Socialinio darbuotojo darbas globos namuose yra ypatinga sritis, reikalaujanti specifinių žinių, įgūdžių ir asmeninių savybių. Socialiniai darbuotojai čia susiduria su įvairiais iššūkiais, tačiau kartu turi galimybę daryti didelę įtaką pažeidžiamų gyventojų gyvenimo kokybei.
Darbo specifika ir iššūkiai
Globos namuose socialiniai darbuotojai atlieka daugybę funkcijų: nuo gyventojų priėmimo ir adaptacijos iki jų poreikių vertinimo, individualių planų sudarymo ir įgyvendinimo. Jie taip pat tarpininkauja tarp gyventojų, jų šeimų ir kitų institucijų, organizuoja užimtumą ir laisvalaikį, sprendžia konfliktus ir krizes.
Vienas didžiausių iššūkių - darbas su įvairaus amžiaus ir sveikatos būklės gyventojais. Globos namuose gali gyventi tiek senyvo amžiaus žmonės su demencija, tiek jauni neįgalūs asmenys. Kiekvienas iš jų turi skirtingus poreikius ir lūkesčius, kuriuos socialinis darbuotojas turi atsižvelgti.
Kitas svarbus aspektas - emocinis krūvis. Socialiniai darbuotojai nuolat susiduria su gyventojų skausmu, vienatve, ligomis ir mirtimi. Jiems reikia išmokti atsiriboti nuo emocijų, kad galėtų profesionaliai atlikti savo darbą, tačiau kartu išlikti empatiškiems ir rūpestingiems.
Riboti ištekliai taip pat gali būti didelis iššūkis. Globos namai dažnai susiduria su finansavimo trūkumu, personalo stygiumi ir nepakankama infrastruktūra. Socialiniai darbuotojai turi būti kūrybingi ir išradingi, kad galėtų suteikti gyventojams kuo geresnę pagalbą, net ir esant sudėtingoms sąlygoms.
Senyvo amžiaus žmonių globos namai teikia ilgalaikes globos funkcijas, o socialinis darbas šioje įstaigoje turi remtis holistiniu požiūriu į žmogų, kuomet yra svarbu užtikrinti gyventojų fizinius, psichologinius, socialinius, kultūrinius bei dvasinius poreikius, nes žmogus yra biologinė, psichologinė ir socialinė visuma.
Taip pat ne mažiau svarbu skirti pakankamai dėmesio tokiems sudėtingiems socialiniams gyventojų poreikiams, kaip socialinis įsitraukimas ir vienišumo prevencija.
Persikėlimas gyventi į globos namus vyresniame amžiuje gali sukelti stresą, nerimą, nežinomybės ar net gedėjimo jausmus, susijusius su įprastos gyvenamosios vietos pasikeitimu, socialinių ryšių nutrūkimu ar susilpnėjimu, tad nepaprastai svarbu, kad socialiniai darbuotojai taikytų savalaikes intervencijas.
Norint mažinti globos namų gyventojų vienatvės jausmą, socialinis darbuotojas turi atpažinti, žmogus patiria emocinę, socialinę ar egzistencinę vienatvės rūšį ir tuomet, teikdamas individualiai pritaikytą priežiūrą ir paramą, gali didinti gyventojo socialinę įtrauktį.
Atlikto tyrimo tikslas - atskleisti socialinio darbuotojo vaidmenį didinant senyvo amžiaus žmonių socialinę įtrauktį globos namuose. Tyrimo objektas - socialinio darbuotojo vaidmuo didinant senyvo amžiaus žmonių socialinę įtrauktį globos namuose.
Uždaviniai: 1) Išanalizuoti senyvo amžiaus žmonių vienatvės ir socialinės izoliacijos problemas globos namuose. 2) Išanalizuoti senyvo amžiaus žmonių socialinės įtraukties galimybes globos namuose. 3) Atskleisti socialinio darbuotojo taikomas strategijas didinant senyvo amžiaus žmonių socialinę įtrauktį globos namuose.
