Ar galima palikti vaiką vieną namuose - klausimas, kylantis daugeliui tėvų. Lietuvos teisė numato aiškias ribas, tačiau svarbiausias kriterijus visada išlieka vaiko saugumas ir branda. Apie tai plačiau papasakojo teisininkė Raimonda Joskaudienė.
Amžiaus ribos ir išimtys
IKI 6 METŲ - VIENIEMS LIKTI NEGALIMA
Vaikas iki 6 metų negali būti paliekamas vienas be priežiūros, išskyrus itin trumpą laiką ir tik esant objektyviai būtinybei. Toks palikimas laikomas vaiko teisių pažeidimu.
IŠIMTIS
Vaiką iki 6 metų galima iki 15 minučių palikti saugioje aplinkoje su 7-13 metų vaiku, jeigu vyresnysis yra pakankamai brandus ir atsakingas.
NUO 22 IKI 6 VAL. - GRIEŽTAS DRAUDIMAS
Nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto vaikai iki 14 metų negali būti paliekami vieni namuose ar lauke net ir trumpam.
KAADA GALIMA PALIKTI DIENĄ?
Įstatymai nedraudžia dieną palikti vieno vaiko nuo 6 metų, tačiau tėvai privalo įvertinti vaiko brandą, gebėjimą laikytis saugumo taisyklių ir namų aplinkos saugumą.
Kaip užtikrinti saugumą?
Tėvai privalo prižiūrėti vaiką iki pilnametystės. Pirmi turėtų pasiruošti tėvai. A. Jusė pabrėžia, kad 2018-ųjų liepos 1 d. įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Jame reglamentuojama, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai privalo pasirūpinti, jog jaunesnis nei 6-erių metų mažylis be objektyvios būtinybės neliktų namuose vienas be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
„Žinoma, svarbu suvokti, kad net šešerių sulaukęs ar dar vyresnis vaikas ne visada gali likti namuose vienas. Tėvai turėtų įvertinti, koks yra mažųjų psichologinis pasiruošimas, įgūdžiai, gebėjimai likti be suaugusiųjų priežiūros. Tai priklauso ir nuo vaiko būdo bruožų, ugdymo, kaip šiam žingsniui jis yra ruošiamas. Svarbi ir atžalų branda, pasiruošimas klausyti nurodymų, kai suaugusiųjų nėra šalia”, - komentuoja A. Jusė.
Ekspertė pabrėžia - vaiko palikimas namuose yra daugelio faktorių įvertinimo reikalaujantis sprendimas. Tėvams privalu įsitikinti, ar vaikas sugeba atrakinti ir užrakinti duris, paskambinti, įsipilti atsigerti, rašoma pranešime spaudai.
„Puiku, jei vaiką mokote saugiai naudotis namuose esančiais daiktais bei atkreipiate dėmesį, kurių liesti esant vienam namuose nevalia. Tačiau apgalvokite ir netikėtas situacijas, kurios nuo atžalų veiksmų gali nepriklausyti. Ar esate tikri, kad vaikas sugebės išlikti ramus, pavyzdžiui, įsijungus dūmų detektoriui? Įvertinkite, ar atžala sugebės susisiekti su jumis ar kitais suaugusiais, ar galės paprašyti pagalbos. Galbūt to ir neprireiks, bet pasiruošti būtina”, - įsitikinusi draudiko atstovė.
Tėvų atsakomybė ir vaiko paruošimas savarankiškumui
Anot psichologų, ramiai ir saugiai pabūti vienas namuose vaikas gali nuo 10-ies metų. Nors įstatymuose minimas kitas amžius, o specialistų nuomonės dėl savarankiškumo ir brandos laiko taip pat išsiskiria, tėvams A. Jusė rekomenduoja vadovautis adekvatumu. Jo pradžia - atsakingas darbas su vaikais. „Galima pradėti nuo lengvų pratybų. Pratinkite vaiką pabūti vieną, kol išnešite šiukšles, patikrinsite pašto dėžutę. Tai truks vos keletą minučių, tačiau mažais žingsniais ugdysite savarankiškumą. Siūlyčiau nepamiršti - jei vaikas nedrąsus, bijo, net suaugusiems atrodanti trumpa kelionė iki parduotuvės, mažiesiems gali trukti amžinybę. Tai sukels stresą, ypatingai blogas emocijas”, - apie vaiko savijautos svarbą kalba A. Jusė.
