Vaikų saugumas viešose vietose yra viena svarbiausių temų, kurią turėtų žinoti tiek vaikai, tiek tėvai. Kaip paruošti vaiką gatvėms, kuriose slypi daug netikėtumų? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus padeda atsakyti pradinių klasių mokytoja ir saugaus eismo srities specialistė Silvija Janušonytė-Klingienė. Kalbėsime apie tai, kaip mokyti vaikus elgtis atsakingai viešose vietose, tapti saugiais eismo dalyviais, atpažinti pavojingas situacijas ir tinkamai į jas reaguoti.
Mūsų, kaip tėvų ir globėjų, svarbiausias prioritetas - užtikrinti vaikų saugumą ir gerovę. Mes privalome užtikrinti, kad vaikai būtų apsaugoti ne tik nuo fizinės žalos, bet ir kad būtų patenkinti jų pagrindiniai socialiniai ir emociniai poreikiai. Be to, tėvams ir globėjams tenka itin svarbus vaidmuo palaikant vaikų emocinį vystymąsi: stabilios ir globojančios namų aplinkos užtikrinimas, teigiamų santykių puoselėjimas ir sveikų įpročių bei adekvataus elgesio skatinimas. Galiausiai svarbiausias tėvų ir globėjų prioritetas - padėti vaikams, kad jie galėtų išnaudoti visą savo potencialą ir gyventi laimingą, sveiką ir visavertį gyvenimą.
Saugumo svarba ikimokyklinukams
Saugumo jausmas leidžia vaikams veiksmingiau valdyti savo emocijas. Kai vaikai jaučiasi nesaugūs, jie gali patirti sustiprėjusias emocijas, pavyzdžiui, baimę, nerimą ar pyktį, todėl gali būti sunku susitelkti į mokymąsi ar pozityviai bendrauti su kitais. Būdami saugūs, vaikai jaučiasi labiau užtikrinti, linkę pasitikėti kitais, lengviau užmezga santykius su bendraamžiais. Vaikai, būdami jiems palankioje aplinkoje, linkę išbandyti naujus dalykus, net jei iš pirmo karto gali nepavykti.
Apibendrinant galima teigti, kad saugumas glaudžiai susijęs su vaikų emociniu mokymusi. Kai vaikai jaučiasi saugūs ir užtikrinti, jie gali geriau valdyti savo emocijas, ugdyti svarbius socialinius ir emocinius įgūdžius, užmegzti teigiamus santykius, rizikuoti ir mokytis iš savo klaidų. Saugios ir palankios aplinkos kūrimas yra labai svarbus siekiant palaikyti vaikų emocinį vystymąsi ir bendrą gerovę.
Dienotvarkės aiškumas ir nuspėjamumas yra labai svarbūs bendrai vaikų gerovei. Nustatytas valgymo, miego ir prausimosi laikas gali padėti užtikrinti, kad vaikai pakankamai išsimiegotų, laiku valgytų ir pan. Kai dienotvarkė yra aiški ir vaikui priimtina, tai jam suteikia stabilumo jausmą, kas yra gerai, nes bent jau šioje vietoje nekyla nerimo. Tai skatina ir ugdo vaikų savarankiškumą ir atsakomybę. Apskritai kasdienės rutinos nustatymas yra svarbi vaikų vystymosi ir gerovės palaikymo dalis. Vaiko kasdienė rutina gali būti bet kas - ėjimas į mokyklą, žaidimas lauke ar net miegas naktį. Tačiau, nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio, labai svarbu, kad vaikai, atlikdami įprastus veiksmus, jaustųsi saugūs. Vaikams puikiai tinka rutina ir nuspėjamumas. Jie jaučiasi saugūs ir užtikrinti, kai žino, ko tikėtis. Todėl svarbu nustatyti nuoseklią vaiko dienotvarkę, į kurią įeitų reguliarus valgymo, miego ir žaidimų laikas.
Bendravimas yra labai svarbus siekiant ugdyti vaikų saugumo jausmą. Įsitikinkite, kad su vaiku atvirai ir sąžiningai kalbate apie jo kasdienybę. Paklauskite, kaip jis jaučiasi. Mokykite vaiką, kaip elgtis įvairiuose gyvenimiškose situacijose, nesiartinti prie nepažįstamų žmonių ir nesidalyti asmenine informacija internete. Saugios ir patikimos aplinkos sukūrimas jūsų vaikui yra itin svarbu. Pasirūpinkite, kad jūsų namuose nebūtų pavojų, o vaiko miegamasis būtų saugi ir patogi erdvė.
