Nėštumas - tai ne tik džiaugsmingas laukimo metas, bet ir ypatingas fiziologinių pokyčių laikotarpis moters organizme. Vienas ryškiausių ir pastebimiausių pokyčių - krūtų transformacija. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kodėl nėštumo metu keičiasi krūtų dydis, forma ir jautrumas, kokios priežastys tai lemia, kaip tinkamai prižiūrėti krūtis ir ką svarbu žinoti, kad šis laikotarpis būtų kuo komfortiškesnis.

Hormonų įtaka krūtų pokyčiams

Nėštumo metu moters organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, kurie daro įtaką įvairioms kūno sistemoms, įskaitant ir krūtis. Pagrindiniai hormonai, lemiantys krūtų pokyčius, yra estrogenai ir progesteronas. Jie stimuliuoja pieno liaukų augimą ir vystymąsi, ruošiant krūtis laktacijai (pieno gamybai). Taip pat svarbūs hormonai prolaktinas ir oksitocinas, kurie dalyvauja pieno gamyboje ir išsiskyrime.

Pastojus organizme prasideda hormoniniai pokyčiai, užtikrinantys normalią vaisiaus raidą ir padedantys moters kūnui jį sėkmingai išnešioti, pasiruošti gimdymui bei gimusio kūdikio žindymui. Hormonai progesteronas ir estrogenas yra „atsakingi“ už pagrindinius krūtų pokyčius nėštumo metu, tačiau prie šio proceso „prisideda“ ir vėliau pieno gamyboje dalyvauja dar daugiau hormonų: folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), liuteinizuojantis hormonas (LH), prolaktinas, oksitocinas, žmogaus placentinis laktogenas (HPL).

Pagrindiniai krūtų pokyčiai nėštumo metu

Nėštumo metu krūtys gali patirti įvairių pokyčių, kurie gali skirtis kiekvienai moteriai individualiai. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių:

