Pavasaris - pats metas atgaivinti sodus ir daržus po žiemos. Nutirpęs sniegas ir pirmieji saulės spinduliai kviečia sodininkus kibti į darbus, kurie padės užtikrinti gausų derlių ir džiuginti akį vešlia augmenija.
Pavasariniai sodininkystės darbai
Prasidėjus tikrajam pavasario augmenijos prabudimui, svarbu tinkamai pasiruošti sodui. Specialistai pataria dar prieš prasidedant augmenijai sode panaudoti vieną paprastą ingredientą, kuris atbaidys kenkėjus. Atėjus pavasariui daugelis jau pradeda važiuoti į sodus, tad svarbu pasirūpinti graužikų atbaidymu. Pasak trijų kenkėjų kontrolės specialistų, juodųjų pipirų pabarstymas sode gali padėti atbaidyti peles.
Vien pažvelgus į daigyklas kyla panika dėl ištįsusių it siūlai daigų? Siūlome septynis būdus skubiai sustabdyti šią bėdą. Nekantriausių daržininkų palangės jau tikriausiai žaliuoja nuo pirmųjų daigų. Dar šiek tiek, ir gležni ūgliukai turėtų pavirsti kresnais augalėliais. Pavasariniai darbai nelaukia - tai, ko imsimės dabar, gali padėti tvirtą pagrindą geram augimui ir puikiam derliui. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių ūkis“ laidos konsultantas, ūkininkas, medelyno savininkas A. Specialistai giria kiek neįprastą natūralią priemonę, kuri padeda pomidorų daigams augti stipriems ir vėliau užauginti didesnius, sultingesnius vaisius. Verta atkreipti dėmesį į biohumusą. Jei norite, kad pomidorų daigai augtų stiprūs ir ateityje duotų didesnį derlių, sodininkystės ekspertai siūlo išbandyti netradicinę natūralią priemonę. Ją galima įmaišyti į žemę, kad pagerintumėte jos derlingumą.
Nereikėtų aplenkti ir auginamų serbentų - juos pavasarį reikia genėti. Kada tai geriausia daryti ir kaip? Norėdami, kad uogakrūmiai šiais metais gausiai derėtų, nepamirškite jų patręšti. Balandžio mėnesį serbentų krūmų savininkai turi pasirūpinti jų mityba. Šiuo metu augalai bunda po žiemos miego ir puikiai pasisavina maistines medžiagas. Žinodami, kuo pavasarį tręšti juoduosius serbentus, vasarą galėsite surinkti dvigubą derlių. Atkreipkite dėmesį, kad daugumai uogakrūmių reikia panašių mikroelementų.
Po šaltos ir sniegingos žiemos Lietuvoje daugelio kiemuose augantys spygliuočiai - suvargę, kai kur apgraužti žvėrių ir praradę savo estetinį vaizdą. Pavasarį prasidėjus, metas pažadinti sodą. Vienmečiai, daugiamečiai augalai, daržovės ir vaisiai - tai tik dalis augalų, kuriuos galbūt jau ruošiatės sodinti. Tačiau yra mažiau žinomas faktas: ne visus augalus verta sodinti kaip daigus. Kai kurie augalai daug geriau auga, kai sėjami tiesiai į dirvą iš sėklų.
Kovas - idealus metas pasiruošti pavasario ir vasaros žydėjimo sezonui, todėl dabar pats laikas veikti. Pavasaris - puikus metas sugrįžti į sodą ir įnešti naujų spalvų. Tinkamas genėjimas kovo mėnesį gali tapti lemiamu veiksniu jūsų gėlių sveikatai. Rožės yra vieni populiariausių sodo augalų - jas galima auginti tiek vazonuose, tiek gėlynuose. Nesvarbu, ar esate patyręs sodininkas, ar tik pradedate - auginti rožes gali būti lengviau, nei atrodo. Pasodinus jas dabar, augalai turės laiko prisitaikyti prieš prasidedant intensyviam pavasario augimui. Rožės yra vieni populiariausių sodo augalų, o jų priežiūra nereikalauja milžiniškų investicijų ar pastangų. Specialistai pabrėžia: jei planuojate pradėti auginti šias gėles savo sode, kovas yra geriausias laikas jų sodinimui.
