Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose.

Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji (t. y. auklėtojai ir tėvai) suprastų ir gebėtų valdyti savo bei kitų emocijas.

Visuomenės raidos dėsningumai lemia, kad reikšmingos žmogiškosios patirtys daro įtaką mūsų veiklai, mąstymui, verčia keisti pažiūras ir perkainoti vertybes. Kaita neišvengiama visose mūsų kultūros srityse, tačiau švietimo sritis ypatingai reikalauja itin glaudaus bendradarbiavimo tarp visų vaiko gerove suinteresuotų pusių ir pastangų kuriant sveiką, kūrybišką, palaikančią ugdymosi aplinką. Pokyčiai reikalauja naujų žinių, požiūrių ir patyrimų. Būtent patyriminė praktika yra efektyviausia priemonė savęs pažinimui ir tobulėjimui. Jei žinosime, kaip tvarkytis su pokyčiais, išvengsime emocinio ir profesinio nuovargio ir nežinomybės dėl ateities.

Iššūkiai auklėtojui

Lietuvos pedagogų sąmoningumas socialinio emocinio ugdymo ir saviugdos tema yra minimalus. Mokymo programos yra gana perkrautos dalykų, keičiasi jų turinys ir temos, todėl nenuostabu, kad mokytojai jaučiasi labai apkrauti ir nesiryžta skirti laiko dar vienam papildomam dalykui. Be to, tikriausiai jokiu kitu atveju mokytojo darbo kokybė nėra tokia svarbi, kaip programose ugdančiose socialines emocines kompetencijas, nes jau pats mokytojo elgesys klasėje yra emocinės kompetencijos arba trūkumo pavyzdys. Ne kiekvieno mokytojo temperamentas tinka tokioms pamokoms vesti, ne kiekvienas gali ir nori kalbėti apie jausmus. Iš pradžių nedaug mokytojų noriai imasi mokytis naujo dalyko, kuris atrodo toks neįprastas, palyginti su kasdieniu darbu.

Kaip pastebi Kunickienė R., Neale S. (2015), nors Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje nėra (veikiau stebima mažėjimo, blogėjimo tendencija). Siekiant išspręsti kilusius sunkumus, mokykla turi veikti kaip sutelkta bendruomenė.

Pažymėtina, kad pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intelekto ugdymui, didinant jų socialines emocines kompetencijas, reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Pačios geriausios socialinio emocinio ugdymo programos vaikams gali būti neefektyvios vien todėl, kad pedagogo asmenybės elgesys ir asmenininės vertybės kontrastuos su programos nuostatomis - jei kalbėdamas apie empatiją, jis pats jos nejaus, jei mokydamas vaikus pagarbos, jiems jos nerodys savo elgesiu. Ne veltui yra sakoma, jog vaikai pirmiausia mokosi iš pavyzdžio. Galime stebėti, kaip skiriasi klasių vaikų elgesys ir tarpusavio santykiai priklausomai nuo mokytojo santykio su jais. To negalime išugdyti teorinėmis žiniomis, reikalinga patyriminė praktika, kurios rezultatu bus žinojimas ir patyrimas, tapęs asmenybės savastimi.

Auklėtojo gero darbo bruožai, kurie lemia jo socialines emocines kompetencijas:

• Patinka mokyti vaikus - tai daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis, nors drauge tai taip pat daug pastangų reikalaujanti bei sekinanti veikla.
• Nulemia pokyčius - leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Mokytojai gali daryti teigiamą įtaką savo mokinių gyvenime.
• Skleidžia pozityvią energiją - stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikę, laimingi ir besišypsantys. Teigiama energija užkrečiama, todėl ja dalinasi su klase.
• Gebėja megzti ir palaikyti asmeninius ryšius - pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį. Taip pat vaikams atskleidžia, kuo domisi patys. Išsiaiškina, kaip vaikams patinka mokytis, stengiasi pažinti savo mokinių tėvus.
• Dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu - dirba tobulėdami patys ir įkvepia kitus. Atiduoda visą save patiems sau, mokiniams, jų tėvams, mokyklai ir kiekvienam jais tikinčiam žmogui.
• Gebėja organizuotai dirbti - paskirsto darbus.
• Neturi išankstinio nusistatymo - mokytojus, kartas nuo karto stebi ir vertina, tiek formaliai, tiek ir neformaliai. Užuot jautęsi įžeisti ar užsigavę, kai kas nors išsako pastabas apie tai, kaip mokote, priimkite konstruktyvią kritiką be išankstinio nusistatymo ir kurkite veiksmų planus.
• Kelia reikalavimus - pats mokytojas elgiasi taip, kaip moko kitus.
• Ieško įkvėpimo ir jį randa - nestokoja kūrybiškumo.
• Nevengia pokyčių - yra lankstūs, nesiskundžia dėl pasikeitimų mokykloje.
• Reflektuoja - siekia tobulėti kaip specialistas, apmąsto, kaip jis dirba mokytojo darbą - kas pavyko, o ką reikėtų kitą kartą pakeisti. Nuolatos reflektuoja, apmąsto, kaip dirba, kaip patys mokosi iš klaidų, silpnybių.

Galimybės vaikui

Socialinis emocinis ugdymas darželyje yra būtinas asmeniniam ir socialiniam žmogaus vystymuisi. Jis padeda vaikams ir suaugusiems ugdyti emocinį intelektą, kuris yra svarbus sėkmingam gyvenimui, bendravimui ir savirealizacijai. Jis ugdo gebėjimą suprasti kitų žmonių jausmus, padeda ugdyti pozityvų požiūrį į save, didina atsparumą stresui.

Emociniai ir socialiniai įgūdžiai tiesiogiai prisideda prie geresnių ugdytinių akademinių pasiekimų, nes lavina dėmesio koncentraciją, kelia motyvaciją ir skatina bendradarbiavimą. Emocinio socialinio saugumo priemonės darželyje yra būtinos siekiant užtikrinti kiekvieno vaiko gerovę ir ugdyti jų emocinius bei socialinius įgūdžius. Šios priemonės padeda vaikams jaustis saugiai, pasitikėti savimi ir kurti pozityvius santykius su kitais.

Ikimokyklinis amžius yra itin svarbus vaiko socialiniam vystymuisi. Šiuo laikotarpiu formuojasi socialinio elgesio pagrindai, vaikas "atranda" žmogiškųjų santykių veiklos įvairovę bei socialinių funkcijų pasaulį. Nuo to, kaip sėkmingai bus ugdomi gyvenimo įgūdžiai pradiniame ugdymo etape, priklauso tolesnis vaiko gyvenimas. Socialinė kompetencija, įgyta vaikystėje, yra susijusi su tuo, kaip žmogus prisitaikys prie aplinkybių vyresniame amžiuje.

Gyvenimo įgūdžiai - tai gebėjimai prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, individo gebėjimas veiksmingai susidoroti su kasdieninio gyvenimo poreikiais ir problemomis. Tai tokie gebėjimai, kurie jauniems žmonėms padeda išlaikyti psichikos sveikatą ir pasitikėjimą savo jėgomis, kai jie susiduria su gyvenimo realijomis. Gyvenimo įgūdžių ugdymas yra laikomas viena veiksmingiausių geros vaikų psichinės sveikatos užtikrinimo ir smurto prevencijos priemonių, mažinanti rizikos veiksnius vaikams. Formuodami gyvenimo įgūdžius, galime padėti vaikams tapti psichologiškai atspariems ir ateityje išvengti daugelio problemų.

