Vienas svarbiausių etapų savarankiškumo link - tai kūdikio gebėjimas laikyti galvą. Kai kurie tėvai su nekantrumu ir nerimu stebi savo mažylio vystymąsi, tikėdamiesi kuo greičiau sulaukti šio pasiekimo. Tai ne tik džiuginanti akimirka tėvams, bet ir esminis žingsnis, atveriantis kelią kitiems motoriniams įgūdžiams - vartymuisi, sėdėjimui ir šliaužiojimui. Nors kiekvienas vaikas vystosi individualiu tempu, egzistuoja tam tikros raidos gairės, kurios padeda suprasti, ar procesas vyksta sklandžiai.

Kada kūdikiai pradeda tvirtai laikyti galvytę?

Kūdikio galva, palyginti su visu kūnu, yra gana didelė ir sunki, o kaklo raumenys gimimo metu dar labai silpni. Todėl gebėjimas ją nulaikyti atsiranda ne iš karto, o vystosi palaipsniui, stiprėjant nugaros ir kaklo raumenynui. Pirmosiomis savaitėmis naujagimio kaklo raumenys yra visiškai silpni. Jei paguldytumėte vaiką ant nugaros ir švelniai patrauktumėte už rankų į sėdimą padėtį, jo galva kristų atgal.

Maždaug 2 mėnesių amžiaus, gulintis ant pilvo kūdikis jau gali išlaikyti galvytę kelias sekundes. Antrąjį gyvenimo mėnesį pastebimi ryškesni pokyčiai. Kaklo raumenys stiprėja, todėl gulėdamas ant pilvo kūdikis jau gali pakelti galvą maždaug 45 laipsnių kampu ir išlaikyti ją šiek tiek ilgiau. Trečio mėnesio pabaigoje kūdikis jau gali tvirtai laikyti galvytę. Tai laikotarpis, kai įvyksta didžiausias progresas. Šiuo etapu galvos laikymas dažniausiai jau yra visiškai įvaldytas. Vaikas gali lengvai sukioti galvą į visas puses, stebėti aplinką, o kaklo raumenys yra pakankamai stiprūs, kad pasiruoštų sėdėjimui ir ropojimui.

Tačiau svarbu žinoti, kad svyravimai raidoje yra normalu. Vienas mažylis galvą tvirtai iškels jau antrojo mėnesio pabaigoje, kitas - tik įpusėjęs ketvirtąjį, ir abu šie variantai gali būti visiškai normalūs. Susirūpinti reikėtų, jeigu 4-5 mėnesių kūdikis galvos nenulaiko nei vertikalioje, nei horizontalioje padėtyje. Kūdikio galvos neišlaikymas 4-5 mėnesį yra signalas kreiptis į gydytojus, nes gimusio kūdikio judesių raida prasideda nuo galvos išlaikymo.

Kada kūdikio galvytė gali būti deformuota?

Kūdikio galvytės kaulai yra minkšti ir paslankūs, o mažyliai daug laiko praleidžia gulimoje padėtyje, tad galvytės suplokštėjimas ar kitos deformacijos yra pakankamai dažnas reiškinys. Kaukolė nėra vientisa struktūra, ji sudaryta iš atskirų kaulinių plokštelių, kurios sujungtos paslankiomis siūlėmis. Gimimo metu naujagimio kaukolės kaulai susispaudžia, net persidengia vienas su kitu - tai padeda kūdikiui prasibrauti pro sąlyginai siaurus gimdymo takus. Gimimo metu atsiradusios deformacijos atsistato greitai ir neturi įtakos galvos formai. Tačiau kūdikio smegenys yra bene greičiausiai augantis organas. Tam, kad prisitaikytų prie spartaus augimo, kaukolė turi būti paslanki ir taip pat sparčiai auganti. Tai lemia, kad kūdikio galvytė auga sparčiausiai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais (apie 1,5-2 cm/mėn.), yra itin minkšta ir paslanki. Šiuo metu deformacijų rizika didžiausia, o korekcija - efektyviausia.

