Nėštumas yra ypatinga moters fiziologinė būklė, kuriai pasibaigus prireikia laiko organizmui sugrįžti į jam įprastą ritmą. Natūraliai gimdymo eigai labai svarbu suprasti ir žinoti, kaip moteris suvokia šiuos gimdymo periodus, ir kaip jų metu keičiasi emocinė jos būsena. Gimdymo sėkmei ypač svarbu su gera nuotaika sulaukti gimdymo pradžios.

Nustatyti nėštumo laiką

Nustatyti nėštumo laiką yra labai svarbu, tai leidžia sužinoti ar mažylis yra išnešiotas, ar nėštumas nėra užsitęsęs ir padeda parinkti geriausią tolesnę nėštumo bei gimdymo taktiką. Daugeliui būsimų tėvelių gimdymo termino data tampa labai svarbia, ir jei mažylis gimsta ne „nustatytą” dieną, kartais netgi nusiviliama. Jei jums taip nutiktų nenusiminkite, nustatyta gimdymo datą gimsta tik keli procentai naujagimių, juk iki šiol nėra visiškai aišku, kas nulemia gimdymo pradžią.

280 dienų arba 40 savaičių - tai vidutinis nėštumo dienų skaičius, skaičiuojant nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos. Vidutinis laikas nuo pastojimo iki gimdymo yra 266 dienos arba 38 savaitės. Tačiau vaikas yra išnešiotas ir visiškai normalus, jeigu gimsta bet kuriuo laiku tarp 252 dienų (36 savaičių) ir 294 dienų (42 savaičių).

Gimdymo terminas arba gimdymo datos skaičiavimas

Kelis šimtmečius buvo manoma, kad nėštumas trunka 10 mėnulio mėnesių arba 9 kalendorinius mėnesius. Tačiau 1744 metais olandų profesorius Hermann Boerhaave pasiūlė skaičiuoti gimdymo terminą tam tikru metodu. Remdamasis stebėjimais (100 nėščiųjų), jis padarė išvadą, kad prie paskutiniųjų mėnesinių datos reikia pridėti 7 dienas ir 9 mėnesius. Tačiau profesoriaus užrašuose nebuvo patikslinta, ar reikia pridėti prie pirmosios paskutiniųjų mėnesinių datos ar prie paskutiniosios. Vėliau XIX amžiuje profesorius iš Vokietijos (Carl Nägeli), papildė Boerhaave darbus, savo pamąstymais ir nuo tada gimdymo terminas skaičiuojamas pagal Naegele formulę.

Naegele formulė

Šią formulę galima taikyti jei atsimenate datą savo pirmosios paskutiniųjų mėnesinių dienos. Pirma paskutinių mėnesinių diena minus 3 mėnesiai plius 7 dienos (kai ciklas kas 28 d.). Jei ciklas reguliarus, bet ne 28 dienos, atitinkamai pridedamas kitas dienų skaičius, pavyzdžiui, jei ciklas kas 26 d. - iš paskutinių mėnesinių pirmos dienos atimame 3 mėn. ir pridedame 5 d. Jei ciklas kas 32 d. - iš paskutinių mėnesinių pirmos dienos atimame 3 mėn. ir pridedame 11 d. Atimama ar pridedama tiek dienų, kiek ciklas ilgesnis/trumpesnis nei 28 dienos.

Jei žinote pastojimo datą

Galbūt žinote tikslią pastojimo datą, tuomet jums skirta kita formulė. Žinoma pastojimo diena minus 3 mėn. minus 7 d.

Gimdymo terminas remiantis ultragarsinio tyrimo duomenimis

Tikslios paskutinių mėnesinių datos nežino iki 15 - 20% moterų, apie 10% moterų mėnesinės yra nereguliarios, kai kurios pastoja nustojusios vartoti hormonines kontracepcijos priemones, šiais ir kitais atvejais nėštumo laikas patikslinamas ultragarsiniu tyrimu.

Jei jūsų mėnesinių ciklas nėra reguliarus arba atliktas ultragarsinis tyrimas tarp 9+0 ir 13+6 nėštumo savaitės, parodė skirtumą didesnį nei 7 dienos nuo paskutiniųjų reguliarių mėnesinių datos, nėštumo laikas nustatomas pagal ultragarsinio tyrimo duomenis.

Jei jūsų mėnesinių ciklas nėra reguliarus ir nebuvo atliktas ultragarsinis tyrimas iki 13+6 nėštumo savaitės, o jis buvo atliktas nuo 14 iki 25 nėštumo savaitės, tuomet esant skirtumui ≤10 d., nėštumo laikas nustatomas pagal paskutinių mėnesinių datą, jei skirtumas >10 d. - nėštumo laikas nustatomas pagal ultragarsinio tyrimo duomenis.