Levandos yra tikra sodo klasika. Tačiau jos ne visada žydi taip vešliai ir įspūdingai, kaip norėtųsi. Dažniausiai taip nutinka dėl netinkamo genėjimo, nes genint galima padaryti nemažai klaidų, arba visiško šio žingsnio praleidimo. Iš tiesų, levandos genėjimas turėtų užkirsti kelią augalui pernelyg sumedėti apatinėje dalyje ir formuoti tik kelis ilgus ūglius su nedaug lapų ir žiedų. Be daugybės panaudojimo būdų kulinarijoje, auginamos levandos suteikia kvapo ir spalvų bet kur, kur jos pasodintos - palei taką, prie terasos ar vazone jūsų kiemo verandoje - dėl ilgo žydėjimo laikotarpio.
Hortenzijos jau ne vienerius metus yra užkariavę lietuvių širdis ir sodus ir kasmet džiugina savo įspūdingo grožio ir dydžio žiedais. Lietuvių sodus jau ne vienerius metus užkariavę hortenzijos, tačiau vis dažniau akys krypsta į kitą augalą - vadinamąsias Egipto žvaigždes, lotyniškai vadinamas Pentas lanceolata. Jų populiarumas auga ne tik dėl grožio, bet ir dėl to, kad nėra itin reiklūs, nebijo saulėtų vietų ir džiugina savo žiedais ilgą laiką - gali žydėti iki pat pirmų šalnų.
Rododendrai - vieni įspūdingiausių pavasario ir vasaros pradžios krūmų, galintys sodą paversti tikra spalvų jūra. Šie augalai kilę iš Himalajų kalnų miškų, todėl geriausiai jaučiasi vėsioje, drėgnoje aplinkoje ir rūgščioje dirvoje. Sodininkystės ekspertė Hazel Sillver paaiškina, kaip juos sodinti, prižiūrėti ir kokias veisles verta rinktis, rašoma houseandgarden.co.uk.
Užrūgštėjęs dirvožemis - problema, su kuria susiduria ne vienas sodininkas, o dėl šios priežasties kenčia augalai. Kokie ženklai leidžia suprasti, kad dirvožemis rūgštėja, ir kaip su tuo kovoti? Specialistai pateikė aiškius atsakymus.
Daržovių auginimo ypatumai
Daugelis lietuvių savo kasdienybės neįsivaizduoja be bulvių, tad nenuostabu, kad atėjus pavasariui skuba ruoštis bulvių sėjimui. Ne išimtis ir Vytaras Radzevičius, kuris nusprendė pasirūpinti naujomis bulvėmis būsimam derliui, nes senosios jau nebetinka sodinti. Apie visa tai V. Radzevičius papasakojo laidoje „Vytaro ferma“. Bulvės - viena tų daržovių, be kurių daugelis lietuvių neįsivaizduoja savo virtuvės, o pačios skaniausios - užsiaugintos pačių. Tad ką verta išbandyti ir auginti šiemet, kokias bulvių veisles išbandyti?
Šilauogės - vienos mėgstamiausių uogų, kurias vis dažniau ryžtamasi auginti ir savo soduose. Nors šie krūmai laikomi gana nereiklūs, jų sėkmė prasideda dar prieš pasirodant pirmosioms uogoms. Netinkamai pasirinktas šilauogių sodinimo laikas gali lemti silpną augimą ar net prarastą derlių. Pavasaris - vienas svarbiausių laikotarpių šilauogių augintojams. Būtent šiuo metu sprendžiasi, koks bus būsimas derlius ir augalų būklė visam sezonui. Po žiemos nusilpę krūmai reikalauja ypatingo dėmesio - nuo genėjimo iki tinkamo tręšimo ir dirvos priežiūros. Todėl svarbu žinoti ne tik ką daryti, bet ir kada tai atlikti.
Agrastai - ne vieno nepelnytai pamiršta, bet pamažu savo populiarumą atgaunanti uoga, vis dažniau auginama lietuvių soduose. Norintiems auginti šias uogas ir sulaukti gero derliaus, selekcininkas Adomas Ryliškis dalijasi naudingais agrastų auginimo patarimais.
Nors daugelis lietuvių dažniau augina avietes, soduose savo vietą turėtų rasti ir gervuogės - didelės ir skanios uogos pakerės visus. Patarimais, kaip auginti naujos kartos kultūrines gervuoges, TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių ūkis“ dalijosi ūkininkas Gediminas Cijūnaitis.
Svogūnas - tai šalto sezono kultūra, kurią galima sodinti net prieš žiemą. Svogūnai - dvimečiai augalai: pirmaisiais augimo metais jie formuoja lapus, o antraisiais - žiedus ir sėklas.
