Šiais laikais Švedijos dienos priežiūros centruose vaikai taip pat migdomi lauke. Per pietus šalia tokių centrų išrikiuojamos vežimėlių eilės. Mažyliai stebimi elektroniniu būdu. Netoli Stokholmo esančiame vaikų darželyje vaikai pokaičio migdomi lauke iki trejų metų. „Kai temperatūra nukrenta iki -15 laipsnių, visuomet vežimėlius apdengiame apklotais, - teigia darželio direktorė Brittmarie Carlzon. - Svarbi ne vien temperatūra. Kartais būna -15 laipsnių, bet dėl vėjo atrodo lyg būtų -20“. Viena šio vaikų darželio grupė visą laiką būna lauke - nuo 9 iki 15 valandos. Ir taip kiekvieną dieną. Gryname ore jie daro viską, ką kiti vaikai daro darželio viduje. Į vidų jie ateina tik pavalgyti ir tuomet, kai lauke neįprastai šalta.
Vaikai migdomi lauke todėl, kad būdami gryname ore - vasarą ar šaltą žiemą - jie rečiau persišaldo ir serga. Be to, lauke vaikai miega geriau ir ilgiau. Tai įrodyta netgi moksliniais tyrimais. Jeigu viduje mažyliai miega nuo valandos iki dviejų, tai lauke - nuo pusantros iki trijų valandų. Specialistai mano, kad tai gali lemti vaiko judesių suvaržymas miego metu, mat dėl šalto oro mažylį galima suvystyti nebijant, kad jis perkais.
Tyrimais nustatyta, kad geriausia lauke miegoti esant -5 laipsniams, tačiau yra tėvų, kurie savo atžalas pokaičio migdo lauke net spaudžiant -30 laipsnių šaltukui. Ekspertai įspėja, kad nors oras šaltas, vaikui turi būti pakankamai šilta. Labai svarbu, kad vaikai būtų aprengti vilnoniais drabužiais ir turėtų šiltą miegmaišį. Ne veltui Švedijoje labai populiarus posakis - „Nėra blogo oro, yra tik blogi drabužiai“. O kitas posakis, kuris reziumuoja švedų nuomonę apie vaikų miegą šaltame ore, byloja - „Gurkšnis gryno oro dar niekam nepakenkė“. Šią žiemą dienos metu Stokholme oro temperatūra beveik visada buvo -5 laipsniai Celsijaus, tačiau vis tiek visur buvo galima matyti tėvų su vežimėliais į lauką išvežtus miegančius vaikus. Išėję pavaikštinėti po miestą pamatysite palei kavines išrikiuotus vežimėlius, o kol juose miega mažieji, tėvai ramiai viduje gurkšnoja savo latė. Jeigu užsukote pas draugus ir jūsų atžalai atėjo metas nusnūsti, jums greičiausiai pasiūlys pamigdyti vaiką ne kambaryje, o balkone ar šalia namo esančiame sode.
„Manau, kad jiems pravartu būti gryname ore kaip įmanoma ilgiau, - sako trijų vaikų mama Lisa Mardon iš Stokholmo. - Ypač žiemą, kai aplinkui siautėja tiek daug ligų... Tokie vaikai atrodo sveikesni“. Jos vaikai miega lauke nuo pat gimimo. Jauniausias Alfredas dabar dvejų ir mama kartą per dieną guldo jį į vežimėlį ir išstumia miegoti į lauką. Vaikas ten miega apie pusantros valandos. Kai buvo mažesnis, Alfredas lauke miegodavo dukart per dieną. Ir tai tikrai nėra šių laikų mada. L. Mardon mama, 61 metų Gunilla, tvirtina tą patį dariusi ir augindama Lisą: „Taip, mes irgi taip darydavome. Buvo svarbu, kad ji gautų gryno oro ir liktų sveika“. Ir Lisos tėvas Peteris vaikystėje mamos buvo migdomas lauke. Tuomet ėjo šeštas dešimtmetis. Mama įvarydavo vežimėlį į vidų tik tuomet, kai temperatūra nukrisdavo žemiau -10 laipsnių.
Kada ir kiek laiko būti lauke?
Grynas oras - būtina sąlyga imunitetui stiprinti. Dažnas mažylis, vos tik paguldytas į vežimėlį, akimirksniu „lūžta“, tad tėvai neturi kito pasirinkimo, kaip tik atžalą migdyti lauke. Buvimas lauke - vienas geriausių sprendimų, jei vaikas, vaikštinėdamas iš kampo į kampą, niekaip neranda, kuo užsiimti. Akivaizdu, laukas - universalus „receptas“ įvairiose situacijose. Tiesa, atėjus šaltajam metų laikui ir temperatūrai gerokai nukritus, buvimo lauke klausimas, ypač „pirmakartėms“ mamoms, tampa tikru galvos skausmu. Kiek laiko būti lauke? O gal geriau iš viso apsieiti be jo? Kaip suprasti, jog vaikui šalta? Kokie batai vaikams - tinkamiausias pasirinkimas žiemą?
Ne kiekvienuose namuose pamatysime ant lango pritvirtintą termometrą. Bet sužinoti, kokia šiuo metu yra oro temperatūra, labai paprasta: tereikia išmaniojo įrenginio ir interneto. Tiesa, sprendžiant dėl vaiko vedimo į lauką, reikia vadovautis ne faktine oro temperatūra, bet jutimine. Pastarąją lemia vėjo stiprumas ir kryptis. Pavyzdžiui, termometras gali rodyti -17 °C, tačiau net ir nestipraus vėjo gūsiai šią temperatūrą „atšaldo“ iki -21 °C. Nepasitikite savo pojūčiais, vertindami oro temperatūrą? Įprastai internetinėse svetainėse, greta faktinės, nurodoma ir jutiminė temperatūra.
