Kai naujagimis gimsta ir tėvai jį atidžiai apžiūri, gali pastebėti tam tikrų odos dėmių: vienos iš jų šviesiai rausvos, kitos - ryškiai raudonos, dar kai kurios būna iškilusios. Kokios yra dažniausios įgimtos vaikų odos „žymės“, aptariame šiame straipsnyje.
Išnyksta savaime
Jeigu gimdymas buvo sunkus, kūdikis gali patirti nedidelę traumą, kuri ilgainiui praeina savaime. Kai gimstančio kūdikio galva būna įsirėmusi į mamos dubens kaulus, dėl didelio spaudimo gali trūkti kraujagyslė ir susiformuoja vadinamoji kefalohematoma - kraujo išsiliejimas po antkauliu, anatominėse galvos kaulų ribose. Kartais išoriškai mėlynė gali būti matoma, o kartais ir nematoma (jaučiamas tik minkštas gumbas galvoje). Ji išnyksta savaime.
„Gandro žnybis“ ir „angelo bučinys“
Ką tik pasaulį išvydusio naujagimio oda yra labai plona, raudona, su melsvu atspalviu. Pro ją prasišviečia kraujagyslės. Vėliau gali išryškėti kraujagyslių dariniai, kurie tik gimus mažyliui gali būti ir nematomi. Apgamai ir kraujagyslių dariniai išryškėja per pirmuosius gyvenimo mėnesius. Pats dažniausias kraujagyslinis apgamas, kurį turi net kas trečias kūdikis, yra vadinamasis „gandro žnybiu“. Tai kraujagyslių rezginys, kuris dažniausiai yra poodyje. „Gandro žnybis“ nėra išsipūtęs ar iškilęs virš odos. Taip gražiai pavadintas tik dėl to, kad už tos vietos gandrai „atnešas“ vaikus. „Gandro žnybis“ dažniausiai išnyksta per kelerius pirmuosius gyvenimo metus. Tačiau ta vieta, kurioje jis buvo, gali būti linkusi parausti, kai žmogus supyksta, susijaudina, verkia ir pan.
Šios žymės kitaip vadinamos Nevus simplex. Jos dažniausiai yra veido srityje. Savaime išnyksta ar ženkliai pašviesėja per pirmus dvejus vaiko gyvenimo metus. Iš esmės, tai yra kosmetinė/estetinė problema. Gydymas nėra būtinas. Tačiau jei dėmė neišnyksta savaime, gali būti taikomas gydymas lazeriu. Tokiu atveju rekomenduojama palaukti iki vaikas sulauks bent 2-3 metų amžiaus. Sprando, skalpo srityje esančios dėmės 50 proc. visų atvejų neišnyksta ir nepašviesėja, tačiau, kadangi yra prasčiau matomose vietoje, dengiamos plaukų, paprastai jokių problemų nesukelia.
Hemangiomos
Hemangiomos tai patys dažniausi naujagimių nepiktybiniai augliai, kurių atsiradimo priežastis nėra aiški. Šis kraujagyslių darinys yra pakilęs virš odos, ryškiai raudonas, gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Vieni vaikai jau gimsta su jomis, o kitiems iškart po gimimo išryškėja per pirmas 6-8 gyvenimo savaites. Tik nedaugelis žmonių paveldi hemangiomas, kitų kilmė nėra aiški. Vieni mokslininkai jų atsiradimą sieja su radiacija ir aplinkos tarša, kiti - su vaistais ir nėštumo ligomis. Aišku tik tai, kad jų atsiranda per nėštumą, kai pakenkiama vaisiui. Taip pat mokslininkai pastebėjo, kad mergaitėms jos pasitaiko dažniau nei berniukams.
Sparčiausiai hemangiomos auga 3-4 gyvenimo mėnesį, visiškai susiformuoja maždaug iki 1-1,5 m., vėliau pamažu ima nykti. Pasitarus su gydytoju, gali būti pasiūlyta šalinti lazeriu ar operacija. Lėčiausiai nyksta hemangiomos ant veido, pirštų ir lyties organų. Jei kitose kūno vietose esantys kraujagysliniai navikai nėra dideli ir neauga, išnyksta gana greit. Vidutiniškai 1 cm dydžio išnyksta per 2-3 metus.
