Socialinis ir emocinis ugdymas (SEU) darželyje yra itin svarbus vaiko raidai, formuojantis jo asmenybę, gebėjimą bendrauti ir suprasti save bei kitus. Nors SEU teikia daug galimybių vaikui, jis kelia ir iššūkių auklėtojams, reikalaujantis specifinių žinių, įgūdžių ir kantrybės.
Kas yra socialinis ir emocinis ugdymas?
Socialinis emocinis ugdymas apima vaikų gebėjimų ugdymą, susijusį su savęs pažinimu, savireguliacija, socialiniu sąmoningumu, santykių kūrimu ir atsakingu sprendimų priėmimu. Tai procesas, padedantis vaikams suprasti savo emocijas, valdyti jas, užmegzti ir palaikyti sveikus santykius su kitais, priimti empatiškus sprendimus.
Psichologas Danielius Golemanas teigia, jog šio laiko žmogui emocinis intelektas yra svarbesnis nei loginis mąstymas. Vaiko emocijos yra pagrindinis asmenybės energijos šaltinis. Jas sukelia daiktai, situacijos, įvykiai, žmonės. Turime reaguoti į vaikų emocinę raišką.
Emociniai išgyvenimai asmenybės raidai yra nepaprastai reikšmingi: jie padeda suvokti save ir savo santykius su pasauliu; teigiami išgyvenimai skatina vaiko aktyvumą, pasitikėjimą savimi; įtampos emocijos, vyraujančios ilgą laiką, keičia vaiko elgseną.
Leiskime egzistuoti visiems vaiko jausmams. Reikia atminti, jog nėra nei „gerų“, nei „blogų“ jausmų. Visi emociniai išgyvenimai yra būtini ir natūralūs tam tikrose situacijose. Nepiktnaudžiaukime ir pasakymais „nesijaudink“ ir „nenusimink“. Kartais šie žodžiai paguodžia, bet tikėtina, kad gali ir suerzinti, nes parodo mūsų nesupratimą, kas vyksta su vaiku. Kalbėdami su vaiku, jo klausydami, nebarkime, nemoralizuokime, o tik priimkime vaiko reiškiamus jausmus. Tai nereiškia, kad pritariame tam, ką vaikas daro ir sako, bet tai rodo, kad suprantame jo išgyvenimus.
Vaiko nesupratimas, nuolatiniai reikalavimai, draudimai gali atsiliepti jo psichikos būklei: sukelti baimę ar pyktį, neigimą, aikštijimąsi ar spyriojimąsi. Patirdamas šiuos jūsų veiksmus vaikas išmoks, kad ištikus naujai bėdai nebaisu ją parodyti auklėtojui: jis moka tą bėdą atpažinti, pavadinti ir padeda nusiraminti.
Psichinei būsenai didelę įtaką daro tėvų geri tarpusavio santykiai ir jų pavyzdys vaikams leidžia jaustis laimingiems. Suaugusius žmones vaikai suvokia kaip didelius, drąsius ir stiprius. Net jei esate įsitempęs ir nelabai suprantate, kas šiandien atsitiko vaikui, jūs ir jūsų elgesys esate svarbiausias jo saugumo garantas. padėkite vaikui nurimti.
Laimingi tėvai - laimingi vaikai. Laimė šeimoje perduodama iš kartos į kartą ir kiekviena šeima kuria savo laimę pagal savo dvasines, moralines vertybes, kurias atsineša iš biologinių tėvų šeimų.
Socialinis - emocinis brandumas pasireiškia sugebėjimu valdyti savo emocijas ir elgesį, pozityviu bendravimu su kitais.
Intelektinė branda. Vaikas yra smalsus, daug klausinėja, tyrinėja aplinką, mėgsta žiūrinėti knygas. Jam patinka išbandyti įvairią veiklą, mielai šoka, dainuoja, vaidina, piešia, žaidžia judriuosius žaidimus.
Pasirengęs mokyklai vaikas mėgsta sportuoti, yra aktyvus, turi gerą kūno pusiausvyrą. Jis domisi mokykla, mokinio daiktais, pačiu mokymosi procesu, nori turėti mokiniui reikalingų daiktų.
