Vieni savo gimtadienio laukia, kitiems vien nuo minties šiurpsta oda, o treti - jo nesureikšmina.

Sauliaus Urbonavičiaus-Samo Gimimo Metai ir Ankstyvieji Metai

Saulius Urbonavičius-Samas gimė 1963 m. rugsėjo 16 d. Panevėžyje. Jo tėvai nė neįtarė, kokį gyvą sidabrą padovanojo Lietuvai - dailininką, panką, rokerį ir prodiuserį, visiems geriau žinomą Samo vardu. Panevėžys praėjusio amžiaus viduryje - miestas su 65 tūkstančiais gyventojų. S. Urbonavičiaus-Samo atmintin įstrigusios ir pirmosios anuometinio gyvenimo pamokos - pirmieji tarybinių laikų auklėjimo metodai: „Man buvo daužoma per rankas, turėjau išmokti rašyti dešine ranka. Išmokau rašyti dešine, bet turėjau labai daug problemų užsirišti batus. Dešiniarankiams buvo gerai, bet man, kairiarankiui, tai buvo košmaras. Iki šiol dar vis susimąstau, kai man pasako „kairėn“. Platūs toliai žaidimams atsiverdavo vasarą, kai vaikinukas patekdavo į senelių globą. Apie tragiškus Lietuvos įvykius S. Urbonavičius-Samas sužinojo ne iš istorijos pamokų. „Mano plaukai, kaip dabar stovi, taip visada stovėjo. Tada gale nužarindavo, o priekyje išeidavo toks stogelis. Klasiokai visaip iš manęs juokdavosi, nežinau, kuo tai susiję, bet pradėjo vadinti sam letaet. Tada rusų kalbą mokėmės nuo pirmos klasės. Susitrumpino, išėjo Samas. 1967 m. Urbonavičius-Samas ir sportuodavo - lankė karatė, kovinį sportą, kuris Sovietų Sąjungoje tai draustas, tai leistas. Nuo jaunystės jį nuo klystkelių gelbėjo menas. Muziką pamėgęs vaikinas įkūrė savo ansamblį - taip anuomet vadino muzikos grupes. Baigęs vidurinę Samas stojo į Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultetą, tačiau, „Bixų“ gerbėjų laimei, neišlaikė lietuvių kalbos egzamino.

„Jis pradėjo eiti per rankas, nuvilnijo per visus Šiaulius, net Lietuvoje visi girdėjo, vadinosi „Žiurkių miestas“. Grynai toks pankiškas albumas, kuriame tekstai buvo ne kažkokie antisovietiniai, o apie jauno žmogaus gyvenimą ir nuotykius. Ko jūs manote? KGB iš karto užpuolė. Supakavo ir pavasarį išvežė į armiją, sakė - perauklėti“, - atmena S. „Svarbiausia - sugrįžk tu gyvas, o ne mėlynas lavonas“, - dainoje „Armija“ iš albumo „Žiurkių miestas“ pats sau palinkėjo atlikėjas ir iškeliavo į kariuomenę, kur jam buvo numatytas Afganistano karo dalyvio vaidmuo. Po tarnybos kariuomenėje S. Urbonavičius-Samas pagaliau įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą, kuriame studijavo dailę. „Iš tikrųjų labai daug dirbau, labai stengiausi ir netgi padariau pirmas parodas, buvo nutapyti dideli darbai. Kartu dar mūsų fakultete sugebėjau daryti diskotekas, kurios buvo tokios su new wave, pankroku, visiškai kitokia muzika, nei buvo Šiaulių mieste, kur visi treninguoti ir kieti, o mes su tokiais nutampytais megztiniais, bet kažkaip pavykdavo negauti į barzdą. Apskritai buvau nusiteikęs viską keisti, daryti revoliucijas. Jeigu menas, jis stačia galva turi kažką reikšti, pasakyti, jis turi su kažkuo kovoti - toks buvo metas.

