Knyga - neatsiejama daugelio mūsų vaikystės dalis. Vaikai, gyvenantys išmaniųjų telefonų, kompiuterių eroje, yra tarsi yra kitokie, keičiasi jų pomėgių, interesų sritys. Technologijų amžius tikriausiai jiems padiktuos ir kitus gyvenimo uždavinius. O kokia reikšmė tenka knygai? Kaip parinkti vaikui knygą, kaip ją skaityti, kad neužgestų vaiko smalsumas?
Vienos knygos vaikus tarsi užburia ir suprantame, kad autoriui pavyko atrakinti vaiko pasaulį, kitos taip ir nepaliestos lieka gulėti knygų lentynose. Kaip nepasiklysti blizgių viršelių mugėje, nepamesti galvos vykdomų nuolaidų maratonuose? Kokie ryškiausi nauji vaikų knygų autoriai, ar vaikams įdomios jų tėvų pamėgtos vaikiškos knygos?
Niekada nėra per anksti supažindinti vaiką su knyga. Dar prieš išmokdami skaityti vaikai gali jausti ryšį su knygomis - matydami, klausydami, lytėdami, jausdami. Po truputį atsiranda susižavėjimas knygomis bei jų istorijomis. Pirmoji pažintis su knygomis turėtų vykti žaidybine forma.
Nuo Ko Pradėti Skaityti Vaikams?
1-2 metų vaikus sudomins knygutės su „paslaptimis“ - paveikslėliais, kuriuos reikia rasti atvertus slaptus langelius. Tiks pasakų knygelės su dideliais, ryškiais objektais, paveikslėliais. Šiuo amžiaus tarpsniu labai svarbu pradėti suformuoti kasdienį skaitymo ritualą.
Mažiesiems tai daryti reikėtų labai raiškiai, su pauzėmis, pasitelkiant vaidybinius elementus. Svarbu leisti į paveikslėlius žiūrėti tiek, kiek mažylis nori; klausti: „Kur yra kiškutis“, „Ką jis daro“, „Kas čia“? Vaikas, tyrinėdamas knygą, atranda ne tik pažįstamus, bet ir naujus reiškinius. Tirdamas knygos iliustracijas, pirmiausia jas „skaito“, vėliau interpretuoja.
Jaunieji skaitytojai dažnai susi žavi pamatę rožinius viršelius ir blizgius knygos puslapius. Jeigu norime išmokyti savo mažylį gero skonio, parinkime tokias, kurias iliustruoja dailininkai profesionalai. Iliustracija tiek pat svarbi kaip ir tekstas, nes ji lavina fantaziją.
Kol vaikutis labai mažas, svarbu skaityti jam eilėraštukus. Neskaitykite tik sau. Vaikas turi turėti galimybę būti išklausytas, pasikalbėti apie dalykus, kuriuos išgirdo ar perskaitė. Vaikams paprastai jausmus lengviau išreikšti per veiklą, tad istorijoje aprašyti įvykiai gali būti diskutuojami, piešiami, suvaidinami, panaudojant pvz., žaislines figūrėles. Be to, klausydamasis istorijos, vaikas gali bet kuriuo metu sustabdyti skaitovą ir užduoti jam rūpimus klausimus.
Knyga turėtų atitikti skaitytojo ar klausytojo raidos etapą. Pastebėta, kad skaitymas gali padėti tiems vaikams, kurie turi mokymosi ir elgesio problemų, turi žemą, pažeistą savivertę, patyrę netektis ir traumas.
“Svarbu, kad tėvai vaikams namuose skaitytų dar gerokai iki mokyklinio laikotarpio. Vaikui, kuris įpranta klausytis nors trumpų istorijų, pasakėlių, geriau sekasi mokykloje. Tokio vaiko turtingesnis žodynas, lakesnė vaizduotė. Vien tai, kad jis moka klausyti, sukaupti dėmesį leis jam mokykloje lengviau išmokti bet kokį dalyką. Popierinės knygos niekas nepakeis. Svarbu pažadinti vaiko motyvaciją išmokti skaityti. Tai galima padaryti klausinėjant: „Kodėl tu nori išmokti skaityti?“, atskleidžiant skaitymo naudą: gal vaikas sužinos mėgiamos laidelės laiką televizijos programoje, gal perskaitys parduotuvės pavadinimą. Galima palikti raštelį, kad ir spausdintomis raidėmis, parašyti sveikinimą, išsiųsti žinutę.
