Menu Close

Naujienos

Gimdos uždegimas nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas

Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, susijusių su augančiu vaisiumi. Nors ne visi pokyčiai yra malonūs, svarbu žinoti, kad dauguma jų yra laikini.

Gimdos kaklelis yra apatinė gimdos dalis, jungianti gimdą su makštimi. Gimdos kaklelio uždegimas, kitaip - endocervicitas, yra infekcinė moterų liga. Svarbiausias tikslas - laiku diagnozuoti gimdos kaklelio uždegimą, tuomet jis lengvai, greitai ir efektyviai išgydomas. Lėtinį gimdos kaklelio uždegimą atpažinti sunkiau, nes simptomai nėra specifiniai, t. y. šiek tiek paburkusi gimdos kaklelio gleivinė, tačiau išskyrų kiekis ir jų spalva, lyginant su ūmine ligos forma, yra susinormalizavęs. Sutrikus natūraliai makšties mikroflorai, joje pradeda daugintis patogeniniai mikroorganizmai. Vienas pirminių simptomų - pūlingos makšties išskyros. Infekcijos sukėlėjai gali išplisti ir už gimdos kaklelio ribų.

Gimdos kaklelio uždegiminė liga gali atsirasti dėl įvairių infekcinių ir neinfekcinių priežasčių. Infekcinės priežastys apima lytiškai plintančias infekcijas (LPI), tokias kaip chlamidijos ir gonorėja, taip pat virusines infekcijas (ŽIV, herpes simplex virusas), bakterinę vaginozę ir trichomonozę. Neinfekcinės priežastys gali būti cheminiai dirgikliai (tamponai, prezervatyvai, spermicidai, vaginaliniai dušai), alerginės reakcijos, hormoniniai pokyčiai (estrogeno lygio pokyčiai) ir traumos (gimdos kaklelio sužalojimai po procedūrų ar gimdymo).

Gimdos kaklelio uždegimo simptomai

Gimdos kaklelio uždegiminė liga gali būti simptominė arba besimptomė. Kai kurioms moterims simptomai gali būti lengvi, o kitiems - sunkūs. Dažniausi simptomai:

  • Makšties išskyros: nenormalios, gausios ar blogo kvapo išskyros, dažnai žalsvos ar gelsvos spalvos.
  • Kraujavimas: tarp menstruacijų atsirandantis kraujavimas arba kraujavimas po lytinio akto.
  • Skausmas ir diskomfortas: apatinės pilvo dalies skausmas arba skausmas lytinio akto metu (dispareunija).
  • Niežėjimas ir deginimo pojūtis: ypač aplink makšties angą.
  • Dažnas ir skausmingas šlapinimasis: gali būti susijęs su infekcija ar gimdos kaklelio sudirgimu.
  • Bendra negalavimas ir nuovargis: kartais pasireiškia bendras nuovargis ar karščiavimas, jei yra išplitusi infekcija.
Schema, kaip gimdos kaklelio uždegimas gali plisti

Gimdos kaklelio uždegimo klasifikacija

Gimdos kaklelio uždegiminė liga gali būti klasifikuojama pagal jos trukmę ir simptomų sunkumą:

  • Ūminis cervicitas: Greitai prasidėjęs gimdos kaklelio uždegimas, dažniausiai sukeltas infekcijos. Simptomai yra intensyvūs ir gali apimti stiprų skausmą, gausias išskyras ir kraujavimą.
  • Lėtinis cervicitas: Ilgalaikis gimdos kaklelio uždegimas, kuris gali tęstis kelis mėnesius ar net metus. Simptomai gali būti lengvesni, bet ilgalaikiai ir sunkiau gydomi. Dažniausiai susijęs su neinfekcinėmis priežastimis arba nepakankamai gydytomis infekcijomis.

Gimdos kaklelio uždegimo diagnostika

Gimdos kaklelio uždegiminės ligos diagnostika apima medicininę istoriją, fizinį tyrimą ir laboratorinius tyrimus, skirtus infekcijos sukėlėjams nustatyti ir atmesti kitas galimas priežastis.