• Jautrumas ir skausmas: Tai vienas pirmųjų nėštumo požymių, kurį moterys gali jausti praėjus vos 1-2 savaitėms po pastojimo. Krūtys tampa jautresnės, skausmingesnės prisilietimui. Šiuos pokyčius pajaučia apie 75% nėščiųjų. Tai vienas anksčiausių nėštumo požymių, kuris prasideda po 1-2 savaičių nuo pastojimo, tai yra 4-6 nėštumo savaite. Krūtų ir spenelių skausmas, jautrumas jaučiamas dėl suintensyvėjusios kraujotakos krūtyse ir pokyčių pieno liaukose: ima tankėti ir sudėtingėti pieno latakėlių tinklas, formuojasi pieną gaminančios ir kaupiančios pūslelės - alveolės ir kt.
• Padidėjimas: Krūtys nėštumo metu padidėja dėl pieno liaukų augimo. Jei moteris priauga daug svorio, padidėja ir pieno liaukas supantis riebalinis audinys. Labiau padidėja krūtys toms moterims, kurių krūtinė iki nėštumo buvo maža ir/arba tai yra pirmasis nėštumas. Krūtys nėštumo metu padidėja, visų pirma, dėl pieno liaukų padidėjimo. Jeigu moteris priauga daug svorio, padidėja ir pieno liaukas supantis riebalinis audinys (tačiau tai nutinka vėlesniu nėštumo laikotarpiu). Įprastai labiau padidėja arba pokytis ryškiau matomas, jeigu moters krūtinė iki nėštumo buvo maža ir/arba jeigu tai pirmasis nėštumas. Jeigu moters krūtinė ir iki nėštumo buvo didelė, pokytis nėra toks ryškus, tačiau ji neretai tampa standesnė, kiek kietesnė. Krūtinė per nėštumą padidėja visuomet. Dažniausiai tai būna vienas nėštumo požymių. Pastojus dingsta mėnesinės, o krūtinė tampa jautri, šiek tiek padidėja. Žinoma, ne visoms ji padidėja vienodai. Jeigu krūtinė iki nėštumo buvo maža, pastojusiai padidėja labiau. Iš prigimties didelė krūtinė per nėštumą sustangrėja.
• Išryškėjusios kraujagyslės: Nėštumo metu padvigubėja kraujo tūris, todėl kraujotaka tampa intensyvesnė. Dėl to ant krūtų greitai ima ryškėti kraujagyslės. Nėštumo metu kraujo tūris padvigubėja, o kraujotaka tampa gerokai intensyvesnė, todėl pastojus labai greitai ima ryškėti krūtyse esančios kraujagyslės.
• Tamsesnės aureolės: Dėl hormonų veiklos padaugėja melanino (pigmento, suteikiančio odai spalvą) ir patamsėja spenelių aureolės. Nėštumo metu dėl hormonų veiklos padaugėja odai spalvą suteikiančio pigmento melanino ir atsiranda pigmentinių dėmių, patamsėja tos odos vietos, kurios ir prieš nėštumą buvo šiek tiek tamsesnės: speneliai ir aureolės aplink juos, o taip pat strazdanos, randai, pažastys, makštis, vidinė šlaunų pusė.
• Mazgeliai ir spuogeliai aplink spenelius: Ant aureolių yra nedidelių spuogelius primenančių darinių, kurie nėštumo metu padidėja ir patamsėja. Tai yra Montgomerio liaukos, išskiriančios antibakterinių savybių turintį, riebų sekretą, sudrėkinantį aureoles ir spenelius, apsaugantį juos nuo žalingų mikroorganizmų nėštumo bei žindymo metu.
• Sukietėjimai ir gumbeliai: Krūtyse gali atsirasti sukietėjimų, gumbelių, kuriuos gali sukelti pieno latakėlių užsikimšimas arba gerybiniai augliukai fibroadenomos. Nėštumo metu sukietėjimus, gumbelius, „guzelius“, „žirnelius“ krūtyse gali sukelti pieno latakėlių užsikimšimas arba tai gali būti gerybiniai augliukai fibroadenomos.
• Išskyros iš spenelių: Pačioje nėštumo pabaigoje arba kartais 5-6 nėštumo mėnesį iš spenelių gali pradėti skirtis tirštos, gelsvos išskyros - priešpienis. Tai labai svarbus, pirmasis naujagimio maistas. Dažniausiai priešpienis atsiranda pačioje nėštumo pabaigoje, prieš gimdymą, bet gali pasirodyti ir 5-6 nėštumo mėnesį arba dar anksčiau. Priešpienio pasirodymas yra normali nėštumo dalis ir neturėtų neraminti. Pastebima, kad priešpienio gamybą gali sustiprinti krūtinės stimuliavimas, susijaudinimas sekso metu.

Dažnai moterims neramu, kai pabaigoje 12 nėštumo savaitės, krūtų jautrumo simptomai vos juntami ar išnyksta. Nereiktų nerimauti, tai visiškai normalu. Taip nutinka dėl hormonų sumažėjimo.

Krūtų pokyčiai nėštumo metu gali būti skirstomi pagal trimestrus:

• Pirmasis trimestras: Krūtys tampa jautrios, skausmingos ir padidėja.
• Antrasis trimestras: Krūtys padidėja, venos paryškėja. Tamsėja aureolės. Atsiranda "mazgeliai", maži spuogeliai aplink spenelius. Gali atsirasti sukietėjimų, gumbelių. Nuo 16 savaitės gali atsirasti priešpienis. Krūtims didėjant, gali atsirasti strijos.
• Trečiasis trimestras: Krūtys dar labiau išdidėja. Jei neturėjote priešpienio, jis gali atsirasti, o kartais jo nebūna iki gimdymo.

Krūtys pradeda keistis anksti ir pasikeitusios lydi jus viso žindymo laiku. Kai kurie pokyčiai išlieka visam gyvenimui, tai strijos.

Krūtų priežiūra nėštumo metu

Nėštumo metu svarbu tinkamai prižiūrėti krūtis, kad būtų užtikrintas komfortas ir pasiruošta žindymui.