Kiekvienas daržininkas nori kuo anksčiau paragauti pirmųjų pomidorų. Sakoma, kad rūpestingi šeimininkai juos sėja jau vasario pradžioje, o nerūpestingi - tik kovo viduryje. Tačiau štai paradoksas: tiek vienų, tiek kitų pomidorai prinoksta beveik tuo pačiu metu. Pomidorai turi vieną ypatybę: kuo vėliau pasėjami pomidorai, tuo trumpesnis jų vegetacijos periodas. Šiuo metu sodininkystės mylėtojų namuose jau apstu vazonų su pasėtomis pomidorų sėklomis laukiant, kol jos pavirs daigais. Dalijamės su jumis auksiniais daugiau nei 1 tūkst. pomidorų veislių išbandžiusios Birutės Šatalinos patarimais, kaip užsiauginti stiprius daigus.
Vos pasodinote daržoves, o jos ima vysti ir nykti? Gali būti, kad jūsų darže jau darbuojasi vieni klastingiausių kenkėjų - kurkliai, kurie tyliai naikina augalus iš po žemių. Nors šie vabzdžiai retai pasirodo paviršiuje, jų daroma žala gali būti itin didelė ir pastebima per labai trumpą laiką. Pavasarį sodybos šeimininkė Regina susidūrė su nemalonia staigmena - vejoje ir gėlynuose atsirandusiais kurmiarausiais. Tokios išraustos žemės krūvos ne tik gadina estetinį aplinkos vaizdą, bet ir apsunkina kasdienę kiemo priežiūrą, pavyzdžiui, žolės pjovimą ar augalų tvarkymą.
Piktžolės gali užvaldyti jūsų sodą, jei nebus imamasi priemonių, ir sodininkų bendruomenė socialiniuose tinkluose dabar pasidalijo veiksmingu būdu, kaip sunaikinti piktžoles ir užkirsti kelią jų sugrįžimui. Visi sodininkai žino, kiek su piktžolėmis vargo - rauni, rauni, visas jėgas atiduodi, kelius apsibraižai, o jos ir vėl auga lyg niekur nieko, vėl stelbia daržoves. Pažįstama, ar ne? Visų šių kankynių galima išvengti. Svarbu tik žinoti mažytę paslaptį. Pirma, ravėti reikia Mėnuliui dylant. Tuo metu žemė įkvepia, syvai teka į šaknis. Yra ir ypatinga paslaptis, mums dovanota protėvių. Ji štai kokia: stebuklinga diena - birželio aštuonioliktoji. Jei iki vidurdienio išrausime piktžoles, jos neatžels. Netikite?
Visai neseniai laukai ir namų kiemai baltavo nuo sniego kalnų, bet jau netrukus akis džiugins žaliuojanti žolė. Pokyčiai gamtoje reiškia viena: metas imtis vejos paruošimo darbų. Vis dėlto, sodo priežiūros ekspertai pirmiausia pataria neskubėti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Graži ir sveika veja ne tik puošia kiemą, bet ir suteikia malonumą vaikštant basomis ar leidžiant laiką gamtoje. Tačiau dažnai netikėta problema - samanos - gali greitai užgožti veją ir pakenkti jos augimui. Šios drėgnos ir tamsios aplinkos mėgėjos mėgsta įsitvirtinti ten, kur žolė silpna ar prastai prižiūrima. Lietuvoje nutirpus sniegui, ant žolės pasimatė neestetiškos dėmės, primenančios voratinklius. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja, pasidalinusi nuotrauka ir iškėlusi esminį klausimą, aktualų daugeliui lietuvių - kaip gelbėti veją, ką daryti, kad veja augtų graži ir vešli? Nutirpus sniegui jūsų veja atrodo nekaip? Dar visai neseniai laukai ir namų kiemai baltavo nuo sniego kalnų, bet jau netrukus akis džiugins žaliuojanti žolė. Pokyčiai gamtoje reiškia viena: metas imtis vejos paruošimo darbų. Daugelyje Lietuvos namų pavasaris prasideda ne už lango, o ant palangių. Virtuvėse ir svetainėse viena po kitos ima rastis mažos dėžutės su įvairių daržovių ar prieskoninių žolelių daigais.
Net ir patyrusiems sodininkams gali būti sudėtinga išlaikyti veją vešlią ir žalią, tačiau vejos specialistas vieną natūralų produktą vadina tikru išsigelbėjimu, kuris palengvina šį darbą. Yra keletas veiksnių, dėl kurių jūsų veja gali neturėti ryškiai žalios spalvos. Pirmiausia - dirvožemyje trūksta svarbių maistinių medžiagų.
Kurmių išrausti tuneliai gali sugadinti net gražiausią veją ir tapti tikru galvos skausmu sodininkams. Nors šie gyvūnai naikina kai kuriuos kenkėjus, jų paliekama žala dažniausiai nusveria naudą.