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas apklausia pacientę apie simptomus, ankstesnes infekcijas, lytinių partnerių skaičių ir kontracepcijos metodus. Taip pat atliekamas dubens tyrimas, siekiant įvertinti gimdos kaklelio būklę.
  • PGR (polimerazės grandininės reakcijos) tyrimai: Naudojami, siekiant nustatyti specifines infekcijas, tokias kaip chlamidijos, gonorėja ar ŽPV.
  • Kultūros tyrimai: Gimdos kaklelio išskyrų mėginiai gali būti kultivuojami laboratorijoje, siekiant nustatyti bakterijų ar kitų mikroorganizmų buvimą.
  • Kolposkopija: Naudojama, jei reikia išsamiau ištirti gimdos kaklelį, ypač jei yra įtarimų dėl priešvėžinių pokyčių ar kitų nenormalumų.
  • Biopsija: Jei įtariama gimdos kaklelio neoplastinė liga arba jei yra įtarimų dėl sunkių gimdos kaklelio pakitimų, gali būti atliekama gimdos kaklelio biopsija.
Ginekologinis tyrimas

Gimdos kaklelio uždegimo gydymas ir vaistai

Gimdos kaklelio uždegiminės ligos gydymas priklauso nuo jos priežasties ir sunkumo. Gydymo tikslas yra pašalinti uždegimą sukėlusią priežastį, sumažinti simptomus ir išvengti komplikacijų.

  • Antibiotikai: Skiriami infekcijai gydyti, kai gimdos kaklelio uždegimą sukelia bakterinė infekcija, tokia kaip chlamidijos ar gonorėja. Dažniausiai naudojami antibiotikai yra azitromicinas, doksiciklinas ir ceftriaksonas.
  • Antivirusiniai vaistai: Jei gimdos kaklelio uždegimas susijęs su virusine infekcija, pvz., herpeso virusu, gali būti skiriami antivirusiniai vaistai, tokie kaip acikloviras.
  • Antimikrobiniai vaistai: Naudojami trichomonozės ar kitų parazitinių infekcijų gydymui, pvz., metronidazolas.
  • Steroidiniai kremai ar žvakutės: Gali būti naudojami, jei uždegimas yra susijęs su cheminiais dirgikliais ar alerginėmis reakcijomis, siekiant sumažinti uždegimą ir diskomfortą.
  • Higienos patarimai ir elgesio keitimas: Pacientams gali būti patarta vengti cheminių dirgiklių (pvz., vaginalinių dušų, aromatizuotų higienos priemonių) ir praktikuoti saugesnį seksą, naudojant prezervatyvus.

Pajutus nemalonius simptomus, visų pirma, reikėtų kreiptis į gydytojus - ginekologą arba venerologą, kurie nustatys diagnozę ir paskirs reikiamą gydymą. Dažniausiai gydyti endocervicitą pakanka ambulatoriškai. Pacientėms skiriama geriamųjų antibiotikų, kurių gydymo kursas - iki 14 dienų. Ligai įsisenėjus, gydymas antibiotikais tampa neefektyvus, todėl taikomas mažiau radikalus ir ilgalaikis gydymas. Jei aptinkama gimdos kaklelio įplyšimų, išgydžius šį uždegimą reikėtų atlikti kaklelio plastinę operaciją.

(Gestų k.) Kaip atpažinti ir išmokti gyventi itin jautriems asmenims Gydytojas Julius Fergizas

Gimdos uždegimas po gimdymo (Endometritas)

Endometritas - tai gimdos gleivinės uždegimas. Gimda yra pagrindinis moters reprodukcinis organas, kurį sudaro gimdos kūnas ir gimdos kaklelis, o gimdos vidų dengia gleivinė - endometras. Gimdos uždegimas arba gimdos gleivinės uždegimas, kitaip dar žinomas endometritas, yra būdingas po nėštumo, kuomet gimdoje besikaupiančios kraujingos išskyros po gimdymo gali tapti puikia terpe kauptis bakterijoms ir sukelti uždegimą. Gimdos uždegimas ir pirmieji jo simptomai paprastai pastebimi 5-12 parą po gimdymo.

Gimdos gleivinės uždegimas pasitaiko nuo 1% iki 3% moterų, gimdžiusių natūraliais gimdymo takais, ir apie 5% moterų, atliekant cezario pjūvio operaciją. Endometritas dažniausiai nepavojingas, gydomas antibiotikais. Skiriamas su nėštumu susijęs (akušerinis) ir su juo nesusijęs (neakušerinis) endometritas. Ištirta, kad 1-3% visų endometrito atvejų sukelia infekcija iš žemiau gimdos esančių lytinių organų, o atliekant cezario pjūvį nėštumo metu yra 19-40% tikimybė susirgti gimdos gleivinės uždegimu.

Endometrito simptomai po gimdymo

Gimdos uždegimas po gimdymo pasireiškia šiais simptomais:

  • Gausios išskyros (nemalonaus kvapo, pūlingos, skystos, susimaišiusios su lochijomis).
  • Skausminga pilvo apačia.
  • Karščiavimas ir šaltkrėtis.
  • Bendras silpnumas.
  • Sutrikęs ir skausmingas šlapinimasis.
  • Vidurių kietėjimas.
  • Dingęs apetitas.
  • Padidėjęs prakaitavimas.