• Tinkama liemenėlė: Rinkitės gerai prilaikančią liemenėlę su platesnėmis petnešėlėmis, pasiūtą iš natūralaus, „kvėpuojančio“ audinio. Didėjant krūtims, gali tekti kelis kartus keisti liemenėlės dydį. Venkite nėriniuotų, su kietesniais persiuvimais liemenėlių, galinčių dar labiau dirginti jautrią odą. Nėštumo pabaigoje patogu nešioti žindymo liemenėles su atsegamais kaušeliais.
• Liemenėlės įklotai: Pasirodžius priešpieniui, naudokite į liemenėlę įdedamus, drėgmę sugeriančius įklotus. Jie būna vienkartiniai arba daugkartiniai.
• Odos drėkinimas: Didėjant krūtims, oda įsitempia, sausėja, gali niežėti ir atsirasti strijų. Nemalonius simptomus gali palengvinti odos drėkinimas, todėl krūtis tepkite drėkinamuoju kremu arba aliejumi. Tiesa, nuo strijų neišgelbės net ir „stebuklingi“ kremai, drėkinimas labiau skirtas sumažinti niežulį, dilgčiojimą.
• Šilti kompresai: Atsiradus sukietėjimų, jie yra skausmingi, pašildykite juos kompresu ar šilta, nestipria dušo srove, pagulėkite šiltoje vonioje. Sukietėjimus švelniai masažuokite link spenelių. Šios priemonės padės, jeigu sukietėjimas atsirado dėl pieno latakų užsikimšimo.
• Venkite spenelių stimuliavimo: Nespaugdami spenelių, nejaudinkite jų per daug, kad nesukeltumėte priešlaikinio gimdymo.

Jeigu "guzeliai", "žirneliai" vis tiek išlieka, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Tikėtina, kad tai gerybiniai augliukai fibroadenomos. Gydytojas, įvertinęs situaciją, tikriausiai rekomenduos fibroadenomas stebėti, o po gimdymo arba joms pradėjus didėti, gali pasiūlyti operaciją.

Krūtų operacijos ir nėštumas

Moterims, kurioms buvo atliktos krūtų operacijos (pvz., krūtų didinimas, mažinimas ar pakėlimas), gali kilti klausimų dėl nėštumo ir žindymo. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kad jis įvertintų situaciją ir pateiktų individualias rekomendacijas.

Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Dainius Balčiūnas teigia, kad implantai netrukdo pastoti, pagimdyti ir maitinti kūdikį. Tačiau, kaip pasikeis krūtinės forma po nėštumo, sunku prognozuoti, nes tai labai individualu.

Dažna moteris domisi, kada tinkamas metas kreiptis į plastikos chirurgą. Remdamasis savo praktika bei medicininės literatūros duomenimis, galiu teigti, kad moteriai gali būti atlikta krūtų operacija ne anksčiau kaip vieni metai po žindymo. Krūtų pakitimai po nėštumo ar žindymo gali išlikti net iki metų, todėl bet kokios krūtų operacijos nerekomenduojamos atlikti anksčiau.

Dažnai moterys teiraujasi, ar po krūtų operacijos jos ateityje galės žindyti kūdikį. Priklausomai nuo krūtų operacijos tipo, kinta rizikos laipsnis, kad žindymo galimybė bus sutrikdyta. Jeigu atliekamas krūtų didinimas implantais, rizika pakenkti žindymui yra minimali, tačiau jeigu atliekamas krūtų pakėlimas arba mažinimas, tokia rizika išauga. Vienareikšmiškai atsakyti moteriai, ar jai sutriks žindymas po krūtų pakėlimo ar mažinimo operacijos, negalima.