Siekiant atskleisti socialinio darbuotojo vaidmenį senyvo amžiaus globos namuose didinant socialinę įtrauktį, pasirinktas kokybinis tyrimas. Duomenys renkami pasitelkiant pusiau struktūruoto interviu metodą, kurio metu buvo užduodama 18 iš anksto numatytų klausimų, kurių eiga ir formulavimas pokalbio metu galėjo kisti, o prireikus buvo užduodami papildomi klausimai. Tyrime dalyvavo 7 socialiniai darbuotojai, dirbantys senyvo amžiaus žmonių globos namuose. Tyrimo duomenų analizei atlikti naudojamas interpretacinis fenomenologinis metodas, kuriuo buvo siekiama ištirti tyrimo dalyvių profesinę patirtį bei bandymus ją įprasminti.
Tyrimas atskleidė, kad socialinis darbuotojas globos namuose yra atsakingas už socialinių santykių plėtojimą ir puoselėjimą tiek globos namų aplinkoje, tiek už jų ribų, jis turi skatinti ryšių su artimaisiais palaikymą ir stengtis gyventojus įtraukti į veiklas padedančias kurti naujus socialinius ryšius su kitais gyventojais.
Straipsnyje analizuojamas socialinių darbuotojų, dirbančių su intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčiais vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose, darbo turinio pokyčiai pereinant nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų.
Kai paslaugų gavėjai pereina gyventi į bendruomeninius vaikų globos namus, socialiniams darbuotojams tenka atsakomybė ir už vidutinę ar sunkią negalią turinčių klientų integraciją į visuomenę, paslaugų ieškojimą bendruomenėje, nebelieka įstaigos struktūros ir sumažėja teikiančio paslaugas personalo.
Todėl, dirbant bendruomenėje su neįgaliais vaikais, socialinio darbuotojo darbo pobūdis įgauna kitokią formą nei dirbant institucijoje.
Siekiant atskleisti socialinių darbuotojų darbo turinį, kai pereinama nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų, buvo pasitelktas kokybinis tyrimas, analizuota socialinių darbuotojų, dirbančių su intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčiais vaikais, patirtis. Tyrime dalyvavo septyni socialiniai darbuotojai. Tyrime taikyti metodai: teoriniai - mokslinės literatūros, dokumentų lyginimas, apibendrinimas; empiriniai - pusiau struktūruotas interviu kokybiniams duomenims surinkti; kokybinis turinio (angl. content) analizės metodas - interviu duomenims analizuoti.
Vykstant pertvarkai socialinių darbuotojų, dirbančių bendruomeniniuose vaikų globos namuose, pareigos pasipildė naujomis funkcijomis: pirkti maisto produktų, užtikrinti ir organizuoti maisto gamybą; prižiūrėti drabužius ir patalynę; vesti užimtumo veiklą, pasirūpinti namų ūkiu, patiems vykti atnaujinti vaiko dokumentus, užtikrinti nuotolinį ugdymą.
Tyrimas atskleidė socialinių darbuotojų, dirbančių bendruomeniniuose vaikų globos namuose, naujas atsakomybės rūšis, susijusias su vaiku: atsakomybę už vaiko sveikatos būklę, pasirūpinimą, kad būtų suvartoti paskirti medikamentai, ir atsakomybę vykstant viešuoju transportu su vaikais.
Tyrimu nustatyta, kad, vykstant pertvarkai, socialiniams darbuotojams padaugėjo pareigų: bendradarbiauti su medicinos įstaigų darbuotojais, bendradarbiauti su mokyklų ir (ar) ugdymo įstaigų darbuotojais, bendradarbiauti su kitų įstaigų personalu dėl laisvalaikio ir (ar) užimtumo, prižiūrėti šildymo sistemą, teritoriją, pateikti informaciją apie namų skaitiklių rodmenis. Socialinio darbuotojo vaidmuo tampa daugiafunkcis, įvairiapusis.