Jei atžala pasižymi savarankiškumu ir yra pakankamai brandi, palikti ją vieną namuose galima. Tačiau ekspertė tai pataria daryti tik tada, kai supažindinama su pagrindinėmis taisyklėmis, ką daryti, o ko - ne. „Duryse turėtų būti akutė. Tėvams privalu patikrinti, ar gerai pro ją matosi laiptinė. Išeikite pro duris ir paprašykite pažiūrėti. Jei tamsu - pasirūpinkite laiptinės apšvietimu, užtikrinkite, kad vaikas pasieks akutę. Paaiškinkite: atėjo nelauktas svečias - durų skambučius geriau ignoruoti. Sutarkite, kad prieš grįždami patys, vaikui paskambinsite telefonu, o tik tada - į duris“, - pataria A. Jusė.
Draudiko atstovė primena, kad namuose visada turėtų likti mobilusis telefonas vaikui. Išmokykite, kada rinkti pagalbos numerį 112, o kada - jūsų, senelių, kaimynų, kitų suaugusiųjų. Surašykite numerius, pakabinkite matomoje vietoje, papasakokite, ką daryti, jei telefonas išsikrovė, nebeveikia. Vaikas turėtų žinoti, kad kritiniu momentu gali nueiti pas kaimynus, paprašyti pagalbos. Todėl bent su vienu šalia gyvenančiuoju palaikyti draugiškus santykius tiesiog būtina.
Ekspertė taip pat atkreipia dėmesį - likę vieni, vaikai gali pradėti nuobodžiauti bei leistis į nuotykių paieškas. Todėl svarbu sutarti, kokios naudojimosi televizoriumi, žaidimų kompiuteriu taisyklės, ar mažieji privalo būti namuose, ar gali išeiti į lauką. „Pakalbėkite ir apie tai, ar leidžiate pasikviesti draugų, kaip jie kartu turėtų elgtis. Jei vaikas vienas, pasirūpinkite užimtumu: tam puikiai pasitarnaus ir nesudėtingų darbų sąrašas, ir įdomi knyga”, - pataria draudiko atstovė.
Namų saugumas ir netikėtos situacijos
Anot A. Jusės, kitas svarbus aspektas yra namų saugumas. Tai elektros prietaisų, tinklų, santechnikos įrangos būklės patikrinimas, kelio užkirtimas galimoms gaisro, vagystės, nelaimingų įvykių rizikoms. Nors nelaimingo atsikimo atveju patirtą turto žalą padengia būsto draudimas, vaiko sugebėjimas tinkamai reaguoti į tokias situacijas turėtų išlikti didžiausiu tėvų rūpesčiu.
Net ir nepavojingas nutikimas vienam namuose esančiam vaikui gali sukelti didžiulį išgąstį, o to išvengti padės trumpos pamokėlės namuose. „Vaikai mėgsta žaisti, todėl net griežčiausios taisyklės gali būti išdėstytos kūrybiškai. Suvaidinkite situacijas, kurios lemtų savarankišką ir greitą sprendimą - į duris skambinantis nepažįstamasis, netikėtai dingusi elektra, sudužusi stiklinė. Treniruokitės, ką daryti, net jei įvyko vandentiekio avarija: taip išgelbėsite savo, kaimynų turtą, o, svarbiausia, bus mažiau išgąsčio vaikams”, - sako draudimo bendrovės ERGO atstovė.
Ekspertė, apibendrindama patarimus tėvams, ragina suaugusiuosius nepamiršti atsakomybės ne tik prieš savo, bet ir svetimus vaikus. Įtarus, kad namuose paliekami mažieji, kurie negali savimi pasirūpinti, vieni lieka ilgam, be maisto, turėtų pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui.