Jei ultragarsinis tyrimas neatliktas 6+0−24+6 savaitę: nėštumo laikas nustatomas pagal paskutinių mėnesinių data.

Jei paskutinių mėnesinių data nežinoma ir (ar) mėnesinių ciklas nereguliarus, nėštumo laikas nustatomas pagal ultragarsinio tyrimo 6+0−24+6 savaitės duomenis.

Kada prasidės gimdymas?

Vaikelis vadinamas išnešiotu kai nėštumo trukmė yra pilnos 37 nėštumo savaitės, jei gimdymas prasideda iki 37 svaitės, jis vadinamas priešlaikiniu. Suėjus gimdymo terminui, t.y. 40 nėštumo savaičių, įvertinama vaisiaus būklė ir gimdymo takų pasiruošimas, jei vaisiaus būklė yra gera - laukiama, dažniausiai 7 - 10 dienų po termino. Kad ir kaip norėtųsi greičiau susitikti su mažyliu, geriau sulaukti savaiminės gimdymo pradžios (jei vaisiaus būklė gera).

Jei gimdymas neprasideda savaime, jis sužadinamas.

Gimdymo požymiai

Kiekviena nėštukė nekantriai laukia susitikimo su savo pilvelio gyventoju dienos. Greičiausiai visos moterys žino, kad apie būsimą susitikimą praneša sąrėmiai, tačiau, galbūt yra kitokių ženklų, liudijančių, kad laukti liko jau labai nedaug? Būdingiausi artėjančio gimdymo ženklai: „nusileidęs“ pilvas - ~38 nėštumo savaitę vaisiaus galvutė įsistato į dubenį, todėl moteris pajunta, kad pasidaro lengviau kvėpuoti, nes atsiranda daugiau vietos plaučiams. Dėl tos pačios priežasties padidėja spaudimas į šlapimo pūslę, todėl gali dar labiau padažnėti šlapinimasis. Nugaros skausmas kaip prieš menstruacijas atsiranda jau visai likus dienai ar dviems iki gimdymo. Tą skausmą provokuoja besiveriantis gimdos kaklelis. Visų pirma, ne visos moterys pastebi, kada jis pasišalina. Tai gali nutikti tuštinantis ar šlapinantis, tada moteris tiesiog nuleidžia vandenį ir kamštis išnyksta be pėdsakų. Jei „pasisekė“ pamatyti pasišalinusį kamštį (jis yra drebučių pavidalo, nebūtinai skaidrus, gali būti kraujo siūlelių), tai ženklas, kad gimdos kaklelis atsidarinėja ir todėl kamštis jame neišsilaiko. Nubėgę vaisiaus vandenys yra labai aiškus prasidedančio gimdymo požymis, bet vėlgi - ne visada gimdymas prasideda vaisiaus vandenų nutekėjimu. Dažniausiai vaisiaus vandenų pūslė pratrūksta naktį ar paryčiais, todėl moterims patariu dėl visa ko artėjant gimdymo datai po paklode pasitiesti neperšlampantį paklotą. Nutekėjus vandenims, visų pirma, turėtumėt prigulti ir ramiai pagulėti bent pusvalandį. Jei nuteka skaidrūs vandenys, skubėti į gimdymo namus nebūtina, galite drąsiai 3-5 val. namuose pabūti ir sulaukti sąrėmių, galima nusiprausti po dušu. Prasidėjus gimdymui dažniausiai nuteka taip vadinamieji „priekiniai vandenys“, o jų kiekis yra apie 100-150 ml., tikrai nebūna potvynio. Kartais ima tekėti šoniniai vandenys, tada jie laša ar plonai srovena nuolat. Jei praėjus 1-2 valandoms lašėti nenustoja, reikėtų ilgiau nedelsti ir važiuoti į gimdymo skyrių. Jei nuteka ne skaidrūs, o žali ar žalsvo atspalvio vandenys, į gimdymo namus reikia vykti iškart. Žalsvo atspalvio vandenys dar nereiškia, kad kažkas blogai, tiesiog dėl didesnės rizikos vaisiui yra svarbu įvertinti jo būklę.

Paruošiamieji sąrėmiai

Paruošiamieji sąrėmiai, dar vadinami Brakstono Hikso sąrėmiais, yra nereguliarūs gimdos susitraukimai, kuriuos nėščiosios pradeda jausti trečiąjį nėštumo trimestrą, nors jie gali prasidėti jau nėštumo viduryje, apytiksliai nuo 20 savaitės. Paruošiamųjų sąrėmių esmė yra ruošti gimdymo takus gimdymui. Skirtingai nuo tikrųjų sąrėmių, gimdos raumenų susitraukimai yra neritmiški, nereguliarūs, trunka apie 30-60 sekundžių. Paruošiamieji sąrėmiai dažniausiai nebūna itin skausmingi. Netikri sąrėmiai yra nereguliarūs, trumpi, nestiprėjantys, išnyksta pailsėjus, nestiprėja vaikštant, nesiveria gimdos kaklelis. Nors netikri sąrėmiai ir neskausmingi, jie vis tiek gali varginti, todėl ilsėkitės, miegokite.