Iššūkiai auklėtojams
Vienas iš svarbiausių iššūkių auklėtojams yra sukurti saugią, palaikančią ir stimuliuojančią aplinką, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi priimtas ir vertinamas. Tai reikalauja ne tik pedagoginių, bet ir psichologinių žinių, gebėjimo atpažinti ir reaguoti į įvairias vaikų emocijas bei elgesio modelius.
Auklėtojams svarbu suprasti, kad vaikai yra skirtingi, turi individualių poreikių ir gebėjimų. Tai iliustruoja ir pavyzdys su pupelėmis: "Sodinant dvi pupeles į augalų labirintą, Romukas pasakė, kad jos turi augti ne mažesniu nei penkių centimetrų atstumu. Auklėtojai pasiteiravus tokio reikalavimo priežasties, vaikas pasakė, kad mama jam pasakojo, jog arčiau pasodintos pupelės gali pradėti ginčytis, kuri iš jų gražesnė, pyktis ir stengtis trukdyti viena kitai augti. To rezultatas - prastas derlius." Ši istorija parodo, jog vaikams svarbu ne tik suteikti vienodas sąlygas, bet ir atsižvelgti į jų individualius poreikius bei suprasti jų elgesio motyvus.
Kitas iššūkis - tinkamai parinkti ugdomuosius metodus ir priemones. Šiuolaikinės technologijos, meno terapijos metodai, žaidimai gali padėti vaikams geriau suprasti ir išreikšti savo emocijas, lavinti socialinius įgūdžius. Pavyzdžiui, "Avatarų kūrimo programą galima naudoti įvairių dalykų pamokose, klasės valandėlėse, neformaliojo ugdymo užsiėmimuose. Vaikai gali kurti ne tik literatūrinius herojus. Pasiūlykite sukurti išgirsto muzikos kūrinio emociją; paklauskite, kaip atrodytų draugystė, meilė, baimė, pyktis…".
Taip pat svarbu tinkamai bendradarbiauti su tėvais. "Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas taip pat yra labai svarbus. Vieningi mokymo ir auklėjimo būdai, metodai, kryptingas darbas suteikia vaikui stabilumo, užtikrintumo, kas teigiamai veikia vaiko norą mokytis."
Auklėtojams tenka spręsti ir konfliktines situacijas, ugdyti vaikų empatiją ir toleranciją. "Kiekvienas žmogus, kad ir ką jis darytų, stengiasi pasiekti vieną ir tą patį tikslą - tapti laimingas. Laimė: kas ji ir kaip ją pasiekti? Kodėl psichikos sveikata tokia svarbi? Kaip socialinis emocinis ugdymas susijęs su vaikų gyvenimo sėkmingumu? Kaip nustatyti vaikų socialinių, emocinių ir elgesio sunkumus ir juos pašalinti?"
Galimybės vaikui
Socialinis ir emocinis ugdymas darželyje atveria vaikams daugybę galimybių. Gerai organizuota dienotvarkė, apimanti ugdymą, poilsį ir papildomas veiklas, padeda vaikui formuoti sveiko gyvenimo ritmą. "Visos dienos mokykla- ugdymą, poilsį, būrelius ir papildomas veiklas apjungiantis modelis. Šis modelis ne tik sutaupo laiko tėvams, kurį jie turėtų skirti vaikų vežiojimui po būrelius, bet ir užtikrina vaiko dienos ritmą, sveiką ir reguliarų maitinimą, vaikui taip svarbų laiką lauke."
Vaikai mokosi atpažinti ir valdyti savo emocijas, suprasti kitų jausmus. Tai padeda jiems lengviau bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. "Vaikai turi didesnę galimybę leisti daugiau neformalaus laiko ne tik su suaugusiais, bet ir savo bendraamžiais. Tai didina patiriamą bendruomeniškumo jausmą, stiprina tarpusavio ryšį. Vaikams sudaromos natūralios galimybės greičiau susirasti draugų."
SEU padeda vaikams ugdytis pasitikėjimą savimi, skatina iniciatyvumą ir atsakomybę. "Vienas iš svarbių dalykų, skatinant vaiką mokytis, yra pagyrimai. Tėvai ir pedagogai turėtų pagirti vaikus, kai jie to nusipelno."
