Suprantame, kad pora, patyrusi persileidimą, jaučia nerimą ir turi daug klausimų, kodėl būtent jiems tai atsitiko. Vienas ar du iš eilės įvykę persileidimai yra vadinami atsitiktinumu, todėl detalesnio ištyrimo mes nerekomenduojame. Tačiau jei iš eilės įvyksta trys persileidimai, ar nesivysto nėštumai, tuomet porai rekomenduojame apsilankyti pas specialistą ir atlikti visus reikiamus tyrimus. Tam tikrose situacijose mes nukreipiame gydytojo endokrinologo, genetiko, hematologo konsultacijoms. Nustačius priežastis, kodėl kartojasi persileidimai, neretai poroms galime padėti susilaukti sveikų ir išnešiotų naujagimių.
Persileidimas - savaiminė gimdoje nešiojamo pilnai neišsivysčiusio vaisiaus (gemalo) mirtis. Dar vadinamas „savaiminiu abortu“. Pas sveikas moteris jis pasitaiko retai. Persileidimas gali įvykti ir pirmosiomis nėštumo dienomis ar savaitėmis, moteriai net nepastebint ir nežinant apie tai, kad ji buvo pastojusi. Tai iš dalies yra susiję su pastojančios moters amžiumi: iki 30 m. savaiminis abortas įvyksta 10 proc. atvejų, 31-40 m. apie 15 proc., virš 40-44 m. beveik 35 proc., o vyresnėms nei 45 m. daugiau nei 50 proc. Savaiminis abortas įvyksta nevalingai. Jei įvyksta daugiau nei du kartus, vadinamas įprastiniu.
Kodėl įvyksta persileidimas?
Persileidimas gali įvykti dėl įvairių priežasčių, kartais net tiksliai ir nenustatomų. Įtakos jam gali turėti tiek pačios motinos ligos, tiek ir vaisiaus patologija. Taip pat dėl netaisyklingos gimdos padėties, įvairių sąaugų po uždegimų ar operacijų gimda gali netinkamai augti. Persileidimas gali įvykti ir sutrikus hormonų pusiausvyrai ar dėl infekcinių ligų, tokių kaip gripas, tymai, raudonukė. Pusės visų savaiminių persileidimų priežastis yra sutrikusi paties apvaisinto kiaušinėlio raida. Tuomet persileidimas yra moters organizmo reakcija į nenormalų vaisiaus vystymąsi. Labai dažnai šio proceso neįmanoma sustabdyti, tačiau kai kuriais atvejais visgi galima apsaugoti moterį nuo persileidimo.
Statistika rodo, kad apie 20 proc. nėštumų baigiasi persileidimu. Moterims iki 30 metų šis rodiklis yra apie 20 proc., 30-40 metų moterims - apie 25 proc., o vyresnėms nei 40 metų - apie 50 proc. Didžioji dalis persileidimų (maždaug 80 proc.) įvyksta anksti, iki trečiojo nėštumo mėnesio.
Dažniausia ankstyvųjų persileidimų priežastis yra įvairūs chromosominiai neatitikimai, kai apvaisinimo metu netaisyklingai susijungia kiaušialąstės ir spermatozoido DNR. Ši priežastis lemia apie 50-60 proc. nėštumų nutrūkimų. Kitos, daug retesnės, priežastys apima įvairias infekcijas, genetinius sutrikimus, kraujo krešėjimo ligas, kitas ligas ir žalingus įpročius.
Rizikos veiksniai
Pagrindinis rizikos veiksnys yra moters amžius - keturiasdešimt ir daugiau metų. Kiti rizikos veiksniai apima rūkymą, alkoholio vartojimą ir gausesnį kofeino vartojimą. Nėra įrodyta, kad stresas turėtų įtakos persileidimui; dažniausiai tai vis dėlto būna nulemta gamtos.
Taip pat tiesa, kad spermoje esanti patologija, tarkime, nesubrendę spermatozoidai, chromosominės spermatozoidų anomalijos, padidėjęs spermos oksidacinis stresas ir kiti faktoriai gali nulemti persileidimą.
Su amžiumi tikimybė, kad persileidimas įvyks, didėja. Tačiau jei įvyko tik vienas persileidimas, vargu, ar jau reikia ieškoti patologijų.