Saugumas namuose
Vaikų poilsis ir saugumas vasarą
„Kiekvienas vaikas turi teisę į laisvalaikį ir poilsį. Po sunkių ir išskirtinių mokslo metų, moksleiviams reikia atgauti jėgas, sustiprinti imuninę sveikatą, patyrinėti pasaulį. Kuo vaiko poilsis per vasarą bus kokybiškesnis, tuo didesnis jo darbingumas bus ateinančiais mokslo metais. Renkantis iš įvairių vasaros užsiėmimų programų, reikėtų atsižvelgti į savo vaiko asmenines savybes, amžių, poreikius. Jeigu vaikas labiau linkęs laiką leisti vienas ar nedidelėje ramioje draugijoje, masinėse aktyviose stovyklose jis gali negerai jaustis. Parinkite tokią stovyklą, kurioje jam būtų ne tik įdomu leisti laiką, bet ir įgytų naujų žinių, socializuotųsi, atsiskleistų vaiko unikalūs gebėjimai, būtų ugdomi jo kasdieniai gyvenimo įgūdžiai“, - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indrė Kryžiūtė.
Poilsiaujant svarbiausia saugumas
Vaikai labai mėgsta vasaros linksmybes ir iškylas, tačiau šie malonumai jiems gali kelti pavojų, todėl pirmiausia turėtų būti užtikrinamas saugumas. Vaikams reikia nuolat kartoti, kad visą laiką jie saugotų save ir draugus. Jokiu būdu vaikai be suaugusiųjų priežiūros negali eiti maudytis ar giliai į mišką.
Jei vaikai būna namo kieme, įspėkite, kad niekur neitų su nepažįstamais žmonėmis arba imtų kažką iš jų, bėgtų į gatvę ar eitų per ją tam neskirtoje vietoje, saugiai važinėtų dviračiu ar paspirtuku. Pabuvus gamtoje, reikėtų savo atžalas apžiūrėti, ar nėra įsisiurbę erkių.
Mokant vaikus saugiai poilsiauti, atkreiptinas dėmesys, jog patys didžiausi pavojai tyko vandenyje. „Nesinori gadinti vasaros atostogų nuotaikos, bet būtina priminti, kad kone kas vasarą Lietuvoje nuskęsta vaikai. Dažniau nuskęsta berniukai, nes jie labiau linkę rizikuoti. Būtinai sutarkite su vaikais, kad be suaugusiųjų negalima maudytis atvirame telkinyje ar baseine. Net ir mokantys plaukti vaikai turi paisyti griežtų saugaus elgesio vandens telkiniuose taisyklių. Maudantis negalima kitų vaikų stumdyti, gąsdinti, atiminėti žaislų, bristi ten, kur nesiekia dugno ar nardyti nepažįstamose vietose“, - kalbėjo I. Kryžiūtė.
Vaikams, kurie dalyvauja neformaliuose grupiniuose užsiėmimuose, reikėtų priminti ir jų pareigas - gerbti kitus, klausyti tėvų, senelių, mokytojų, stovyklų vadovų ar kitų suaugusiųjų, kurie prižiūri vaikus. Ištikus bet kokiai bėdai ar pasijutus blogai tuoj pat prašyti suaugusių pagalbos.
Vasaros užimtumas namuose
Jeigu vaikai per atostogas leidžia laiką namie su tėvais, labai naudinga keletą valandų per dieną skirti intelektinius gebėjimus lavinančioms užduotims: galvosūkių, kryžiažodžių sprendimui. Jeigu žinote, kad per mokslo metus vaikui sunkiau sekėsi kai kurie dėstomi dalykai, galima parinkti užduočių ir skirti laiką papildomam ugdymuisi. Vaikai per vasarą taip pat neturėtų pamiršti knygų skaitymo. Tegul vaikas kasdien namuose atlieka tam tikrus namų ruošos darbus: šluoja, palaisto gėles, nušluosto dulkes, išsiurbia kambarius ar išdžiausto skalbinius.