Socialiniai emociniai gebėjimai (vadinamasis emocinis intelektas, socialinis intelektas) - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Gyvenimo įgūdžiai veikia vaiko sveikatą: fizinę, protinę, emocinę, socialinę, asmeninę ir dvasinę sveikatą. Socialinė sveikata - susijusi su žmogaus požiūriu į save kaip visuomenės narį. Tai žmogaus sugebėjimas prisitaikyti prie visuomenės ar socialinės grupės, kuriai jis priklauso. Ji atspindi žmogaus santykius su šeima, draugais, bendradarbiais ir kitais žmonėmis. Emocinė sveikata padeda mums suprasti savo jausmus ir išmokti pagrįstai juos reikšti.

D. Goleman (2003) teigimu, šeima yra mūsų pirmoji emocinio gyvenimo mokykla: bendraudami su artimiausiais žmonėmis, mes mokomės suvokti savo pačių jausmus, į juos reaguoti, numatyti, kaip į juos gali reaguoti kiti, taip pat suprasti ir išreikšti savo viltis ir baimes. Iš visų emocinio intelekto įgūdžių gebėjimas sutarti su kitais labiausiai prisideda prie sėkmės ir pasitenkinimo gyvenimu jausmo.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos misija - mokyti vaiką tinkamai reikšti mintis, suvokti savo jausmus ir emocijas, suprasti, kad visos emocijos yra geros, tik jas reikia gebėti tinkamai valdyti. Ugdant vaikų socialinius emocinius gebėjimus suaugusiesiems vertėtų vengti stereotipų, kad berniukams gėda verkti, o mergaitės visada turi būti gražios. Taip gali būti žalojamas vaikų jausmų pasaulis, skatinamas nepasitikėjimas savimi.

Programos ir metodai socialiniam emociniam ugdymui

Darželiuose socialiniam emociniam ugdymui taikomos įvairios programos ir metodai. Viena tokių programų yra ELLA, kurią įgyvendina Klaipėdos lopšelis-darželis „Berželis“. ELLA programos išskirtinumas - aiški struktūra, praktiniai įrankiai ir nuoseklus emocinių įgūdžių stiprinimas ankstyvajame amžiuje. Vaikai mokosi atpažinti ir įvardinti jausmus, suprasti kitų emocijas, tinkamai reaguoti sudėtingose situacijose, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus.

Taip pat naudojami "Kimochi" žaislai - minkštos lėlytės su skirtingais personažais ir jausmų pagalvėlėmis, kurios padeda vaikams suprasti ir valdyti savo emocijas. "Kimochi" programa ugdo penkias socialines ir emocines kompetencijas: savęs pažinimą, savęs valdymą, socialinį pažinimą, santykių kūrimo įgūdžius, atsakingų sprendimų priėmimą.

Programa „Zipio draugai“ moko darželinukus kalbėti apie jausmus ir įveikti kasdienius emocinius sunkumus: atstūmimą, vienatvę, patyčias ar priekabiavimą, sunkius pokyčius. Ji padeda suvokti ir skatina kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su tais jausmais susitvarkyti. Programa moko vaikus empatijos, susirasti draugų, kreiptis paramos ir ją priimti bei padėti aplinkiniams.

Žaidimas yra pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaiko veikla, natūraliai sukurianti bendravimo ir bendradarbiavimo situacijas. Ypač svarbūs vaidmeniniai žaidimai, tokie kaip "Poliklinika", "Šeima", "Ligoninė", "Parduotuvė", "Biblioteka" ir kiti. Geriausias gyvenimo įgūdžių ugdymas - tai praktinė veikla, vykdoma nepastebimai, nuoširdžiai ir natūraliai bendraujant su vaiku jo kasdieninėje veikloje.

Klaipėdos lopšelis-darželis „Berželis“ siekia stiprinti vaikų emocinį ir socialinį saugumą, pritaikydamas įvairias priemones, kurios skatina gerą savijautą ir emocinę gerovę. Socialiniai įgūdžiai ugdomi organizuojant reguliarius užsiėmimus, skirtus mokyti vaikus bendravimo, empatijos, konfliktų sprendimo ir emocijų atpažinimo. Taip pat vykdomos įvairios žaidimų ir veiklų formos, skatinančios bendradarbiavimą bei komandinį darbą. Vaikai skatinami konfliktines situacijas tarp bendraamžių spręsti taikiai, o svarbiausia gebėti pasakyti - „atsiprašau”.