Vaikai, kurie patiria sėkmę socialiniame ir emociniame kontekste, dažniau jaučiasi laimingi ir patenkinti gyvenimu. "Džiaugsmas ir laimė - būtina sąlyga sveikatai."
Intensyvus bendravimas ir bendradarbiavimas su bendraamžiais ir suaugusiaisiais skatina vaikų socialinių įgūdžių vystymąsi. Tai padeda jiems lengviau adaptuotis įvairiose situacijose ir tapti savarankiškesniais.
Vaikai mokosi, kad klysti yra normalu ir kad iš klaidų galima pasimokyti. "Svarbu vaikui nebijoti klysti. Tėvai turi leisti vaikui suklysti, kad jis pajustų pasekmes."
Vaikai, kurie yra ugdomi socialiai ir emociškai, turi didesnę tikimybę sėkmingai integruotis į visuomenę ir pasiekti savo tikslus.
Gebėjimas valdyti emocijas ir elgesį, pozityvus bendravimas su kitais - tai pagrindinės socialinio ir emocinio brandumo apraiškos, kurios padeda vaikams sėkmingai integruotis į mokyklą ir vėliau į suaugusiųjų gyvenimą.
Veiklos, skatinančios socialinį ir emocinį ugdymą
Įvairios veiklos gali padėti vaikams ugdytis socialinius ir emocinius įgūdžius. Vienas iš tokių metodų yra "Terapinė abėcėlė", kuri padeda ne tik mokytis raidžių, bet ir lavina pažintinius procesus, būtinus sėkmingai vaiko raidai. Keičiant raides simboliais, vaikai stiprina dėmesio koncentraciją, lavina atmintį, suvokimą, plėtoja žodyną.
Žaidimai, skirti emocijų atpažinimui ir išraiškai, taip pat yra labai veiksmingi. Pavyzdžiui, "Vaikams siūloma pasukti ratą, perskaityti emocijos ar jausmo pavadinimą ir sukurti jo veiduką. Tikėtina, kad veidukai bus vaizduojami skirtingai, todėl vaikai gali gyvai pavaizduoti savo ir draugų emocijas."
Meninės veiklos, tokios kaip avatarų kūrimas, padeda vaikams išreikšti save ir suprasti kitų požiūrius. "Vaikai gali kurti ne tik literatūrinius herojus. Pasiūlykite sukurti išgirsto muzikos kūrinio emociją; paklauskite, kaip atrodytų draugystė, meilė, baimė, pyktis…"
Eksperimentai, tokie kaip "dviejų šalių vėliavų susitikimas", gali tapti puikia proga kalbėti su mokiniais apie draugystę, pagarbą ir skirtingumų priėmimą.
Svarbu skatinti vaikų atsakomybę ir atkaklumą. Tėvai neturi ruošti namų darbų už vaikus, padaryti už juos kitus darbus. Kitaip vaikas neišugdys atsakomybės už save, kas ypač svarbu savimotyvacijai. Taip pat svarbu nuo mažens skiepyti vaikams atkaklumą, t. y. ryžtą baigti pradėtus darbus.
SOCIALINIAI ĮGŪDŽIAI SKAITMENINIAME AMŽIUJE
Tėvams renkantis papildomas veiklas vaikui, svarbu atsižvelgti ne tik į patogumą, bet ir į vaiko poreikius bei interesus. Nauda vaikui priklauso nuo pačio vaiko ypatybių bei konkrečios mokyklos siūlomo modelio. Renkantis būrelius yra svarbu ne liepti vaikui, bet susitarti. Jei vaikui veikla atsibosta anksčiau, tėvai turi priminti susitarimą ir tvirtai jo laikytis. Taip yra ugdomas ir vaiko charakteris- vaikas mokosi susikaupti, ištverti ir nugalėti sunkumus, įveikti save mažuose dalykuose.
Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl svarbu sudaryti sąlygas jam atrasti ir tobulinti savo stipriąsias puses, ugdytis socialinius ir emocinius įgūdžius, kurie padės jam tapti laimingu ir sėkmingu žmogumi.
tags: #socialinis #emocinis #ugdymas #darzelyje #issukiai #aukletojos
