Skydliaukė, esanti kaklo priekinėje dalyje, yra drugelio formos liauka, kuri gamina gyvybiškai svarbius hormonus. Šie hormonai reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą, energijos panaudojimą ir saugojimą, skatina psichinį ir fizinį vystymąsi. Skydliaukės hormonai taip pat turi įtakos širdies veiklai, virškinimo sistemai, nuotaikai ir psichinei būklei, reguliuoja kūno svorį. Be to, skydliaukės hormonų ir lytinių liaukų hormonų veikla yra glaudžiai susijusi, o tai svarbu normaliai sėklidžių veiklai ir vaisingumui.
Skydliaukės funkcijos sutrikimai gali turėti įtakos ne tik bendrai savijautai, bet ir reprodukcinei sveikatai. Kai žmogų apima stresas, skydliaukė aktyviau išskiria hormonus, padedančius įveikti išorinius dirgiklius. Tačiau jei stresas tęsiasi ilgai, endokrininės sistemos, kurios dalimi yra skydliaukė, veikla sutrinka. Skydliaukės hormonų gamybos sutrikimą gali lemti ne tik lėtinis stresas, bet ir autoimuninės reakcijos, infekcijos, jodo stygius ar perteklius, padidinta radiacija, paveldimumas, oro tarša ar dalis buityje esančių cheminių medžiagų.
Skydliaukės hormonų gamybos sutrikimai iš pradžių sunkiai pastebimi, o vėliau išryškėję neretai supainiojami su kitų ligų simptomais. Tarp tokių simptomų gali būti slenkantys plaukai, nerimas, svorio pokyčiai, nuovargis, mieguistumas, pablogėjusi atmintis, odos sausumas ir pleiskanojimas, veido patinimas, prikimęs balsas. Kai skydliaukė gamina per daug hormonų, žmogus gali jausti nervingumą, dažną širdies plakimą, sutrikusį širdies ritmą, padidėjusį kraujospūdį, svorio kritimą, rankų drebulį, gausų prakaitavimą.
Skydliaukės sutrikimai ir vyrų vaisingumas
Pakitus skydliaukės veiklai, gali sutrikti ir vyrų reprodukcinė sveikata. Gydytoja akušerė ginekologė R. Verbickienė pažymi, kad pastaruosius dešimtmečius drastiškai prastėja spermos kokybė. Tai gali lemti šiuolaikinis gyvenimo būdas, apimantis gausų maisto vartojimą, sėdimą darbą, ilgą laiką praleidžiant automobilyje, alkoholio ir tabako gaminių vartojimą. Taip pat įtakos gali turėti vaikystėje patirtos traumos, persirgtos infekcijos, įgimtos problemos ar buvusios urologinės operacijos.
Vyrų nevaisingumo priežastys gali būti infekcija, varikocelė, nenusileidusios sėklidės, imuninės sistemos ar sisteminės ligos. Vienas iš veiksnių, galinčių neigiamai paveikti spermatozoidų kokybę, yra skydliaukės veiklos sutrikimas. Jei skydliaukė atlieka savo darbą ir gamina pakankamai hormonų, ji neturėtų daryti įtakos spermos kokybei. Tačiau jei skydliaukės veikla sutrikusi, tai gali atsiliepti spermatozoidų kiekiui, koncentracijai, judrumui ir formai.
Norint įvertinti spermatozoidų kokybę, atliekamas spermos tyrimas - spermograma. Šis tyrimas leidžia įvertinti bendrą spermos vaizdą, spermos kiekį, jos pH bei pačią spermos kokybę. Tyrimo metu nuodugniai ištiriamos spermos fizikinės savybės, spermatozoidų kiekis, koncentracija ir judrumas, sveikos formos spermatozoidų skaičius, spermos klampumas ir suskystėjimo laikas. Įprastai atlikus spermogramos tyrimą, galima patvirtinti arba atmesti vyro nevaisingumą.
Skydliaukės hormonų tyrimai
Anksti nustatyti skydliaukės hormonų gamybos sutrikimus leidžia pažangūs kraujo tyrimai. Sveiko žmogaus tireotropinio hormono (TTH) rodiklis svyruoja tarp 0,4 ir 4 mIU/l. Šio rodiklio normos ribos nėščiosioms, vaikams ir vyresniems asmenims skirtingos. Skydliaukės hormonų tyrimai svarbūs ne tik profilaktiškai, bet ir padeda stebėti ligos eigą. Taip pat svarbu atlikti antikūnų prieš skydliaukės audinį (ATPO) tyrimą.
Skydliaukės hormonus patariama išsitirti visiems žmonėms, sulaukusiems 35 metų amžiaus. Amerikos skydliaukės draugija rekomenduoja, kad skydliaukės hormonų veiklą turėtų tirtis visi vyresni nei 35 metų asmenys ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, taip pat - sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, psichinėmis ligomis. Jeigu šeimoje yra sergančiųjų skydliaukės ligomis, išsitirti turėtų visi jos nariai.
Dažniausi skydliaukės funkcijai įvertinti ir ligai diagnozuoti atliekami tyrimai yra TSH (skydliaukę stimuliuojančio hormono) kiekio, Laisvojo T4 (tiroksino), bendras T3 (trijodtironino) kiekio tyrimai. Pastebima, kad daugėja autoimuninių skydliaukės ligų, todėl kartu su hormonų kiekiu vis dažniau tiriami ir antikūnai prieš skydliaukės audinį - mikrosominiai antikūnai (ATPO).
Skydliaukės ligos ir mityba | Hipertirozė
Nevaisingumo priežastys ir diagnostika
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas šešta pora pasaulyje susiduria su vaisingumo problemomis. Lietuvoje tokių porų skaičiuojama apie 50 tūkstančių. Nevaisingumą gali lemti tiek vyro, tiek moters sveikatos sutrikimai. Remiantis moksline literatūra, moterų sveikatos problemos turi įtaką 20-35 proc. nevaisingumo atvejų, vyrų - 20-30 proc., o abiejų partnerių 25-30 proc. visų atvejų. Todėl aiškinantis nevaisingumo priežastis, būtina tirti abu partnerius.
Jei porai reguliariai mylintis du ar tris kartus per savaitę ilgiau nei 12 mėnesių nepavyksta pastoti, derėtų kreiptis į gydytoją specialistą. Moterų nevaisingumą gali sąlygoti ovuliacijos sutrikimai, endometriozė, sąaugos mažajam dubenyje, kiaušintakių pažeidimas, padidinta prolaktino koncentracija, skydliaukės funkcijos sutrikimas. Aiškiančios moters nevaisingumo priežastis, atliekamas ginekologinis tyrimas, ultragarsinis tyrimas, vertinamas kiaušidžių rezervas, hormonų tyrimai, tiriami kiaušintakiai.
Nors skydliaukės uždegimas (tiroiditas) gali turėti įtakos vaisingumui, svarbu atlikti išsamų tyrimą - spermogramą, kad būtų galima įvertinti spermatozoidų kokybę. Jei spermogramos rezultatai yra normos ribose, o skydliaukės veikla nesutrikusi, tiroiditas neturėtų daryti reikšmingos įtakos vaisingumui. Tačiau esant sutrikusiai skydliaukės veiklai, būtinas gydymas ir nuolatinis stebėjimas.
tags: #skydliaukes #sutrikimai #veikia #spermatozoidu
