Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašas nustato bendruosius priešmokyklinio ugdymo reikalavimus, jo organizavimą ir finansavimą. Šis ugdymas teikiamas vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai, tačiau nuo 2023 m. sausio 1 d. jis gali būti teikiamas ir anksčiau, tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne anksčiau nei vaikui sueina 5 metai. Pakeitimas numato, kad priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti vaikui, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius bei pažangą.
Tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Rekomenduojama kreiptis ne anksčiau nei vaikui sueina 4 metai ir 8 mėnesiai, atsižvelgiant į vaiko brandumo mokyklai įvertinimo testo taikymo galimybes.
Pagal programą vaikas gali būti ugdomas (ugdytis) šeimoje. Tėvams (globėjams) padeda organizuoti valstybinė, savivaldybės, nevalstybinė ikimokyklinio ugdymo mokykla ir bendrojo ugdymo mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas pavienio mokymosi forma ugdymosi šeimoje mokymo proceso organizavimo būdas, vadovaudamosi Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašu.
Gimnazijoje priešmokyklinis ugdymas organizuojamas taikant priešmokyklinio ugdymo modelį, kurio trukmė yra 9 valandos. Modeliai pasirinkti vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl priešmokyklinio ugdymo organizavimo Kauno rajono savivaldybės švietimo įstaigose tvarkos aprašo“.
Pritaikytų programų įgyvendinimas
Vaikui, kuriam nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, programa pritaikoma grupėje dirbančio priešmokyklinio ugdymo pedagogo (-ų) kartu su Mokyklos vaiko gerovės komisija ir tėvais (globėjais). Tai daroma vadovaujantis Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu.
Grupėje, kurioje, pritaikius programą, ugdomi ir vaikai, turintys vidutinių, didelių ir (ar) labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, privalo dirbti priešmokyklinio ugdymo pedagogas ir mokytojo padėjėjas, teikiantis specialiąją pagalbą, vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašu.
Grupėje vaikų skaičius negali viršyti nustatytų pagal amžiaus grupes Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
Priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai, kurie pagal Bendrąjį ugdymo planą 2022-2023 m. m., dalyvauja ugdomojoje veikloje. Mokinių registre vaikai registruojami nurodant pirmąją mokinio ugdymosi dieną. Mokinių abėcėliniame žurnale mokinių pavardės ir vardai surašomi abėcėlės tvarka, registracijos numeriai kasmet pradedami nuo 1.
Ugdomosios veiklos ilgalaikiai 2022-2023 m. m. planai sudaromi pagal patvirtintą priešmokyklinio ugdymo modelį ir parengiami iki einamųjų mokslo metų spalio 1 d. Mokytojas rengia grupių ugdomosios veiklos ilgalaikius planus pagal patvirtintą priešmokyklinio ugdymo modelį bei patvirtintą formą.
Mokytojas ugdomojoje veikloje naudoja Priešmokyklinio ugdymo priemonių komplektus „Patirčių erdvės“. Vaikų pažanga ir pasiekimai vertinami du kartus metuose, vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa.
Mokytojas atlieka kitus darbus, nurodytus jo pareigybės apraše.
Ugdomosios veiklos organizavimas
Priešmokyklinio ugdymo pedagogas, ikimokyklinio ugdymo ir neformaliojo ugdymo mokytojas dirba 36 val. per savaitę (32 val. per savaitę kontaktiniu būdu, 4 val. papildomai veiklai).
Ugdomąją veiklą organizuoja atsižvelgdamas į patvirtinto Modelio ypatumus ir individualius vaikų poreikius. Mokytojas pertvarko ugdymo pagal programą veiklų tvarkaraštį, pritaikydamas jį ugdymo procesui organizuoti nuotoliniu būdu, numatydamas sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui skiriamą laiką.
Esant aplinkybėms, kai Gimnazijos aplinkoje nėra galimybės koreguoti ar tęsti ugdymo proceso kasdieniu ar nuotoliniu būdu (pvz., sutrikus elektros tinklų tiekimui), ugdymo procesas vadovo sprendimu gali būti laikinai stabdomas 1-2 darbo dienas.
Švietimo pagalba (pvz., logopedo paslaugos) teikiama individualiomis konsultacijomis nuotoliniu būdu, naudojant elektroninius laiškus, ZOOM, SKYPE ar kt.
Ugdymo veiklos kokybės gerinimas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse. 1.
Programos tikslai ir kompetencijos
Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir veiklose, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Pasiekimai aprašomi 3 lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio.