Gresiantis persileidimas
Gresiančiam persileidimui būdingas nežymus kraujavimas, kurį lydi pilvo skausmai. Daugelį gresiančių persileidimų galima išgelbėti. Tokiais atvejais gydytojai pataria gulėti lovoje, neretai moteris yra hospitalizuojama. Jai atliekamas ultragarsinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kaip vystosi vaisius. Taip pat atliekami hormoniniai tyrimai, norint nustatyti, ar hormonų koncentracija yra pakankama nėštumui išsaugoti. Vis dėlto, jeigu skausmai dažnėja bei tampa reguliarūs, kraujavimas tęsiasi net 2 ar 3 savaites, kraujyje aptinkama mažai hormono chorioninio gonadotropino, tokio nėštumo prognozė yra nepalanki. Juolab, jeigu ultragarsu nustatoma, kad vaisius yra per mažas nėštumo laikui, nejudrus, o jo širdis neplaka.
Nepriklausomai nuo nėštumo laikotarpio, net jei neprasideda stipresni skausmai, o tik pasirodo mažos kraujo dėmės ar „tepimai“, reikėtų nedelsiant kreiptis į ginekologą. Ne visi persileidimai turi tokią pačią eigą ir simptomus, todėl specialisto apžiūra yra būtina.
Moterims dažnai sustresuoja, kai pasirodo lašas kraujo, kviečia greitąją pagalbą. Bet ypač ankstyvame nėštume tos pagalbos, kad nėštumas būtų išsaugotas, neįmanoma suteikti. Todėl į ligoninę reikėtų vykti tuo atveju, jei išties yra labai gausus kraujavimas, stiprūs pilvo skausmai, kai yra grėsmė moters gyvybei. Jei yra nedidelis kraujavimas, reikėtų pasirodyti savo gydytojui, kad jis įvertintų, kas nutiko.
Prasidėjęs ir progresuojantis persileidimas
Jei moteris numoja ranka į pirmuosius persileidimo simptomus arba gydymas įtarus gresiantį persileidimą yra neefektyvus, tuomet išsaugoti vaisių tampa nebeįmanoma. Moteriai įvyksta persileidimas, o jo simptomai yra stiprūs skausmai, pilvo spazmai ir itin gausus kraujavimas. Gimda kietėja, nors jos dydis atitinka nėštumo laiką, tačiau gimdos kaklelis būna prasivėręs ir šiek tiek sutrumpėjęs. Nėštumas nutrūksta tuomet, jei atsiskiria daugiau kaip trečdalis chorioninio dangalo.
Nėštumo išsaugoti neįmanoma progresuojančio persileidimo metu. Pastarajam būdinga tai, kad atsiskyręs chorionas ir žuvęs gemalas dėl gimdos susitraukimų išstumiamas iš gimdos į jau atsidariusį gimdos kaklelį. Sąrėmiai nuolat stiprėja, moteris gausiai kraujuoja. Gimda būna standi, o gimdos kaklelyje apčiuopiami vaisiaus audiniai.
Dalinis ir visiškas persileidimas
Dalinis persileidimas - jo metu vaisius pasišalina iš moters organizmo tik su dalimi placentos. Vėliau specialistai privalo iki galo išvalyti likusią placentos dalį. Tuomet gimda negali pakankamai gerai susitraukti, dėl to moteris kraujuoja gausiai, su krešuliais ir pasilikusių audinių gabalėliais.
Visiškas persileidimas - tai toks procesas, kurio metu vaisius visiškai pasišalina iš moters organizmo. Papildomos procedūros nereikalingos. Tiesa, toks persileidimas yra gana retas reiškinys. Jis dažnesnis vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu. Visiško persileidimo požymiai - sukietėjusi, sumažėjusi ir susitraukusi gimda. Gimdos kaklelis uždaras ar atviras. Moteris gausiai nekraujuoja, būna tik nedaug kraujingų išskyrų.