Dažniausiai hemangiomos nėra pavojingos. Jos tėra tik kosmetinis trūkumas. Tačiau kartais būna kitaip. Pavojingos yra ausies kaušelio, nosies, vokų, lūpų, nes augdamos pažeidžia ir negrįžtamai suardo kremzlines struktūras. Vokų hemangiomos gali sutrikdyti regą, nes išsivysto žvairumas.
Vadinamoji portveino dėmė
Kai kurie kūdikiai būna paženklinti vadinamąja portveino dėme. Tai kraujagyslinis apgamas, raudonas, nepakilęs virš odos. Šis apgamas iš pradžių būna šviesesnės spalvos, paskui tampa raudonas arba melsvokas, didėja. Dažniausiai portveino spalvos dėmė būna veide. Ši žymė lieka visam gyvenimui.
Raudonos dėmės ant odos: bendra informacija
Raudonos dėmės ant odos yra dažnas nusiskundimas, kuris gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Jos gali būti vos pastebimos arba ryškios, lokalizuotos vienoje vietoje ar išplitusios po visą kūną. Dėmių pobūdis labai įvairus - nuo nekenksmingų alerginių reakcijų iki rimtų infekcijų ar kraujo ligų požymių.
„Odos būklė dažnai atspindi bendrą organizmo sveikatą. Raudonos dėmės gali būti tiek laikinas odos sudirgimas, tiek pirmasis rimtos ligos ženklas.“- dr. Monika Blome, dermatologė, Vokietija.
Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausias raudonų dėmių atsiradimo priežastis, pateiksime vizualius pavyzdžius ir paaiškinsime, kada būtina kreiptis į gydytoją.
Greita santrauka - ką svarbu žinoti apie raudonas dėmes ant odos
- Kas tai? - Odos pakitimai, atsirandantys dėl uždegimo, infekcijų, alergijos, kraujotakos ar kitų priežasčių.
- Dažniausios priežastys. - Alergija, egzema, psoriazė, virusinės ar bakterinės infekcijos, kraujo krešėjimo sutrikimai.
- Kada kreiptis į gydytoją? - Jei dėmės nepraeina per kelias dienas, plinta, sukelia stiprų niežulį, skausmą ar atsiranda kartu su karščiavimu.
- Gydymas. - Priklauso nuo priežasties: nuo paprastų tepalų iki specializuoto dermatologo ar hematologo gydymo.
- Prevencija. - Odos priežiūra, vengimas alergenų, imuninės sistemos stiprinimas, profilaktiniai sveikatos patikrinimai.
Dažniausios raudonų dėmių priežastys
Raudonos dėmės gali atsirasti dėl įvairių organizmo pakitimų - nuo nekenksmingų iki gyvybei pavojingų. Svarbu įvertinti, kada tai tik kosmetinis nepatogumas, o kada - signalas apie rimtesnę ligą.
Alerginės reakcijos
Alergija maistui, vaistams, kosmetikai ar buitinėms medžiagoms dažnai sukelia rausvas, niežtinčias dėmes ar bėrimą. Tokiu atveju odos pažeidimai paprastai atsiranda greitai, išplinta didesniu plotu ir gali būti lydimi patinimo.
Odos ligos
Egzema, atopinis dermatitas, psoriazė ar rožinė sukelia lėtinius odos pakitimus. Dėmės tokiais atvejais dažnai būna sausos, pleiskanojančios, kartais skausmingos. Jos atsiranda ne dėl išorinės priežasties, o dėl odos imuninės ar uždegiminės reakcijos.
Infekcijos
Virusinės ligos (pvz., tymai, raudonukė, vėjaraupiai) ar bakterinės infekcijos (pvz., impetigas) sukelia išplitusius bėrimus. Tokiais atvejais dėmės dažnai lydi karščiavimas, bendras silpnumas ar limfmazgių padidėjimas.
