Socialinis teisingumas yra esminis principas, užtikrinantis, kad kiekvienas visuomenės narys turėtų vienodas galimybes ir prieigą prie išteklių, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, amžiaus, negalios ar kitų individualių savybių. Šis principas ypač svarbus socialinės globos namuose, kur gyvena pažeidžiami asmenys, priklausomi nuo priežiūros ir pagalbos.
Socialinio teisingumo samprata ir jo svarba
Kaip mokslinis terminas politikos filosofijoje teisingumas buvo pradėtas vartoti antikos laikais. Aristotelis išskyrė teisingas (pavyzdžiui, monarchija, demokratija) ir neteisingas (pavyzdžiui, tironija, oligarchija) valstybės valdymo formas. Socialinio teisingumo samprata grindžiama prielaida, kad visi žmonės lygūs.
Filosofas Brian Barry (Didžioji Britanija, 1936-2009) teigė, kad individualus teisingumas nusako individų, o socialinis teisingumas - institucijų dorą. Socialinis teisingumas, kaip paskirstomasis teisingumas, rodo, ar įvairios institucijos teisingai paskirsto socialinio bendradarbiavimo naudą ir naštą. Kad paskirstymas atitiktų visų interesus ir poreikius, reikia bendro sutarimo dėl to, kas teisinga ir priimtina visiems. Svarbu susitarti, kokiais principais bus vadovaujamasi priimant teisingus sprendimus dėl naudos ir naštos paskirstymo. Pasak B. Barry, socialinis teisingumas, kaip susitarimas, reiškia abipusį naudingumą ir nešališkumą priimant sprendimus.
Formalusis teisingumas reiškia tokį teisingumą, kurį numato įstatymas, nors patys įstatymai gali būti neteisingi.
Nuo 20 a. Socialinio teisingumo terminą remdamasis katalikų mokymo tradicija 1840 pradėjo vartoti italų jėzuitas ir mokslininkas Luigi Taparelli d’Azeglio (1793-1862). Vėliau socialinis teisingumas kaip katalikų socialinio mokymo terminas buvo plėtojamas popiežiaus Leono XIII enciklikoje Rerum Novarum (1891), popiežiaus Pijaus XI enciklikoje Quadragesimo Ano (1931) pabrėžiant, kad valdantieji turi stengtis veikti žmonių labui pirmiausia remdamiesi paskirstomojo teisingumo principu.
Socialinio teisingumo koncepcija ir principas dažnai naudojamas įvairių socialinių judėjimų (pirmiausia socialdemokratų), tarptautinių organizacijų (Jungtinių Tautų, Europos socialinių nevyriausybinių organizacijų platformos, Globalaus teisingumo judėjimo, Tarptautinės socialinių darbuotojų federacijos) veikloje.
Visuomenė laiduoja socialinį teisingumą sudarydama sąlygas ir sąjungoms, ir atskiriems individams siekti to, kas jiems priklauso pagal jų prigimtį ir pašaukimą. Socialinį teisingumą galima pasiekti tik gerbiant transcendentinį žmogaus kilnumą.
Asmuo yra galutinis visuomenės tikslas.
Pagarba žmogaus asmeniui apima ir pagarbą iš jo, kaip kūrinio, kilnumo išplaukiančioms teisėms. Tos teisės yra atsiradusios anksčiau už visuomenę ir už ją aukštesnės. Jos yra kiekvienos valdžios moralinio teisėtumo pagrindas: jas savo įstatymais paminanti arba atsisakanti pripažinti visuomenė griauna savo pačios moralinį teisėtumą. Negerbianti asmens valdžia, norėdama laimėti valdinių klusnumą, gali remtis tik jėga arba prievarta.
Bažnyčia turi priminti geros valios žmonėms tas teises ir skirti jas nuo neteisėtų ir klaidingų reikalavimų.
Žmogaus asmuo gerbiamas, kai gerbiamas principas, jog „artimą, niekuo neišskirdami, visi privalo laikyti 'kitu savimi', pirmiausia rūpindamiesi jo gyvenimu ir priemonėmis, būtinomis jo gyvenimo orumui“.
Jokie įstatymai nepajėgs patys savaime pašalinti baimės, išankstinio nepalankumo, išpuikimo ir egoizmo, kliudančių kurti tikrai brolišką visuomenę.
Kuo žmogus kurioje nors gyvenimo srityje bejėgiškesnis, tuo svarbesnė tampa pareiga veikliai padėti jam kaip artimui.
Ta pati pareiga galioja ir kitaip nei mes mąstančių ar besielgiančių žmonių atžvilgiu. Pagal Kristaus mokymą atleisti reikia net nuoskaudas. Meilės įsakymą - Naujojo Įstatymo įsakymą - jis išplečia įskirdamas ir visus priešus.