Dėl aplinkos veiksnių socialinio darbuotojo veikla tampa kintama, neapibrėžta ir reikalauja įgūdžių įvairiose srityse. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose visos problemos, susijusios su namų priežiūra, pavyzdžiui, šildymo sistemos priežiūra ar teritorijos priežiūros organizavimas, taip pat įtraukiamos į socialinio darbo sritį.
Vėlesnis socialinio darbo funkcijų keitimas kelia riziką suformuoti naują socialinio darbuotojo tapatybę, kuri skiriasi nuo įprastai matomos.
Lietuvoje, dėl įsipareigojimų Europos Sąjungai ir nevyriausybinėms organizacijoms, 2012 m. prasidėjo institucinės globos pertvarkos procesas, kurio tikslas - iki 2030 m. sukurti nuoseklią ir koordinuotą pagalbos ir paslaugų sistemą, kuri sudarytų sąlygas kiekvienam neįgaliam vaikui, tėvų globos netekusiam vaikui, neįgaliam asmeniui gauti individualias paslaugas ir reikiamą pagalbą pagal poreikius, įsitraukti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime be socialinės atskirties, kiekvienam tėvų globos netekusiam neįgaliam vaikui augti saugioje ir palankioje vystymuisi aplinkoje biologinėje, o jos nesant - globėjų šeimoje, išimtiniais atvejais sukuriant šeimai kuo artimesnes sąlygas.
Todėl globos įstaigų darbuotojai yra įvardijami kaip viena iš priemonių įgyvendinti socialinių paslaugų teikimo pokyčius.
Dirbant bendruomenėje su neįgaliais vaikais, siekiant visiško integravimosi į bendruomenę, socialinio darbuotojo darbo pobūdis įgauna kitokią formą nei dirbant institucijoje.
T. H. Butler ir C. K. Hammond (2003) teigė, kad institucinių darbuotojų lojalumas padeda institucijoms vykdyti savo funkcijas. J. Campbell ir kt. (2018) pabrėžė socialinių darbuotojų vertybių, žinių ir įgūdžių svarbą įgyvendinant neįgaliųjų teises.
Kontekste pertvarkos, paslaugų gavėjų integracija į bendruomenę yra ypač svarbus socialinės globos paslaugų teikimo aspektas.
Šiame straipsnyje analizuojamas socialinių darbuotojų, dirbančių su intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčiais vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose, darbo turinio pokyčiai pereinant nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų.
Tyrimo objektas - socialinių darbuotojų darbo turinio ir funkcijų kaita pereinant nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų.
Straipsnio tikslas - atskleisti socialinių darbuotojų darbo turinio ir funkcijų kaitą pereinant nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų, remiantis socialinių darbuotojų, dirbančių su vaikais, turinčiais intelektualiosios ir (ar) psichikos negalias, patirtimi.
Siekiant atskleisti socialinių darbuotojų darbo turinio ir funkcijų kaitą pereinant nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų, buvo atliktas kokybinis tyrimas ir analizuota socialinių darbuotojų, dirbančių su vaikais, turinčiais intelektualiosios ir (ar) psichikos negalias, patirtis.
Šiame straipsnyje nagrinėjama tokia problema: Kaip keičiasi socialinio darbo turinys ir funkcijos teikiant ilgalaikes socialinės globos paslaugas bendruomenėje?
Tyrime dalyvavo 7 socialiniai darbuotojai, o tyrimo imtis buvo tikslinė ir kriterijinė. Taikyti kriterijai atrinktiems socialiniams darbuotojams: 1) turintys socialinio darbo srities išsilavinimą; 2) dirbantys su vaikais, turinčiais intelektualiosios ir (ar) psichikos negalias, bendruomeniniuose vaikų globos namuose; ir 3) turintys ne mažesnę nei šešių mėnesių darbo patirtį bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad socialinių globos struktūrų pertvarka neišvengiamai turėjo įtakos socialinės globos paslaugų teikimo organizavimo pokyčiams.