Viskas priklauso nuo to, kokio amžiaus yra vaikas, kaip jis aprengtas ir ką veikia lauke. Greičiausiai sušąla patys mažiausi, dar pasyviai vežimėlyje gulintys vaikai. Net jei Jums, greitu žingsniu stumdant vežimėlį, ir nėra šalta, nepamirškite karts nuo karto patikrinti, kaip jaučiasi mažylis. Palieskite nosį, ausis, pirštukus: jei jie vėsoki, metas grįžti namo. Pabalęs veidukas - taip pat atšalimą reiškiantis signalas. Kad yra per šalta, vaikas gali signalizuoti pats, pavyzdžiui, pradėdamas verkti ar blaškytis per miegus. Žinoma, tokiame amžiuje dirglumo priežasčių gali būti begalė, bet, kaip sakoma, atsarga gėdos nedaro.
Vyresni, vaikščiojantys, o neretai - strimagalviais lekiantys vaikai, dėl fiziškai aktyvios veiklos, pakankamai sušyla, tad besižnaibantis šaltukas (aišku, tėveliams pasirūpinus tinkama apranga) yra mažiau pavojingas ir lauke galima drąsiai praleisti daugiau laiko. Tiesa, net jei vaikas pakankamai sąmoningas, jog pasakytų, šalta jam ar ne, aklai tuo pasitikėti nederėtų. Nušalti kojytes ir pirštukus galima net fiziškai to nejuntant. Galiausiai, kai lauke taip smagu šėlioti, negi imsi ir prisipažinsi, jog šalta? Taigi, konkretaus atsakymo, kiek laiko vaikas gali būti lauke šaltą žiemos dieną, nėra.
Nors itin daug tėvų dėmesio ir rūpesčio sulaukia patys mažiausi, dar vežimėlyje gulintys kūdikiai, visiškai priklausomi nuo mūsų, posakis, jog maži vaikai - mažos bėdos - ne iš piršto laužtas. Jei sprendimą, ar kūdikį vežti žiemą į lauką, ar visgi šalčiausias dienas leisti namuose, priimame mes, tai, atžaloms augant, turime atsižvelgti ir į jų nuomonę. Tad, jei vaikas pareiškė, jog nori eiti į lauką, o oras, vertinant sveiku protu, neprimena arktinio šalčio, drąsiai leiskite jam mėgautis žiemos malonumais.
Kaip rengti vaiką žiemą?
Žiemą tiek suaugusiems, tiek vaikams rekomenduojama rengtis sluoksniais. Tikriausiai girdėjote taisyklę, jog vaikus reikėtų aprengti vienu sluoksniu daugiau, nei rengiatės Jūs patys? Ir, žinoma, tinkama, reikiamo dydžio žieminė avalynė vaikams. Juk kojos turi tiesioginį kontaktą su įšalusia žeme, sniego pusnimis, o neretai - ir balomis.
Jei, atsižvelgiant į oro sąlygas, viduriniojo rūbų sluoksnių skaičių galima kaitalioti, taip garantuojant komfortišką temperatūrą, žieminiai batai vaikams - opesnė tema. Neretai investuojama tik į vieną kokybišką porą, tad vaikų batai turi būti tinkami permainingiems žiemos orams. Juk vaikai, kad ir kaip suaugusiems norėtųsi, nevaikštinėja ramiai šaligatviais, vengdami balų. Veikiau priešingai: kai aplinkui kalnai sniego, o, šiam ištirpus, atsiranda didžiulės balos, kojos tarytum savaime nuneša link jų! Žinoma, turėtumėte atžalai paaiškinti, kad braidymas balose šaltuoju metų laiku nėra pati geriausia pramoga. Net ir efektyviu atsparumu drėgmei pasižyminti žieminė avalynė - tai ne guminiai batai vaikams, kurie visiškai nepraleidžia drėgmės.
Pavyzdžiui, tarp pirkėjų populiarūs „Crocs Classic Neo Puff Boot Kid's“ auliniai batai vaikams - puikus pasirinkimas šaltajam sezonui. Rinkdamiesi vaikišką žieminę avalynę, pirmenybę teikite aukštesniam aului. Žinoma, negalima pamiršti ir žieminių batų pašiltinimo. Juk tai - viena pagrindinių ypatybių, atskirianti šaltojo sezono avalynę, nuo tinkamos dėvėti kitais metų laikais. Avalynės gamintojai, pateikdami savo produktų aprašymus, neretai nurodo, iki kokios temperatūros rekomenduojama dėvėti vieno ar kito modelio žieminius batus. Žinoma, atkreipkite į tai dėmesį, tačiau visada vadovaukitės individualiu vaiko temperatūros vertimu.
Tinkamas avalynės dydis - veiksnys, lemiantis ne tik patogumą vaikščiojant, bet ir komfortišką šilumą. Jei kojos pirštai remiasi į batą, esant žemai oro temperatūrai, jie sušals. Sprendžiant, kuris žieminių vaikiškų batų dydis yra tinkamas, reikėtų išmatuoti pėdos, apmautos storesnėmis kojinėmis, kurias vaikas mūvės, ilgį. Šioje situacijoje rekomenduojame aklai nesivadovauti posakiu, jog roges reikia ruošti vasarą. Juk sudėtinga numatyti, kiek centimetrų vaiko pėda padidės per kelis mėnesius.