Augdamas ir vystydamasis vaikas natūraliai norės tyrinėti jį supantį pasaulį. Skatinkite jį tai daryti saugiai ir atsakingai. Kai vaikas elgiasi saugiai, pavyzdžiui, plauna rankas arba pasižiūri į abi puses prieš eidamas per gatvę, būtinai jį pagirkite ir paskatinkite. Vaikai mokosi iš pavyzdžio, todėl labai svarbu, kad savo vaikui rodytumėte atsakingą elgesį. Įsitikinkite, kad automobilyje visada prisisegate saugos diržą, laikykitės saugos taisyklių, laikykitės higienos, tinkamai elgiatės. Kokį pavyzdį matys vaikas, taip ir jis pats elgsis. Užtikrinti vaiko saugumą kasdienėje veikloje yra labai svarbu bendrai vaiko gerovei. Atminkite, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir tai, kas tinka vienam vaikui, gali netikti kitam.
Pokalbių temos apie saugumą viešose vietose
Ko svarbu mokyti skirtingo amžiaus vaikus apie saugumą viešose vietose? Kaip vaikams būti saugiais eismo dalyviais? Kaip saugiai kirsti gatvę?
Vaikai - didžiausias mūsų turtas, džiaugsmas, neretai ir prasmė, tuo pačiu - didžiausia atsakomybė ir nuolatinis rūpestis. Instinktų, meilės bei pareigos vedami, mes, tėvai, stengiamės savo vaikus apsaugoti ir paruošti savarankiškam gyvenimui. Kiekviena diena mums pateikia unikalias situacijas ir suteikia unikalių patirčių. Kuo mūsų žinios platesnės, tuo lengviau galime prisitaikyti ir jaustis saugiau mus supančioje aplinkoje.
Rizikos valdymas ir savisaugos instinktų ugdymas
Penkerius metus vadovauju Miško darželiui Smiltynėje. Įspūdingoje, bet laukinėje Kuršių nerijos gamtoje, miške tarp dviejų vandenų: Baltijos jūros ir Kuršių marių, dirbdama su vaikais nuo 2 iki 7 metų, dažnai susilaukiu klausimo „ar nebijote, kad kas nors atsitiks?“ Ir visada atsakau „ne“, nes tai, kas iš pradžių taip gąsdina tėvelius ar pradedančius dirbti pedagogus, mes sistemingai valdome, puikiai pažįstame, vis iš naujo aptariame, nuolat atnaujiname veiksmų planą ir taisykles. Žinoma, rizikų yra visur, tačiau kalbant apie ikimokyklinio amžiaus vaikus, dažnai net neįtariame, kad už keturių sienų įkalintų rizikų yra daugiau ir jos dažnai pavojingesnės, kad visas rizikas galime valdyti kurdami vaikams erdvę augti ir tobulėti ir, kad rizika nėra tik pavojus. Rizika yra gana plati sąvoka, todėl norėdami ją aptarti, turime gerai išanalizuoti.
Dažnai, kai kalbame apie ikimokyklinio amžiaus vaikus, norime panaikinti riziką ir užtikrinti vaikų saugumą. Taip, saugumas visada turėtų būti pirmoje vietoje, todėl naikinti reikėtų ne riziką, o žalojančius pavojus. Na, o iššūkius pastebėti ir valdyti, atsižvelgiant į jų pavojingumo lygį. Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai nežino ir nesupranta žalojančių pavojų. Jie paprastai susiję su nuodingomis ar pavojingomis medžiagomis. Pavojai - tai žalą organizmui keliantys reiškiniai. Pavojai taip pat skiriasi ir pagal amžiaus grupes.
Tinkamai valdomi iššūkiai sudaro didelę laimingo gyvenimo dalį tiek vaikystėje, tiek suaugus. Jie suteikia jėgų veikti, o veikimo proceso metu sužadina išskirtinius gebėjimus. Rizikingus iššūkius vaikai geba suprasti, įvertinti bei pasirinkti: rizikuoti ar ne. Vaikams ant karstynių bei į medžius leiskite įlipti ir nulipti patiems, be suaugusiojo fizinės pagalbos (bet su priežiūra ir žodiniais patarimais). Vaikams, kurių ūgis, svoris, kūno sudėjimas ir raumenų konstrukcijos tinkami siekti vis naujų fizinių pasiekimų, neišvengiama rizikuojant mokytis tinkamai klysti: kristi taip, kad galva su stalo kampu prasilenktų vos vienu centimetru, nesilaikant pereiti nestabilius paviršius ir taip įgauti tinkamų įgūdžių, o prisilaikyti tik esant reikalui.