Socialinės globos paslaugų teikimo pokyčiai daro įtaką bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirbančio socialinio darbuotojo darbo turiniui ir funkcijoms.
Institucinėse socialinės globos struktūrose dirba įvairių pareigybių darbuotojai. Todėl darbas organizuojamas per struktūrinį darbo funkcijų pasidalijimą tarp atskirų padalinių globos įstaigoje.
Socialinės globos paslaugų teikimas bendruomeniniuose vaikų globos namuose pakeičia darbo organizavimo tvarką, o kai kurios pareigybės išnyksta.
Taigi, pertvarkos kontekste, bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirbantiems socialiniams darbuotojams darbo turinys buvo papildytas naujomis funkcijomis, įskaitant: maisto produktų pirkimą ir maisto gamybos užtikrinimą bei organizavimą, drabužių ir patalynės priežiūrą, užimtumo veiklų vykdymą, namų ūkio priežiūros poreikį, būtinybę patiems tvarkyti vaiko dokumentus, ir nuotolinio ugdymo užtikrinimą.
Reikėtų pažymėti, kad socialinės globos paslaugų teikimas bendruomeniniuose vaikų globos namuose yra gana naujas paslaugų teikimo būdas, todėl globos įstaigos neturi vieningo vaikų, turinčių intelektualiosios ir (ar) psichikos negalias, dokumentų apsikeitimo būdo - yra socialinės globos įstaigų, kuriose dokumentų apsikeitimo būdas nepakito.
Nuotolinis ugdymas, kurį vykdė bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirbantis socialinis darbuotojas, buvo vykdomas tik COVID-19 karantino laikotarpiu Lietuvoje.
Galimybės ir perspektyvos
Nepaisant iššūkių, socialinis darbas globos namuose suteikia daug galimybių asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui. Socialiniai darbuotojai gali realizuoti savo vertybes, padėdami tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Jie gali stebėti, kaip jų darbas daro realią įtaką žmonių gyvenimams, gerina jų savijautą ir suteikia vilties.
Darbas globos namuose taip pat leidžia įgyti įvairių įgūdžių: bendravimo, problemų sprendimo, konfliktų valdymo, organizavimo ir kt. Socialiniai darbuotojai nuolat mokosi ir tobulėja, dalyvaudami mokymuose, seminaruose ir konferencijose.
Be to, socialinis darbas globos namuose gali būti tramplinas karjeros augimui. Socialiniai darbuotojai gali tapti skyrių vedėjais, socialinių paslaugų vadovais ar net globos namų direktoriais. Jie taip pat gali specializuotis tam tikroje srityje, pavyzdžiui, darbe su demencija sergančiais žmonėmis ar paliatyvioje pagalboje.
Svarbiausi aspektai sėkmingam darbui
Norint sėkmingai dirbti socialiniu darbuotoju globos namuose, svarbu:
- Turėti stiprią motyvaciją padėti žmonėms.
- Būti empatišku ir rūpestingu.
- Gebėti atsiriboti nuo emocijų.
- Būti kūrybingu ir išradingu.
- Nuolat mokytis ir tobulėti.
- Dirbti komandoje.
- Gerbti gyventojų teises ir orumą.
Socialinis darbas globos namuose - tai ne tik profesija, bet ir pašaukimas.