Ugdymas lauke ir jo nauda
„Ar lyja, ar sninga - vaikystėje gamtos elementai keldavo tiek džiaugsmo. Dabar į tai žiūrima visai kitaip, didelė hipergloba arba tai, ką galima vadinti „močiučių sindromu“, - apmūturiuoti, aprengti vaikus nuolat jaudinantis, neva jie sušals“, - pasak vaikų gydytojos pulmonologės-alergologės Indrės Plėštytės-Būtienės, šiuolaikinių tėvų perdėtas nerimas dėl atžalų joms visai nepadeda.
Šiuolaikiniai vaikai visame pasaulyje tampa vis sėslesni. Su tuo siejamas ilgesnis laikas, praleidžiamas namuose prie ekranų, ir šeimos gyvenimo pokyčiai. Pavyzdžiui, didelis tėvų užimtumas lemia, kad skiriama mažai laiko aktyviai pabūti kartu, o labai skubant vaikai ne skatinami vaikščioti ar minti dviračiais, bet visur vežiojami automobiliu. Pernykščio „Tarptautinio aktyvių sveikų vaikų aljanso“ tyrimo duomenimis, daugiau nei 70 procentų vaikų iš dalyvavusių 49 šalių šešiuose kontinentuose fizinio aktyvumo rodikliai yra nepakankami. Lietuva iš tyrime dalyvavusių šalių neišsiskiria geresniais duomenimis, o bendras mokinių fizinis aktyvumas net mažesnis nei pasaulinis vidurkis. Lietuvoje retoje šeimoje užtikrinama Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama viena valanda judrumo. Sumažėjęs fizinis aktyvumas negali būti siejamas vien su mažu dėmesiu fizinio lavinimo pamokoms mokyklose - šiuolaikiniai vaikai tiesiog kur kas mažiau būna lauke.
Kalbinta vaikų gydytoja I. Plėštytė-Būtienė sakė, kad ji vaikams „paskiria“ kuo daugiau laiko leisti lauke, - „tėvai klausia, kaip grūdinti organizmą; dažnai sakau, kad, sėdint ir žiūrint laidas apie vaikų sveikatą, imunitetas nesustiprės. Grūdintis reikia lauke, ir kuo daugiau.“
Nauda sveikatai
Laiką leisdamas lauke vaikas ne tik tampa aktyvesnis, bet ir stiprėja jo fizinė bei psichinė sveikata. Pavyzdžiui, 2012-2013 m. pustrečio tūkstančio pradinukų iš 36 Barselonos mokyklų dalyvavo tyrime, kurio metu pastebėta, kad, praleidžiant daugiau laiko lauke, žaliose erdvėse, gerėja mokinių kognityviniai gebėjimai, jie lengviau susikaupia.
„Jei vaikas yra alergiškas namų dulkių erkėms ar naminiams gyvūnams, būnant lauke išvengiama didžiųjų kiekių alergenų, - buvimo lauke naudą sveikatai įvardijo I. Plėštytė-Būtienė. - Jei reikia, kad po persirgtos ligos išsivalytų kvėpavimo takai ir vaikas išsikosėtų, būti lauke labai gerai. Bet reikia nepamiršti individualiai įvertinti, kas kamuoja vaiką, pavyzdžiui, jei jam yra bronchų astma ir jautriai reaguoja į oro pokyčius, pernelyg aktyviai lauke leidžiant laiką šaltu oru gali sudirgti gleivinė ir pasireikš bronchų spazmas.“ Gydytoja atkreipė dėmesį ir į tai, kad Klaipėdos mieste oras drėgnesnis, nes šalia - jūra, tad vaikščioti prie jūros naudinga, nes sudrėkinama gleivinė, į kvėpavimo takus pakliūva naudingų medžiagų. O mieste sausiau - ji sudirginama lengviau.