Gimdos kaklelio pokyčiai

Svarbu žinoti, jog moters, kuriai negresia priešlaikinis gimdymas, visą nėštumo laikotarpį gimdos kaklelis yra: ilgas (iki 3-5cm), kietas, uždaras ir nukreipas į užpakaliuką. Dėka paruošiamųjų sąrėmių gimdymo takai pradeda ruoštis gimdymui.

Gleivių kamščio pasišalinimas

Besiveriant gimdos kakleliui iš jo pasišalina ir gleivių kamštis. Visų pirma, ne visos moterys pastebi, kada jis pasišalina. Tai gali nutikti tuštinantis ar šlapinantis, tada moteris tiesiog nuleidžia vandenį ir kamštis išnyksta be pėdsakų. Jei „pasisekė“ pamatyti pasišalinusį kamštį (jis yra drebučių pavidalo, nebūtinai skaidrus, gali būti kraujo siūlelių), tai ženklas, kad gimdos kaklelis atsidarinėja ir todėl kamštis jame neišsilaiko. Gleivių kamštis - tai gleivių su kraujo priemaišomis išskyros, kurios gali pasišalinti ir likus vienai dienai iki gimdymo, ir net savaitei. Jeigu nėra reguliarių sąrėmių, nenutekėjo vaisiaus vandenys, o tik vienintelis požymis - gleivių kamščio pasišalinimas, važiuoti į gimdyklą nereikia.

„Nusileidęs“ pilvas

Būdingiausi artėjančio gimdymo ženklai: „nusileidęs“ pilvas - ~38 nėštumo savaitę vaisiaus galvutė įsistato į dubenį, todėl moteris pajunta, kad pasidaro lengviau kvėpuoti, nes atsiranda daugiau vietos plaučiams. Nusileidžia gimdos dugnas (nes vaisiaus pirmeigė dalis galvutė įsistato į dubenį) - tai dažniausiai įvyksta likus maždaug 2 savaitėms iki gimdymo. Vienas pirmųjų artėjančio gimdymo ženklų yra nusileidęs (t. y. Kada pilvas nusileidžia? Jei tai pirmasis moters nėštumas, tikėtina, kad pilvukas nusileis ir vaisius apsivers iki gimdymo likus 2-4 sav. (t. y. Kokie pojūčiai išduoda, kad pilvas nusileido? Pasikeitusi kūdikio padėtis turi ir minusų - stipriau spaudžiama šlapimo pūslė.

Dažnesnis šlapinimasis ir žarnyno pokyčiai

Dėl tos pačios priežasties (nusileidus pilvui) padidėja spaudimas į šlapimo pūslę, todėl gali dar labiau padažnėti šlapinimasis. Prostaglandinai veikia ir žarnyną, kuris taip pat spaudžiamas padėtį pakeitusio vaikelio. Be to, pats organizmas stengiasi natūraliai išvalyti virškinimo sistemą ir paruošti daugiau vietos gimdymui.

Nugaros skausmas

Nugaros skausmas kaip prieš menstruacijas atsiranda jau visai likus dienai ar dviems iki gimdymo. Tą skausmą provokuoja besiveriantis gimdos kaklelis.

Vaisiaus judesių sumažėjimas

Artėjant gimdymui mažylis vos išsitenka gimdoje.

Lizdo sukimo instinktas

Suintensyvėjęs noras susitvarkyti ir paruošti namus gimsiančiam vaikeliui, dar vadinamas lizdo sukimo instinktu arba lizdo sukimo sindromu, yra gana dažnas artėjant gimdymo datai. Šis instinktyvus elgesys yra būdas pasiruošti kūdikio atėjimui į šį pasaulį, o būsimajai mamai laukimosi laikotarpiu suteikia ramybės ir jausmą, kad viskas yra kontroliuojama.

Vaisiaus vandenų nutekėjimas

Nubėgę vaisiaus vandenys yra labai aiškus prasidedančio gimdymo požymis, bet vėlgi - ne visada gimdymas prasideda vaisiaus vandenų nutekėjimu. Dažniausiai vaisiaus vandenų pūslė pratrūksta naktį ar paryčiais, todėl moterims patariu dėl visa ko artėjant gimdymo datai po paklode pasitiesti neperšlampantį paklotą. Filmuose dažnos scenos, kai vaisiaus vandenys nubėga fontanu, yra gerokai nutolusios nuo realybės.

