Nustačius ar įtarus vaisiaus raidos ydą ar kitą patologiją, svarbu jau nėštumo metu gauti daugiadalykės specialistų komandos priežiūrą ir paslaugas, todėl pacientės turi būti siunčiamos konsultuotis į tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Šeimą, kuri laukiasi kūdikio su įgimta yda ar patologija, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje viso nėštumo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu, slaugant ir gydant naujagimį, lydi daugiadalykė specialistų komanda.
„Iš anksto sudarytas gydymas planas ir profesionalų komanda, kurie nuolat rūpinasi vaisiumi, suteikia šeimai ramybės ir saugumo, padeda pasiruošti artėjančiam gimdymui ir naujagimio gydymui,“ - pasakoja Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė, gydytoja akušerė ginekologė doc. E.Machtejevienė.
„Gydytojų komanda prižiūri nėščiąją ir vaisių nėštumo metu, atlieka reikalingus tyrimus, stebi vaisiaus būklę, sprendžia dėl gydymo nėštumo metu ar po gimimo bei gimdymo taktikos“, - pasakoja doc. E.Machtejevienė.
Vaisiaus medicinos centre teikiamos kompleksinės diagnostikos ir gydymo paslaugos, jau nėštumo metu suteikiama visa reikiama mokslo įrodymais grįsta informacija, atsakoma į iškilusius klausimus, suteikiama psichologinė parama.
Docentė priduria, kad Akušerijos ir ginekologijos klinikoje moderniausia šalyje ultragarsine aparatūra nėščiosioms atliekami detalūs tyrimai, kurie nustato arba paneigia vaisiaus chromosomų patologiją ir kitas genų ar infekcines ligas.
Nustačius įgimtą vaisiaus anomaliją, Kauno klinikose nėščiąją ir jos šeimą konsultuoja Vaikų chirurgijos klinikos gydytojai specialistai. Jie aktyviai įsitraukia į pacientės konsultavimą ir priežiūrą dar nėštumo metu, kad su šeima aptartų įvairius kylančius klausimus dar iki operacijos, taip sumažinant neaiškumus ir nerimą.
Vaikų chirurgai prižiūri ir rūpinasi naujagimiu iki pat operacijos ir po jos.
„Kūdikių operacijos atliekamos tiek atviru, tiek minimaliai invaziniu būdu, kai tai yra įmanoma, - pasakoja Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytoja vaikų chirurgė dr. Aušra Lukošiūtė-Urbonienė. - Vienos iš vaisiaus raidos ydų, kurioms esant skubi operacija reikalinga iškart po gimimo, yra stemplės atrezija, įgimta diafragmos išvarža, pilvo sienos defektas, virkštelės išvarža, storosios žarnos anomalijos, įvairūs augliai.“
Kauno klinikų Vaikų chirurgai atlieka visas reikalingas pasaulinius standartus atitinkančias naujagimių įgimtų anomalijų operacijas. Naujagimiai Kauno klinikose operuojami modernioje Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus operacinėje. Čia kasmet operuojama apie 50 naujagimių.
„Skyriuje sudarytos sąlygos aktyviam tėvų dalyvavimui naujagimio slaugoje. Jei tik naujagimio būklė leidžia, aktyviai skatinamas ir palaikomas naujagimio maitinimas mamos pienu“, - sako Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovė dr. Ilona Aldakauskienė.
Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje yra visa šiuolaikinė sunkiai sergančių naujagimių gydymui reikalinga įranga, naudojamas pasaulinius standartus atitinkantis gydymas, taikoma individualizuota naujagimio slauga.
Kalbant apie vaisiaus patologijos gydymą, ypatingai svarbus tarptautinis bendradarbiavimas. Kauno klinikose veikia Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinis centras, vienijantis 25 retų ir nediagnozuotų ligų centrus. Čia pacientams suteikiama naujausia informacija apie retas ligas, rekomendacijas, diagnostikos galimybes bei gydymą pasitelkiant ir tarptautinę Europos retų ligų specialistų pagalbą. Bendraujant su įvairiais specialistais tarptautiniu lygmeniu, tobulinamos tiek gydytojų žinios, tiek užtikrinamos aukščiausio lygio gydymas kiekvienam pacientui.
Kauno klinikų Perinatologijos centras - tai didžiausias Perinatologijos centras Lietuvoje. Šis centras ne tik aptarnauja tris penktadalius Lietuvos teritorijos ir kasmet jo regione gimsta daugiau nei pusė visų Lietuvos naujagimių, bet ir suteikia aukščiausio lygio motinos ir naujagimių priežiūrą. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje įkurtame Vaisiaus medicinos centre diagnozuojamos ir gydomos ypač sudėtingos, retos, kompleksinės patologijos, reikalaujančios daugiadalykio ir personalizuoto požiūrio.
