Skydliaukė - tai kakle esanti liauka, gaminanti skydliaukės hormoną. Šis hormonas daugiausia kontroliuoja metabolizmą ir yra gyvybiškai svarbus užtikinant gerą sveikatą. Skydliaukė gamina hormonus (tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3)), kurie reguliuoja daugelį kūno funkcijų, įskaitant medžiagų apykaitą, širdies ritmą, kūno temperatūrą, virškinimą ir raumenų veiklą. Skydliaukė yra maža, tačiau labai svarbi endokrininė liauka, kurios gaminami hormonai (tiroksinas ir trijodtironinas) yra atsakingi už medžiagų (t. y. angliavandenių, baltymų, riebalų, vandens ir elektrolitų) ir energijos apykaitą, svarbūs fiziniam ir psichiniam vystymuisi, ypač nėštumo laikotarpiu ir ankstyvoje vaikystėje, todėl dažnai vadinama intelekto, mąstymo, temperamento ir geros savijautos liauka. Nuo pat žmogaus gimimo iki senatvės mažytė skydliaukė reguliuoja medžiagų apykaitą, energijos panaudojimą ir saugojimą, skatina psichinį ir fizinį vystymąsi, turi įtakos visų gyvybiškai svarbių organų veiklai ir kt.
Skydliaukės ligos apima platų sutrikimų spektrą, įskaitant hipotirozę (per mažą hormonų gamybą), hipertirozę (per didelę hormonų gamybą), skydliaukės mazgus, tiroiditą ir skydliaukės vėžį. Šios ligos gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau dažniau pasitaiko moterims. Šios endokrininės liaukos sutrikimai kamuoja net apie trečdalį Lietuvos gyventojų. Taigi akivaizdu, jog tai - paplitusi problema. Kai skydliaukės veikla sutrinka, gaminama per mažai arba per daug hormonų, todėl pradedami jausti nepageidaujami simptomai, atsiranda ligos. Skydliaukės liga - sveikatos būklė, kuriai esant negaminamas reikiamas skydliaukės hormonų, palaikančių normalų organizmo funkcionavimą, kiekis.
Viena iš skydliaukės sutrikimų rūšių, itin aktuali moterims po gimdymo, yra pogimdyminis tiroiditas (PT). Pogimdyminis tiroiditas (PT) - tai būklė, kai po gimdymo skydliaukę apima uždegimas. Tai autoimuninis tiroiditas, kuriuo sergant staigiai atsiranda tirotoksikozės simptomai, o skydliaukė yra neskausminga. Po gimdymo organizme vyksta dideli hormonų svyravimai, kurie gali sukelti skydliaukės uždegimą. Pogimdyminis skydliaukės uždegimas, kuris pasireiškia moterims po gimdymo (maždaug 3-16 proc. gimdyvių). Klasikinis pogimdyminis tiroiditas dažnai pirmiausia sukelia hipertiroidizmą (iškiriama per daug hormonų), ir tuomet laikiną hipotiroidizmą, kai hormonų sekrecija tampa nepakankama. Izoliuota tirotoksikozė pasireiškia hipertiroidizmu, kuris nepereina į hipotirozę. Izoliuotas hipotiroidizmas - kitaip tariant, nepakankama skydliaukės veikla, kuri pasireiškia maždaug 3-12 mėn. Tarp 20-40 proc. atvejų.