Pirmą kartą išėjus su naujagimiui į lauką, rekomenduojama jame pabūti pusvalandį, vėliau pasivaikščiojimus galima ilginti. Šaltuoju metų laiku su kūdikiu lauke praleidžiame mažiau laiko, negu, pavyzdžiui, vasarą. Kai šilta, patogu mamos pieną valgantį kūdikį pažindinti kad ir gryname ore, pavyzdžiui, parke ant suoliuko. Šaltuoju metų laiku į lauką su naujagimiu galima eiti tada, jei lauke temperatūra ne žemesnė kaip 10 -12 laipsnių šalčio. Taip pat labai svarbu ne tik tai, kiek laipsnių rodo termometras, bet ir koks lauke drėgnumas, ar stiprus vėjas. Įvertinus šias aplinkybes tėvai turi pasirinkti tinkamą pasivaikščiojimo s naujagimiu trukmę.
Kūdikiai ir suaugusieji negali išbūti savaitėmis ar mėnesiais neišėję į gryną orą. Kuo oras vėsesnis, kuo didesnis vėjas, tuo trumpiau tiek suaugusieji, tiek vaikai išbūna gryname ore. Jokių žiemos malonumų nėra, kai pučia žvarbus vėjas ar siaučia pūga. Ar teisingai daro tos mamos, kurios žiemos metu migdo kūdikius balkone vežimėlyje?
Įstiklintas balkonas, veranda yra vėjo neužpučiamos vietos, jei nebus atlapoti jų langai. Čia patogu migdyti kūdikį, kuris pamažu pratinamas prie žemesnės temperatūros, nes išvengiama vėjo. Vėjas mažina aplinkos temperatūrą, sukelia pavojų nušalti atviras odos vietas. Kiekvienai mamai dera prisiminti, kad kol kūdikiui nesukanka 1 mėnuo, jis jokiame balkone, jokiame vežimėlyje nemigdomas. Kūdikiai iki 3 mėnesių amžiaus balkone gali būti migdomi tik tuomet, kai yra plius 3-5°C. Tokio mažylio migdymo balkone trukmė kasdien ilginama po 15 min. iki 2-2,5 valandų. Tik antrojo gyvenimo pusmečio kūdikiams gali būti leista šaltajam metų periodui skirtame vežimėlyje pamiegoti 1-2 val,. kai vėjas nepučia ir balkone oro temperatūra minus 1-3°C.
Pastebėta, kad lauke, ypač šaltu oru, vaikas miega geriau negu kambario temperatūroje. Minusinėje temperatūroje vaikas gali miegoti nepabusdamas keletą valandų. Net tuomet, kai oro temperatūra yra iki minus 5-6°C ir nepučia vėjas, nerekomenduotina su 6-24 mėn. vaiku važiuoti toliau kaip kelis šimtus metrų nuo namų. Reikėtų nuolat atidžiai stebėti jo skruostukų odos būklę - ar ji šilta. Maži vaikai greičiau nei vyresni praranda šilumą ir dėl to dažniau nušąla. Be to, jie dar nemoka pasakyti, ką jaučia, ir pritrūksta nuovokos atsiradus nemaloniems jutimams. Vaikai iki 3-3,5 metų nesugeba pasakyti, kad šalta.
Su 6-24 mėn. Jeigu miegančiam lauke kūdikiui pradeda šalti galūnės arba veidelis, ar jis tai parodo? Jei miegančio lauke vaiko rankos šaltos, veiduko oda pablyškusi ar su rausvomis dėmėmis - nepriklausomai nuo mažylio amžiaus ir lauko oro temperatūros nedelsiant reikia važiuoti į namus. Ar reikia žiemą kūdikį grūdinti, kasdien bet kokiu oru išvežant vežimėliu į lauką? Išvežimas į lauką bet kokiu oru nėra grūdinimas, todėl neįmanoma kalbėti apie naudą - jos nėra.
Oras, įkvepiamas per nosį, sušyla. Įkvėpiamo oro nesušildo jokie čiulptukai, šalikų užrišimai, apykaklių „užstatymai“ ir panašūs suaugusiųjų nusiraminimui sugalvoti žaidimai. Kokį poveikį mažyliui turi apsauginiai tepalai nuo šalčio? Kremai nuo šalčio nesaugo, nes juose yra atitinkamas procentas drėgmės. Jie ypač tinka, kai oda sausa. Tepti priemonę reikėtų plonu sluoksniu, lengvais sukamaisiais judesiai, netrinant ir nespaudžiant odos. Ryški saulė bet kuriuo metų laiku nėra naudinga kūdikio akims. Nušalusi oda kartais tampa rusvoka, su raudonomis dėmėmis. Paraudimu oda ginasi nuo šalčio - plečiasi poodžio smulkiosios kraujagyslės, todėl ji parausta. Vėliau ji pabąla, lieka rusvokos, raudonos dėmės. Taigi su bet kurio amžiaus vaiku būnant lauke nedera laukti, kol jo paraudusi oda pabals arba taps marga, t.y.
Kiek laiko kūdikiai gali būti lauke prie įvairaus „minuso“ - prie minus 5, minus 15, minus 20? Kiekvienai mamai, močiutei yra aišku, kad kūdikio buvimas lauke priklauso nuo jo aprangos. Kol kas nėra sukurtos kompiuterinės programos, kaip aprengti konkretų kūdikį ar mažą vaiką, priklausomai nuo jo kūno paviršiaus (kvadratiniais centimetrais matuojamo - kuo mažesnis kūdikis, vaikas - tuo jo kūno paviršiaus plotas lyginant su suaugusio kūno paviršiumi sąlyginai yra didesnis ir greičiau atvėsta).