Ikimokyklinuką prižiūrinčiam suaugusiajam, svarbu suprasti, kad vaiko kūno svoris yra keliskart mažesnis už suaugusiojo, todėl kritimo ar susitrenkimo smūgis kur kas švelnesnis nei krentant trisdešimtmečiui. Ir tikrai mažiau pavojingas nei krentant šeštą dešimtmetį einančiam suaugėliui. Pati pamenu, kaip vaikystėje čiuožinėdavau nuo laiptų tiesiog atsisėdusi... Būtent ikimokykliniame amžiuje, jei neatribojame vaikų nuo jų aplinkoje esančių iššūkių, sukuriama erdvė vystytis savisaugos instinktams.
Miško darželyje Smiltynėje stebime akivaizdų pavyzdį. Kai su vaikais keliaujame pažįstamais takais, vaikai drąsiai atsitraukia nuo auklėtojų, būna toliau, renkasi takelius, kuriais jie nori eiti, žaidžia žaidimus ir, jausdamiesi saugiai, užsimiršta. Taip pat svarbu sąmoningai mokyti vaikus savisaugos, įtraukiant juos į rizikos valdymą: leidžiant patiems atsižymėti erdvę prie sūpynių, į kurią nereikėtų eiti, kai kas nors supasi, aptarti apgaulingas ar sausas medžių šakas, ant kurių koją dėti būtų per daug pavojinga, ir panašiai.
Kai ribos ir iššūkiai vaiko gyvenime nėra suspausti iki minimumo, vaikai turi progą būti savarankiški. Savarankiškumas įgalina žmones, suteikia jiems daugiau pasitikėjimo savimi ir motyvacijos veikti. Taip pat, susiduriant su iššūkiais, įsijungia kritinio ir kūrybinio mąstymo mechanizmai, padedantys spręsti problemas. Augindama keturmetį sūnų, buvau nustebusi, kaip pasikeitė mano sūnus vos per dvi dienas, kai išmoko važiuoti dviračiu ir galėjo gatve pats! Važiuoti paskui dviratį minančią mamą: pasitikėjimas savimi ir nauji iššūkiai kelyje kaipmat pridėjo papildomo atsakingumo ir atsargumo, suteikė prasmę aptartoms taisyklėms ir progą jas apmąstyti ir kvestionuoti bei tobulinti.
Savisaugos įgūdžių ugdymas per riziką
Ekonomistai ir šiuolaikinių technologijų specialistai vienbalsiai sutaria, jog ateityje pasauliui nebereikės automatinius veiksmus atliekančių darbuotojų, nes juos visiškai pakeis technologijos. Bet vienos savybės negali pakeisti jokios iki šiol sukurtos technologijos - tai kūrybinis ir kritinis mąstymas. Kuo toliau, tuo labiau šie dalykai akcentuojami švietimo sistemoje, ir, mano nuomone, turi tiesioginę sąsają su iššūkių priėmimu bei rizikavimu vaikystėje. Kodėl? Nes nesusiduriant su iššūkiais, nėra jokio motyvo ieškoti sprendimų. Be to, kiekviena karta yra vis pažangesnė (X, Y, Z kartos), taigi neverta manyti, kad mūsų sugalvoti sprendimai net ir paprastiems dalykams yra geresni negu tie, kuriuos sugalvos mūsų vaikai.
Susiduriant su rizikomis, neišvengiamos yra ir emocijos, kurių spektras pasidaro platesnis nei gyvenant ramiame pasaulyje, kai apie viską pagalvoja tėvai / globėjai ir pedagogai: džiaugsmas įveikus iššūkį džiaugsmingesnis, o nusivylimas, susidūrus su nesėkme, gilesnis. Dažnai girdžiu pasvarstymų apie lietuvių liaudies pasakas, kurios baigiasi baisiai. Ar jos nežaloja vaikų savo siaubingais kūrybiniais posūkiais, ar nepalieka bereikalingų baimių, agresijos apraiškų? Pasakų ekspertai nurodo, kad anaiptol. Vaikai turi susidurti ir su negatyviomis emocijomis, susipažinti su blogai besibaigiančiomis istorijomis, tam, kad teisingai suvoktų pasaulį, jame esančias rizikas bei pavojus, jausmų spektrą.
