimai darbuotojams