Ar vežimėlyje šalčiau nei einant? Kai lauko temperatūra 0°C ar iki -5-7°C, nors ir nevėjuota, šilčiau apdenkite mažylio nugarą, sėdmenis (į roges ar vežimėlį įklokite šiltą vilnonę antklodę). Vėjas sustiprina šaltį. Kai už lango esantis termometras rodo 0°C, ir lauke stiprus vėjas (apie 14-18 m/s), pasivaikščioti su kūdikiu ir priešmokyklinio amžiaus vaiku neikite, nes tokio stiprumo vėjas veikia kaip 15-20°C laipsnių šaltis be vėjo. Dėl to šalčio alergija dar vadinama šalčio dilgėline. Gali išberti ne tik atviras kūno vietas - dilgėlinės pūkšlių gali atsirasti ir ant viso kūno. Vieniems žmonėms, alergiškiems šalčiui, gali būti tik dilgėlinė, o kitiems ligos eiga sunkesnė - kartu su pūkšlėmis atsiranda patinimų, pvz., gali patinti liežuvis, gerklos (atsiras balso prikimimas, daugiau ar mažiau išreikštas dusulys - tai rodo, kad ligonio būklė yra sunki). Šalčio alergiją galima įtarti ir tada, kai vaikas sunegaluoja pavalgęs kokio nors šalto maisto. Pavyzdžiui, pavalgęs ledų vaikas skundžiasi, kad jam skauda pilvą, bloga. Šalčio alergija gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku (ne tik žiemą), kai tik organizmą, jautrų šalčiui, paveikia šaltis. Net ir vasarą maudantis šaltame vandenyje vaiką gali ištikti priepuolis. Šalčio alergija nėra dažna.
Žiemą, net esant -5°C temperatūrai ir pučiant vėjui galimi veido nušalimai. Nušalusi oda pabąla, vėliau šilumoje parausta ir patinsta, tampa skausminga. Nušalusias vietas skauda. Maži vaikai nužvarbsta arba apšąla nosytes, skruostus, kai užsižaidžia kieme. Jeigu vaikas lauke pradėjo drebėti, leiskite tai daryti.
Skandinaviška patirtis: miegas lauke
Ar tai tiesa ir kaip viskas vyksta, sutiko papasakoti dvi Švedijoje gyvenančios lietuvės Simona ir Laura. Jos ir pačios turi vaikų - ir su vaikų miegu lauke tikrai turėjo nemažai reikalų. Laura Švedijoje praleido pusę savo gyvenimo, na, o kita pusė prabėgo Lietuvoje. Beveik 20 metų gyvenanti šiaurietiškoje kultūroje, moteris pastebi, kad europiečiai iš tiesų stebisi, jog skandinavų vaikai per šalčius miega lauke. „Na, o skandinavai stebisi, kodėl europiečius tai stebina”, - juokiasi ji. Anot moters, skandinavams tai įrašyta jų šiaurietiškame DNR ir yra savaime suprantamas dalykas.
Kita Švedijoje gyvenanti ir vaikus auginanti lietuvė, Simona, atkreipia dėmesį, kad žiemos šalčiai - labai reliatyvus dalykas. „Jeigu gyveni Švedijos šiaurėje, tada turi tikrą žiemą, šalčius, o Švedijos pietuose žiema yra gan šilta, tai jūrinio klimato pasekmė. Visgi, Švedijoje žmonės praleidžia tikrai nemažai laiko lauke, nesvarbu, koks oras. Laiko leidimas gamtoje yra vienas kertinių Švedijos visuomenės principų, kuris yra skiepijamas ir vaikams”, - apie laiką lauke antrina moteris.
„Yra labai daug informacijos apie vaikų migdymą lauke: kokius rūbus parinkti, kuo užkloti, kiek laiko galima miegoti tokiomis sąlygomis, nuo kokio amžiaus vaikai gali būti taip migdomi. Šaltis ar sniegas jų negąsdina, svarbiausia, kad oras, kai yra šalta, nebūtų labai drėgnas”, - apie šį kultūrinį įprotį Delfi skaitytojus supažindina Laura. Švedai, kaip pasakoja moteris, tokioje praktikoje mato vien pliusus: vaikai atsparesni kvėpavimo takų ligoms, turi geresnį apetitą, miego kokybė lauke geresnė, jie pabūna gryname ore.
„Buvimas gryname ore yra skiepijamas nuo mažų dienų. Jie mėgsta būti gamtoje, eiti pasivaikščioti viena ar grupelėmis. Todėl žiemą ar vasarą, jei tik oro sąlygos leidžia, vaikas į vežimą - ir eini. Kol mama ar tėtis vaikšto, vaikas spėja pamiegoti. Lietuvoje įprasta žieminius lauko ar nuo lietaus apsaugančius rūbus turėti tik vaikams, čia juos turi ir suaugę, taigi, prastas oras jų negąsdina. Lietpalčiai, slidinėjimo kelnės - ir tas šaltis bei lietus nebaisūs”, - šypsosi Laura. Jai antrina ir Simona: „Buvimas gamtoje, lauke yra vienas pagrindinių Švedijos visuomenės principų - ar tai būtų pensininkai, kurie padaro 10 000 žingsnių per dieną su savo šiaurinėmis lazdomis, ar mamos su vežimais, išėjusios pasivaikščioti, ar šeimos, kepančios dešreles gamtoje, paėjėjusios 5 km iki gražios vietos miške, prie ežero, su laužaviete. Nesvarbu, koks oras, lauke visada bus žmonių su atitinkama apranga. Tokiu pačiu principu yra auginami ir vaikai - nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga. Be abejo, taip pat yra kalbama apie geresnę miego kokybę ir geresnį poilsį, kada vaikai miega lauke. Turiu paminėti, kad kai mūsų sūnus pradėjo eiti į darželį prieš porą mėnesių. Mes, tėvai, tiesiog buvome informuoti, kad vaikai miega lauke, ir tai buvo savaime suprantamas dalykas.”