Dažniausios galvytės deformacijų rūšys:

• Plagiocefalija (arba galvos suplokštėjimas vienoje pusėje) - dažniausiai pastebima kaukolės deformacija iš vienos pusės. Jai būdinga galvos deformacija, kuomet viena galvos dalis yra plokštesnė, pastebima galvos ir (kartais) veido asimetrija. Pažvelgus iš viršaus vaiko galva yra rombo formos. Šiam tipui būdinga veido asimetrija (išsišovęs vienas žandikaulis, didesnė akis, kreiva burnytė). Viena pagrindinių šios deformacijos priežasčių - kreivakaklystė (tortikolis). Dėl šios raumeninės problemos kūdikio vienos pusės kaklo raumenukai silpnesni, todėl jam pasidaro sunku pasukti, pakelti galvytę į kitą pusę.
• Brachicefalija - Brachiocefalijos atveju kūdikio galva yra simetriška, tačiau žiūrint iš šono - sutrumpėjusi, tarsi „nukirsta“. Pakaušis tolygiai suplokštėjęs, platus.
• Skafocefalija - tai galvos suplokštėjimas iš šonų. Vaiko veidukas ir galvytė susiaurėjusi iš abiejų pusių, pažvelgus iš viršaus galva primena elipsę.

Plagiocefalija ir kitos kūdikių galvytės deformacijos dažniausiai atsiranda dėl kūdikio kaukolės ypatumų, ilgo gulėjimo vienoje padėtyje ir perteklinio įvairių gultukų, sūpuoklių, automobilinių kėdučių ir kt. kūdikių „įrangos“ naudojimo (perteklinis šių priemonių naudojimas siejamas su vadinamuoju kūdikių konteinerio sindromu). Kūdikio galvytė gali deformuotis ir dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios su kūdikio priežiūra. Pavyzdžiui, jeigu nėštumas buvo daugiavaisis arba kūdikio padėtis gimdoje buvo pataloginė, kūdikio galvytė gali deformuotis dėl vietos stokos, per didelio jai tenkančio spaudimo. Kūdikio galvytės deformaciją gali lemti gimdymo metu naudotos žnyplės ar vakuuminis vaisiaus ekstraktorius.

Kanados mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, 46,7 proc. kūdikių iki 4 mėnesių turės KSD (kaukolės suplokštėjimo sindromo) požymių. Galvytės deformacijos priežastis - nuolatinis spaudimas į tą pačią vietą, ir visai nesvarbu, ar spaudimas pasireiškia dar gimdoje, ar ant tėvo rankos, ar miegant.

Kaip padėti kūdikiui ir išvengti galvytės deformacijų?

Nugulėta kūdikio galvytė (plagiocefalija) neretai kaip problema pastebima apie 3-4 mėnesį, kuomet jau būna akivaizdi. Tačiau labai svarbu kuo anksčiau pastebėti galvytės formos pokyčius ir nedelsiant imtis korekcinių veiksmų. Nuolatinis spaudimas į tą pačią vietą gali sukelti galvytės deformacijas.

Metodai, padedantys išvengti kūdikio galvytės deformacijų, geriausia taikyti net jei kūdikis nepatenka į rizikos grupę:

1. Guldymas ant pilvuko (tummy time). Tai efektyviausias būdas sustiprinti kaklo ir viršutinės kūno dalies, stuburo raumenis. Tai nėra tiesiog žaidimas, tai - pagrindinė treniruotė kūdikiui. Pradėkite nuo kelių minučių 2-3 kartus per dieną. Palaipsniui laiką ilginkite. Buvimas ant pilvuko ne tik puiki plagiocefalijos prevencijos priemonė, bet ir mankšta vaiko kaklo, nugaros raumenims. Kūdikius guldykite ant tvirto paviršiaus, sudominkite juos žaisliukais, mimikomis, balsu, skatinkite vaikelį kelti galvytę, o vėliau ir pradėti šliaužti.
2. Pakaitomis sukti galvytę. Naujagimiai mažai sukinėja galvytę, todėl būtina ją pakaitomis sukti tai į vieną, tai į kitą pusę.
3. Riboti laiką suvaržytose padėtyse. Šiuolaikiniai gultukai, sūpynės ir automobilinės kėdutės yra puikūs pagalbininkai tėvams, tačiau piktnaudžiavimas jais gali sukelti vadinamąjį „konteinerio sindromą“. Kai kūdikis didžiąją dienos dalį praleidžia pusiau gulimoje padėtyje, suvaržytas diržų, jis neturi galimybės laisvai judėti ir stiprinti kaklo raumenų. Papildomas guldymo priemones (vežimėlius, gultukus, autokėdutes) siūloma naudoti kuo mažiau ir tik kūdikiui sulaukus bent 1 mėnesio amžiaus. Vertinkite tai ne kaip kūdikio laisvalaikį, o kaip trumpą pagalbą: pavyzdžiui, į gultuką vaikelį guldykite tik pusvalandžiui, kol pasigaminsite valgyti ar nusiprausite.
4. Skatinti kūdikį siekti žaislų. Guldykite kūdikį ant nugaros, o virš jo pakabinkite žaislus, įdomius ar garsus skleidžiančius daiktus.
5. Praktikuoti mini atsilenkimus. Kai kūdikis guli ant nugaros, suimkite jį už rankučių ir švelniai tempkite jas aukštyn.
6. Nešioti kūdikį stačiomis.
7. Stebėti kūdikio galvytės formą. Tėvai patys gali pastebėti galvytės pokyčius. Rekomenduojama kūdikį fotografuoti iš keturių skirtingų padėčių: iš viršaus (nuo viršugalvio), iš apačios (nuo smakro), iš šonų. Šios nuotraukos padės laiku pastebėti kūdikio galvytės deformaciją.