Kraujo ir kraujotakos sutrikimai
Smulkūs poodiniai kraujavimai (petekijos) ar stambesnės purpuros dėmės atsiranda dėl krešėjimo sutrikimų, trombocitopenijos ar net leukemijos. Tokiais atvejais dėmės neskauda ir neniežti, tačiau yra pavojingas signalas.
Kitos priežastys
Raudonas dėmes gali sukelti ir mechaniniai veiksniai (pvz., stiprus įbrėžimas, trintis), vabzdžių įkandimai, autoimuninės ligos ar net kepenų sutrikimai.
„Svarbiausia - įvertinti bendrą klinikinį kontekstą. Tos pačios raudonos dėmės gali būti visai nepavojingos vienam žmogui ir gyvybei pavojingos kitam.“- dr. Monika Blome, dermatologė, Vokietija.
Kada raudonos dėmės yra pavojingos ir reikalauja gydytojo pagalbos
Nors dalis raudonų dėmių ant odos atsiranda dėl laikino sudirgimo ar alerginės reakcijos ir greitai praeina, yra situacijų, kai jos signalizuoja apie rimtesnę problemą.
Pavojingais laikomi atvejai, kai:
- dėmės neišnyksta ilgiau nei 7-10 dienų arba vis plinta,
- bėrimas atsiranda kartu su karščiavimu, bendru silpnumu, gerklės skausmu ar limfmazgių padidėjimu,
- dėmės yra neskausmingos, nesinulina ir neblunka paspaudus - tai gali būti kraujo krešėjimo sutrikimų požymis,
- odos pakitimai atsiranda staiga, kartu su kvėpavimo pasunkėjimu, patinimu ar niežuliu - tai gali rodyti anafilaksinę reakciją,
- atsiranda kitų lydinčių simptomų: nepaaiškinamas svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, ilgalaikis kosulys.
Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją - pirmiausia į šeimos gydytoją arba dermatologą, o įtarus alerginę reakciją su kvėpavimo sutrikimu - skubiai kviesti greitąją pagalbą.
„Staigus ir progresuojantis bėrimas, lydimas sisteminių simptomų, niekada neturėtų būti ignoruojamas. Tai gali būti gyvybei pavojingos būklės pradžia.“- prof. Harald Gollnick, dermatologas, Vokietija.
Naudingi ir rizikingi sprendimai susidūrus su raudonomis dėmėmis
Kai ant odos atsiranda raudonų dėmių, žmonės dažnai linkę reaguoti spontaniškai - tepti įvairius kremus, ignoruoti ar laukti, kol praeis. Tinkami sprendimai gali pagreitinti išgijimą, o neteisingi - pabloginti būklę.
Naudingi sprendimai
- Stebėti, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado dėmės - po maisto, vaistų, kontakto su chemikalais ar vabzdžių įkandimo.
- Laikytis higienos: švelniai plauti odą, vengti agresyvių prausiklių, palaikyti drėgmę.
- Vengti žinomų alergenų ar sudirginančių medžiagų, jei yra alergijos įtarimas.
- Kreiptis į gydytoją, jei dėmės nepraeina per kelias dienas arba pasireiškia lydimi simptomai (karščiavimas, skausmas, kraujosruvos).
- Laikytis gydytojo paskirto gydymo - tepalų, antihistamininių ar kitų vaistų.
Rizikingi sprendimai
- Ignoruoti išplitusias ar ilgai trunkančias dėmes, tikintis, kad jos „praeis pačios“.
- Naudoti stiprius vaistus (pvz., kortikosteroidus) be gydytojo nurodymo.
- Kasytis ar draskyti odą - tai gali sukelti infekciją ir pabloginti būklę.
- Pasikliauti vien tik liaudiškais metodais (pvz., acto, alkoholio aplikacijomis), kurie gali dar labiau sudirginti odą.
- Atidėlioti vizitą pas gydytoją, kai atsiranda papildomi pavojingi simptomai (karščiavimas, kvėpavimo sutrikimai).
Pacientų patirtys ir gydytojų komentarai
Raudonų dėmių atsiradimas ant odos dažnai kelia nerimą, nes išvaizdos pokyčiai yra matomi iš karto. Patirtys rodo, kad žmonės dažnai delsia kreiptis į medikus, nors tai galėtų padėti išvengti rimtų komplikacijų.