Ankstyvas ir vėlyvas persileidimas
Ankstyvas persileidimas yra tuomet, kai jis įvyksta iki 12 nėštumo savaitės. Būtent tokiu metu persileidimas įvyksta dažniausiai. Įprastai moteris tuomet jaučia skausmus ir pilvo spazmus centrinėje pilvo dalyje. Kartais pasireiškia aštrus skausmas pilvo apačioje, kuris gali trukti net keliasdešimt valandų. Skausmus gali, bet nebūtinai lydi kraujavimas. Neretai gali pasireikšti nežymūs „tepimai“, kurie tęsiasi net kelias dienas. Apie prasidėjusį persileidimą gali perspėti atsiradę kraujo krešuliai.
Vėlyvas persileidimas įvyksta tarp 13 ir 22 nėštumo savaičių. Jis sudaro maždaug 25 proc. visų persileidimo atvejų. Skirtingai nuo ankstyvo persileidimo, kurio priežastis įprastai yra vaisiaus vystymasis, vėlesnis persileidimas įvyksta dėl sutrikimų moters organizme - per mažos hormonų gamybos, neteisingo vaisiaus prisitvirtinimo. Vėlesnio persileidimo požymiai - kelias dienas pasirodančios rožinės ar rudos išskyros, turinčios specifinį kvapą. Nors tai nebūna neišvengiama, tačiau būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus.
Riba apibrėžiama tikslia nėštumo trukme, t. y. savaičių ar net dienų tikslumu. Visi nutrūkę nėštumai iki 22 savaitės yra laikomi persileidimais.
Matai apie persileidimą ir priešlaikinį gimdymą
Dažnai susiduriame su mitais. Vienas pagrindinių mitų, jog magnio vartojimas gali sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką. Tai yra netiesa. Patikimi tyrimai rodo, kad magnis priešlaikinio gimdymo rizikos nemažina, todėl būtent šiuo tikslu nėštumo metu neturėtų būti skiriamas. Jei organizme trūksta magnio ir atsiranda tam tikrų kūno dalių mėšlungis, gydytojai nėščiosioms šį papildą paskiria. Jei moteris serga širdies ir kraujagyslių ligomis, tuomet magnį paskiria gydytojas kardiologas.
Kitas mitas - manymas, kad gulėjimas lovoje ir mažas judėjimas gali apsaugoti nuo priešlaikinio gimdymo. Moksliniai tyrimai nerodo, jog gulėjimas lovoje galėtų pagelbėti, todėl mes, gydytojai, nerekomenduojame nėščiosioms gulėti lovoje. Fizinio aktyvumo stoka gali būti net žalinga dėl nėštumo metu intensyviau dirbančios kraujo krešumo sistemos, o gulint kraujo tėkmė dar ir sulėtėja. Dėl šios priežasties galūnėse gali susidaryti trombai, kurie gali atitrūkti ir nukeliauti į labai svarbias kraujagysles, jas užkimšti. Tai gali turėti rimtų pasekmių tiek moteriai, tiek vaisiui. Mes rekomenduojame kitokį ramybės režimą - nėštumo tausojimo. Jūs turėtumėte labiau įsiklausyti į savo kūno poreikius ir jausti, kada reikėtų pailsėti.
Rečiausias mitas - šlakelis stipresnio alkoholio gali sustabdyti priešlaikinį gimdymą. Nors šis mitas labai senas, tačiau vis dar tenka jį išgirsti. Teoriškai alkoholis galėtų atpalaiduoti gimdos raumenis, tačiau jo žala yra nepalyginamai didesnė. Nėra saugaus alkoholio kiekio.
Nėra įrodyta, kad pakėlimas, nugriuvimas, stresas ar pervargimas gali sukelti persileidimą, bet žalingų įpročių atsisakymas, nėštumo planavimas, jaunesniame amžiuje, folio rūgšties vartojimas, vitamino D vartojimas, išsityrimas dėl galimų infekcijų didina sėkmingo nėštumo galimybes.
Teigimas, kad kontraceptinės tabletės turi įtakos ankstyvajam persileidimui, yra niekuo nepagrįstas mitas. Nustojus gerti tabletes, pasibaigia jų veikimas ir moteris iškart gali pastoti. Nėra ko baimintis. Jei moteris pastoja net vartodama kontraceptines tabletes ar išgėrusi skubios kontracepcijos tabletę, nėra įrodymų, kad tai sukeltų didesnę apsigimimų ar persileidimų riziką.