Kiekvienai moteriai nutekantis vaisiaus vandenų kiekis yra individualus. Gali būti, kad vaisiaus vandenys nutekės maža srovele, gali būti, kad pasišalins iš karto didelis kiekis, tarkim, 200 ml. Kalbant apie vaisiaus vandenų nutekėjimą, labai svarbus rodiklis yra ne jų kiekis, o spalva.

Skaidrūs vandenys: Jei nuteka skaidrūs vandenys, skubėti į gimdymo namus nebūtina, galite drąsiai 3-5 val. namuose pabūti ir sulaukti sąrėmių, galima nusiprausti po dušu. Prasidėjus gimdymui dažniausiai nuteka taip vadinamieji „priekiniai vandenys“, o jų kiekis yra apie 100-150 ml., tikrai nebūna potvynio. Kartais ima tekėti šoniniai vandenys, tada jie laša ar plonai srovena nuolat. Jei praėjus 1-2 valandoms lašėti nenustoja, reikėtų ilgiau nedelsti ir važiuoti į gimdymo skyrių.

Žalsvi vandenys: Jei nuteka ne skaidrūs, o žali ar žalsvo atspalvio vandenys, į gimdymo namus reikia vykti iškart. Žalsvo atspalvio vandenys dar nereiškia, kad kažkas blogai, tiesiog dėl didesnės rizikos vaisiui yra svarbu įvertinti jo būklę. Neskaidrūs, žalios spalvos vandenys gali signalizuoti apie galima deguonies trūkumą vaikučiui ir delsti namuose nebegalima.

Nutekėjus vandenims, visų pirma, turėtumėt prigulti ir ramiai pagulėti bent pusvalandį. Jeigu vaisiaus vandenys nuteka anksčiau ir / arba yra nemalonaus kvapo, žalsvos, rusvos spalvos, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Vaisiaus vandenys, jeigu vandenmaišis pakankamai tvirtas ir elastingas, gali nenubėgti iki pat gimdymo.

Tikrieji sąrėmiai

Prasidėjus gimdymui ir vis plačiau atsiveriant gimdos kakleliui nėščioji pradeda jausti tikruosius sąrėmius. Pradžia: Pradžioje jie trumpi, trunka 20-30 sekundžių, kartojasi kas 10-20 minučių. Pirmųjų sąrėmių skausmas pakenčiamas, primenantis paruošiamųjų sąrėmių ar menstruacijų skausmą, juntamas pilvo apačioje, kirkšnyse, strėnose. Stiprėjimas: Gimdos kakleliui veriantis toliau sąrėmiai pailgėja - trunka iki 20-40 sekundžių ir ima dažnėti, kartojasi kas 5-10 minučių. Sąrėmiai tampa vis skausmingesni ir keliaujantys „gilyn“. Pabaiga: Gimdos kakleliui atsivėrus iki 8 cm sąrėmiai gali pailgėti iki 40 sekundžių ar 1 minutės, jie labai dažni, kartojasi kas 2-3 min. Gimdos kakleliui visiškai atsivėrus gimda susitraukinėja, t. y. skausmingi gimdos susitraukimai, trunkantys nuo 50 iki 60 sek. Ši fazė trunka apie 1-2 val. ir yra pats sunkiausias periodas. Dabar gimdos kaklelis visiškai atsiveria (iki 8-10 cm). Sąrėmiai labai stiprūs, ilgi (60-90 sek.) ir dažni (kas 2-3 min.). Tikrieji sąrėmiai trunka apie 15 sekundžių gimdymo pradžioje ir apie 90 sekundžių gimdymo pabaigoje. Gimdymo pradžioje jie kartojasi kas 15-30 minučių, pabaigoje - kas 2-3 minutes. Koks tai jausmas? Sąrėmis dažniausiai prasideda gimdos dugne, išplinta link kaklelio, atsipalaiduoja atbuline tvarka. Įvyksta raumens susitraukimas (kaip bicepso), kuris netgi gali būti matomas.

Kai sąrėmiai ima kartotis kas 15 minučių, jau galima pradėti ruoštis į ligoninę. Prasidėjus gimdymo veiklai patariama neskubėti vykti į gimdymo skyrių. Ar tikrai prasidėjo gimdymas, galima pasitikrinti įvertinant sąrėmius, ar jie tikri: reikėtų pasišlapinti - taip sumažinamas spaudimas į gimdą, išgerti porą stiklinių vandens (organizme trūkstant vandens išsiskiria hormonai, galintys išprovokuoti sąrėmius), pagulėti ant kairiojo šono, nusiprausti po maloniai šiltu dušu. Jei tokio aiškaus jausmo nėra, vertėtų pagulėti šiltoje vonioje arba patogiai susiraityti lovoje. Jei susitraukimai nereiškė gimdymo pradžios, šiluma juos pastebimai sušvelnina. O tikri sąrėmiai nuo šilumos tik stiprėja.

