Teisėje yra svarbus mirties momento ir fakto nustatymas. Mirties momentas - laikas, kai negrįžtamai nutrūksta žmogaus kraujotaka ir kvėpavimas arba visiškai ir negrįžtamai nutrūksta visos smegenų funkcijos. Mirties faktas nustatomas negrįžtamai nutrūkus žmogaus kraujotakai ir kvėpavimui arba įvykus žmogaus smegenų mirčiai.
Šioji nustatoma pagrįstais tyrimų metodais įrodžius, kad visų žmogaus galvos smegenų struktūrų veikla yra negrįžtamai nutrūkusi, o žmogaus kraujotaka ir kvėpavimas išlieka tik palaikomi dirbtinių priemonių. Smegenų mirtis nustatoma tik stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Mirties faktas įregistruojamas gavus medicininį mirties liudijimą (laikiną ar galutinį). Laikinas medicininis mirties liudijimas išduodamas, kai jo išrašymo metu nežinoma mirties priežastis, reikia atlikti papildomą lavono ar jo audinių tyrimą mirties priežasčiai nustatyti arba patikslinti.
Lietuvoje mirties nustatymo ir registravimo tvarką reglamentuoja Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas (1997, nauja redakcija 2002), Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001).
Smegenų mirties nustatymas
Smegenų mirtį nustato ne mažiau kaip 3 gydytojų (vienas jų turi būti neurologas ar neurochirurgas) konsiliumas. Nustatant smegenų mirtį, neturi teisės dalyvauti chirurgai transplantologai ir kiti asmenys, dėl kokios nors priežasties suinteresuoti mirštančiojo organų bei audinių transplantavimu.
Asmenys, turintys teisę nustatyti mirties faktą
Teisę nustatyti asmens mirties faktą turi asmens sveikatos priežiūros specialybių gydytojai, gydytojas patologas, teismo medicinos ekspertas, gydytojų konsiliumas, skubios nestacionarios medicininės pagalbos įstaigų slaugos specialistai, slaugos specialistė, tiesiogiai atlikusi mirusiojo sveikatos priežiūrą nesant gydytojo.
Medicininiai mirties liudijimai
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduoda medicininį mirties liudijimą ar medicininį perinatalinės mirties liudijimą. Medicininis perinatalinės mirties liudijimas išduodamas gimus negyvam naujagimiui (kūno svoris nuo 500 g, gestacinis amžius nuo 22 savaičių) ar po gimimo išgyvenusio ne ilgiau kaip 6 dienas; po gimimo išgyvenusiam ilgiau, išduodamas medicininis mirties liudijimas.
Mirties registravimas
Apie mirtį turi būti pareikšta ir ji įregistruota ne vėliau kaip per 3 paras nuo mirimo ar mirusiojo suradimo laiko. Kartu su pareiškimu įregistruoti mirtį pateikiamas medicininis mirties liudijimas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas paskelbti asmenį mirusiu.
Asmens paskelbimas mirusiu teismo tvarka
Asmuo gali būti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu, jei jo gyvenamojoje vietoje 3 metus nėra duomenų apie jo buvimo vietą, o jam dingus be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba leidžia spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, - kai apie asmenį duomenų nėra 3 mėnesius. Karys ar kitas asmuo, dingęs be žinios dėl karo veiksmų, gali būti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu ne anksčiau kaip praėjus 2 metams nuo karo veiksmų pabaigos dienos.
Paskelbto mirusiu asmens mirties data laikoma ta diena, kurią įsiteisėja teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu. Jei paskelbiamas mirusiu asmuo, dingęs be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę ar leidžia spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, teismas gali pripažinti šio asmens mirties data spėjamą jo žuvimo dieną.
Kas nutinka, kai žmogus miršta
Mirties registravimas užsienyje
Mirties faktas įregistruojamas pateikus mirusiojo asmens tapatybės dokumentą, medicininį mirties liudijimą, jei Lietuvos pilietis mirė užsienyje - užsienio valstybės atitinkamos įstaigos išduotą medicininį mirties liudijimą ar mirties liudijimą (išrašą iš mirčių registro). Mirtį registruoja mirusiojo gyvenamosios vietos ar mirimo vietos viena iš įstaigų - civilinės metrikacijos, Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga, miestų, kuriuose nėra civilinės metrikacijos įstaigų, seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas) seniūnai. Mirtis registruojama įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą. Perregistruojant užsienyje mirusio Lietuvos piliečio mirtį būtina pateikti užsienyje išduoto mirties liudijimo vertimą (legalizuotą Lietuvoje ir patvirtintą notaro) ir mirusiojo asmens dokumentą. Užsienio piliečio mirties momentas nustatomas pagal valstybės, kurioje buvo nuolatinė jo gyvenamoji vieta mirties momentu, teisę.