Paklausta, ar šiauriečiai tėvai iš tiesų palieka vežimuose miegančius vaikus prie kavinių, o patys nueina gerti kavos, Laura pasakoja, kad taip būna, tačiau viskas - proto ribose. „Jei tai rami, saugi vieta ir tu visą laiką gali stebėti savo vaiką, tai viskas gerai. Niekas nepalikinėja vežimėlių su vaikais bet kur. Dabar Švedijoje ne visur dviratį saugu net prikabintą palikti, tai ką kalbėti apie vaiką”, - savo matoma šalies realybe dalinasi lietuvė. Tuo metu Simona sako pati taip nedaranti, tačiau iš socialinės erdvės galinti pastebėti, kad toks įprotis iš tiesų egzistuoja ir visai nėra keistas, neįprastas. Ji patikina, kad taip neretai elgiamasi ir Danijoje.
Dar vienas skirtumas - tai, kad daug darželių siūlo vaikus pietų miego metu migdyti būtent lauke. Kaip alternatyvą, kaip pasakoja Laura, jie siūlo miegojimą viduje, ant čiužinių, jei oro sąlygos iš tiesų labai prastos.
„Mano abu vaikai lankė darželį, kur žiemą-vasarą miegojo lauke vežimuose. Apie tai, kad yra tokie darželiai, sužinojau tik vaikui pradėjus tokį lankyti. Anksčiau nebuvo reikalo domėtis, kur vaikai migdomi. Buvo lengvas šokas, kai aprodė, kur vaikai miega pietų miegelio. Beje, daug švedų ieško būtent tokio darželio, kur vaikai miegotų lauke. Tokie sunkūs ir gigantiški vežimai sustatomi po stogu prie langų, taip auklytės stebi, ar jie neprabudo, ar neverkia. Mažieji iki 3 metų turi turėti savo miegojimo krepšelį su vilnonėmis kojinėmis, pirštinėmis, kepure. Gali būti vilnonis megztinis ir kelnės, kažkokie šiltesni rūbai, mylimas žaislas. Iš pradžių gal ir gąsdino, buvo neįprasta - o kas, jei nepastebės, kad prabudo, atsiklojo ar dar kažkas”, - prisiminė moteris.
Simona: „Mūsų šeimoje mes labai dažnai migdėme sūnų vežime, eidami pasivaikščioti. Taip naudos gavo visi šeimos nariai - galėjome praleisti laiko gryname ore, pasivaikščioti, o kartu ir pamiegoti. Tai buvo itin svarbu pirmaisiais sūnaus mėnesiais tiek mano psichologinei ir fizinei sveikatai, tiek sūnaus miegui.”
Apibendrinant, pasivaikščiojimai gryname ore naudingi tiek kūdikiams, tiek vyresniems vaikams, tačiau svarbu atsižvelgti į oro sąlygas, tinkamą aprangą ir vaiko amžių. Stebėkite savo vaiko būklę ir pasirūpinkite, kad jis jaustųsi patogiai.
Svarbu! Šiame straipsnyje pateikta informacija yra tik rekomendacinio pobūdžio. Visada pasitarkite su savo gydytoju ar pediatru dėl individualių rekomendacijų, atsižvelgiant į jūsų vaiko sveikatos būklę.
Rekomenduojama pasižvalgyti: Pirmą kartą su naujagimiu išeisite į lauką keliaudama namo iš gimdymo namų. Jei vaikas gimė žiemą, jo pažintis su grynu oru prasidės net ir žvarbiausią dieną. Todėl būtina pasirūpinti šiltais drabužiais mažyliui - pagal temperatūrą lauke.
Pasivažinėjimas mašinoje ne tas pats. Socialiniuose tinkluose viena žinoma mama pasidalijo žinute, kad esant tokiam šalčiui su naujagimiu renkasi pasivažinėjimą automobiliu vietoje buvimo lauke. „Pirma, norėčiau priminti, kad automobilinė kėdutė yra tinkama kelionei, kai reikia važiuoti, bet tikrai ne ta vieta, kur vaikui verta būti ilgiau nei būtina. Ne...