Gimdymo eiga

Pirmasis gimdymas, jeigu jis vyksta natūraliai ir nėra skatinamas vaistais, nuo reguliarių sąrėmių pradžios iki placentos užgimimo vidutiniškai trunka apie pusę paros ar ilgiau, t.y. Pirmojo gimdymo etapo metu prasideda reguliarūs, stiprūs, nepraeinantys ir vis intensyvėjantys tikrieji sąrėmiai.

Gimdymo etapai

Gimdymo eiga skirstoma į kelias fazes:

• Latentinė fazė: Prasideda reguliarūs, stiprūs, nepraeinantys ir vis intensyvėjantys tikrieji sąrėmiai.
• Aktyvioji fazė: Į ligoninę reikėtų vykti, kuomet sąrėmiai taps stiprūs, skausmingi ir dažni, t.y. Jeigu moteris pageidauja, jai gali būti pritaikyta epidurinė nejautra dėl kurios reikėtų apsispręsti šiuo gimdymo etapu.
• Ankstyvoji fazė: Šios fazės metu moteris pajunta stiprų norą tuštintis, nes vaisiaus galvutė ima spausti tiesiąją žarną.
• Vėlyvoji fazė: Prasideda stangos, t.y. Stangos yra nevalingos, tačiau gimdyvė gali jas šiek tiek valdyti: stangas galima susilpninti giliai kvėpuojant pro burną arba sustiprinti įtempus pilvo raumenis, stipriai remiantis pėdomis ir įsitvėrus rankomis. Gimdymą prižiūrintys gydytojai reikiamais momentais paprašys stangintis ir stumti kūdikį. Kūdikis slinks pirmyn su kiekvienu stūmimu iki kol išlįs jo viršugalvis, o tuomet - galvytė. Išlindusi galvytė pasisuks, nes dubenyje prisitaikydami pasisuka vaikelio petukai, kad būtų patogiau išslysti.
• Placentos atsiskyrimo fazė: Siekiant sumažinti kraujavimo riziką ir baiminantis galimo trečiojo gimdymo etapo užsitęsimo per pirmąsias 3 min. nuo naujagimio gimimo (o dažnai jam dar tebegimstant) moteriai suleidžiama oksitocino. Šio gimdymo etapu dažniausiai yra perkerpama naujagimį su placenta jungianti virkštelė. Virkštelę įprastai rekomenduojama perkirpti, kuomet ji nustoja pulsuoti, nes tai sumažina naujagimio mažakraujystės riziką.
• Placentos pasirodymo fazė: Užgimusi placenta apžiūrima, įvertinamas jos vientisumas.

Tai ilgiausiai trunkantis, bet paprastai lengviausias gimdymo periodas. Per jį trumpėja ir iki 3-4 cm atsiveria gimdos kaklelis. Sąrėmiai neilgi - 20-60 s, tarpai - apie 10-20 min. Jie dar gana neskausmingi. Ši fazė prasideda tada, kai gimdos kaklelis būna atsivėręs maždaug iki 3 cm. Dabar sąrėmiai intensyvesni, ilgesni (45-60 s).

Pogimdyminio laikotarpio fiziologija

Pogimdyminis laikotarpis prasideda po gimdymo (užgimus placentai) ir trunka 6-8 savaites (iki 56 dienų). Jis dar skirstomas į ankstyvąjį (pirmosios 2-4 val.) ir vėlyvąjį.

Vėlyvojo pogimdyminio laikotarpio metu vykstantys procesai

• Sparčiai mažėja gimdos svoris (nuo 1000 g iki 60-80 g) ir kinta jos padėtis - užgimus placentai gimdos dugnas (aukščiausiai esanti gimdos dalis) būna per 2 skersus pirštus žemiau bambos, o 10-14 parą nusileidžia į mažąjį dubenį ir virš gaktinės sąvaržos jau nebečiuopiamas.
• Išoriniai gimdos kaklelio žiomenys užsidaro po 2 savaičių ir, jei moteris gimdė per natūralius gimdymo takus, visam laikui lieka plyšio pavidalo.
• Atsinaujina gimdos gleivinė - tai įvyksta 3-iąją savaitę po gimdymo, tačiau placentos aikštelėje šis procesas užtrunka ilgiau - iki 6-8 savaičių, todėl dėl galimos žaizdos infekcijos lytiniai santykiai nerekomenduojami visą pogimdyminį laikotarpį.
• Iš gimdos skiriasi pogimdyminės išskyros - liochijos. Jas sudaro kraujas, gleivės bei atkrintančiosios gleivinės audiniai. Liochijų pobūdis kinta:
  • 1-5-ąją parą po gimdymo kraujingos,
  • 6-10-ąją parą rusvos,
  • 11-15-ąją parą šviesiai gelsvos,
  • dar vėliau skystos, šviesios, pilkai balkšvos, negausios,
  • nuo 5-6-osios savaitės dažniausiai išskyrų nebėra.
• Atsistato makšties sienelių tonusas, išnyksta patinimas. Gleivinės įtrūkimai, plyšimai sugyja per 7-10 dienų. Makštis visam laikui lieka platesnė, raukšlės labiau išlygintos.
• Tarpvietės raumenų tonusas atsistato 10-12-ąją dieną po gimdymo, plyšimai, įkirpimai sugyja per 10-12 dienų.
• Sutvirtėja pilvo siena, nėštumo drūžės (strijos) pasidaro blyškios, sumažėja baltosios linijos (vertikalios pilvo srities linijos) pigmentacija.