Neretai moterys naudoja tam tikrus homeopatinius preparatus, tačiau moksliniai tyrimai neigia šių preparatų veiksmingumą.
Galimos komplikacijos po nėštumo nutraukimo
Nėštumo nutraukimas gali sukelti komplikacijas, tačiau priklausomai nuo to, kokiu būdu jis buvo atliktas. Nėštumo nutraukimas gali būti atliekamas chirurginiu būdu arba persileidimas sužadinamas medikamentais. Daugiausiai komplikacijų įvyksta po chirurginės intervencijos. Viena iš dažniausių komplikacijų - gausus kraujavimas. Kaip ir po kiekvienos chirurginės intervencijos gali išsivystyti infekcija. Labai reta, tačiau skausminga komplikacija - gimdos ertmėje susidariusios sąaugos.
PSICHOLOGINĖ BŪSENA PO PERSILEIDIMO | su psichologe Milda Kukulskiene
Ką daryti patyrus persileidimą?
Pajutus pirmuosius persileidimo požymius, praktiškai medicina yra bejėgė. Tik reikia paminėti, kad persileidimas persileidimui nelygus. Jei tai yra pirmas ar antras, tai reiškia, kad greičiausiai jis įvyko dėl atsitiktinių priežasčių, ir tikimybė, kad pasikartos, yra maža. Bet jei įvyko du ar daugiau persileidimų iš eilės, reikėtų ieškoti atsakymo, kodėl taip galėjo atsitikti. Gali būti, kad organizme yra patologija, kurią išsprendus, radus priežastį, galima išvengti persileidimo.
Kita vertus, dažnai moterys sako, kad vienas gydytojas negeras, nes pasakė, jog neįmanoma niekuo padėti, nuėjau pas kitą, paskyrė vaistų ir nėštumas buvo sėkmingas. Labai gerai. Bet norėčiau visus „nuvilti“, kad greičiausiai tas nėštumas ir taip būtų buvęs sėkmingas.
Kaip elgtis patyrus persileidimą, kiek laiko laukti, kol vėl bus galima bandyti pradėti vaikelį? Yra įvairiausių rekomendacijų. Jokiu būdu nereikia laukti pusės metų ar metų. Reikia atsigauti fiziškai, psichologiškai ir galima vėl bandyti. Rekomendacija būtų sulaukti pirmųjų mėnesinių ir vėl planuoti nėštumą. Mėnesinės yra atskaitos taškas, vertinant nėštumo komplikacijas, nesivystantį nėštumą, negimdinį nėštumą, todėl yra svarbu žinoti, kada jos buvo.
Kviečiame visas moteris, kurios nori pasikonsultuoti dėl įvykusio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizikos, užsiregistruoti konsultacijai pas Kauno klinikų gydytojus akušerius ginekologus.
Žodis „miscarriage“ (angl. „miscarriage“) yra kilęs iš dviejų anglų kalbos komponentų: mis-, reiškiančio „neteisingai“, „blogai“, ir carriage, kuris gali būti verčiamas kaip „vežimas“, „nešimas“ arba „nešama“. Kalbos mokslininkai dažnai nagrinėja žodžių formavimą ir jų etimologiją. Mis- priešdėlis yra plačiai naudojamas anglių kalboje ir dažniausiai suteikia neigiamą reikšmę. Pavyzdžiui, žodžiai kaip misunderstand (neteisingai suprasti) ar mislead (neteisingai nukreipti) seka tą pačią logiką. Carriage, savo ruožtu, turi senesnes šaknis, siekiančias senąsias anglių kalbas, kur jis reiškia „nešimas“ ar „pervežimas“. Šiame kontekste žodis „miscarriage“ yra puikus pavyzdys, kaip kalba gali sukurti naujas reikšmes iš jau egzistuojančių šaknų. Lingvistika nagrinėja tokias transformacijas, kad suprastų, kaip žodžiai prisitaiko ir vystosi laikui bėgant. Žodžių formavimas taip pat gali atskleisti kultūrinius skirtumus. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir kitose kultūrose gali būti skirtingi žodžiai, apibūdinantys panašius procesus ar situacijas, tačiau jų fonetika, struktūra ir istorija gali būti labai skirtingos.
tags: #persileidimas #lietuviu #k #zodynas