Pagarba asmeniui rodoma tada, kai kitas žmogus laikomas „antruoju Aš“.
Pagrindiniai socialinio teisingumo aspektai socialinės globos namuose
Socialinis teisingumas socialinės globos namuose yra ne tik teisinis reikalavimas, bet ir moralinė būtinybė. Jo pagrindiniai aspektai apima:
- Lygiateisiškumas: Visi globos namų gyventojai turi būti traktuojami vienodai, nepriklausomai nuo jų sveikatos būklės, negalios ar kitų individualių savybių. Paslaugų gavėjai gauna vienodai kokybiškas paslaugas, nepaisant jų lyties, negalios ar kitų veiksmų.
- Prieinamumas: Globos namai turi būti pritaikyti gyventojų poreikiams, užtikrinant prieinamumą prie paslaugų, informacijos ir fizinės aplinkos.
- Dalyvavimas: Gyventojai turi turėti galimybę dalyvauti priimant sprendimus, kurie daro įtaką jų gyvenimui, įskaitant globos planavimą ir namų valdymą.
- Orumas ir pagarba: Globos namų personalas turi elgtis su gyventojais pagarbiai, užtikrinant jų orumą ir privatumą.
- Teisė į gynybą: Gyventojai turi turėti galimybę apginti savo teises, jei jos yra pažeidžiamos, įskaitant galimybę kreiptis į atitinkamas institucijas.
Tikslas - užtikrinti asmeniui orų, saugų prasmingą gyvenimą, teikiant individualizuotas, žmogaus teisėmis grįstas socialinės globos paslaugas, kurios stiprina savarankiškumą, socialinį dalyvavimą ir bendruomeninius ryšius, kuriant paslaugų vertę kartu su paslaugų gavėjais, jų artimaisiais ir bendruomene.
Sudaryti sąlygas darbuotojams nuolat tobulinti profesines, socialines ir vadybines kompetencijas, stiprinant jų motyvaciją, atsakomybę ir gebėjimą teikti kokybiškas ir į asmenį orientuotas paslaugas.
Iššūkiai ir galimybės užtikrinant socialinį teisingumą globos namuose
Nepaisant teisinio pagrindo ir gerų intencijų, socialinio teisingumo užtikrinimas globos namuose susiduria su įvairiais iššūkiais. Visuomenėje paplitęs skurdas, etninių grupių diskriminacija ar lyčių nelygybė gali būti traktuojama kaip nepakankamas valstybės dėmesys socialinio teisingumo principo įgyvendinimui socialinėje politikoje.
Siekiant įveikti šiuos iššūkius, būtina:
- Investuoti į globos namų infrastruktūrą ir personalo mokymus.
- Skatinti gyventojų dalyvavimą ir įgalinimą.
- Šviesti visuomenę apie socialinio teisingumo svarbą ir kovoti su stereotipais.
- Stiprinti priežiūros ir kontrolės mechanizmus, užtikrinant, kad būtų laikomasi žmogaus teisių.
Siūlomi sprendimai
- Finansavimo didinimas: Užtikrinti pakankamą finansavimą socialinės globos namams, kad būtų galima pagerinti gyvenimo sąlygas ir paslaugų kokybę.
- Personalo mokymai: Organizuoti reguliarius mokymus globos namų personalui, siekiant didinti jų kompetenciją ir užtikrinti, kad jie suprastų žmogaus teises ir socialinio teisingumo principus.
- Gyventojų įgalinimas: Skatinti gyventojų dalyvavimą priimant sprendimus, kurie daro įtaką jų gyvenimui, įskaitant globos planavimą ir namų valdymą.
- Visuomenės švietimas: Organizuoti švietimo kampanijas, siekiant didinti visuomenės informuotumą apie socialinio teisingumo svarbą ir kovoti su stereotipais.
- Priežiūros ir kontrolės stiprinimas: Stiprinti priežiūros ir kontrolės mechanizmus, užtikrinant, kad būtų laikomasi žmogaus teisių ir socialinio teisingumo principų.
Socialinė problema pirmoje eilėje yra žmogaus problema. Žmogų kaip asmenį, kad jie yra žmogų paniekinę ir pažeminę. Gyvenimo problemos nesudaro. To, kad šitas neturtas dar labiau pakelia žmogaus vertę.
Seniau skurdas dažniausiai būdavo tik materialinis. Žmonės skursdavo, bet jie nesijausdavo pažeminti ir atstumti. Tiesa, puikybės nuodėmių būta visais laikais. Atsirasdavo žmonių, kurie iš aukšto žiūrėdavo į neturtinguosius.