Jei kūdikis gimė neišnešiotas, jis proporcingai keliomis savaitėmis vėliau gali pradėti laikyti ir galvytę. Taip pat, jei kūdikiui gali būti sunku laikyti galvytę dėl žemo raumenų tonuso, kreivakaklystės ir kt., gydytojas gali paskirti mankštų, masažų.

Kada kreiptis į specialistus?

Jeigu pastebite, kad jūsų mažylis gulėdamas ar būdamas vertikalioje padėtyje galvą suka ar kreipia tik į vieną pusę, tai gali būti raumenų tonuso sutrikimo arba kreivakaklystės požymis. Tėvai dažnai mano, kad vaikas „taip mėgsta“, tačiau dažniausiai tai reiškia, kad vienos pusės raumenys yra labiau įsitempę arba silpnesni. Tokiu atveju būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą pas neurologą. Jei nutinka taip, kad neturite galimybės greitai patekti pas šį specialistą, rekomenduojama tuo pačiu metu susirasti profesionalų kineziterapeutą.

Nors svyravimai raidoje yra normalu, egzistuoja tam tikri „raudoni signalai“, kuriems reiktų skirti dėmesį. Jei pastebite, kad kūdikis nuolat nešiojamas ar migdomas visada toje pačioje pusėje, gali išsivystyti raumenų asimetrija arba kreivakaklystė. Jeigu kūdikis iki 18 mėnesių neturi deformacijų, tai ir nebeturės. Tačiau korekcija, taikant šalmų terapiją, bus tik dalinė, o taikant konservatyvias priemones - simbolinė.

Labai svarbu kuo anksčiau pastebėti galvytės formos pokyčius ir nedelsiant imtis korekcinių veiksmų. Kuo anksčiau imsitės profilaktinių, koreguojančių priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad deformacijos visiškai atsistatys. Jeigu plagiocefalija išsivysto dėl kreivakaklystės, gydytojas gali rekomenduoti masažus, ortopedinę mankštą, specialią apykaklę. Šis specialus lengvas šalmas dėvimas beveik visą parą, 4-6 mėnesius.

Tėvai, kurie ieško, kur šalmą gaminti, turi atkreipti dėmesį, kad jei gamintojas žada 100 proc. efektą, reikėtų į tai žiūrėti rezervuotai. Taip pat jeigu bus parašyta, kad užteks atvažiuoti tik vieną kartą, tai bus mažai tikėtina. Rinkitės sąžiningą gamintoją, kuris teigs, kad pas jį reikės lankytis keletą kartų, o rezultatas bus „nuo iki“.

Taip, kaip nėštumo metu rekomenduoja skaičiuoti vaisiaus judesius, taip rekomenduojame stebėti savo kūdikio galvytės pokyčius. Jūs esate žmonės, kurie daugiausia laiko praleidžia su kūdikiu ir turi realiausius šansus anksti pastebėti pokyčius ir nedelsiant kreiptis pagalbos.

tags: #per #kiek #laiko #susiformuoja #kudikio #galvyte

• Vadovas: lietuviškai rašyti be klaidų
• Ilgausko istorija: nuo vaikų namų iki turtuolio
• Vaikų ekologiniai produktai
• Valandų planavimas ugdant vaikus
• Pereiti nuo institucinės globos prie šeimyninio principo