Socialinio darbuotojo pareigybės aprašymas Kupiškio socialinių paslaugų centre socialinio darbuotojo, dirbančio su neįgaliaisiais, pareigybė priskiriama specialistams. Šio darbuotojo pareigybės lygis yra ne žemesnis A2, o pareigybės kodas - 263502. Priima prašymus, registruoja duomenis apie asmenų prašymų pateikimą, aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis bei jų grąžinimą, sudaro su neįgaliu ar jį atstovaujančiu asmeniu (šeima) techninės pagalbos priemonių panaudos sutartį. Teikia teritoriniam neįgaliųjų TPP centrui vardines paraiškas ir reikalingus duomenis apie asmens neįgalumą bei dalyvumo lygį arba prašymą gauti nuolat naudoti ar įsigyti laikinai naudoti techninės pagalbos priemones. Tvarko techninės pagalbos priemonių gavimo, užpajamavimo, išdavimo, grąžinimo, nurašymo apskaitą. Teikia Centro teritoriniam neįgaliųjų padaliniui pasiūlymus nurašyti nusidėvėjusias techninės pagalbos priemones. Tarpininkauja organizuojant judėjimo techninės pagalbos priemonių remonto ir individualaus klientui pritaikymo paslaugas. Tarpininkauja perduodant Centro teritoriniam padaliniui asmens prašymą ir reikalingus dokumentus dėl judėjimo, regos ir klausos techninės pagalbos priemonių įsigijimo ir jų išlaidų kompensavimo, dėl neįgaliųjų aprūpinimo elektriniais vežimėliais bei rankomis arba automatiškai reguliuojamomis lovomis. Kiekvieną ketvirtį kompiuterinėse laikmenose pateikia Centro teritoriniam padaliniui informaciją apie asmenis, įsigijusius ir grąžintas judėjimo techninės pagalbos priemones bei šių priemonių poreikį. Renka, kaupia ir analizuoja informaciją, ruošia statistines ataskaitas apie Kupiškio rajone gyvenančius asmenis su negalia, lankytis jų namuose; analizuoti ir apibendrinti informaciją apie išduotas, naudojamas ir grąžintas priemones pagal asmenų grupes bei šių priemonių rūšis, konsultuoti asmenis su negalia socialinių paslaugų teikimo klausimais. Suveda duomenis apie išduotas TTP priemones į Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).
Bendrųjų socialinių paslaugų organizavimas
Socialinis darbuotojas organizuoja bendrąsias socialines paslaugas - maitinimo paslaugos organizavimą ir transporto paslaugų organizavimą bei teikimą: Priima prašymus ir reikiamus dokumentus iš miesto gyventojų, surašo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus dėl paramos maisto produktams pirkti, sudaro sąrašus ir juos pateikti Globos ir rūpybos posėdžiui svarstyti. Skirtą paramą nepinigine forma (vardinėmis vertybinėmis kortelėmis) ją apskaito, išduoda asmeniui ar seniūnijos socialinio darbo organizatoriui, surašo jų panaudojimo aktą ir duomenis pateikia buhalterijai įstaigos vadovo nustatyta ir patvirtinta tvarka. Priima prašymus ir reikiamus dokumentus iš rajono gyventojų transporto paslaugoms gauti bei įvertinti transporto paslaugų skyrimo būtinumą, informuoti paslaugų gavėją apie transporto paslaugos skyrimą/neskyrimą. Teikia informaciją apie suteiktas transporto paslaugas Kupiškio rajono savivaldybės įstaigų apskaitos tarnybai. Veda transporto paslaugų teikimo apskaitą vadovaujantis Transporto paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašu patvirtintu Kupiškio rajono tarybos sprendimu. Suveda duomenis apie suteiktas socialines paslaugas pagal atskiras socialinių paslaugų rūšis į Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).
Konsultavimas ir bendradarbiavimas
Socialinis darbuotojas konsultuoja asmenis su negalia dėl prevencinių ir specialiųjų socialinių paslaugų bei įvertina socialinių paslaugų poreikius, juos pateikia Globos ir rūpybos posėdžiui svarstyti. Bendradarbiaujant su Sveikatos priežiūros įstaigomis organizuoja bei koordinuoja Savivaldybės lygmens pavėžėjimo paslaugas asmenims, kuriems nereikalinga skubi medicinos pagalba į Lietuvos sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Veda paslaugos teikimo tvarkos apraše nustatytą reikalingą dokumentaciją.
Socialinis darbuotojas bendradarbiauja su Socialinės paramos skyriaus, rajono seniūnijų, švietimo, ugdymo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitų sričių specialistais, kitais socialiniais darbuotojais, bendruomenės nariais. Rengia su savo paslaugų teikimo lauku susijusius įsakymų projektus ir juos teikia Centro direktoriui. Registruoja Centro gaunamus/siunčiamus raštus DVS sistemoje ir raštus nukreipia Centro vadovui vizavimui.