Įgimta diafragmos išvarža: kas tai?
Įgimta diafragmos išvarža yra reta ir sunki patologija, pasitaikanti vienam iš 2-3 tūkstančių naujagimių. Tai defektas, kai diafragma, atskirianti krūtinės ląstą nuo pilvo organų, nėra visiškai susidariusi. Dėl to pilvo ertmės organai, tokie kaip žarnos, gali pakilti į krūtinės ląstą, spausti plautį ir širdį, taip apsunkindami naujagimio kvėpavimą.
„Tai sunki patologija, kurios sunkumas priklauso nuo diafragmos defekto dydžio ir kartu esančių kitų įgimtų patologijų, - teigia vaikų chirurgas Arūnas Strumila. - Per diafragmoje esantį defektą pilvo ertmės organai įsiveržia į krūtinės ląstą, spaudžia plautį ir pasunkina kvėpavimą.”
Pagrindinis diafragmos išvaržos požymis - pasunkėjęs kvėpavimas. Paėmus kūdikį ant rankų, ypač laikant jį už krūtinės, gali būti juntami keisti garsai, panašūs į gargaliavimą. Tai atsitinka, kai iš pilvo ertmės pro nesuaugusią diafragmą į krūtinę sulenda žarnos ir suaktyvėja jų judesiai.
Ši yda išsivysto dar vaisiaus vystymosi metu, maždaug 6-ą nėštumo savaitę. Nors priežastys ne visada aiškios, ji gali būti susijusi su genetiniais veiksniais ar kitais vystymosi sutrikimais. Neretai šią išvaržą gali lydėti ir kitos gretutinės ligos, tokios kaip širdies ir kraujotakos sutrikimai ar kiti apsigimimai.
Diagnostika ir gydymas
Įtariant ar nustačius diafragmos išvaržą dar nėštumo metu, itin svarbu užtikrinti daugiadalykės specialistų komandos priežiūrą. Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centras teikia kompleksines diagnostikos ir gydymo paslaugas, suteikdamas visą reikiamą informaciją ir psichologinę paramą šeimai.
Nustačius įgimtą vaisiaus anomaliją, nėščiąją ir jos šeimą konsultuoja Vaikų chirurgijos klinikos specialistai. Jie aktyviai įsitraukia į priežiūrą dar nėštumo metu, kad aptartų visus kylančius klausimus ir sumažintų nerimą.
Vienintelė išeitis esant diafragmos išvaržai - atlikti operaciją ir užsiūti nesuaugusią diafragmą. Naujagimiai Kauno klinikose operuojami modernioje Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus operacinėje.
Naujoviškas gydymo metodas: minimaliai invazinė torakoskopija
Tradicinis būdas operuoti diafragmos išvaržą kūdikiams yra atvirasis metodas, kai daromas apie 10 centimetrų pjūvis po šonkaulių lanku. Pilvo organai grąžinami iš krūtinės į pilvo ertmę ir susiuvama nesuaugusi diafragma.
Tačiau Kauno klinikų vaikų chirurgas Arūnas Strumila pirmą kartą Lietuvoje pritaikė minimaliai invazinį metodą - torakoskopiją. Šis metodas, taikomas per tris mažus, vos 3 milimetrų skersmens pjūvius, leidžia atlikti visas reikiamas chirurgines manipuliacijas. Procedūra trunka mažiau nei valandą ir yra itin saugi. Kūdikis patiria kur kas mažesnę traumą, greičiau atsigauna po operacijos, o po jos nelieka didelių randų.
Po torakoskopinės operacijos kūdikis patiria kur kas mažesnę traumą, todėl greičiau atsigauna po operacijos, nelieka didelio rando. Praėjus parai po operacijos Lukas buvo perkeltas iš Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus į palatą. Chirurgas A.Strumila džiaugėsi, kad pooperacinė priežiūra buvo tokia puiki, kad nekilo jokių komplikacijų.
Išvaržų tipai ir jų gydymas
Išvarža - tai tam tikra kūno dalis, kuri įprastai turėtų būti tam tikroje ertmėje, bet išvirsta už jos ribų.