Pacientų patirtys
„Po kelių dienų bėrimo, kuris vis plėtėsi ant kojų, nuėjau pas gydytoją. Paaiškėjo, kad tai buvo alergija antibiotikams. Laiku sustabdžius vaistą ir pradėjus gydymą, viskas greitai praejo.“- Rasa, 36 m.
„Man ant blauzdų atsirado raudonų, neskausmingų dėmelių. Maniau, kad tai odos dirginimas, bet tyrimai parodė mažą trombocitų kiekį. Laiku pradėtas gydymas išgelbėjo nuo komplikacijų.“- Jonas, 54 m.
„Turėjau sausą odą ir raudonas dėmes daug metų laikiau ‘egzema’. Tik apsilankius pas dermatologą išsiaiškinau, kad tai psoriazė, ir pradėjus gydymą pagerėjo ne tik oda, bet ir savijauta.“- Miglė, 28 m.
Gydytojų įžvalgos
„Raudonos dėmės nėra vien kosmetinis defektas. Jos dažnai pasako daugiau apie paciento vidinę sveikatą, nei galima pamanyti iš pirmo žvilgsnio.“- prof. Harald Gollnick, dermatologas, Vokietija.
„Svarbu nepamiršti, kad odos pokyčius reikia vertinti kartu su bendrais simptomais. Jei dėmės lydi karščiavimas, nuovargis ar kraujosruvos, būtina nedelsiant tirti priežastį.“- dr. Monika Blome, dermatologė, Vokietija.
Pigmentacija, tai ne nuosprendis visam gyvenimui, ateik ir mes ją Tau pašalinsime!
Dažniausiai užduodami klausimai apie raudonas dėmes ant odos
Kokios dažniausios raudonų dėmių atsiradimo priežastys? Dažniausiai jas sukelia alergija, egzema, psoriazė, infekcijos arba kraujo krešėjimo sutrikimai. Rečiau priežastis gali būti autoimuninės ligos ar kepenų pažeidimai.
Kada būtina kreiptis į gydytoją? Jei dėmės nepraeina per 7-10 dienų, plinta, lydi karščiavimas, bendras silpnumas ar atsiranda neskausmingų kraujosruvų, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Ar raudonos dėmės gali būti alergijos požymis? Taip. Alerginės reakcijos yra viena dažniausių priežasčių. Jos paprastai pasireiškia staigiai, yra niežtinčios ir išplinta didesniu plotu po kontakto su alergenu.
Kaip atskirti infekciją nuo alergijos? Infekcijos dažniausiai pasireiškia kartu su karščiavimu, silpnumu ar limfmazgių padidėjimu, o alergija dažniau sukelia niežulį ir atsiranda netrukus po kontakto su alergenu.
Ar raudonos dėmės gali rodyti kraujo ligą? Taip. Jei dėmės yra mažos, neskausmingos, neblunka paspaudus ir lydi kraujosruvos, tai gali būti krešėjimo sutrikimo ar hematologinės ligos požymis.
Ar galima gydytis pačiam? Nedidelius bėrimus galima palengvinti vengiant alergenų ir prižiūrint odą, tačiau be gydytojo pagalbos neįmanoma tiksliai nustatyti priežasties. Todėl užsitęsus ar progresuojant būklei būtina medicininė apžiūra.
Jei atsirado odos bėrimas raudonomis dėmėmis ir jis greitai plinta, niežti, skauda, atsirado karščiavimas, silpnumas, dusulys ar lūpų / veido tinimas - tai gali būti rimta būklė (alerginė reakcija, infekcija, kraujagyslių sutrikimas). Raudonos dėmės ant odos nėra viena diagnozė - tai simptomas, kuris gali atsirasti dėl daugybės skirtingų priežasčių: nuo paprastos alergijos iki infekcijų ar sisteminių ligų. Svarbiausia - nestebėti pasyviai, jei bėrimas plinta, keičiasi, atsiranda sisteminių simptomų (karščiavimas, dusulys, silpnumas). Tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, įvertinęs bėrimą „gyvai“, kartais atlikęs kraujo, alerginius ar kitus tyrimus.