Negydant gimdos uždegimo, gali kilti įvairių komplikacijų. Tačiau laiku kreipiantis pas prižiūrintį akušerį ginekologą būklę galima greitai sustabdyti. Jei gydymas ambulatorinis, pacientės yra išleidžiamos namo su skirtais medikamentais ir nustatoma data, kuomet reikės vėl pasirodyti pas šeimos gydytoją ar akušerį-ginekologą. Jeigu būklė yra sunkesnė, moteris yra guldoma į ligoninę. Dažniausiai mamos yra guldomos kartu su naujagimiais.

Infografika apie gimdos uždegimo simptomus po gimdymo

Kiti nėštumo metu pasireiškiantys nepatogumai

Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie gali sukelti įvairių nepatogumų. Nors šie požymiai yra dažniausiai pasireiškiantys, nebūtinai jie pasireikš visi iš karto.

Pykinimas ir vėmimas (NPV)

Pykina beveik iki 90% nėščiųjų, o vemia apie 60%. Šis diskomfortas labiausiai kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Taip pat gali pradėti erzinti kvapai, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį.

Lengvas NPV: pykina ne nuolat, vemiama 3-4 k. per dieną.

Vidutinis NPV: vėmimas vargina beveik nuolat, vemiama apie 10 k. per dieną, nuolat teka seilės (ptializmas), krinta svoris (netenkama apie 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio).

Sunkus NPV: vemiama ne mažiau kaip 10 k. per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenkama daugiau nei 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio (gali netekti ir daugiau kaip 10 proc.), vystosi ketozė. Elektrolitų disbalansas (netenkama elektrolitų: kalio, natrio, chloro, magnio), dehidratacija (oda sausa, šerpetoja, liežuvis apsinešęs), sutrinka medžiagų apykaita (metabolinė acidozė). Temperatūra padidėja iki 38 °C, dažnas pulsas (iki 110 k./min.), ryški hipotonija, oligurija, šlapime randama baltymo, iš burnos jaučiamas acetono kvapas. Nėščioji blogai miega, yra vangi ir apatiška. Jei NPV užsitęsia: išsekimas, lėtėja vaisiaus augimas ir vystymasis. Kartais pasireiškia: gelta, kepenų srities skausmas, traukuliai, odos, gleivinių, tinklainės kraujosruvos, žarnyno nepraeinamumas, psichikos pokyčiai (euforija, kliedesys).

Patarimai esant pykinimui:

  • Vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui.
  • Valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.).
  • Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos.
  • Gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą).
  • Namie ir rankinėje visada turėti užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai).
  • Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono.
  • Stengtis nekilnoti sunkių daiktų.
  • Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių.
  • Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą.
  • Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.

Atkreipti dėmesį: Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.

Nugaros skausmas

Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80% moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.

Patarimai esant nugaros skausmui:

  • Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne.
  • Sėdint paremti nugarą pagalve.
  • Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti.
  • Svarbus reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga.
  • Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.

Kojų tinimas ir venų varikozė

Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose. Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių kaupia skysčius.

Patarimai esant kojų tinimui ir venų varikozei:

  • Svarbus judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose.
  • Avalynė turi būti patogi.
  • Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau.
  • Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų.
  • Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos.
  • Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
  • Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto.
  • Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas.
  • Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairiojo šono pakėlus kojūgalį.

Hemojus

Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas.

Patarimai esant hemorojui:

  • Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi.
  • Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.).
  • Norint tuštintis nekentėti.
  • Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles.
  • Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus.
  • Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį.
  • Vengti kietų kėdžių.

Odai ir plaukams kintantys pokyčiai

Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines. Taip pat, apie 90% nėščiųjų būdingi pigmentacijos pokyčiai. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje.

Patarimai esant odos pokyčiams:

  • Spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai.
  • Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.
  • Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti. Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti. Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti. Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.

Kiti pokyčiai

  • Dantenų jautrumas: Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja. Svarbu burnos higiena ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms. Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus. Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu.
  • Strijos: Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą.
  • Makšties pokyčiai: Dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė. Svarbu nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudoti specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.
  • Padidėjęs kūno plaukuotumas: Nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas.
  • Nuovargis: Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių. Pamėginti eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.
  • Nuotaikų kaita: Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS. Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.
  • Kvėpavimo pasikeitimai: Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys.
  • Šlapinimosi sutrikimai: Nėščiosios organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos. Nereikia valgyti “už du”, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc. Nėščioms moterims pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis. Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).
  • Vidurių užkietėjimas: Apie 40% nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną. Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
  • Nėštumo metu oda jautresnė: Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.). Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.
  • Krūtų pokyčiai: Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais. Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.

tags: #gimdos #uzdegimas #nestumo #metu