Ugdymą lauke vykdančios „Miško mokyklos“ įkūrėja ir direktorė Dovilė Urbanavičienė pasakojo, kad beveik visą dieną lauke praleisti vaikams yra naudinga, „būdami lauke vaikai grūdinasi, sunkiau pasigauna įvairių ligų, nes nesibūriuoja uždarose patalpose, kur lengviau plisti ligų sukėlėjams. Būdami lauke vaikai turi daug galimybių būti aktyvūs - treniruoti ir smulkiąją, ir stambiąją motoriką. Tradicinėse mokyklose taip pat yra sporto įrenginių, bet jie vienodi - kopėtėlės, lygios grindys. Gamtoje daug įvairovės - skirtingo kietumo reljefas, išsiraizgiusios šakos, visa tai ne tik padeda treniruoti skirtingus raumenis, bet ir žadina vaizduotę, išradingumą“. Lauke, anot jos, geros sąlygos vaikams būti judresniems. „Vaikus iš tradicinių darželių pas mus atvedę tėvai sako, kad jau po mėnesio gali pastebėti fizinių pokyčių - vaiko kūnas darosi tvirtesnis, kietesnis, pats vaikas - ištvermingesnis, aktyvesnis, turi mažiau sveikatos problemų“, - dalijosi D. Urbanavičienė.
Pokyčiai ir adaptacija
Beveik pusmetį savo sūnų į „Miško mokyklą“ leidžianti fizikė, KU mokslo darbuotoja Loreta Kelpšaitė-Rimkienė pasakojo, kad pasirinkti šią vietą paskatino nusivylimas tradiciniu darželiu:„Vaikas skųsdavosi, kad jų neveda į kiemą. Sūnus mėgsta būti lauke, bet mums buvo nepasisekę - auklėtojos mieliau laiką leisdavo grupėje nei lauke. Pasiteisinimų buvo daug: tai lyja, tai vėjas, tai šalta, tai drėgna, tai ką tik atsikėlė, tai nespėsi sušukuoti - priežasčių galima prisigalvoti daug.“ Mama džiaugėsi, kad jau po kelių mėnesių pastebi ryškius vaiko elgesio pokyčius:„Jam nebereikia paprastų žaislų, filmukų. Jis visada buvo lakios fantazijos, bet dabar ji dar labiau suvešėjo - geriausi žaislai yra gamtoje. Su vienu pagaliuku galima tiek daug nuveikti. Labai padidėjo ir savarankiškumas. Darželyje griežta tvarka, vaikas labai aiškiai supranta, ko negalima daryti. Tai mums tinka: namuose irgi turime kelias griežtas taisykles, kurių laikantis visur kitur - laisvė.“ L. Kelpšaitei-Rimkienei antrino ir D. Urbanavičienė, pasak jos, buvimas gamtos apsuptyje ir didelis fizinis aktyvumas ne tik padeda labiau užsigrūdinti, tapti atsparesniems, bet ir stiprina psichoemocinę sveikatą:„triukšmingose patalpose vaikams sudėtinga išlikti ramiems, o lauke vaikų triukšmas išsisklaido, nėra toks erzinantis. Būdami lauke vaikai patiria mažiau streso, yra mažiau linkę į agresiją, jų nesupa keturios sienos ir aštrūs kampai.“
Gydytojos nuomone, tai, kiek vaikai praleidžia laiko lauke, susiję ir su fiziniu tėvų aktyvumu - nuo jų priklauso, kokį laisvalaikį propaguos vaikai. Paradoksalus dalykas - jei šeima mažai laiko leidžia lauke, būti gamtoje reikia pratintis; „tokiu atveju patariu nepulti į kraštutinumus. Vaikas sėdi namuose, tėvai - ne mėgėjai eiti į lauką, bet pasnigo ir šeima su rogutėmis išsiruošia į kiemą visai dienai - akivaizdu, kad kitą dieną gali skaudėti gerklę, pakilti temperatūra“, - pasakojo I. Plėštytė-Būtienė. Anot gydytojos, vaiko gimimas tėvus priverčia daugiau būti gamtoje, bet įprotis ne visada pasilieka. Pasiryžus keisti gyvenimo būdą, svarbu tą daryti palaipsniui, „nereikia perdozuoti, patariu prie lauko pratintis po truputį. Šios adaptacijos tikslas - kad organizmas nepatirtų streso pakitus oro sąlygoms. Tai daryti reikia įprastu laiku, iš pradžių pabūti valandą, vėliau laiką ilginti. Mūsų vaikai tiesiog nepratę ilgai būti lauke, todėl pervargsta tiek nuo buvimo gryname ore, tiek nuo didesnio fizinio aktyvumo. O nuvargęs organizmas sunkiau adaptuojasi, sunkiau kovoja su infekcinėmis ligomis“. I. Plėštytė-Būtienė pastebėjo, kad koją dažnai pakiša paprastas nežinojimas. „Neužsigrūdinusiam vaikui lauke pakenkia ne tiek šaltis, kiek staigus temperatūros pokytis grįžus namo. Jei lauke buvo šalta, o grįžus namo vaiko laukia karšta arbata, vonia - tai per staigus temperatūros skirtumas. Tas pats, kai karštą vasaros dieną valgome šaltus ledus ir vėliau skundžiamės gerklės skausmu.“ Jau užsigrūdinusiam vaikui tokie temperatūros pokyčiai nebėra baisūs.