Skydliaukės ligų priežastys
Skydliaukės ligos gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, įskaitant genetinius, aplinkos ir gyvenimo būdo aspektus. Kai kuriais atvejais skydliaukės veiklos sutrikimus gali lemti autoimuniniai procesai, hormonų svyravimai, genetinė polinkis ir aplinkos veiksniai. Kai organizme yra per daug jodo (mineralo, reikalingo skydliaukės hormonams gaminti), skydliaukė gamina daugiau hormonų nei reikia. Jodas - mikroelementas, reikalingas organizmo augimui ir vystymuisi. Kartais skydliaukė jau nuo gimimo neveikia tinkamai. Tokia būklė pasireiškia maždaug 1 iš 4000 naujagimių. Jos negydant, ateityje vaikas gali turėti tiek fizinių, tiek psichinių problemų. Struma arba gūžiu vadinama padidėjusi arba išvešėjusi skydliaukė, atsirandanti ir esant normaliai hormonų gamybai (eutireozei). Tai viena iš labiausiai paplitusių endokrininių ligų. Daugiau nei 90 proc. Adisono liga (lėtinis antinksčių žievės nepakankamumas) - tai endokrininis sutrikimas, atsirandantis dėl nepakankamos antinksčių žievės veiklos. Esant tokiai būklei, sumažėja kortizolio, aldosterono ir lytinių hormonų kiekis, o tai lemia įvairias sveikatos problemas. Akromegalija - endokrininė liga, kurią sukelia sustiprėjusi posmegeninės liaukos (hipofizės), atsakingos už daugybės hormonų, lemiančių augimą, vystymąsi, lytinę brandą, reprodukcinę funkciją ir maitinimą krūtimi, veikla. Hipofizinis nanizmas - endokrininė liga, kuri pasireiškia sulėtėjusiu arba sustojusiu augimu ir organizmo formavimusi dėl sumažėjusio augimo hormono išskyrimo hipofizėje. Tai liga, atsirandanti dėl įgimtos arba ankstyvoje vaikystėje pasireiškiančios skydliaukės hipofunkcijos. Sergant ja, sutrinka vaikų smegenų vystymasis ir centrinės nervų sistemos (CNS) veikla.
Vienas iš pagrindinių veiksnių, galinčių sukelti skydliaukės hormonų trūkumą po gimdymo, yra pogimdyminis tiroiditas. Ši liga gali sukelti skydliaukės uždegimą, dėl kurio gali sumažėti arba padidėti hormonų gamyba. Kai skydliaukės veikla nuslopsta, jos ląstelės gamina nepakankamai ar visai negamina gyvybiškai svarbių hormonų. Hipotireozė (arba „neaktyvi skydliaukė“) - tai lėtinė endokrininė liga, būklė, kai skydliaukės ląstelės gamina nepakankamai gyvybiškai svarbių hormonų normaliai organizmo veiklai užtikrinti. Hipotireozė yra dažniausia skydliaukės liga, kuria serga apie 0,5-2 proc. įvairaus amžiaus, lyties, rasės, socialinio sluoksnio ir išsilavinimo suaugusių žmonių pasaulyje, tačiau tik pusė žino, kad turi hipotireozę. Nėštumo metu, priklausomai nuo populiacijos, diagnostinių kriterijų, moters amžiaus, jodo suvartojimo ir gretutinių ligų, hipotireozė nustatoma apie 2-3 proc. moterų. Tai antra dažniausia endokrininė liga po gestacinio diabeto nėštumo metu.
Skydliaukės hormonų kiekis pastojus padidėja. Hormonų kiekį kraujyje padidina du su nėštumu susiję hormonai: estrogenas ir žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG). Pirmąjį trimestrą, t. y. 3 pirmuosius nėštumo mėnesius, hormonai vaisių pasiekia per mamos placentą, todėl nėštumo pradžioje vaisiaus smegenų vystymasis priklauso nuo sėkmingo skydliaukės hormonų „tiekimo“. Maždaug 12 sav. Pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas. Jei skydliaukės funkcija yra nepakankama, gydytojas gali skirti vaistą tiroksiną. Jei nustatytas skydliaukės veiklos suaktyvėjimas, gydytojas gali skirti vaistų, blokuojančių skydliaukės hormonų gamybą.
Skydliaukės ligų simptomai
Skydliaukės ligų simptomai priklauso nuo to, ar hormonų gamyba yra per didelė, ar per maža. Skydliaukės mazgai dažnai nesukelia simptomų, tačiau gali būti jaučiamas gumbas kakle, rijimo ar kvėpavimo sunkumai. Pagrindiniai simptomai gali apimti nuovargį, svorio pokyčius, nuotaikų svyravimus, depresiją ir nerimą. Kai skydliaukės veikla nuslopsta, jos ląstelės gamina nepakankamai ar visai negamina gyvybiškai svarbių hormonų. Pastebime, kaip žiemiški orai keičia mūsų nuotaiką bei gyvenimo įpročius - mažiau juokiamės ir tampame rimtesni, pradeda varginti šaltis, dažnai net tingisi išeiti iš namų ar susitikti su draugais. Taip ir nuslopus skydliaukės veiklai - lėta dienų eiga tampa įprasta, aplinka įgyja matinį atspalvį, susiaurėja interesų ratas, norisi tik ilsėtis, snausti, susigūžti. Hipotireozės pradžioje negalavimai reti. Tačiau ilgainiui negydoma liga sukelia įvairius sveikatos sutrikimus - vargina mieguistumas, nuovargis, vangumas, gali pablogėti atmintis, išsausėja oda, lūžta plaukai, paburksta veidas, kimsta balsas, auga svoris, užkietėja viduriai, sutrinka menstruacijų ciklas ir kt.