Grupės BIX Įkūrimas ir Tarptautinė Karjera

1987 metais Lietuva dar buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, tačiau „Anties“ lyderis Algirdas Kaušpėdas jau organizavo pirmąjį „Roko maršą“. „Aš labai aiškiai žinojau, ką noriu groti, kokia bus muzika, koks sąstatas. Pradėjau rinkti, nes sąstatas buvo didžiulis - 7 žmonės grupėje. Surinkau žmones, buvau iniciatorius. Kai reikėjo sugalvoti pavadinimą, prisiminiau, kad buvau sugalvojęs „Bix“ - nuo nuorūkos, biko. Tame festivalyje sprogome, pamatė užsieniečiai: kas čia per įdomi chebra taip įdomiai groja - taip net vakariečiai negroja. Taip mus pagavo ir pirma kelionė - į Vakarų Berlyną. Pirmieji koncertai Vakaruose buvo kosmosas. Gyveno kaip jūreiviai, bet labai gerai: teko apšildyti B. B. Kingą, Prancūzijos dievą Jean-Louis Aubert`ą. Patobulėję, įsigiję kokybiškus instrumentus „Bixai“ 1991 metais išleido pirmą albumą „Akli kariai“, dedikuotą žuvusiam grupės vadybininkui Mariui Brasiūnui. Po metų grupė antrą kartą išvyko į JAV, kur gastroliavo net 8 mėnesius. „Suradome advokatą, kuris užsiima Bruce`o Springsteeno reikalais. Tada pamatėme tikrąjį kapitalizmo veidą, jis papasakojo istorijų, kaip būna, kai klausai hito, žinai, kas sukūrė, o jis neturi nė cento, badauja, nes viskas priklauso didžiosioms kompanijoms. Kiek daug tokių kraupių istorijų... Kai muzikantą paima nuo gatvės, jis pasirašo bet ką, nes nori groti ir iš to gyventi, bet ten tiek visko po kablelio... Jie duoda 250 tūkst. įrašui ir kitiems grupės reikalams, žaliąją kortą ir visa kita, bet iš tavęs - milijonas reikalavimų. Jie gali bet kada pakeisti bet kurį grupės narį, gali daryti, ką nori.

Jo santuoka subyrėjo - žmona įniko į svaigalus ir liko gyventi Joniškyje, o vaikus teko pasiimti jam. „Matyt, alkoholis nugalėjo, teko man susirinkti vaikus ir prisiimti atsakomybę juos išleisti į gyvenimą. Prisiėmiau ir padariau. Pamatęs situaciją supratau, kad nieko nebus, jokių prošvaisčių nėra, turiu imtis iniciatyvos. Audros šeiminiame gyvenime netrukdė kūrybai. Vaizdo klipas „Pressure“, sukurtas paties Samo, Kanų festivalyje apdovanotas „Palmės šakele“ už geriausią scenarijų.

Karjera Televizijoje ir Dabartinė Veikla

Nuo šio klipo ir prasidėjo karjera televizijoje - atsitiko taip, kad S. Urbonavičius kartu su bendraminčiais ėmė kurti laidą „Tangomanija“, kuriai, beje, ir dekoracijas padarė pats. 1997 metais „Bixai“ išleido paskutinį albumą „WOR`S“, tačiau tauta jau norėjo lengvos pramogos, o ne pankiško maišto. „Visi rizikavome savo vardais. Jeigu būtum pralošęs ar būtų kas nors įvykę blogai, tai būtų sutrypę. Čia įprasta. Samas gerai pamena tėvo žodžius, kad šis tik pusę amžiaus nugyvenęs suvokė, jog turi šeimą. „Šiuo metu labai gerai suvokiu, kas tai yra, kad santykiai šiaip neįvyksta - santykiai yra abipusis darbas gerąja prasme. Nereikia suvokti, kad suprakaitavęs - turi tuo džiaugtis, turi būti pasiruošęs, kad reikės ir nusileisti, ir atjausti, kartais - ir už kažką pastovėti.