Gigantomastija ir krūtų mažinimas

Gigantomastija - tai būklė, kai krūtys yra neproporcingai didelės. Tai gali sukelti diskomfortą, nugaros skausmus ir kitas sveikatos problemas. Gydytojas Dainius Balčiūnas teigia, kad Lietuvoje krūtinės mažinimo operacijų atliekama mažiau nei Vokietijoje, Skandinavijoje ar JAV. Viena vertus, tai lemia genetika, nes Rytų moterų krūtinės dažnai yra mažesnės. Kita vertus, daugelyje šalių krūtinės mažinimo operacijos yra kompensuojamos, nes pripažįstama, kad tai yra funkciniai sutrikimai, kurie trukdo gyvenimo kokybei.

Krūtų asimetrija

Dauguma moterų turi tam tikrą krūtų asimetriją, kai viena krūtis yra šiek tiek didesnė už kitą. Tai yra normalu ir dažniausiai nereikalauja jokio gydymo. Tačiau, jei asimetrija yra labai ryški ir kelia diskomfortą, galima apsvarstyti chirurginę korekciją.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis krūtų pokyčių nėštumo metu yra normalūs, tam tikrais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją:

• Jei atsirado skausmingų sukietėjimų ar gumbelių, kurie neišnyksta po šiltų kompresų.
• Jei iš spenelių teka kraujingos išskyros.
• Jei krūtis paraudo, patino ir tapo labai skausminga.

Krūties vėžio tikimybė nėštumo metu (ypač, jeigu moteris yra jaunesnė, nei 35-erių) yra labai menka, tačiau užčiuopus bet kokį sukietėjimą krūtyje vertėtų pasitarti su gydytoju.

Maitinimas krūtimi po krūties operacijų

Net ir po krūties operacijų dėl mastito (krūties uždegimo) žindyti galima ir dažniausiai žindymas būna sėkmingas.

Mažos pieno gamybos priežastys

Nėštumo metu svarbu pasiruošti žindymui ir užtikrinti pakankamą pieno gamybą. Jei po gimdymo susiduriate su pieno trūkumu, svarbu išsiaiškinti priežastis. Kai kurios galimos priežastys:

• Krūties operacijos (ypač krūtų sumažinimo operacijos).
• Policistinių kiaušidžių sindromas.
• Viršsvoris.
• Nepakankamai išsivysčiusios krūtys.
• Gimdymo būdas (cezario pjūvis).
• Nukraujavimas po gimdymo.
• Šyhano sindromas.
• Vaistų vartojimas gimdymo metu.
• Placentos likučiai gimdoje.
• Pogimdyminis tiroiditas.
• Mažakraujystė mamai.
• Naujagimių gelta.
• Kūdikio liežuvio ar viršutinės lūpos pasaitėlis.
• Maitinimas mišiniu retkarčiais.
• Čiulptuko davimas.
• Ištuštėjusių krūtų jausmas.
• Mieguistas kūdikis.
• Vienos krūties davimas vieno maitinimo metu.
• Teka liuteinininė cista.
• Susidėvėjęs ar netinkamas pientraukis.
• Vaistažolės, mažinančios pieno gamybą (šalavijai, čiobreliai, mėtos, rozmarinai ir petražolės).
• Hormoninės kontracepcijos vartojimas.
• Mėnesinių ciklas.
• Nėštumas.
• Alkoholis.
• Vitaminas B6 (dideliais kiekiais).
• Vaistai (pseudoefedrinas, Xylometazoline Hydrochloride).

Svarbu suprasti, kad ribas galima aptikti tik pabandžius jas įveikti, o ne nuleidus rankas susidūrus su sunkumais. Taip pat svarbu žinoti, kad maitinimas mamos pienu nėra tik juoda arba balta, tik 100 proc. mamos pienas arba jo visiškai neduodama. Kūdikis turėtų būti patogiai priglaustas prie krūties: visas atsuktas į mamą, krūtis apžiota taisyklingai, mama pastebi aktyvaus pienelio rijimo epizodus, su pauzėmis tarp jų. Žindyti kūdikį kuo dažniau - vos pastebėjus alkio požymius, ne rečiau kaip kas 2 val. Neriboti buvimo prie pirmos krūties laiko, nekeisti krūtų dažnai, nes taip kūdikis privalgo daugiau liesesnio pieno, dėl ko vaikui gali pūsti pilvą ir jis bus neramus. Mama gali padrąsinti kūdikį žindydama dažniau, kol jis dar neperalko, pati stimuliuoti pieno atleidimo refleksą - švelniai pamasažuoti krūtį, rudajį laukelį, paglostyti krūties odą, nueiti į šiltą dušą ar užsidėti karštą kompresą ant krūties, tėtis gali pamasažuoti mamai nugarą ar pečių juostą - prieš paduodama krūtį kūdikiui.