Sausis - planų ir pasiruošimo mėnuo. Paskutinį žiemos mėnesį darbų sode ir darže pamažu daugėja. Pasirūpinkite po genėjimo likusiomis žaizdomis - aptepkite jas sodo tepalu, nes per atviras žaizdas plinta ligų sukėlėjai, galintys užkrėsti jūsų vaismedžius. Kovas - pavasario pradžios mėnuo, tad pirmosios saulėtos dienos neleis užmiršti prasidedančio darbų maratono sode ir darže. Bene svarbiausias darbas yra pagrindinė daržovių ir gėlių sėja daigams. Balandis - ne tik didžiųjų darbų sode ir darže mėnuo, bet ir laikas, kai vis dažniau būname gryname ore. Jei dar nepasisėjote įvairiaspalvių gėlių, pats metas tai padaryti. Balandžio pradžioje pašalinkite žiemos dangalus ir aprišalus, patikrinkite, ar visi augalai gerai peržiemojo. Jeigu drėgmės mažai, gerai juos palaistykite. Gegužė - tikras pavasario mėnuo, kai sodai žydi ir žaliuoja, o visi sodininkai skuba atlikti darbus, padedančius sulaukti gausaus derliaus: naikina piktžoles, purena dirvą, laisto daržus. Birželis - pirmasis vasaros mėnuo, skelbiantis apie pavasario darbų pabaigą. Šiuo metu augalai intensyviai auga, o darbai darže ir sode lemia derliaus gausą ir kokybę. Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje. Rugpjūtis - paskutinis vasaros mėnuo, kai ne tik aktyviai imame derlių, bet ir pradedame ruoštis ateinantiems metams. Laiku ir tinkamai atlikę svarbiausius darbus, džiaugsimės sodu ir daržu ne tik dabar, bet ir ateityje. Svarbu kiekvienos rūšies daržoves imti tinkamai subrendusias ir laikyti vėsiai.
Norint gauti gausų derlių, pirmiausia būtina pasirūpinti sėjamąja medžiaga. Kad pagerėtų sėklų kokybė ir jos greičiau sudygtų, prieš sėją jas reikia pamirkyti augimo pagreitinimui. Pirmiausia, dezinfekcijai ir augimo stimuliacijai, reikia mirkyti ir apdoroti sėklas, kurias surinkote patys.
Kiekvienas sodininkas nori gražaus sodo ir gero derliaus, tačiau ne visada pavyksta pasiekti norimo rezultato. Svarbu atkreipti dėmesį į dirvožemio kokybę ir tinkamai jį paruošti. 1. Daržo ir šiltnamio lysvių paruošimas pavasario darbams. Norint paruošti dirvą naujam sezonui, nuėmus derlių reikia pašalinti visas piktžoles, perkasti, išpurenti bei išlyginti dirvožemį. Iš lysvių būtina išrauti piktžoles, surinkti sausus lapus, derliaus likučius, šiukšles. Specialistė pastebi, kad šio darbo nereikėtų atidėlioti, kadangi ant pūvančių augalų liekanų gali pradėti veistis įvairūs kenkėjai. Po derliaus nuėmimo patariama sėti žaliųjų trąšų - sideratų, pagerinančių dirvos būklę, suaktyvinančių dirvoje esančius mikroorganizmus bei užtikrinančių didesnį kiekį humuso ir maisto medžiagų. 2. Šiltnamio dezinfekavimas. Šiltnamio dezinfekavimas - tai kompleksiškas procesas, kai įvertinama šiltnamio konstrukcija, būklė bei parenkami tinkami dezinfekcijos ir dezinsekcijos būdai. Visų pirma, iš šiltnamio būtina pašalinti visas liekanas ir tik tuomet imtis dezinfekavimo cheminiais preparatais. Šį darbą patariama pasilikti šiltesnę dieną, mat, esant žemesnei nei 12 laipsnių temperatūrai, kai kurie cheminiai preparatai tampa neefektyvūs. Populiariausias dezinfekcijai ir dezinfekavimui naudojamas mišinys - preparatai MAVRIK ir PREVIKUR ENERGY.