Rugsėjo 16-ąją charizmatiškasis atlikėjas, televizijos laidų prodiuseris paminėjo 58-ąjį gimtadienį. „Šie metai buvo tikrai įspūdingi, tad turiu dvigubą progą švęsti. Iš tiesų, švęsti tikrai yra ką - šį pavasarį po 32-ejų metų Vokietijoje atsirado grupės „Bix“ koncerto Vakarų Berlyne įrašas, kuris dabar išleidžiamas kompaktine plokštele. „Berlin ’89“ jau rugsėjo 18-ąją Lukiškių kalėjime galės išgirsti ištikimiausi grupės gerbėjai. Sauliau, kokie jums buvo šie metai? Iš tikrųjų, šie metai buvo įspūdingi. Kaip ant amerikietiškų kalnelių - tai aukštyn, tai žemyn, į visas puses mėtė. Pandeminė situacija, be jokios abejonės, niekam psichinės sveikatos neprideda ir tapo tikru išbandymu. Pastebiu, kad pastaruoju metu vis tenka kovoti viduje už ramybę, už blaivų protą ir apskritai - šviesą. Kaip tik skaičiau, jog apie 20 procentų visuomenės yra linkę tikėti sąmokslo teorijomis. Bet reikia žiūrėti pozityviai - juk rėksnių, vis klykiančių, kad kažkokia mistinė laisvė jiems yra svarbesnė už kitus žmones, vos vienas kitas (šypteli). Tai tokie tie metai. Užsiminėte apie laisvę. Organizuojate koncertą, kuriame grosite dainas, skambėjusias 1989 metais Vakarų Berlyne, prieš pat sienos griuvimą. Kurioziška - koncertas vyks Lukiškių kalėjime. Tai - atsitiktinumas ar simbolika? Tai - simbolika. Iš tiesų, per gimtadienį norisi pasidžiaugti, kad mano gyvenime vyksta daug stebuklų - grupės „Bix“ atsiradimas, neįnainojama jos istorija ir pasiekimai, o dabar ir dar vienas fantastiškas įvykis - po 32 metų Vokietijoje atsirado mūsų vieno pirmųjų koncertų profesionalus įrašas. Pamenu, tuomet mes koncertavome Vakarų Berlyno festivalyje, atstovaudami Lietuvą, ir vietinė radijo stotis „Deutsche Welle“ įrašė šį koncertą. O kaip atsitiko, kad tas įrašas tiek laiko išbuvo Vokietijoje? Mes negalėjome tos juostos panaudoti, tai tas įrašas taip ir liko ten. Buvo laikomas dingusiu. Stebuklas, kad po tiek metų jis atkeliavo pas mane ir galėjome jį šiuolaikinėmis priemonėmis suskaitmenizuoti ir išleisti koncertinį albumą… Kai toks dalykas įvyksta gyvenime, negali nesidžiaugti.

„Man gyvenime yra įspūdingesnių švenčių arba reikšmingesnių dalykų, nei atsisėdus plėšyti kalendorių ir skaičiuoti savo prabėgusius metus bei verkšlenti. Kiekvienoje kultūroje metus žmonės suvokia skirtingai. Vieni gyvena šia diena, kiti - dar kitaip skaičiuoja metus. Manau, kad tai yra tiesiog primesta tradicija tos platumos, gyvenvietės ar genties, kurioje tu gimęs ir augęs“, - atvirai savo nuomonė išsakė Saulius. Bet jis pripažino, kad grupės „Bix“ gimtadienis jam buvo daug svarbesnis įvykis nei jo asmeninis jubiliejus. Jam tai - reikšmingas etapas, simbolizuojantis ne tiek nueitą kelią, kiek kūrybą, saviraišką, nuveiktus darbus. Kita vertus, pabėgti nuo savo gimtadienio galima tik išvykus toli nuo savo draugų ir šeimos. Juk vis tiek atsiras bent vienas, kuris užsimanys tave pasveikinti, apkabinti, pabučiuoti... Tačiau Saulius tikina, kad tai - ne bėda, nes jis visuomet mielai priima sveikinimus.

„Draugai, jei prisimena, tai ir pasveikina. Aš pats tikrai nesiskelbiu per visur: „Ei, žiūrėkite, sveikinkite mane, darykite kažką, nešiokite ant rankų.“ Tikrai nedarau sau skirtos iškilmingos puotos kokiame nors Šešuolėlių dvarelyje. Jei draugai mato reikalą man parašyti žinutę ir pasveikinti - aš mielai laukiu ir priimu. Tai smagu ir gerai, nejaugi uždrausi?

Be muzikos įrašų, sėkmingos muzikanto ir prodiuserio karjeros Samui itin svarbu ir tai, kad jam pavyko sulaukti 50-ties metų. „Didžiausias mano pasiekimas ir darbas, kurį pavyko nuveikti per 50 metų, - kad aš vis dar gyvas. Pagalvokite, XIX ar XVIII amžiuje iki tiek žmonės, ypač vyrai, neišgyvendavo. Dažniausiai jie būdavo nužudomi ir gulėdavo su kalaviju perkirsta galva. Aš manau, kad vyrui išgyventi 50 metų - didelis pasiekimas.