Įgyvendinant programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Komunikavimo kompetencija
Kasdienėse situacijose vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Jie plėtoja savo žodyną, kuria trumpą nuoseklų pasakojimą, išklauso kitų, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą.
Bendraudami dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, kelia klausimus, išsako savo pastebėjimus ir nuomonę. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja ir supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas.
Kultūrinė kompetencija
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, jie pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas.
Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais.
Kūrybiškumo kompetencija
Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi sumanymais, jie įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas.
Kurdami, koreguodami savo sumanymus, išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus, judesius ir vaidybinius elementus. Kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų.
Pažinimo kompetencija
Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio, kalbinio, matematinio, meninio, visuomeninio, sveikatos ir fizinio ugdymo objektus ir reiškinius. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių raidžių, skaito nesudėtingus žodžius ir trumpus sakinius.
Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus, pasakoja ir atpasakoja išgirstus tekstus. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, dalinasi įspūdžiais ir svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.
Pilietiškumo kompetencija
Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo.
Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose. Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius.
Socialinė ir emocinė kompetencija
Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis, vaikai peržiūri turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia.
Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais.
Sveikos gyvensenos kompetencija
Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas.
Programos turinys ir vertinimas
Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o pasiekimas - raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2).
Gamtamokslinis ugdymas
Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos.
Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas, nukreipiamųjų klausimų padedamas pastebi kai kuriuos gamtos objektų požymius, savybes. Tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas).
| Pasiekimų sritis | Aprašymas |
|---|---|
| A1. Augalai | Bendradarbiaudamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose stebi ir fiksuoja pasirinktą augalą skirtingais metų laikais. Atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių. |
| A1. Gyvūnai | Žaisdamas, tyrinėdamas paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Aptaria naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus, gyvūnų poreikius. |
| A1. Dangaus kūnai | Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį, savaip juos apibūdina. |
| A2. Gamtos reiškiniai | Tyrinėdamas, stebėdamas pastebi ir pavadina daugumą gamtos reiškinių. Kartu su kitais stebi orus, juos sutartiniais ženklais fiksuoja kalendoriuje. |
| A3. Daiktai ir medžiagos | Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį. |
| A4. Tyrinėjimai | Su mokytoju atlieka tyrimą, aptaria eigą, rezultatus, įgytą patirtį. Atsakydamas į klausimus išvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūrė tyrinėdamas gamtos objektus ar reiškinius. |
Prieinamose informacijos šaltiniuose, taip pat ir skaitmeniniuose, atradęs iliustruotą informaciją apie gamtos objektus ir reiškinius, ją perteikia kitiems. Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis, ją pristato kitiems.
Stebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas savaip samprotauja apie pastebėtas aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina. Kalba apie tai, ką darė tyrinėdamas ar veikdamas.
Stebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius (taip pat ir skaitmeninius), klausydamasis pasakojimų skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių.
Domėdamasis smulkiąja tautosaka, negrožinėmis knygomis, pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose. Įgyja supratimą ir savais žodžiais apibūdina save kaip gamtos dalį, žmogaus poreikius ir jo daromą poveikį gamtai.
Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų, augalų, grybų naudą žmonėms.
Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui.
Žaisdamas, kartu su kitais tyrinėdamas artimiausią aplinką aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai.
Žaisdamas, tyrinėdamas aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai.
Žaisdamas, tyrinėdamas išbando gamtininko, mokslininko profesijas, samprotauja, kuo jos ypatingos, skiriasi nuo kitų.
Bendraudamas sukaupia dėmesį, klausosi draugų ir suaugusiųjų. Žaisdamas ir kitaip veikdamas kartu su kitais išsako savo nuomonę, stengiasi išgirsti ir suprasti kitą. Klausosi neilgų skaitomų ar pasakojamų tekstų, supranta jų turinį, atsako į nesudėtingus klausimus.
Kalba, atsižvelgdamas į situaciją, veikdamas su kitais savaip apibūdina, pasako, atpasakoja, paaiškina, diskutuoja pažįstamose situacijose mokydamasis susitelkti į temą. Žaisdamas kūrybiškai naudojasi kalbos galimybėmis, ugdo pagarbą savo gimtajai kalbai, tarmei, svetimoms kalboms.
Naudojasi jam žinomais arba pasiūlytais neverbaliniais ženklais, bendraudamas.
Ugdymo veiklos kokybės gerinimas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse. 1.
tags: #pritaikytu #ikimokyklinio #ir #priesmokyklinio #ugdymo #programu