Vaikai lietaus nebijo
Priešingai tam, ko bijosi nemažai tėvų, vaikams galima būti lauke bet kokiomis oro sąlygomis. Svarbiausia - pasirinkti tinkamą aprangą. „Miško mokykloje“ vaikai, kad ir kokios oro sąlygos būtų, lauke praleidžia didžiąją dienos dalį. Klausiama apie adaptaciją, mokyklos direktorė tikino, kad sunkiau suaugusiems: „Kai vaikai pradeda lankyti mūsų mokyklą, šeimoje dažnai turi įvykti perversmas. Smagu stebėti, kaip keičiasi tėvų požiūris į įvairius dalykus, pavyzdžiui, kokiu oru lauke gali žaisti vaikas, kiek gali susitepti ar sušlapti žaisdamas lauke. Patys vaikai pripranta lengvai, jie judresni, tad retai būna šalta, net kai šalta darbuotojams.“ Pasak D. Urbanavičienės vienas iš pokyčių, įvykstantis šeimos gyvenime, kai vaikai leidžiami visą dieną būti lauke, - požiūris į aprangą. „Miško mokyklos“ vaikų tėvams kiekvienų mokslo metų pradžioje siunčiama informacija apie tinkamą aprangą įvairiomis oro sąlygomis - kiek sluoksnių ir kokių rūbų turi dėvėti vaikas. „Visi esame pamišę dėl orų, savo išmaniuosiuose telefonuose turime bent po kelias orų programėles, pagal kurias orientuojamės, kokius rūbus reikia tą dieną rinktis.“ Patys vaikai, anot direktorės, kai yra tinkamai aprengti, skirtingas oro sąlygas priima tiesiog kaip kitokias žaidimo aplinkybes - jų žodyne tai yra ne blogas, o kitaip įdomus oras. L. Kelpšaitė-Rimkienė pasakojo, kad priprasti prie kitokio darželio vaikui nebuvo sunku. „Vaikas pradėjo nuo vasaros stovyklos „Miško mokykloje“, vėliau perėjom į darželį ten, tad pratinimasis vyko palaipsniui - pas mus orai nesubjūra per dieną. Sunkiausiai buvo turbūt seneliams, bet jiems primename, kiek daug patys būdami vaikai leisdavome laiko lauke, kiek džiaugsmo teikdavo sniegas.“ L. Kelpšaitė-Rimkienė taip pat pastebėjo, kad visuomenė dar neįpratusi prie ugdymo lauke: „Sulaukėme labai daug aplinkinių komentarų, visi klausė, ar nebijome vaiko išleisti visą dieną į lauką, ar jis nepradėjo daugiau sirgti. Kai pasakome, kad viskas puiku, patys svarsto, kad gal verta pabandyti.“ Mamos žodžiais, iki tol nervinio kosulio kamuojamo vaiko gydytojas, sužinojęs, kad pereinama į lauko darželį, optimistiškai pakomentavo, kad daugiau nebereikės susitikti.