Derliaus šventės ir rudens darbai
Sugrįžimas į sodybą po žiemos laiko gali nustebinti ne tik nutirpusiu sniegu ar pamažu pradedančiais žaliuoti medžiais, tačiau taip pat ir nemaloniomis staigmenomis. Viena jų - stirnų apsilankymas sode ir pasisotinimas auginamomis tujomis. Pasak trijų kenkėjų kontrolės specialistų, juodųjų pipirų pabarstymas sode gali padėti atbaidyti peles. Visi laukinių paukščių rūšys, taip pat ir kovai, Lietuvoje yra saugomos pagal galiojančius teisės aktus. Jų lizdų naikinimas, kiaušinių dėčių ardymas ar bet koks paukščių trikdymas, ypač perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpiu, yra draudžiamas.
Pavasaris ir vasara skruzdėlės dažnai pasirodo ne tik sode, bet ir namuose ar terasose. Nors parduotuvėse netrūksta cheminių priemonių, vis daugiau žmonių renkasi natūralius būdus. Vienas paprasčiausių būdų išvaryti skruzdėles - česnako nuoviras, kuris veikia kaip natūralus vabzdžių atbaidymo būdas, rašoma fakt.pl.
Rugsėjis - derliaus nuėmimo ir tvarkymo mėnuo, taip pat pradedama ruoštis žiemai ir kitų metų darbams. Lapkritis - metas užbaigti rudens darbus ir pasirūpinti, kad augalai sėkmingai peržiemotų. Gruodis - mėnuo, kai beveik visi darbai sode ir darže baigti. Tačiau, net ir šalčiui sukausčius žemę, pravartu retkarčiais užsukti į sodą. Ne tik apžiūrėti, ar medelių nežaloja kiškiai, pelės, pelėnai, bet ir pataisyti aprišalų bei suminti sniego ar nukasti takelių. Daugelis sodo ir daržo darbų jau atlikta, tačiau tikrai dar ne visi. Norint sėkmingai užbaigti šį sezoną ir pasidžiaugti derliumi, reikia spėti laiku nuimti likusias daržoves bei paruošti dirvą kitiems metams. „Orai darosi vis labiau rudeniški, o ir visos daržovės jau subrendo. Tačiau kiekviena jų turi savo nuėmimo laiką - jei rugpjūčio pabaigoje ėmėme pomidorus, agurkus, rovėme svogūnus bei ankstyvuosius kopūstus, atvėsus orams reikėtų kasti burokėlius, morkas, salierus, geltekles, pastarnokus. Vėliausiai, patariama, imti porus ir kirsti kopūstus, o po pirmųjų šaltukų iki didesnių šalnų dar gali likti nenuimti žieminiai porai, gūžiniai ir lapiniai kopūstai, petražolės, briuselio kopūstai ir daugiamečiai prieskoniniai augalai, - patarimais dalijasi „Žalia stotelė“ sėklų skyriaus ir produkto vadovė Liucija Kunigiškytė. - Svarbiausia atminti, kad nuėmus derlių, daržo darbai tikrai nesibaigia ir lieka labai atsakinga dalis - būtina sutvarkyti dirvožemį ir jį paruošti naujam sezonui.
3. Vejos paruošimas. Norint, kad veja geriau žiemotų iki spalio vidurio, reikėtų ją paskutinį kartą nupjauti, paliekant 10-12 cm aukščio, taip pat nugrėbkite ir išraukite piktžoles. Būtina neužmiršti vejos ir pamulčiuoti su durpių-smėlio mišiniu bei parinkti tinkamas rudenines trąšas. 4. Augalų paruošimas žiemai. Artėjant šalčiams, lieka dar vienas svarbus darbas - augalų mulčiavimas, užtikrinansi ne tik augalų maitinimą, bet ir apsaugosiantis dirvą nuo temperatūros svyravimų, sukursiantis augalams palankų drėgmės režimą bei apsaugosiantis augalus nuo šalnų. Rudenį mulčiuojama atvėsus žemei, kai naktimis nusistovi neigiama temperatūra, tačiau mulčias netinka sausai, įmirkusiai ar šaltai dirvai, nes jis sulaiko temperatūrą ir drėgmę. Nuo rugsėjo pabaigos iki spalio vidurio galima sodinti žieminius česnakus ir sėti žieminius svogūnus. Česnakus geriausia sodinti nuo rugsėjo 20 d. iki spalio 25 d. Iki spalio vidurio pats geriausias laikas sodinti vaismedžius ir vaiskrūmius.
Derliaus šventę ir daržo finalinių darbų pradžią paskelbė ir sostinės Antakalniečių bendruomenė, susirinkusi į projekto „Daržas mieste - Tavo Žalia stotelė“ derliaus šventę. Šventės metu miestiečiai dalinosi iš savo derliaus pagamintais patiekalais bei patarimais, kokie paskutiniai akcentai liko daržo ir sodo darbų sąraše.