Be to, socialinis darbuotojas vykdo Centro direktoriaus, vyr. socialinio darbo organizatoriaus nurodymus ir savo kompetencijos ribose už atliktas savo darbo funkcijas atsiskaityti Centro direktoriui bei vyr. socialinio darbo organizatoriui. Prireikus vykdo vienkartines funkcijas be atskiro direktoriaus įsakymo.
Darbuotojo teisės ir atsakomybė
Socialinis darbuotojas turi teisę:
- Gauti pareigų vykdymui reikalingą informaciją iš įvairių įstaigų, organizacijų ar įmonių.
- Į tinkamas darbo ir poilsio sąlygas, teisės aktais nustatytas socialines ir kitas garantijas.
- Atsisakyti vykdyti pavedimus, jei jie prieštarauja teisės aktams.
- Teikti pasiūlymus dėl darbo tobulinimo.
- Gali turėti ir kitų teisių, kurias jam suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
- Kelti kvalifikaciją. Dalyvauti seminaruose, konferencijose, pasitarimuose, mokymuose, kuriuose nagrinėjami su socialiniu darbu susiję klausimai.
Socialinis darbuotojas atsako už:
- Konfidencialios informacijos išsaugojimą.
- Suteiktos informacijos teisingumą.
- Patikėtų materialinių vertybių netinkamą naudojimą ir visus nuostolius, kuriuos Savivaldybės administracija gali patirti dėl sąmoningų veiksmų ir netinkamo nesąžiningo pareigų vykdymo.
- Dokumentų socialinei paramai, kitoms išmokoms, socialinėms paslaugoms ir kitų dokumentų nesavalaikį pateikimą.
- Slaptažodžių, suteiktų asmenų duomenų gavimui neteisėtą naudojimą ir perleidimą tretiesiems asmenims.
- Asmens duomenų paslapties atskleidimą.
- Duomenų tikslingumą ir teisingumą tiriant buities ir gyvenimo sąlygas.
- Darbų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos, vidaus darbo tvarkos ir šios pareigybės aprašymo reikalavimų nesilaikymą.
- Lietuvos Socialinių darbuotojų etikos kodekso nesilaikymą.
- Tinkamą darbo laiko naudojimą ir darbo drausmė pažeidimus.
- Už šiame pareigybės aprašyme numatytų pareigų ir teisinių aktų vykdymą ir pažeidimus.
- Laiku ir sąžiningai atliktą darbą.
Už netinkamą savo pareigų vykdymą socialinis darbuotojas atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Socialinis darbuotojas, atleistas iš einamų pareigų, privalo gautą darbo pažymėjimą grąžinti Kupiškio socialinių paslaugų centro atsakingam specialistui. Atleidžiamas iš pareigų ar perkeliamas į kitas pareigas socialinis darbuotojas privalo perduoti kitam atsakingam darbuotojui arba komisijai jam patikėtas materialines vertybes, visas turimas bylas (dokumentus).
Socialinio darbuotojo vaidmuo dirbant su neįgaliaisiais globos namuose yra labai svarbus ir daugialypis. Šis darbas reikalauja ne tik profesinių žinių ir įgūdžių, bet ir empatijos, supratimo bei gebėjimo spręsti įvairias problemas.
Straipsnyje nagrinėjami socialinio darbuotojo darbo aspektai, susiję su neįgaliaisiais, apibrėžiami specialūs reikalavimai šias pareigas einančiam darbuotojui, jo funkcijos, teisės, atsakomybė ir darbo turinio pokyčiai pereinant nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų.
Socialinio darbuotojo darbo turinio pokyčiai pereinant nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų yra svarbus aspektas, atskleidžiantis besikeičiančius vaidmenis ir atsakomybes.
tags: #socialinio #darbuotojo #santykis #su #neigaliaisiais #globos