Oro tarša ir jos poveikis vaikams
Vienas iš buvimo lauke minusų - oro tarša. Miestuose vienas iš svarbiausių teršėjų yra transportas. „Kietosios dalelės kenkia mūsų kvėpavimo sistemai; įrodyta, kad smulkiausios kietosios dalelės pakliūva ir į kraujotaką, ir į smegenis. Stiprūs chemikalai tiesiogiai degina, žeidžia kvėpavimo gleivinę, ji tampa jautresnė bakterijoms ir virusams. Cheminės medžiagos taip pat gali nusėsti mūsų kūne ir ilgainiui sukelti lėtinius uždegimus, onkologines ligas“, - vardijo I. Plėštytė-Būtienė. Oro tarša - globali problema. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu pasaulyje daugiau nei 90 procentų vaikų kvėpuoja užterštu oru. Pernai buvo surengta pirmoji šios organizacijos tarptautinė konferencija, skirta oro taršai ir sveikatai.
Klaipėdoje, nors ji - šalia vėjais košiančios jūros, oro tarša taip pat yra skaudi tema. Vaikai itin jautrūs oro taršai. „Visų pirma - vaikų imuninė sistema nėra visiškai išsivysčiusi ir ne taip greitai atpažįsta kenksmingas medžiagas. Antra - visas vaiko kūnas (ypač - bronchų gleivinė) yra jautresnis, lengviau sudirginamas. Ir trečia - svarbu pati fiziologija, tai yra vaikas dažniau kvėpuoja ir daugiau oro prafiltruoja per savo plaučius“, - pabrėžė gydytoja. Vaikai dėl savo ūgio taip pat yra arčiau žemyn sėdančių teršalų, tad gauna didesnių jų koncentracijų.
Kita vertus, oro tarša - ne priežastis sėdėti namuose. „Diskutuojama, kas labiau kenkia, ar namie esantys chemikalai ir jų tarša, ar buvimas lauke. Jei plaučių sistema veikia puikiai, tiek nosis, tiek kiti viršutiniai kvėpavimo takai gali puikiausiai išvalyti orą ir jį sušildyti - buvimas lauke neturėtų daug kenkti, - svarstė ne vienoje tarptautinėje darbo grupėje oro taršos ir vaikų plaučių ligų klausimais dirbusi gydytoja. - Kad ir kaip būtų, daug kalbama apie oro taršą ir tyrimai rodo, kad geriau bėgti krosą šalia greitkelio, nei visai nesportuoti.“ PSO pataria miesto erdvėse laiką su vaikais leidžiantiems tėvams vengti būti šalia judrių gatvių, ypač piko metu, einant šalia gatvės pakelti mažus vaikus, kad jie nebūtų vieno lygio su išmetamomis dujomis, o dienomis, kai kietųjų dalelių kiekis ore viršija leidžiamas normas, būti namuose arba rinktis išvykas už miesto ribų.
Ideali vieta džiaugtis gamta
Klaipėda yra patogus miestas pasiryžusiems skirti kuo daugiau laiko būti lauke - persikėlus per marias galima vaikščioti po Kuršių nerijos nacionalinį parką, eiti prie jūros, netoli centro - Klaipėdos miškas, Giruliai, pajūris. Oro tarša gamtinėje terpėje nėra tokia gąsdinanti kaip tankiai apgyvendintose, transporto pilnose miesto vietose. Pasak, D. Urbanavičienės lauko sąlygomis ugdymą vykdančios mokyklos ir darželiai yra įprasti Skandinavijos šalyse, nors, jos nuomone, Lietuvoje ir ypač Klaipėdoje tam kur kas geresnės sąlygos. „Klaipėdoje daugiau vėjo, bet mažiau šalčio nei kituose miestuose. Mūsų klimatinės sąlygos ne tokios ekstremalios. Patys esame įsikūrę nuo vėjo saugančioje miško kišenėje Giruliuose. Manau, kad visa Lietuva dėkinga ugdymui lauke, - vis dar turime žiemas su sniegu, geras vasaras, gražius rudenį ir pavasarį. Tai smagu, nes daugelyje šalių, kur esame viešėję, metų laikai nėra tokie ryškūs. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje nuolat dulkia lietus ir drėgna. Islandijoje šalta ir labai stiprus vėjas.“