Vaikų emocinei gerovei užtikrinti grupėse įrengtos poilsio erdvės, kurios suteikia galimybę kiekvienam vaikui pabūti vienam ar užsiimti individualia veikla. Įstaigos bendrose erdvėse (koridoriuose) yra įrengtos nusiraminimo erdvės, kuriose vaikai gali nusiraminti, atsipalaiduoti, pažaisti ar paskaityti knygutę. Grupėse organizuojami reguliarūs pokalbiai apie vaikų savijautą. Ugdytiniai skatinami atpažinti ir įvardinti savo jausmus, emocijas naudojant emocijų knygeles, korteles. Vaikai skatinami drąsiai pasakoti apie savo jausmus, kas jiems patinka arba nepatinka. Mokytojai atsižvelgia į kiekvieno vaiko poreikius ir stengiasi pastebėti, jei kažkam reikia papildomo palaikymo, paskatinimo, padrąsinimo, pagyrimo, nuraminimo.

Vaikų nuomonė išklausoma ir per kūrybines veiklas. Aptariami vaikų kūrybiniai darbai (piešiniai, darbeliai), išsakant savo nuomonę apie savo ir kitų darbus, kokie jausmai kyla žiūrint draugų darbelius. Vaikai įtraukiami kuriant grupės taisykles, kad jie jaustųsi atsakingi už savo elgesį ir aplinką.

Klaipėdos lopšelio-darželio „Berželis“ bendruomenė kasmet mini tradicija tapusias įvairias iniciatyvas, kurios skatina vaikų supratimą apie žmonių įvairovę, pagarbą šalia esantiems. Kasmet minima „Tolerancijos diena”, „Dauno sindromo diena”, „Autizmo supratimo diena”. Emocinis saugumas vaikystėje suteikia vaikui galimybę išmokti atpažinti ir valdyti savo emocijas, stiprinant psichologinį atsparumą.

VšĮ Kretingos psichikos centro direktorė Inna Viršilienė skaitė pranešimą „Emocinis intelektas ir jo lavinimas“. Lektorė aptarė, kas yra emocinis intelektas, kodėl jį labai svarbu lavinti nuo mažens: „Vaikai turėtų būti skatinami pažinti save bei sąmoningai atskirti ir gebėti išgyventi pačias įvairiausias emocines būsenas. Per savęs pažinimą ugdomi jų pasitikėjimas savimi, geranoriškumas ir atjauta aplinkiniams, socialinio sąmoningumo, atsakingumo ir kokybiško bendravimo įgūdžiai.“ Taip pat akcentavo, jog tyrimais įrodyta, kad emocinis intelektas, emocijų suvokimas, jų valdymas, gebėjimas priimti ir išgyventi įvairias emocijas, yra daug svarbesnis už mokslumą. Žmogus, kuris turės aukštą emocinį intelektą, daug geriau gyvenime gebės pasinaudoti ir mokslinėmis žiniomis.

Kretingos rajono Švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva aptarė vaikų emocinį intelektą medijų eroje. Jos teigimu, šiuolaikinius vaikus drąsiai galime vadinti technologijų ir „google“ vaikais, kurie jau nuo mažens yra puikiai įvaldę išmaniąsias technologijas, bet stokoja socialinių ir emocinių įgūdžių: „Šiandienos vaikai pasižymi didesniais intelektiniais gebėjimais, yra komunikabilūs, trokšta būti lyderiai, bet nepriima kritikos, mieliau veikia individualiai, sunkiai sukaupia dėmesį, geba ir nori dirbti kelis darbus vienu metu, tampa vis agresyvesni, išgyvena dažną nuotaikų kaitą, yra nerimastingesni, stokoja empatijos, netgi vėliau subręsta.“

Psichologė pastebėjo, kad socialinės emocinės problemos kyla dėl lygiaverčių vaikų ir tėvų santykių šeimoje: vaikas nebejaučia, kad tėvai jam autoritetas: „Šiandien tėvai nori būti draugai savo vaikams, besąlygiškai stengiasi užauginti laimingą vaiką, viską duoti, ko tik jis nori, laiko stoką kompensuoti dovanomis… Tėvai turi būti draugiški, empatiški vaikams, bet svarbiausia turi ugdyti jų atsakomybę.

