Kai gimsta vaikas, teisiniai santykiai tarp jo ir tėvų atsiranda tik tada, kai tėvystė yra įteisinama. Santuokoje gimusiam vaikui tėtis paprastai nurodomas pagal tėvystės prezumpciją, tačiau jei tėvai nesusituokę - tėvystė turi būti pripažinta arba nustatyta teismo keliu. Praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai vaiko tėvas atsisako pripažinti vaiką arba kelia abejonių dėl biologinio ryšio. Tėvystės nustatymas aktualus ne tik tada, kai vyras atsisako pripažinti vaiką, bet ir daugeliu kitų atvejų. Pavyzdžiui, kai vaikas gimė nesusituokusiai moteriai ir tėvystė nėra pripažinta - tokiu atveju tėvystė gali būti nustatoma teismo keliu. Tėvystės nustatymas galimas ir tuomet, kai biologinis tėvas nori savanoriškai pripažinti vaiką, tačiau to padaryti negali, nes vaiko gimimo įraše jau yra nurodytas kitas asmuo. Taip pat nereti atvejai, kai santuoką sudaręs asmuo susilaukia vaiko su kitu asmeniu (ne sutuoktiniu ar sutuoktine). Vaikas turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis numato vaiko teisę nuo gimimo momento žinoti, kiek tai įmanoma, kas yra jo tėvai. Realizuojant šią visuotinai tarptautiniu mastu pripažintą vaiko teisę, LR civiliniame kodekse ir LR civilinio proceso kodekse įtvirtinti vaiko kilmės nustatymo pagrindai ir tvarka. Pirmiausia, svarbu priminti „vaiko kilmės“ sampratą - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Vaiko kilimas iš tėvų, esančių santuokoje, patvirtinamas tėvų santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Jeigu tėvai nėra santuokoje, vaiko kilmė nustatoma bendru jų pareiškimu, patvirtintu notaro.

Pagrindinė tėvystės nustatymui keliama sąlyga yra ta, kad vaikas yra gimęs nesusituokusiai motinai ir tėvystė nėra pripažinta, t.y. vaiko gimimo įraše nėra nurodyti vaiko tėvo duomenys. Be to, vaiko kilmė iš tėvo teismo tvarka gali būti nustatoma tik kilus ginčui tarp šalių dėl tėvystės, išskyrus LR civilinio kodekso 3.141 str. numatytą išimtį. Pagal šio straipsnio 3 d. ieškinys pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą, be to, kartu gali būti pareiškiamas ir reikalavimas dėl vaiko išlaikymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LR civilinio kodekso 3.147 str. 2 d. šie ką tik paminėti asmenys gali paduoti ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir tuo atveju, kai vaiko tėvas yra miręs. Tuo tarpu, pagal LR civilinio proceso kodekso 391 str.: jeigu spėjamas vaiko tėvas yra miręs arba miršta bylos nagrinėjimo metu, kreiptis į teismą reikia paduodant ne ieškinį dėl tėvystės nustatymo, bet pareiškimą dėl tėvystės juridinio fakto nustatymo, kuris yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.

Teismui sprendžiant tėvystės nustatymo klausimą, svarbiausias įrodymas paprastai yra DNR tyrimo rezultatai. Jie yra itin patikimi ir objektyvūs. Europos Konvencijos “Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso” 5 str. bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 str. kaip esminis pagrindas tėvystei nustatyti įtvirtinti moksliniai įrodymai (DNR ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodimo).

Tačiau net ir nustačius tėvystę moksliškai, vyras vis tiek gali bandyti ginčyti rezultatą arba vilkinti procesą. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų sunkiai įmanoma jog tėvui, norinčiam realizuoti ne tik savo teisę būti tėvu, bet ir siekiančiam vykdyti pareigą - auklėti savo vaikus - teismas gali atsakyti, jog jo vaiką auklės ne jis (biologinis tėvas), o kitas asmuo, kuris faktiškai gyvena su vaiku ir yra įrašytas vaiko gimimo liudijime. Šiuo atveju susiduria kelių asmenų svarbūs interesai - vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos - tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. Kadangi šių interesų pusiausvyrą nustato teismas, ypatingą reikšmę turi ir tai kaip profesionaliai ir įtikinamai bus pateikta teismo vertinimui šalies pozicija.