Sergant hipertiroidizmu moteris būna nervinga, jautri, emocinga, dažnai skundžiasi nerimu ir nuovargiu. Krenta svoris. Jei simptomai ryškūs, atlikti tyrimai rodo stiprų hipertiroidizmą ar hipotiroidizmą, skiriami medikamentai. Pastarieji su žindymu suderinami, todėl moteris gali tęsti žindymą.
Jei pastebite tokius simptomus kaip nuovargis, svorio pokyčiai, širdies ritmo sutrikimai, kaklo gumbas ar nuotaikų svyravimai, kreipkitės į gydytoją. Pastebėjus tokius simptomus, derėtų kuo skubiau kreiptis į medikus. Skydliaukės sutrikimai gali priminti kitas ligas, todėl kartais būna sunku juos atpažinti. Visgi šiais laikais yra tyrimų, padedančių nustatyti tikslią diagnozę.
Kaip diagnozuojamos skydliaukės ligos?
Skydliaukės ligų diagnozė nustatoma remiantis simptomais, fiziniu tyrimu ir specialiais tyrimais. Kraujo tyrimai: Matuojamas skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH), T3 ir T4 lygis. Tiroidito po gimdymo diagnozė paprastai apima kraujo tyrimus, kurie nustato skydliaukės hormonų lygį (TSH, T3, T4) bei antikūnus prieš skydliaukę. Gydytojas taip pat gali atlikti ultragarso tyrimą, kad įvertintų skydliaukės struktūrą ir nustatytų uždegimo požymius.
Sveiko žmogaus tireotropinio hormono (TTH) rodiklis svyruoja tarp 0,4 ir 4 mIU/l. Šio rodiklio normos ribos nėščiosioms, vaikams ir vyresniems asmenims skirtingos. Antikūnų suradimas lemia, kokią gydymo taktiką pasirinks gydytojas, kokios prevencijos priemonės būtų naudingos, kaip dažnai reikia stebėti skydliaukės veiklą.
Skydliaukės veiklos pobūdį ir vartojamų vaistų veiksmingumą nurodo tireotropinio hormono (TTH) rodiklis. Sveiko suaugusio žmogaus, kai skydliaukė veikia gerai, TTH rodiklis dažniausiai svyruoja nuo 0,4 mIU/l iki 4 mIU/l (normos ribos minimaliai skiriasi priklausomai nuo laboratorijoje naudojamų reagentų tipo) ir šiuo atveju gydymo nereikia. Jei TTH rodiklis yra didesnis nei 4-10 mIU/l, gydytojas sprendžia dėl indikacijų gydymui pakaitiniu skydliaukės hormonu. Nėštumo metu TTH rodiklio reikšmė skiriasi palyginti su moterimis, kurios nesilaukia, priklausomai nuo populiacijos, geografinės padėties, etniškumo, kinta kiekvieno nėštumo trimestro metu, priklauso laboratorijos reagentų ir nustatytų normos ribų ir profesinės organizacijos, kurios gairėmis šalyje vadovaujamasi. Daugeyje Europos ir Amerikos organizacijų gairių rekomenduojama TTH rodiklio reikšmė pirmojo trimestro metu 0,1-2,5 mIU/l, antrojo trimestro metu 0,2-3 mIU/l, trečiojo trimestro metu 0,3-3 (3,5) mIU/l. Planuojant nėštumą ir turinčioms skydliaukės veiklos sutrikimų, siektina TTH rodiklio reikšmė yra mažiau nei 2,5 mIU/l.
Gydymas: kaip valdyti skydliaukės ligas?
Skydliaukės ligų gydymas priklauso nuo jų tipo, priežasties ir sunkumo. 1. Hipotirozė paprastai gydoma hormonų pakaitine terapija, pvz., levotiroksinu, kuris kompensuoja trūkstamus skydliaukės hormonus. Lengvų simptomų atveju gali būti rekomenduojama stebėti būklę be aktyvaus gydymo. Sunkesniais atvejais gali būti skiriami hormonų pakeitimo preparatai, siekiant normalizuoti skydliaukės funkciją.