Bix - Grupės Istorija ir Įtaka

Bix - lietuvių roko grupė, susikūrusi 1987 m. Organizuota Šiaulių dailės ir muzikos studentų, grupė grojo energingą post punk roką su ska, Lotynų Amerikos muzikos ir funk elementais. Bix muzikos pagrindas - puiki ritmo sekcija (Gintautas „Profesorius“ Gascevičius ir Skirmantas Gibavičius buvo pripažinti geriausiais Lietuvos pop/rock instrumentalistais). Modernus stilius ir pasaulio dėmesys Atgimimui leido Bix aktyviai koncertuoti Vakarų Europoje ir JAV. 1991 m. Bix nariai patys apipavidalino albumus, nufilmavo kelis video klipus. Nuo 1996 m. Saulius Urbonavičius Biografija Dar žinomas Samas Gimė 1963 m. rugsėjo 16 d. Saulius Urbonavičius (sceninė pravardė Samas; g. 1963 m. rugsėjo 16 d. Mokėsi Panevėžio 7-ojoje vidurinėje mokykloje. Muzikinę karjerą pradėjo 1987 m. įkurtoje grupėje BIX, vienoje iš populiariausių visų laikų Lietuvos roko muzikos grupėje. Samas kūrė dainų tekstus, buvo grupės vokalistas ir gitaristas. Vėliau dainininko duoną iškeitė į pramogų verslą ir kartu su Marijonu Mikutavičiumi vedė jaunimo laidą „Tangomanija“ bei kitus televizijos projektus. Buvo projekto "LT United" dalyvis, su kuriuo „Eurovizijos“ dainų konkurso finale 2006 m. 2006 m. Saulius buvo realybės šou "Dangus", o 2007 m. Šiandien esate „X Faktoriaus“ teisėjas, pats ieškote talentų. Mūsų laiku buvo vieni iššūkiai, o dabar atsirado kiti. Mes tuomet tiesiog neturėjome elementarių instrumentų ir aparatūros. Vienintelis, kas mus nešė į priekį, tai didžiulis entuziazmas ir išprotėjusios svajonės groti taip, kaip grojo vakariečiai. Tik, sakau, neturėjome su kuo (juokiasi). Šiai kartai atsirado kitas iššūkis - kovoti su netikra, dirbtine muzika, stengiantis išlaikyti nuoširdumą ir žmogiškumą. Tai nėra lengva. Dabar turime tą pačią situaciją, kaip su socialiniais tinklais - bet kas gali kurti muziką ir teršti eterį arba duoti kažką gero. Visgi ar mums, ar naujiesiems muzikantams, taisyklė išlieka ta pati - turi tikėti tuo, ką darai ir atnešti žinutę. Jeigu tu neatneši klausytojui jokios žinutės, jis tavęs neklausys. Negali būti taip: pažiūrėkite į mane, koks aš fainas, kaip gerai dainuoju ir gražiai atrodau. Mes klausome dainas, kurios su mumis rezonuoja, tad reikia turėti ką papasakoti. Jūsų dainos mylimos ir po trisdešimties metų. Aš manau, kad technologinė muzika, kuri dabar mus užklojo, pabūna keletą savaičių ar mėnesių ir dingsta. Vienas kūrinys išeina į nebūtį, o vietoje jo atsiranda kitas. Paskui peržvelgiame dešimtmetį ir matome, kad liko vos 100 dainų, kurias visi atsimena, o visos kitos išgaruoja kaip dūmas.

Pabaigai, šiandien jūsų gimimo diena. Ko palinkėtumėte sau? Bus matyti (juokiasi). Aš nebežinau, ko sau palinkėti. Iš tikrųjų, tie stebuklai vyksta ir vyksta. O muzikoje jau sukaupta didelė patirtis. Jaučiuosi toks subrendęs, kad net norėčiau naujo albumo (šypsosi). Reikia surasti tam laiko.

tags: #saulius #urbonavicius #gimimo #metai

• Servetėlių lankstymo instrukcijos vaikų šventėms
• Aktyvumas lietingomis dienomis
• Kaip išsirinkti dviratį vaikui
• Vaiko Pasaulis: Formuojasi pasaulėžiūra
• Apsauga nuo pavojų nėštumo metu