Mokytoja pasidalino gerąja darbo patirtimi, kaip ugdo savo ikimokyklinio ugdymo grupės vaikų gebėjimus pažinti emocijas, jas įvardinti ir suprasti, kokias naudoja priemones, kokius metodus taiko. Pažymėjo, kad labai svarbu išsiaiškinti kiekvieno vaiko individualius poreikius, nuo kurių ir priklauso sėkmingas emocinis ugdymas. „Džiugu, kad atsiranda vis daugiau programų, kurios ugdo vaiko socialinį emocinį intelektą, tačiau manau, kad prie kiekvieno vaiko reikia prieiti individualiai. Nėra universalių programų, tinkančių visiems grupės vaikais vienodai, todėl į kiekvieno vaiko širdelę būtina ieškoti individualaus kelio. O tai jau yra kiekvienam mokytojui nelengvas iššūkis.“

Taip pat mūsų darželis kaip asocijuoti partneriai prisijungė prie tarptautinio projekto ,,Socioemocinių gebėjimų lavinimas pradinio ugdymo klasėse“ (orig. Socio-emotional Capacity Building in Primary Education“ (PSsmile)). Šis projektas truks 3 metus.

Socialinio-emocinio ugdymo programa darželyje organizuojama kaip procesas, apimantis savimonės, savitvardos, socialinio sąmoningumo, tarpusavio santykių, atsakingų sprendimų priėmimo gebėjimų ir įgūdžių ugdymą, į šį procesą įtraukiantį tėvus ir bendruomenę. Socialinės ir emocinės programos tikslas - telkti darželio bendruomenę ugdant vaikų socialinius emocinius gebėjimus, stiprinant jų psichinę sveikatą.

Programos tikslai ir uždaviniai:

1. Plėtoti ugdytinių savimonės ir savitvardos įgūdžius.
2. Mokyti kurti ir palaikyti santykius remiantis socialiniu sąmoningumu ir tarpasmeninio bendravimo gebėjimais.
3. Ugdyti sprendimų priėmimo gebėjimus ir atsakingą elgesį asmeninėse, darželio ir bendruomenės situacijose.

Autorių atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bendras emocinis intelektas (EQ), adaptyvumas, tarpasmeninių santykių ir asmens vidiniai gebėjimai yra teigiamai statistiškai reikšmingai susiję su geresniais mokymosi laimėjimais. Geriau besimokantys paaugliai dažniau jaučiasi laimingi, jie efektyviau prisitaiko prie pokyčių, geriau susitvarko su kasdien iškylančiomis problemomis, jų geresni tarpasmeniniai santykiai. Autorių teigimu, sėkmę mokykloje lemia ne tiek vaiko žinios ar ankstyvi skaitymo įgūdžiai, kiek emociniai ir socialiniai įgūdžiai: pasitikėjimas savimi, domėjimasis aplinka, žinojimas, kokio elgesio iš tavęs laukia kiti ir kaip susivaldyti, kai nori pasielgti netinkamai, gebėjimas išlaukti, laikytis nurodymų, kreiptis į mokytojus pagalbos, mokėti išreikšti poreikius ir sutarti su kitais vaikais.

tags: #socialinis #emocinis #ugdymas #darzelyje #issukiai #aukletojui

• Edukacinė veikla Tirkiliškių mokykloje-darželyje
• Kaip gydyti sinusitą laukiantis
• Pasiruošimas anties kiaušinio kepimui
• Pirantelis vaikams
• Atostogos gimdant