Tėvystės nuginčijimo bylose, teismas įvertinęs visas svarbias aplinkybes priima sprendimą vadovaudamasis geriausias vaiko interesais. Sprendžiant klausimus dėl tėvystės nuginčijimo, svarbiausi yra būtent paties vaiko interesai, o biologinės tėvystės nustatymas nebūtinai reiškia veikimą geriausiais vaiko interesais. Kaip konstatavo Europos Žmogaus Teisių Teismas (2014 m. vasario 18 d. byloje A. L. prieš Lenkiją, Peticijos numeris Nr.28609/08) „vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo gali nusverti tėvų interesus“. Nors pats vaikas daugeliu atvejų jokia forma neišreiškia savo pozicijos, teismui tenka didžiulė atsakomybė nustatyti, kas labiausiai atitinka vaiko interesus, tai yra sprendimas priimamas ypač jautriu klausimu - ką vaikas matys ir vadins tėvu mažiausiai iki pilnametystės.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas civilinėje byloje Nr.e3K-3-92-706/2016 konstatavo, kad: “ekspertizės rezultatas yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais. Tėvystei, pripažintai pareiškimu (aut. komentaras. Be to, pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jei nustatant tėvystę buvo paskirta ekspertizė, kai vaiko motina ir šiuo metu kartu su ja ir su vaiku (kurio biologinę kilmę siekiama nustatyt) gyvenantis vyras turi pasidaryti DNR testą, tai šių asmenų atsisakymas darytis šį testą, negali būti traktuojamas neigiamai atsisakiusio asmens atžvilgiu ir negali sukelti neigiamų pasekmių vaiko motinai.

Tėvystės nuginčijimo bylose, teismas įvertinęs visas svarbias aplinkybes priima sprendimą vadovaudamasis geriausias vaiko interesais. Sprendžiant klausimus dėl tėvystės nuginčijimo, svarbiausi yra būtent paties vaiko interesai, o biologinės tėvystės nustatymas nebūtinai reiškia veikimą geriausiais vaiko interesais.

Teismas, priimdamas sprendimą, privalo įvertinti ir riziką, kad socialinis tėvas, neišvengiamai artimai bendrauja su vaiko biologine motina ir tai didele dalimi nulemia jo siekį tapti ir socialiniu tėvu. Santykiams su vaiko motina pablogėjus (deja, Lietuvoje skyrybų kasmet fiksuojama beveik 50% lyginant su santuokų skaičiumi), natūralu, kad ir santykiai su vaiku taip pat pablogėja, dėl ko vaikas patiria didžiulę skriaudą. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta konstitucinė nuostata: „Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti”. Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis apima teisę į tapatybę ir asmenybės raidą. Asmens tapatybės duomenys ir interesas „gauti informaciją, reikalingą asmeniui norint sužinoti tiesą apie svarbias savo tapatybės dalis, kaip antai savo tėvų tapatybę“, laikomi svarbiais žmogaus asmeninei raidai. Gimimas ir gimimo aplinkybės yra vaiko privataus gyvenimo dalis.

Nors pats vaikas daugeliu atvejų jokia forma neišreiškia savo pozicijos, teismui tenka didžiulė atsakomybė nustatyti, kas labiausiai atitinka vaiko interesus, tai yra sprendimas priimamas ypač jautriu klausimu - ką vaikas matys ir vadins tėvu mažiausiai iki pilnametystės.

Siekiant patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį DNR ekspertizė yra neabejotinai reikšmingas įrodinėjimo šaltinis, tačiau galimybė priverstinai atlikti šią ekspertizę civilinio proceso įstatyme nėra nustatyta. Tėvystės nustatymo atveju paminėtinas CK 3.148 straipsnyje ir CPK 389 straipsnyje įtvirtintas atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmių reguliavimas, kuriuo vadovaujantis spėjamo vaiko tėvo (atsakovo) atsisakymas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų. Visiškai kitokia situacija yra bylų dėl tėvystės nuginčijimo atvejais, kuomet siekiama paneigti vaiko gimimo įrašo duomenis apie jau patvirtintą vaiko kilmę ir jos pagrindu atsiradusias vaiko teises. Pagal Lietuvos teisinę sistemą, tėvystės nuginčijimo pagrindas - teismo į(si)tikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas, visgi tai nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, kadangi psichologiniame kontekste vaikui gali būti svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys, o tokiu atveju vadovaujamasi vaiko interesų prioriteto principu.

Tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Todėl faktas, kad vaiko motinos sutuoktinis (ar buvęs sutuoktinis, tuo atveju jei vaikas gimė nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos) nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylose dėl tėvystės nustatymo kasacinis teismas yra nurodęs, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013; 2011 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Visgi nei CK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą, tokiu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizės priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08), par. Sprendžiant apie vaiko interesą žinoti savo kilmę, paminėtina, kad EŽTT sprendimu ypač sureikšmino vaiko teisę žinoti tiesą apie savo šaknis (kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę), netgi šiam to nepageidaujant (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. EŽTT yra nurodęs bendrąjį principą, kad tėvystės nustatymo bylose asmenys turi Konvencijos saugomą gyvybiškai svarbų interesą gauti informaciją, būtiną atskleidžiant tiesą apie svarbų jų asmens identiteto aspektą; privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus - asmens teisė į tokią informaciją yra svarbi dėl šios informacijos poveikio asmenybės formavimuisi (žr., pvz., EŽTT 2002 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Mikulić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 53176/99), par. 64);šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir galimybė ją teisiškai pripažinti (žr., pvz., EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimą byloje Znamenskaya prieš Rusiją (pareiškimo Nr. Pagal EŽTT jurisprudenciją, kai tėvystė negali būti nustatyta DNR tyrimais (teisinėje sistemoje neįtvirtinta priemonių dėl priverstinio tyrimų atlikimo), asmens, siekiančio tėvystės nustatymo, interesai turi būti apsaugomi; procesinių priemonių priversti tariamą tėvą paklusti teismo nutarčiai (dėl DNR tyrimų atlikimo) stoka atitinka proporcingumo principą tik tada, kai yra nustatytos alternatyvios priemonės, leidžiančios nepriklausomai institucijai greitai išspręsti tėvystės nustatymo klausimą (žr., pvz., 2002 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Mikulić prieš Kroatiją(pareiškimo Nr. 53176/99), par.

Tėvystės pripažinimas (arba nuginčijimas) yra aktualus, nes Lietuvos statistikos departamento pateikiami duomenys rodo, kad 2024 metais Lietuvoje gimusieji vaikai santuokos neįregistravusiems tėvams sudarė 27,7 proc. Sprendžiant šeimos ginčus, įskaitant ir dėl tėvystės, prioritetas yra teikiamas pirmiausia vaiko teisėms ir interesams užtikrinti. Tėvystės nuginčijimas nėra skirtas vien tik biologinei kilmei nustatyti, todol visada turi būti siekiama, kad vaikas neliktų be tėvo. Savanoriškai pripažinta tėvystė gali būti nuginčyta tik išimtinais atvejais, pavyzdžiui, esant apgavystei ar prievartai pripažinti tėvystę arba suklydus dėl fakto, kuris nebuvo žinomas.

Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas (bendras gyvenimas viename būste, bendras ūkio vedimas, materiali parama vienas kitam), bendras vaiko auklėjimas (rūpinimasis kaip savu vaiku, bendravimas su juo, bendrų sprendimų dėl vaiko auklėjimo priėmimas), vaiko išlaikymas, tėvystės pripažinimas viešai pareiškiant girdint kitiems asmenims, laiškuose, vaizdo įrašuose ir kita.

Jeigu atsakovas atsisako atlikti ekspertizę, neatvyksta į jos atlikimo vietą nesant objektyvių priežasčių, teismas gali tai įvertinti kaip sąmoningą vengimą atlikti šią ekspertizę dėl galimai jam nenaudingų rezultatų, t.y. kaip tėvystės įrodymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LR civilinio kodekso 3.152 str. 1 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas - nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus.

Paminėtina, kad LR civilinio kodekso 3.148 str. 1 d. numato, kad „tėvystė, nustatyta pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, esant apgavystei ar prievartai pripažinti tėvystę arba suklydus dėl fakto, kuris nebuvo žinomas“. Informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma, pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai.

Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą.

Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta konstitucinė nuostata: „Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti”. Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis apima teisę į tapatybę ir asmenybės raidą.

Teisiškai svarbu ir tai, kad nustačius tėvystę, vaikas gali gauti tėvo pavardę, paveldėjimo teisę bei teisę į emocinį ryšį su tėvu. Išlaikymo vaikui galima reikalauti dar iki tėvystės galutinio pripažinimo. Teismas gali skirti laikinąjį išlaikymą iki bylos pabaigos.

Tėvystės nustatymo byla paprastai inicijuojama vaiko motinos arba nepilnamečio vaiko vardu, kai tėvystė nenustatyta civilinės metrikacijos įstaigoje. Reikia pateikti ieškinį teismui, kuriame nurodomas vaiko gimimo liudijimas, motinos paaiškinimai, kiti įrodymai apie bendravimą su vaiku, finansinį prisidėjimą ar šeiminius santykius.

Tėvystės nustatymo tyrimai tiek pagal teismų nutartis, tiek ir pagal asmeninius piliečių prašymus atliekami Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje prie LR teisingumo ministerijos, Didlaukio g. 86E Vilniuje. Tėvystės nustatymo tyrimas tiek pagal teismo nutartį, tiek ir pagal asmeninį prašymą kainuoja tiek pat. Giminystės ryšio (tėvo ir vaiko) nustatymas, esant vienam vaikui, kainuoja 1150 Lt. (tiriant daugiau vaikų, papildomai 350 Lt už kiekvieną vaiką). Giminystės ryšio nustatymas skubos tvarka (per 1 sav.) kainuoja 1500 Lt. Įrodžius tėvystę teisminiu keliu, DNR tyrimo pagal teismo nutartį išlaidas turi sumokėti atsakovas (vaiko tėvas).