Net ir mažiausiam vaikui pabūti lauke naudinga bet kuriuo metų laiku. Juk lauke jis kvėpuoja grynu oru, kuriame mažiau virusų ir bakterijų nei prastai vėdinamose patalpose. Grynas oras padeda stiprinti imunitetą, gerina miegą ir apetitą. Pirmą kartą su naujagimiu išeisite į lauką keliaudama namo iš gimdymo namų. Jei kūdikis gimė žiemą, jo pažintis su grynu oru prasidės net ir žvarbiausią dieną. Tuomet neatsižvelgsime į oro temperatūrą: juk bet kokiu oru reikia kažkaip grįžti namo iš ligoninės. Todėl būtina pasirūpinti šiltais drabužiais mažyliui - pagal temperatūrą lauke. Pravartu iš anksto paruošti drabužėlius naujagimiui, kurie tiktų, jei vežant jį namo už lango temperatūra gerokai nukris. Pirmiausia rengiame marškinėliais ir šliaužtinuku, po kuriuo, žinoma, apmautos sauskelnės. Antram sluoksniui tiks šiltas kombinezonas su pirštinėmis ir uždengtomis kojytėmis. Reikės plonos kepurėlės, ant kurios uždėsime kitą - šiltesnę. Taip aprengtą kūdikį paguldykite į šiltą žieminį vokelį. Praktiškas viršutinis drabužis naujagimiui - vokelis-kombinezonas, t. y. Sveiką naujagimį, grįžus iš gimdymo namų, gydytojai pataria į lauką išvežti jau kitą dieną. Tačiau žiemą turite atsižvelgti į orą. Kūdikį iki 6 mėnesių galite pavežioti lauke, kai temperatūra ne žemesnė kaip minus 5 laipsniai, nėra itin drėgna, nepučia stiprus vėjas. Su 6-12 mėnesių kūdikiu galite eiti į lauką, kai šaltis ne didesnis kaip 10 laipsnių. Pirmasis išėjimas į lauką gali trukti 5 minutes, kitą dieną galima pabūti 10 min. Atidžiai stebėkite vaiko būklę. Jei viskas gerai, trečią dieną buvimo lauke laiką galite pailginti dar penkiomis minutėmis. O po savaitės lauke praleisti galėsite valandą. Įpratęs prie pasivaikščiojimų kūdikis gali išbūti lauke iki dviejų valandų. Kitaip reikės elgtis, jeigu vaikelis gimė neišnešiotas arba mažo svorio. Kūdikį renkite keliais sluoksniais. Pirmam jų tinka medvilninis arba vilnonis siaustinukas, po to aprengiate šliaužtinuką, o esant šaltesniam orui dar reikės megztinio. Viršutiniam sluoksniui tinka vėjui atsparus kombinezonas su pirštinėmis, būtina šilta kepurėlė, galite pasiimti ir antklodę. Stebėkite, ar kūdikiui lauke ne per šalta ir ne per karšta. Kai mažyliui šalta, oda išbąla, pamėlynuoja, sukaitęs jis išrausta.
Kiemo prie darželio durų - keli vežimėliai sniege su šiltai apklostytais miegančiais vaikais. Tokį vaizdą žiemomis buvo galima ne kartą pamatyti Lauko darželyje. „Kai tik įkūrėme darželį, visą grupę migdėme lauke - ir prie minusinės temperatūros, - sako darželio įkūrėjas Žilvinas Karpis, žiniomis apie vaikų miegą lauke besidalinantis „Lauko akademijos“ mokymuose. - Pastebėjau, kad vaikai lauke ilgiau išmiega negu patalpose, miegas kokybiškesnis“.
Tradicija migdyti vaikus lauke - iš Skandinavijos. Pietų miegelis vežimėliuose geriausiai tinka vaikams iki dvejų metų. Prieš atidarydamas darželius Vilniuje ir Kaune, Ž. Karpis daug keliavo po šalis, kuriose lauko, miško darželiai ir mokyklos turi gilias tradicijas. „Gyvai mačiau vaikų pietų miego sprendimus Vokietijoje, Norvegijoje, Švedijoje, kitose šalyse. Norvegijoje vaikai iki trejų metų žiemą miegojo vežimėliuose, surikiuotuose pašiūrėje. Švedijoje sistema panaši“, - sako Ž. Karpis. Vokietijoje vaikų pietų miegui buvo skirtas lauko namukas, jame - kalnas sukabintų miegmaišių. Įlindę į juos, vaikai snaudė ir spustelėjus šaltukui, o temperatūrai nukritus dar labiau, kraustydavosi į šildomas patalpas. Panašią sistemą pritaikė ir Lauko darželis - daugelis tėvų jau praktikavo vaikų miegą lauke, kurį norėjo tęsti ir darželyje. Jie pastebėdavo, kad vaikai grūdinasi, geriau išsimiega, susitelkia į veiklas, yra fiziškai stipresni. Šiuos rezultatus paremia 2008 metais Šiaurės Suomijoje atlikta tėvų apklausa: jų atsiliepimai apie vaikų iki dvejų metų miegą lauke nuo -27 iki +5 laipsnių temperatūroje buvo daugiausia teigiami.
Šiaurės šalyse vaikai dažnai ilsisi lauke. Helsinkyje įprasta lapkritį prie restoranų pamatyti vežimėlį su miegančiu kūdikiu, tėvams jaukiai geriant kavą viduje. Kopenhagoje žiemą prie pastatų išrikiuojami vežimėliai su prikabintais stebėjimo prietaisais, kad tėvai žinotų, kada pasiimti savo gerai pailsėjusius kūdikius. Islandijoje, kur temperatūrų vidurkis žemiausias iš visų Šiaurės šalių, vaikai miega lauke tiek vasarą, tiek ir žiemą. Skandinavai kartoja, kad miegas lauke kokybiškesnis, stiprina imuninę sistemą, yra efektyvi virusų ir mikrobų, kurie šaltuoju metų laiku susikaupia patalpose, prevencija.