Priimti vargšą į namus reiškė garbę. "Christus accipiatur"- svečias tebus priimamas kaip Kristus. Būti turtingas, galėjo būti ir vargšas. Visiškai kitoks. Lygiai buvo pergyvenamas, kaip ir turtuolis. Tuo tarpu dabar jau yra kitaip. Vargiai yra esmingai pasikeitusi. Tai taip pat padidėjo ir bendra žmonių suma. Moralinis nusistatymas neturtingųjų atžvilgiu.
Štai kas sudaro socialinės mūsų dienų problemos esmę. Mūsų laikais visų pirma yra moralinė problema. Bet sunki ir žiauri. Prieš neturtingųjų pažeminimą iš buržuazijos pusės. Už galėjimą naudotis lygia pagarba ir lygia meile.
Ekonomine savo puse socialinė problema niekados nebus išspręsta. Toks bandymas peržengia žmogaus galias. Išspręsti moraline puse. Šitas išsprendimas yra būtinas. Radikalus. Čia turi laimėti žmoniškumas, artimo meilė ir pagarba.
Antras kelias į žmogaus sudvasinimą eina per pakeitimą pažiūrų į turtą. Dabartinė ekonominė mūsų sistema yra išaugusi iš liberališkojo individualizmo. Reikia tad atskleisti kitokį turto supratimą. Visuomeninė pareiga. Turto pažiūrų revizija yra būtina.
Kiekvienas žmogus yra brolis ir artimas,- štai pagrindinis dabarties uždavinys.
Socialinė globa yra pagalba, užtikrinanti savarankišką gyvenimą namuose, asmens priežiūra, pagalba buityje ir integracija į visuomeninį gyvenimą.
Kodėl verta rinktis socialinę globą namuose?
- Nuoširdus ir šiltas bendravimas.
- Lankstūs paslaugų grafikai.
- Puiki alternatyva institucinei globai.
- Saugus savarankiškas gyvenimas.
Esame profesionalių slaugytojų, jų padėjėjų ir socialinių darbuotojų komanda, pasiruošusi rūpintis sergančiaisiais užklupus ligai, įvykus traumai ar atėjus garbingai senatvei. Dirbdami siekiame išskirtinio dėmesio ir pagarbos žmogui bei įsiklausymo į jo poreikius.
Pažadame rūpintis viskuo, kas žmogaus gyvenimą padarys lengvesniu.
Mūsų tikslas - maksimaliai patenkinti prižiūrimo ir globojamo žmogaus poreikius, todėl kasdieninėje veikloje pasitelkiame geriausią praktiką ir tokiu būdu užtikriname visapusišką ir rūpestingą priežiūros ir globos jūsų namuose procesą.
Šie mūsų įsipareigojimai jums, leis išlikti aktyviems ir nepriklausomiems, užtikrins fizinę gerovę ir saugumą.
Kaip mokslinis terminas politikos filosofijoje teisingumas buvo pradėtas vartoti antikos laikais. Aristotelis išskyrė teisingas (pavyzdžiui, monarchija, demokratija) ir neteisingas (pavyzdžiui, tironija, oligarchija) valstybės valdymo formas. Socialinio teisingumo samprata grindžiama prielaida, kad visi žmonės lygūs.
Visuomenėje paplitęs skurdas, etninių grupių diskriminacija ar lyčių nelygybė gali būti traktuojama kaip nepakankamas valstybės dėmesys socialinio teisingumo principo įgyvendinimui socialinėje politikoje.
Svarbu, kad socialinio teisingumo vertinimas būtų grindžiamas ne tik objektyviais statistiniais rodikliais, bet ir subjektyvia piliečių nuomone, nes nėra vienos ir absoliučios socialinio teisingumo sampratos.
Socialinis teisingumas švietimo srityje reiškia, kad asmens galimybės dalyvauti švietimo sistemoje priklauso nuo jo individualių gebėjimų, nuopelnų (rezultatų) ir nepriklauso nuo jo ar jo šeimos socialinio, kultūrinio ar ekonominio statuso (pavyzdžiui, lyties, tautybės, gyvenamosios vietos, negalios). Toks socialinis teisingumas užtikrinamas sudarant lygiateises sąlygas dalyvauti švietimo sistemoje pagal įgimtus gebėjimus, motyvaciją, bet nediskriminuojant dėl nuo asmens nepriklausančių savybių.
Sveikatos politikoje socialinio teisingumo principas siejamas su svarbiausių medicininių paslaugų visuotiniu prieinamumu, ypač nepasiturintiems asmenims (šeimoms, vaikams).
tags: #socialinis #teisingumas #socialines #globos #namuose