Atvejis iš praktikos:

Ieškovas R. D. 2016 m. spalio 7 d. ieškiniu prašė teismo pripažinti faktą, kad jis nėra M. D. tėvas. Jis nurodė, kad jo ir atsakovės A. D. santuoka nutraukta 2011 m. balandžio 5 d. Po šalių santuokos nutraukimo gimė sūnus M. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl kito ginčo šalių sūnaus - G. D. gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovė A. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame, be kita ko, nurodė, kad ieškovas nėra M. D. tėvas. 2016 m. rugpjūčio 12 d. buvo atliktas tyrimas siekiant nustatyti, ar ieškovas yra M. D. biologinis tėvas; gauta išvada, kad ieškovas nėra M. D. biologinis tėvas. LAT teisėjų kolegija pasisakė, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko M. D. tėvas (teisinio statuso ir socialinės tėvystės prasme) yra ieškovas R. D., kuris, vaikui gimus Vokietijoje, įregistravo jį kaip savo sūnų, 2011 m. birželio 23 d. suteikė jam vardą ir savo pavardę. Išduotame vaiko gimimo įraše nurodyta, kad vaiko tėvas yra ieškovas. Ieškovas siekė, kad atsakovė grįžtų su juo gyventi į Lietuvą. Šalims susitaikius ir grįžus gyventi į Lietuvą, ieškovas vaiką priėmė kaip savo, juo rūpinosi, ir iki pat 2016 m. balandžio mėnesio teikė išlaikymą. Tarp ieškovo ir vaiko yra susiformavęs glaudus socialinis ryšys, vaikas ieškovą laiko savo tėvu, nori su juo bendrauti, jo pasiilgsta. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė paaiškino, kad vaikas buvo pradėtas ir gimė jai laikinai gyvenant su Vokietijos piliečiu M. S. Teisėjų kolegija nusprendė, kad šiuo atveju, egzistuojant ieškovo ir vaiko socialiniam ryšiui, nesant aiškios perspektyvos nustatyti biologinį vaiko tėvą, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko interesai. Nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Tai traumuotų vaiką psichologiškai. Be to, nutartyje pabrėžta, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ieškovas praleido CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo, kuris skaičiuojamas nuo momento, kai asmeniui paaiškėjo aplinkybės, teikiančios pagrindą abejoti jo tėvyste. Ieškovui nuo pat vaiko gimimo turėjo būti žinoma arba susidaryti rimtų abejonių dėl to, kad jis galimai nėra biologinis vaiko tėvas.

Socialinės paramos pakeitimai:

Seimas priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas, kuriomis siekiama didinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams prieinamumą ir paskatas integruotis į darbo rinką. Priimtais pakeitimais lengvinamos paramos gavimo sąlygos dirbantiems asmenims ir tobulinamas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus skyrimas, skatinant asmenų motyvaciją įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje. Sudaromos palankesnės paramos gavimo sąlygos tėvams, vieniems auginantiems vaikus ir vaikams (asmenims) su negalia. Pakeitimais tobulinamos nuostatos, susijusios su turto vertinimu skiriant paramą, peržiūrint turto vertinimo kriterijus, keičiamas paramos finansavimo modelis ir paramai teikti nepanaudotų lėšų perskirstymo tvarka. Didinamas paramos gavėjų įgalinimas dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir projektuose. Palyginti su galiojančiu įstatymu prognozuojama, kad naujos nuostatos leis skurdą sumažinti visiems šeimos ūkiams. Didžiausią poveikį patirs šeimos, kuriose du suaugę augina vieną ar daugiau vaikų. Skaičiuojama, kad paramą nepasiturintiems gyventojams papildomai gaus apie 14,8 tūkst. asmenų. Priimti pakeitimai įsigalios 2026 m. birželio 1 d., išskyrus nuostatas dėl paramos finansavimo modelio keitimo, kurios įsigalios vėliau, 2027 m.

Supaprastinamos piniginės socialinės paramos sąlygos dirbantiesiems. Siekiant palengvinti paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę (nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje norint gauti piniginę socialinę paramą), nutarta atsisakyti reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę - du trečdalius maksimalaus darbo laiko.

Seimas nusprendė nustatyti, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ar nepriteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos). Per šį laikotarpį asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, sutarta į gaunamas pajamas neįskaityti šalpos negalios pensijos, mokamos vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, nutarta 100 proc. Be to, nutarta 1,5 karto padidinti būsto ploto normatyvą individualiems namams - vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvą šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidinti nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m.

Piniginių lėšų normatyvai (VRP dydžiais):

tags: #socialines #tevystes #nustatymas

• Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų kompetencijos
• Nauji reikalavimai dėl vaiko ligos pažymų
• Giedriaus Drukteinio biografija
• Kaip naudoti elektroninę vaiko sveikatos pažymą
• Protokolo Forma ir Svarba