Gamtos apsuptyje pailsi geriau. Daugelis vaikų priežiūros įstaigų Švedijoje migdo vaikus lauke. „Orren“ pradinėje mokykloje Stokholme vaikai miega lauke iki trejų metų. Kai temperatūra nukrenta iki -15 laipsnių, vežimėlius apkloja antklodėmis. Žinoma, atsižvelgiama į jutiminę temperatūrą. Ugdytojai sako, kad gryname ore miegantys vaikai rečiau pasigauna peršalimus ar kosulius, nei ilsėdamiesi viduje kartu su trisdešimčia kitų vaikų.
Lauko darželyje Lietuvoje, didėjant grupėms ir vaikams ūgtelėjus, miego lauke sistema irgi prisitaiko. Pavyzdžiui, pirmaisiais darželio gyvavimo metais, kai į jį buvo priimami vaikai nuo metų ir kelių mėnesių, jie smagiai pamiegodavo terasoje vežimėliuose ir žiemą. Daugėjant trimečių ir didesnių vaikų, plečiantis grupėms, miegui žiemą prireikė pagalbinių patalpų. Vasarą, rudenį ir pavasarį, kai temperatūra aukštesnė nei +12 ar + 15 laipsnių, vaikai ilsisi miegmaišiuose terasoje, pavėsinėje. Per visą darželio istoriją vaikai miegojo ir palapinėse ant upės kranto, ir hamakuose.
Kartais, prieš vaikui imant lankyti darželį, tėvai klausia, ar jį reikėtų namuose pratinti prie miegojimo lauke. Specialaus pasiruošimo nereikia. „Kuo mažesnis vaikas, tuo jam paprasčiau įsisavinti gamtą. Dvimečiai greitai integruojasi. Adaptacijos darželyje metu duodame tėvams atmintinę, kokių drabužių reikės vaikams, taip pat ir miego lauke metu“, - sako Ž. Karpis. Miegodami gamtos garsų ir kvapų apsuptyje, darželinukai mokosi prisijaukinti lauką.
Žiemos drabužiai - anglų kalbos žodynas vaikams
Kaip pasiruošti miegui lauke?
Lauko darželių bendruomenės užsienyje ugdytojai ir „Lauko akademijos“ lektoriai pataria, kad prieš migdant vaikus lauke, verta sukurti keletą paprastų algoritmų. Pirmiausia - įsivertinti amžiaus grupę. Paskui - rasti gerą ir ramią vietą, kur vaikai ilsėsis. Miegojimo lauke niuansus aptarus su tėvais ir įtvirtinus šiuos susitarimus, svarbu nusimatyti: kiek laiko truks vaikų poilsis lauke, kokios bus temperatūros ribos ir „oro politika“ ištikus lietui, vėjams, karščiams. Svarbu būti lankstiems, prisitaikyti prie besikeičiančių situacijų, stebėti rezultatus.
„Buvimui ir miegojimui lauke svarbu sekti jutiminę temperatūrą. Jeigu oro sąlygos vargina, kuriamės viduje - laikomės balanso ir sveiko proto. Turime pagalbines žiemos patalpas, vidaus patalpas, jas naudojame, kai keičiasi temperatūra“, - pataria Lauko darželio vadovė Irena Aračiauskienė. Darželinukų pietų poilsis, kaip rodo jos patirtis, dažnai iš ugdytojų reikalauja daug meistriškumo. Miegojimas lauke skatina pasiruošti dirgikliams, kurie skiriasi nuo romantiško gamtoje besiilsinčių vaikų paveikslo. I. Aračiauskienė prisimena užsienio lauko darželiuose mačiusi, kaip darželinukai miega miške pakabintuose hamakuose. Turint atskirą meditatyvią erdvę tokiam miegui, vaikų poilsis kokybiškas. Bet tik iki tol, kol atskrenda mašalai! Ramybę gamtos apsuptyje gali išblaškyti ir pjaunantys žolę kaimynai, karštis, arba, kaip kartą nutiko Lauko darželio terasoje besiilsintiems vaikams - į stogą bumpsintys kaštonai.
Vaikams daugiau miegant lauke, jų organizmo laikrodis dėl natūralios šviesos poveikio prisitaiko prie cirkadinių ritmų. Mažėja stresas, gerėja fiziniai ir smegenų veiklos rodikliai. Internete šia tema pradėta kalbėti, kai danų muzikantė Amalie Bruun „Instagram“ paskelbė nuotrauką, kurioje ji su savo 4 mėnesių sūnumi Otto tyrinėja savo sodą. Nuotraukoje Otto buvo prabudęs, tačiau A. Bruun pasidalijo, kad jos sūnus „didžiąją laiko dalį miega lauke“. Miegojimas lauke turi ir pliusų, ir minusų Sausį, šalčiausią Danijos mėnesį, žemiausia vidutinė temperatūra siekia apie 3 laipsnius šalčio. Suomijoje, kur tokia praktika taip pat paplitusi, tėvai paguldo kūdikius miegoti lauke, kai temperatūra nukrenta iki maždaug 9 laipsnių šalčio. Po A. Bruun „Instagram“ įrašo nemažai tėvų iš Šiaurės šalių parašė, kad jie taip pat leidžia savo kūdikiams miegoti lauke ir kodėl. Kūdikiai lauke gali miegoti ilgiau, jų miegas yra kokybiškesnis ir jie susiduria su mažiau mikrobų, palyginti su tais, kurie miega patalpoje, „Business Insider“ sakė Londone dirbanti miego konsultantė Katie Palmer. Tačiau ši praktika neapsieina be rizikos. Žiemą miegodamas lauke kūdikis gali peršalti. Vasarą yra rizika nudegti saulėje ir perkaisti. Bet kuriuo metų laiku nerimą kelia pagrobimai, o miestuose - oro tarša.