Krūtų fiziologija ir žindymo įtaka

Išveša krūtys. Iš pradžių iš jų skiriasi priešpienis, o nuo 2-4-osios dienos - pienas. Pieno gamybą stimuliuoja posmegeninės liaukos hormonas prolaktinas, kurio ypač padaugėja po gimdymo, kai nustoja veikti placentos hormonai. Pieno išsiskyrimą iš krūties skatina posmegeninės liaukos pulsiškai gaminamas hormonas oksitocinas. Pastarojo gamybą gali sukelti net naujagimio verksmas, o slopinti - stresas.

Nuo pirmųjų dienų po gimdymo kiaušidėse pradeda bręsti folikulai, tačiau funkcionuojančios krūtys stabdo ovuliaciją.

Tolesnio žindymo laikotarpio fiziologija

Krūties spenelio ir aplink jį esančio laukelio - areolės dirginimas refleksiškai padidina prolaktino sekreciją. Šis hormonas veikia dvejopai: skatina pieno gamybą, slopindamas folikulus stimuliuojančiojo hormono (FSH) ir liuteinizuojančiojo hormono (LH) išskyrimą posmegeninėje liaukoje, užslopina ir dezorganizuoja folikulų brendimą kiaušidėse, t.y. slopina vaisingumo atsistatymą. Prolaktino koncentracija ima didėti tuo momentu, kai kūdikis yra žindomas, ir aukščiausią lygį paprastai pasiekia praėjus 30-45 min. nuo žindymo pradžios. Per kitas 2 val. prolaktino koncentracija nukrenta iki pradinio lygio. Taigi kuo dažniau kūdikis žindomas, tuo daugiau pasigamina prolaktino ir tuo mažesnė tikimybė įvykti ovuliacijai. Pažymėtina, jog nutraukinėjant pieną pientraukiu prolaktino koncentracija tiek neišauga, kaip žindymo metu. Žindant naktį prolaktino išsiskiria daugiau, negu dieną, todėl sumažinus žindymą naktį neretai sumažėja tiek pieno gamyba, tiek vaisingumo slopinimas.

Vaisingumo slopinimui reikšmingi ne tik žindymo dažnis bei intensyvumas, bet ir moters mitybos ypatumai, psichiniai stresai, ligos, pradėjimo žindyti po gimdymo momentas.

15 proc. nežindančių moterų pirmųjų mėnesinių sulaukia per 6 savaites po gimdymo, 30 proc. - per 3 mėnesius po gimdymo, nors pirmieji ciklai gali būti ir anovuliaciniai. Anksčiausia dokumentuota ovuliacija yra įvykusi 27 dieną po gimdymo. Daugeliu atvejų po pirmosios ovuliacijos liuteininė ciklo fazė būna nevisavertė.

Žindančioms moterims vaisingumas dažniausiai grįžta vėliau, nei nežindančioms. Joms mėnesinių gali nebūti net iki 3 metų ar daugiau. Nutraukus žindymą vaisingumas paprastai atsistato labai greitai - po 2 savaičių, nors pasitaiko, kad mėnesinių nebūna dar 2-3 mėnesius.

Pirmosios mėnesinės po gimdymo neretai būna sunkios, ypač jei prieš jas neįvyko ovuliacija.

Žindymo sąlygotas mėnesinių nebuvimas vadinamas laktacine amenorėja. Kita vertus, net ir krūtimi maitinanti moteris gali sulaukti pirmųjų mėnesinių netikėtai anksti. Kai kurie autoriai yra pastebėję, jog anksčiau vaisingumas atsistato toms moterims, kurių ciklai iki nėštumo buvo itin reguliarūs, jų beveik neveikė stresai. Taigi žindymas negarantuoja nevaisingumo. Tai patvirtina daug netikėtų nėštumų maitinant krūtimi. Vis dėlto, PSO teigimu, pasaulyje didžiausią įtaką nėštumui išvengti turi ne visos kontraceptinės priemonės kartu sudėjus, o natūralus žindymas. Apskaičiuota, jog norint išlaikyti nepakitusį vaisingumą tokioje šalyje, kaip Bangladešas, galima tai pasiekti dvejopai - arba suintensyvinti žindymą, kad amenorėja po gimdymo truktų vieną mėnesį ilgiau, arba padidinti dirbtinės kontracepcijos naudojimą nuo 9 iki 32 proc.