Jeigu mamos spenelis įtrauktas, reikėtų pabandyti jį bent šiek tiek ištraukti, kad kūdikis galėtų lūpomis ir veido oda pajusti, kurią vietą reikia apžioti: instinktas jiems sako, kad vieta, skirta apžiojimui, turi būti pažymėta bent nedideliu kauburėliu.

Toks reiškinys kaip žindymo streikas, dažniausiai ištinka tarp 3 ir 8 mėnesių amžiaus, kuomet iki tol ramiai žindęs kūdikis ima ir staiga, be jokios objektyvios priežasties, ima ir atsisako žįsti krūtį. Kartais mamos galvoja, kad kūdikis pats nusijunko, tačiau yra labai mažai tikėtina, kad kūdikis, iki jam sukaks 12 mėnesių, pats savo noru atsisakys krūties. Taip pat nuo nusijunkymo tai dažnai skiriasi tuo, kad kūdikis žindymo streiko metu atrodo nelaimingas. Bendro pobūdžio patarimai: daugiau odos kontakto, daugiau dėmesio, bandyti žindyti mieguistą ar miegantį, keisti žindymo padėtis, žindyti supantis supamajame krėsle ar vaikštant.

Mityba ir krūtų dydis

Krūtų dydį lemia jose esantys riebalai, todėl moteriai liesėjant arba tunkant, krūtys reaguoja į šiuos pokyčius - jos arba sumažėja, arba padidėja. Nors konkrečių produktų, kuriuos reikėtų valgyti, kad užaugtų krūtinė, nėra, tačiau atkreipti dėmesį į tai, kas yra lėkštėje, reikėtų. Svarbu ne tik krūtų dydis, bet ir jų bei odos dailumas.

Rekomenduojama valgyti:

• Žuvį, natūralų alyvuogių aliejų.
• Vitaminus C, E, beta karotiną ir seleną.
• Daugiau skaidulinio maisto, ypač avižų, sorų, rugių, rudųjų ryžių ir pupelių.
• Mažiau vartoti šokolado, kavos, stiprios arbatos, riboti alkoholio vartojimą.

Fizinis aktyvumas ir krūtų forma

Aktyvus sportas turi įtakos krūtinės formai, bet ne dydžiui. Tie pokyčiai įvyksta dėl krūtinės didžiojo raumens, kuris yra po krūtimi kaip pamatas, treniravimo ir jo vystymosi. Sportas tik padailina krūtinės formą. Todėl galite rinktis tokį mankštinimosi būdą, kad nelietumėte daug prakaito ir jaustumėte malonumą, pavyzdžiui, jogą, Pilateso mankštą ar plaukiojimą baseine.

Savidiagnostika

Tam, kad iš tiesų nepraleistumėte ligos pradžios, pasinaudokite savidiagnostikos metodu. Jį privalo žinoti kiekviena moteris. Pastebėjusios, kad jų krūtys skirtingo dydžio, moterys neretai bėga pas gydytoją. Tačiau tai ne priežastis nerimauti. Gamtoje nėra absoliučios simetrijos, ir poriniai organai truputį skiriasi vienas nuo kito. Spenelių forma ir jų iškilimai taip pat gali būti skirtingi. Sveikos moters speneliai būna plokšti ir net įtraukti (tai trukdo tik žindant kūdikį). Laikui bėgant, taip pat nėštumo ir kūdikio žindymo metu krūtinės dydis, forma ir stangrumas gali iš esmės keistis. Be to, pakitimai atsiranda prieš menstruacijas, jų metu arba po. Moterys į tai reaguoja skirtingai: vienos visiškai nepastebi, kitos jaučia skausmą ir sunkumą krūtyje. Visa tai natūralu ir neturėtų sukelti nerimo.