Sergant hipotireoze, TTH tyrimą rekomenduojama atlikti pirmoje nėštumo pusėje, iki 20 sav., kas 4-6 savaites, vėliau - kas 6-8 sav. Labai svarbu ne tik nustatyti, ar besilaukianti moteris turi skydliaukės veiklos sutrikimą, tačiau ir įvertinti, ar taisyklingai vartoja vaistus, skydliaukės funkcijai atstatyti. Iki šiol neįmanoma išgydyti hipotireozės ar vaistais pašalinti ligos priežasties, tačiau vartojant tinkamą gydymą, skydliaukės hormonų trūkumas organizme visiškai atstatomas ir savijauta išlieka gera. Hipotireozei gydyti skiriama nuolatinė pakaitinė terapija geriamu sintetiniu skydliaukės hormonu (sintetiniu tiroksinu), kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksinas. Apie 50-85 proc. moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis ir augant nėštumui padidėja iki 30 proc. Įprastai, sergant hipotireoze, pastojus, pirmąsias 4-6 sav., levotiroksino dozė didinama 20-30 proc. ar daugiau 2 dienas per savaitę. Vaistų dozė didinama tol, kol pasiekiama TTH rodiklio reikšmė 0,5-2,5 mIU/l. Tyrimai parodė, kad jei prieš pastojant TTH rodiklio reikšmė buvo mažesnė nei 1,2 mIU/l, levotiroksino dozę tenka didinti mažesniam moterų skaičiui.
Po gimdymo, levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 sav. po gimdymo. Sergant hipotireoze, nepaprastai svarbu vaistus vartoti tinkamai, reguliariai ir nenutrūkstamai. Vartoti vaistus būtina tuo pačiu metu kasdien, t. y. apie 60 min. prieš pirmąjį dienos valgį, prieš ar po dantų valymo arba 3-4 val. po paskutinio valgio vakare, užgeriant pakankamu vandens kiekiu ar kitu skysčiu, tačiau būtina vengti gerti kavą ar greipfrutų sultis apie 60 min. Ryte išgėrus sintetinį tiroksiną, patariama palaukti apie 4-5 val. ir tik tuomet valgyti sojos produktus ar papildus, kuriuose gausu izoflavanoidų, galinčių veikti TTH reikšmę, ar mėgautis sveiku maistu, praturtintu skaidulomis, gerti pieną ir valgyti jo produktus.
Nustatyta, kad kontraceptiniai vaistai, pakaitinė hormonų terapija, antidepresantai, antiepilepsiniai vaistai, taip pat skrandžio rūgštį mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio ar magnio, protono pompos inhibitoriai ar osteoporozei gydyti skirti vaistai, multivitaminai ir maisto papildai, turintys kalcio, geležies, chromo ar sojų ir kt., bei jonažolių arbata gali veikti geriamojo sintetinio hormono įsisavinimą, todėl vartojant šias medžiagas, dažnai prireikia didesnės vaistų dozės. Šiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydančiu gydytoju.
Be to, gali būti taikomos nemedicininės priemonės, tokios kaip mitybos korekcija, streso valdymas ir psichologinė pagalba. Naujausi tyrimai rodo, kad kai kurie pacientai gali pasinaudoti imunoterapija, tačiau šios galimybės dar yra tiriamos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei svarstote mitybos pokyčius, pvz., jodo turinčių produktų vartojimą, aptarkite tai su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų būklei. Taip pat galite apsvarstyti streso valdymo technikas, tokias kaip joga ar meditacija, tačiau šie pokyčiai turi būti derinami su specialistu. Jei įtariate skydliaukės ligą ar jaučiate jos simptomus, būtina veikti atsakingai ir atsargiai. Reguliariai konsultuokitės su gydytoju ar endokrinologu, kad būtų stebima jūsų skydliaukės būklė ir sudarytas individualus gydymo planas. Venkite savarankiško vaistų, maisto papildų ar alternatyvių gydymo metodų vartojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą.
Jau kurį laiką jaučiate nerimą keliančius simptomus? Jūsų šeimoje yra sergančių skydliaukės ligomis? Tuomet nepažvelkite į tai pro pirštus.
Supratimas apie šių ligų priežastis, simptomus ir gydymo galimybes padeda laiku imtis veiksmų. Skydliaukės ligos yra dažnos, tačiau tinkamai diagnozuotos ir gydomos jos leidžia gyventi pilnavertį gyvenimą.
tags: #skydliauke #hormono #negammino #po #gimdymo