PSO rekomenduoja kūdikį žindyti bent 2 metus. Motinai žindymas: mažina pogimdyminio laikotarpio kraujavimą (mažiau prarandama kraujo), skatina gimdos involiuciją, slopina vaisingumą, greitina iki nėštumo buvusios kūno masės atsistatymą, mažina krūties bei kiaušidžių vėžio riziką, galimai sumažina osteoporozės bei šlaunikaulio kaklelio lūžių riziką senyvame amžiuje, mažina tikimybę sirgti reumatoidiniu artritu.

Pirmųjų ciklų po gimdymo ypatumai

Pirmieji ciklai po gimdymo paprastai būna kitokie, nei iki nėštumo. Galimi tokie požymiai:

• 1-2 anovuliaciniai ciklai,
• vėluojanti ovuliacija,
• trumpa liuteininė fazė (vidutiniškai 8-10 dienų),
• ilgiau trunkantis gleivių etapas,
• daugiau negu vienas gleivių etapas vieno ciklo metu - jei moteris matuoja bazinę kūno temperatūrą (BKT), tai nesukelia jokių vertinimo problemų, nes BKT pakilimas būna artimas paskutiniojo gleivių etapo piko dienai, o po ankstesnių gleivių etapų BKT išlieka žema, kas rodo, jog vaisingoji fazė tebesitęsia.

Jei moteris žindo, šie ciklų ypatumai išlieka ilgiau, pvz. vėlyvoji nevaisingoji fazė gali būti trumpesnė nei įprastai visą žindymo laikotarpį.

Laktacinės amenorėjos metodas (LAM)

Laktacinės amenorėjos metodo (LAM) apibrėžimas (dar vadinamas Bellagio konsensusu): Moteris yra 98 procentais apsaugota nuo netikėto pastojimo, kai ji yra: pagimdžiusi mažiau nei prieš šešis mėnesius, amenorėjiška (jai neatsinaujinusios mėnesinės po gimdymo), maitinanti krūtimi ar beveik tik krūtimi. Pats žindymas nėra šeimos planavimo būdas, tačiau juo yra LAM. Tai šiuolaikinis, efektyvus, ekologiškas bei pigus šeimos planavimo metodas, galintis tapti įvadiniu metodu kitiems NŠP metodams.

Kūdikis maitinamas tik krūtimi arba beveik tik krūtimi

Norint sėkmingai taikyti LAM, naujagimis nuo pat gimimo turi būti žindomas jo pasirinktu režimu, neduodant papildomo maisto:

• nuo pat gimimo kūdikį maitinkite tik krūtimi, neduokite buteliuko,
• dienos metu žindykite iš pradžių kas 2 val., vėliau kas 3 val., bet ne rečiau kaip kas 4 val.,
• kuo ilgiau išlaikykite naktinius maitinimus,
• iš ryto leiskite kūdikiui žindant visiškai pasisotinti.

Kūdikiui augant ir mažėjant jo poreikiui bei norui valgyti naktį:

• pažindykite kūdikį vėlai vakare ir anksti ryte,
• išlaikykite tarp šių žindymų ne didesnį nei 6-7 val. intervalą.

Kai kurie autoriai taip pat nurodo, jog kūdikis turi būti žindomas ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą, o bendra paros žindymo trukmė turi būti ne mažiau kaip 2 val. PSO rekomenduoja kūdikius iki 6 mėn. amžiaus maitinti vien motinos pienu tiesiai iš krūties (pieno nenutraukinėjant), neduodant papildomai net vandens, nenaudojant buteliukų ir žindukų. Toks žindymo modelis vadinamas išimtiniu žindymu (angl. exclusive breastfeeding).

Kaip teigia LAM apibrėžimas, maitinimas krūtimi turi būti visai arba beveik natūralus. Tai reiškia, kad maisto papildymas negali viršyti 5-15 proc. visų maitinimų kiekio (pageidautina dar mažiau). Nors dažno dalinio žindymo metodas yra pakankamas vaisingumo slopinimui, porai derėtų žinoti, jog bet koks maisto papildymas ar žindymo trikdymas gali padidinti vaisingumo grįžimo riziką.