Krūtų ligos

Svarbu žinoti apie galimas krūtų ligas, kad laiku pastebėtumėte simptomus ir kreiptumėtės į gydytoją:

• Mastitas: Krūties uždegimas, dažniausiai išsivystantis maitinančioms moterims. Gydytojas gali greitai išgydyti mastitą, jei laiku kreipsitės. Dėl profilaktikos kruopščiai laikykitės krūtų higienos.
• Mastopatija: Priežastis - hormoniniai pakitimai, mechaninės traumos ir stresai. Pieno liaukose atsiranda darinių, kurie liečiant būna, kaip smulkūs, dažnai skausmingi grūdeliai. Gydoma atstatant hormoninę pusiausvyrą. Kartais prireikia chirurginio įsikišimo, kad išvengtume auglio atsiradimo.
• Fibroadenoma: Nepiktybinis darinys, dažniausiai pasitaikantis jaunoms moterims. Gydymas tik operacinis.

Jei tik pažastyje ar krūtyje užčiuopėte gumbelį, pastebėjote, kad pasikeitė krūtų forma ar dydis, o galbūt atsirado įdubimų, būtina nedelsiant apsilankyti pas gydytoją.

Taigi, nepamirškite rūpintis savo krūtimis nėštumo metu ir po jo. Kaip keičiasi nėščiosios krūtinė ir kaip ją prižiūrėti, pataria gydytoja akušerė genetikė ginekologė Ingrida Kravčenkienė.

Krūtis yra organas, kurio funkcijos yra sukeliamos tik pagal pareikalavimą: kai išnešiojamas ir pagimdomas kūdikis. Arba kai sukeliama laktacija kūdikį įsivaikinus. Vyrai savo krūtų visiškai nenaudoja pagal paskirtį. Krūtis (jos gali būti vadinamos įvairiai) turi visi žinduoliai ir jų paskirtis yra pagaminti maistą jaunikliui ar jaunikliams, kol jie subręs tiek, kad galėtų valgyti suaugusiųjų maistą. Žinduolių jaunikliai be pieno neišgyventų. Kiekvienos žinduolių rūšies pienas pritaikytas tos rūšies jauniklių poreikiams. Krūties vėžys yra viena iš pavojingiausių moterų ligų, tačiau jeigu krūtys bent 6 mėnesius buvo naudotos pagal paskirtį, krūties vėžio rizika sumažėja. Nėštumas ir žindymas - puikus būdas pasididinti krūtis. Nėštumo metu krūtys padidėja bent vienu dydžiu, o po 3-5 dienų po gimdymo dar vienu ar dviem dydžiais. Nėštumo metu krūtyse jau priauga liaukinio audinio, skirto gaminti pieną. Net jeigu ką tik gimusį kūdikį mama žindyti atsisako, krūtys vis tiek pradeda pieno gamybos procesą ir 3-5 parą po gimdymo krūtys dar padidėja. Kai krūtys nenaudojamos, jos tai interpretuoja kaip poreikio nebuvimą ir pieno gamybą mažina. Kai naudojamos intensyviai - didina. Didžiausias žinomas kiekis pieno, kurį moteris pagamina per parą yra 6 litrai. Pieno gamyba tęsiama tol, kol kūdikis ar mažas vaikas turi poreikį mamos pienui. Manoma, kad dauguma vaikų atsisakytų krūties žindymo patys apie 3-4 metus. Kai kuriems gali reikėti žįsti ilgiau.

tags: #krutu #pokyciai #nestumo #metu

• Kaip grįžta mėnesinės po gimdymo?
• Galiojimas ir tvarka
• Gimtadienio atvirukai vyrams
• Kaip Pasirinkti Tinkamą Maitinimo Pagalvę
• Sutarties nutraukimas ir motinystės išmoka