Kodėl praleidę 3 valandas kopdami į kalną su 10 nepažįstamų žmonių, su kažkuo susidraugausime, o su kažkuo nuspręsime palaikyti šaltesnius santykius? Turbūt taip leisdami laiką sužinosime bendrakeleivių vardus ir tikriausiai daugumai būsime spustelėję ranką, gal ir apkabinę, o tuo tarpu, sėdėdami restorane su 10 nepažįstamųjų, kur erdvė, regis, yra gerokai mažesnė ir labiau pritaikyta intymiems pokalbiams, vargu ar be raginimo iš šalies sužinosime bent šių žmonių vardus. Esant rizikingoms situacijoms ryšius su žmonėmis užmezgame ne tik greičiau, bet šie ryšiai tampa daug artimesni, gilesni ir stipresni.
✅ Skaitome | 3 pamokėlė | SmartkinderTV | Filmukai vaikams lietuviškai
Rizikos valdymo metodika ikimokyklinėse įstaigose
Pirma, rizikos valdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigose gali būti naudojama „Rizikos - naudos įvertinimo forma“ (angl. Risk benefit assessment sheet). Šioje formoje nurodomas rizikos pavadinimas, su rizika susiję pavojai, atsargumo priemonės kiekvienam iš pavojų valdyti, pavojingumo lygis. Kol nėra apibrėžtos ir realybėje veikiančios atsargumo priemonės, rizikos veiklos vykdyti negalima. Pavyzdžiui, jei kūrename laužą, miško paklotės užsidegimo pavojui šalinti turime turėti smėlio kibirą ne toliau kaip 2 metrai nuo laužavietės. Negalime kūrenti laužo tol, kol kibiras nėra padėtas į atitinkamą vietą.
Pavojingumo lygis nustatomas pagal tai, ar gresia ir koks pavojus gresia vaiko ilgalaikei sveikatai ir gyvybei, o pagal tai pasirenkamos tinkamos atsargumo priemonės. Pavyzdžiui, jeigu su vaikais plaukiame valtimi ežere, rizikos lygis aukštas, nes yra pavojus nuskęsti, todėl imamasi aukščiausių atsargumo priemonių - sertifikuotų ir tinkančių pagal vaikų ūgį gelbėjimo liemenių, bet jeigu valtis stovi baloje ir plaukimas tik imituojamas, o rizika yra tik sušlapti drabužius, gelbėjimosi liemenių nenaudojame, o vaikams žaidžiant imitacinius žaidimus, skatiname panaudoti ir imitacines liemenes.
Antra, rengiant „Rizikos - naudos įvertinimo formas“ ar tiesiog šalinant pavojus ir paliekant iššūkius, į šią veiklą turi būti aktyviai įtraukiami ir patys vaikai. Trečia, pavojus šalinti turi kompetencijos turintys žmonės. Pavyzdžiui, prasidėjus grybų sezonui, miške vaikai dažnai nori rinkti ir apžiūrėti šiuos gražuolius. Jeigu nepažįstate grybų, nedrauskite vaikams jais domėtis - tai puiki proga pasikvietus į pagalbą specialistą, susipažinti su grybų pasauliu.
Dažnai tradiciniuose darželiuose stokojama iššūkių dėl nesusitarimo tarp darželių administracijos, auklėtojų ir tėvelių. Siūlome į rizikos valdymą aktyviai įtraukti tėvelius: leiskite tėčiams ateiti ir sukalti lentynas drauge su vaikais besimokant apie įrankius, pakvieskite pravesti sportinių žaidimų užsiėmimus, mamas su vaikais kvieskite apželdinti darželio gėlynus pavasarį, paraginkite tėvus suorganizuoti tyrinėjimo ekspedicijas vaikams mažesnėmis grupelėmis. Vykdydami bendras veiklas drauge, suprasite ką ir kaip galite padaryti, kad sukurtumėte įdomias ir daugiau erdvės vaikams sukuriančias veiklas.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaikams #pokalbiu #temos #apie