Reti maitinimai ar reguliarus kūdikio raciono papildymas kitu maistu yra susiję tiek su mėnesinių grįžimo rizika, tiek su padidėjusia galimybe, jog prieš pirmąsias mėnesines įvyks ovuliacija. Todėl LAM sėkmė visiškai priklauso nuo to, kaip yra maitinamas kūdikis: išimtinai tik krūtimi ar gauna dar ir kitų papildomų priedų.

LAM kriterijai

Nėra buvę kraujavimo: Moteriai nėra buvę jokio kraujavimo vėliau, nei 56 dienos po gimdymo. Kraujavimu laikytinas net minimalus tepimas kraujingomis išskyromis, trunkantis vos 1-2 dienas. Tai svarbiausias iš trijų LAM kriterijų. Pastebėta, kad: jei pirmoji ovuliacija po gimdymo įvyksta nepraėjus 6 mėn., dažniausiai iki jos būna buvęs didesnis ar mažesnis kraujavimas, jei pirmoji ovuliacija po gimdymo įvyksta praėjus 6 mėn. ar daugiau, dažniausiai iki jos nebūna buvę jokio kraujavimo.

Kūdikis jaunesnis nei 6 mėn. amžiaus: Tai mažiausiai svarbus LAM kriterijus. Paprastai 6 mėn. amžiaus kūdikiai ima patys reikalauti papildomo maisto. Rekomenduojama papildomo maisto bent pasiūlyti, tačiau pasitaiko, kad kūdikis jo atsisako iki 8 mėn. Iš pradžių kūdikis papildomo maisto suvalgo labai nedaug, o maisto poreikis, didėjant kūno masei, auga gan sparčiai, tad žindymo intensyvumas kurį laiką gali beveik nepakisti. Jei kūdikis ir toliau maitinamas krūtimi dažnai, duodant ir papildomą maistą, motina yra iš dalies apsaugota nuo neplanuoto pastojimo. Kai kurie mokslininkai teigia, jog LAM galėtų būti efektyviai taikomas 9-12 mėn. ir net ilgiau.

Pradėjus kūdikį primaitinti papildomu maistu rekomenduojama kiekvieną valgymą pradėti žindymu. Taip pat svarbu palikti maitinimų vien motinos pienu, ypatingai paskutinį maitinimą vakare prieš miegą ir pirmąjį anksti ryte.

Pirmąsias 6-8 savaites po gimdymo susilaikykite nuo lytinių santykių dėl galimos infekcijos.

Jei dėl tam tikrų priežasčių nusprendėte ar esate priversta nežindyti, nenaudokite hormoninių preparatų pieno gamybos slopinimui - jie gali iškreipti vaisingumo požymius. Diskomforto jausmą krūtyse galite sumažinti nusitraukdama šiek tiek pieno rankomis - nežindant jo gamyba liausis savaime per keletą dienų.

Gimdos kaklelio gleivių vertinimas

Gimdos kaklelio gleives pradėkite stebėti:

• jei nežindote pagal LAM kriterijus (visai nemaitinate krūtimi arba nustojote žindyti pirmosiomis dienomis po gimdymo, maitinate krūtimi, tačiau per pirmuosius 6 mėn. po gimdymo apart savo pieno kūdikiui papildomai duodate dirbtinių pieno mišinių, kieto ar skysto maisto, vandens, maitinate pagal grafiką, kūdikis išmiega nežindytas visą naktį) - kai tik bus įmanoma;
• jei kūdikis maitinamas tik krūtimi, tačiau išmiega nevalgęs visą naktį - praėjus 5 sav. po gimdymo (pagal J. ir S. Kippley);
• jei žindote pagal LAM kriterijus - praėjus ne daugiau kaip 5 mėn. po gimdymo (6 mėn. yra galutinė riba, žindant pagal ekologinį žindymo modelį ši riba - 9 mėn., tačiau jausitės saugiau pradėjusi juos sekti kuo anksčiau);
• jei bent vienas iš trijų LAM kriterijų pažeidžiamas, vaisingumo požymius būtina pradėti žymėtis nedelsiant.

Vidinį gimdos kaklelio gleivių tyrimą galima pradėti tik visiškai sugijus makšties audiniams.

Jei išnykus liochijoms nėra jokių gleivių ir jaučiate sausumą (o kartu nėra kraujavimo ir jokių vaisingųjų gimdos kaklelio požymių):

• jei žindote pagal LAM kriterijus - galite pradėti taikyti kas antro vakaro taisyklę,
• jei nežindote pagal LAM kriterijus - galite pradėti taikyti kas antro...

tags: #kaip #sulaukti #gimdymo

• Kaip gydyti vaikų gerklės skausmą
• Receptai vyrams skirtiems gimtadienio tortams
• Pasiekimai Karolio Vyšniausko
• Valentinas Mačiulis: gydytojas ir inovatorius
• Inventorizavimas ir formavimas senelių globos namuose