Šiaurės šalių tėvai dažnai palieka miegantį kūdikį lauke, kol eina į restoraną ar tvarko reikalus. Ar vertėtų kūdikį palikti miegoti vieną? Šiaurės šalyse tėvai paprastai yra labiau pasitikintys nei JAV, todėl gali nesukti galvos, ar palikti miegantį kūdikį vežimėlyje lauke, kol eina į restoraną ar užkąsti. Daugeliui tėvų geriau palikti kūdikį vieną lauke, nei vežti jį į triukšmingą aplinką, kur jis gali būti trikdomas. Tačiau kai kurie miego ekspertai teigia, kad kūdikio niekada nereikėtų palikti miegoti vieno, nesvarbu, ar jis miega patalpoje, ar lauke. „Mano rūpestis yra priežiūra“, - „Business Insider“ sakė Atlantoje (Džordžijos valstija) dirbanti pediatrė daktarė Jennifer Shu. Pasak jos, jei tėvų nebus šalia, jie nesužinos, pavyzdžiui, ar kūdikis nustojo kvėpuoti. Norėdami apsisaugoti, tėvai kūdikius deda į miegmaišį arba vežimėlyje laiko termometrą. Būtina užtikrinti kūdikių saugumą Tėvai, kurie savo kūdikius miegoti guldo lauke, paprastai įgyvendina keletą priemonių, kad užtikrintų kūdikių saugumą. Kai kurie tėvai naudoja vežimėlius su užfiksuojamais ratais ir pleištais, kurie neleidžia vežimėliui nuvažiuoti, sakė J. Shu. Viena motina iš Suomijos, komentavusi A. Bruun „Instagram“ įrašą, sakė, kad į vaiko vežimėlį įdeda termometrą, kad galėtų stebėti temperatūrą lauke. Tėvai eina taip toli, kad prie vežimėlio pritvirtina vaizdo monitorių, kad galėtų stebėti kūdikį iš tolo, sakė J. Shu. Jie taip pat gali suvynioti savo kūdikius į vilnonius drabužėlius, sukišti juos į miegmaišį ir naudoti apšiltintus vežimėlius, pridūrė daktarė J. Shu. Tai dalis šiauriečių kultūros Danijoje vaikų darželiuose dažnai yra net miegui lauke skirta vieta. „Tai jų paprotys, - pasakojo J. Shu „Business Insider“ apie Šiaurės šalių tėvus, kurie savo vaikus migdo lauke. - Jie, matyt, yra pasiruošę“. Šiaurės šalių kultūroje vaikai skatinami kuo daugiau laiko praleisti lauke. Šiaurės šalyse tėvai teikia prioritetą kuo ilgesniam vaiko buvimui lauke, dažnai remdamiesi šūkiu: „Nėra tokio dalyko kaip blogas oras, yra tik bloga apranga“, - pažymėjo pediatrė. Remiantis šia filosofija, kūdikiai ir vaikai gali eiti į lauką bet kuriuo metų laiku, jei tik yra tinkamai aprengti. Danijos ir Švedijos pedagogai tą pačią koncepciją taiko ir mokydami. Daugelis ten esančių mokyklų vadovaujasi miško mokyklos modeliu, pagal kurį skatinama lauko aplinką naudoti kaip klasę. JAV situacija - kitokia Šiaurės šalių miego ir žaidimų praktika labai skiriasi nuo JAV. Amerikiečių tėvams daromas spaudimas kiekvieną dieną tuo pačiu metu guldyti kūdikius miegoti ant tvirto lygaus paviršiaus ir laikytis Amerikos pediatrų akademijos nustatytų standartų. Šis kultūrų susidūrimas išryškėjo žinomoje 1997 m. byloje, kai danų motina Anette Sørensen buvo suimta Niujorke už tai, kad paliko savo kūdikį miegoti prie restorano, rašė „Guardian“. Anot „New York Post“, A. Sørensen buvo apkaltinta pavojaus vaikui sukėlimu ir 36 valandas praleido kalėjime. Kai kurie tėvai sako, kad norėtų, jog JAV nebūtų taip sugriežtinti miego standartai. Viena amerikietė mama komentavo A. Bruun įrašą ir sakė, kad norėtų, jog miegojimas lauke būtų labiau priimtinas, ir apgailestavo, kad JAV tėvai „taip griežtai“ žiūri į miegą.
Kūdikiai neprisitaiko prie šalto oro taip gerai, kaip suaugusieji Visgi, rizika, susijusi su miegojimu lauke, greitai nusveria naudą, kai temperatūra nukrenta žemiau nulio, nes kūdikiai negali reguliuoti kūno temperatūros taip gerai kaip suaugusieji. „Kūdikio temperatūra gali nukristi keturis kartus greičiau nei suaugusiųjų, ir jis gali patirti hipotermiją“, - sakė J. Shu. Gydytoja rekomendavo tėvams namuose palaikyti maždaug 21 laipsnio temperatūrą. K. Palmer sakė, kad ji neragintų savo klientų guldyti kūdikių miegoti lauke, tačiau ji nedraudžia tėvams to daryti, jei jie yra tam pasiryžę. „Jei jie elgiasi saugiai, protingai ir prižiūri savo kūdikį, - sakė K. Palmer, - man nekiltų jokių problemų, jei jie bandytų tai daryti“.