Bambos išvarža
Dažnai pasitaiko kūdikiams, ypač gimusiems mažo svorio bei neišnešiotukams, nes jų pilvo sienelė ir pilvo raumenys yra silpniau išsivystę. Paprastai matomas platus bambos žiedas, pro kurį gali išvirsti dalis žarnos. Bambos išvaržos dažniausiai „užsidaro“ savaime, todėl operuoti rekomenduojama tik 3-5 metų vaiką, laukiant, kol išvarža pati savaime susitvarkys.
Kirkšnies išvarža
Kūdikiams gana dažnai pasitaiko, kai kanalas, kuriuo nusileidžia sėklidė, neužsidaro iki galo. Tai leidžia susidaryti išvaržai, nutekėti skysčiams arba įkristi daliai žarnos. Kirkšnies išvaržos ypač dažnai būna neišnešiotiems kūdikiams. Išoriškai išvarža atrodo kaip gumbelis arba patinimas.
Diafragmos išvarža
Kaip jau minėta, tai įgimta patologija, kai dėl nesuaugusios diafragmos vidaus organai pakyla į krūtinės ląstos viršutinę dalį ir pradeda spausti plaučius, širdį. Be operacijos vaikai negyvena.
Atminti:
- Kūdikį, kuris turi išvaržą, reikia parodyti chirurgui.
- Paprastai išvarža nėra pavojinga, bet savaime neišnyksta, todėl ją reikia operuoti.
- Dažniausiai atliekamos planinės išvaržų operacijos.
- Pavojinga gyvybei gali būti įstrigusi išvarža.
Lukui ir Adui neseniai sukako trys mėnesiai. Kai mažyliams buvo vos penkios savaitės, Lukui prireikė skubios chirurgo pagalbos - pavojų jo gyvybei kėlė įgimta diafragmos išvarža. Išgydyti įgimtą defektą padėjo naujas chirurginis metodas. Vaikų chirurgas A.Strumila pirmą kartą Lietuvoje diafragmos išvaržą operavo torakoskopu.
Dvyniai Adas ir Lukas gimė neišnešioti, pasaulį jie išvydo 34-ąją nėštumo savaitę. Berniukams tą pačią dieną buvo nustatyta įgimta infekcija, apsunkinusi kvėpavimą. Po penkių savaičių Justina atkreipė dėmesį, kad Lukas tapo neramus. Vėliau moteriai pasirodė neįprasta, kad kūdikiui kvėpuojant jo krūtinėje girdėti keisti garsai, panašūs į gargaliavimą. Kūdikis išblyško, jo oda papilkėjo, berniukas darėsi vis neramesnis, blaškėsi.
Atėjus pirmadienio rytui Luko būklę įvertino šeimos gydytoja. Įtarusi, kad kūdikio plaučiuose kažkas negerai, ji išrašė siuntimą į Santariškėse įsikūrusią Vaikų ligoninę. Kol tėvai automobiliu vežė sergantį Luką iš Švenčionėlių į Vilnių, kad jis nesiblaškytų ir neverktų, motina laikė jį stačią - tik tuomet berniukas aprimdavo, mat tokia kūno padėtis lengvino vaiko alsavimą.
Lukas buvo skubiai paguldytas į ligoninę, jo lova buvo ypatinga - pakėlus vieną kraštą kūdikio galva atsidūrė gerokai aukščiau nei kojos. Rentgeno nuotraukos patvirtino, kad kairėje pusėje, kur yra diafragmos išvarža, žarnos buvo prispaudusios plautį, todėl berniukas galėjo kvėpuoti tik vienu plaučiu.
Po operacijos chirurgas A. Strumila pažymėjo, kad diafragmos išvarža - reta patologija. Dėl nesuaugusios diafragmos vidaus organai pakyla į krūtinės ląstos viršutinę dalį ir pradeda spausti plaučius, širdį. Tokia yda išsivysto vienam iš 2 ar 3 tūkstančių naujagimių. Lietuvoje kasmet gimsta apie 30 tūkstančių naujagimių, operuoti dėl to tenka vidutiniškai penkis.
Vaikų ligoninės Santariškėse vaikų chirurgas Arūnas Strumila pirmą kartą Lietuvoje, operuodamas kūdikį, gimusį su diafragmos išvarža, pritaikė minimaliai invazinį metodą - torakoskopiją. Tai leidžia atlikti visas reikalingas chirurgines manipuliacijas per tris mažus 3 mm skersmens pjūvius. Operacijos trukmė neviršija valandos, metodas labai saugus pacientui. Po torakoskopinės operacijos daug mažiau skauda, greičiau atsigaunama po operacijos, nelieka didelio rando.
tags: #diafragmos #isvarza #naujagimiui