Knygas reikėtų parinkti tokias, kuriose perteikiamos vertybės, mokoma gerumo. Neatimkime iš vaikų pamėgtų personažų, bet paveikslėliai tegul būna gražūs, gyvi, o ne kažkokie robotiški. Vaiko pasaulyje turėtų būtų kuo mažiau agresijos. Atrodo, iš kur vaikai tokie pikti, dirglūs o kai pasižiūriu jų dabartinius filmukus, tai ten matau labai daug „šaudau gaudau“, pašėlusio tempo, nemotyvuoto pykčio. Esu senosios animacijos ir klasikos knygų šalininkė. Kai kurios vaikiškos pasakos gali atrodyti taip pat gana žiaurios: Eglės broliai užkapoja dalgiais žaltį, vilkas praryja Raudonkepuraitę. Tačiau psichologai teigia, kad pasaką vaikai girdi ir suvokia visai kitaip negu suaugusieji, akcentuoja kitus dalykus. Jie jaučiasi stiprūs, kai blogis yra nugalimas. Pavojai egzistuoja, bet herojus neišsigąsta, nepasiduoda, kovoja ir išeina nugalėtoju.
Su vaikas darželyje skaitome valandėlės prieš miegą metu. Patiems mažiausiems, trimetinukams, patinka pasakos, kurias jie gerai žino. Siūlau jiems kažką naujo, bet jie vis prašo tų pačių, daug sykių girdėtų istorijų - pasakų apie ropę, pirštinę. Pasirodo vaikams labai smagu, kai jie atsimena žino eigą, gali mane pataisyti. Vaikai mėgsta paprastą siužetą, juos žavi galimybė kažką suvaidinti. Jie mielai klauso pasakėčių pvz. „Varna ir sūris“. Labai gražios Brolių Grimų, Šarlio Pero pasakos. Pagal „Batuoto katino“ pasaką buvome surengę piešinių parodą. Esame perskaitę Emilijos Liegutės knygas: „Rudis, kuris tapo Džimu, „Šuo Džimas - geras“. Kaip jie klausydvo, kiek naujų žodžių išmoko! Visada skatinu vaikus klausti, ko jie nesupranta. Vaikams labai patiko ir Džonio Griuelo „Skudurinės Onutės pasakėlės“. Knygutėje mokoma, kad negalima seno žaislo išmesti, gavus naują. Vaikai klausėsi ir Prano Mašioto pasakaičių, susižavėjo Vytauto Petkevičiaus „Kodėlčiumi“. Aš už tokias knygas, už gražesnes istorijas. Kartais skaitome ir eilėraštukus. Tuos eilėraščius, kuriuos vaikai deklamuos per šventes, stengiuosi parinkti konkrečiam vaikui: pažįstant vaiką, stebint jo charakterį matai, kas jam tiktų. Vaikai nesunkiai įsimena eilėraščius, kuriems būdingas lengvas rimas, emocingumas.
Augindama dukrą atradau nepaprasto grožio Astridos Lindgren knygas. Skaitydavau vakarais, prieš miegą, po nedidelę ištraukėlę. Nors dukra pradėjo skaityti penkerių metų, tačiau mūsų skaitymo ritualas truko dar ilgai. Užsiimdama su vaiku, gali pažadinti jo norą skaityti. Vaikai skaitančius tėvelius, knygutes turi matyti namuose. Žinoma, visi mažyliai skirtingi: vienas daugiau piešia, kitas - nenustygstantis nuotykiautojas, bet supažindinti su knyga vis tiek reikia.
Knygų Nauda Vaikų Raidos Etapams
Skaityti vaikams reikia pradėti nuo pat pirmųjų dienų. Kūdikiai mokosi klausydamiesi, o neseniai atliktas tyrimas parodė, kad paveikslėlių knygos pasižymi daug didesne žodžių įvairove nei įprasti pašnekesiai su vaiku. Taigi nuolatos skaitydami kūdikiui, o vėliau vaikui padeda jam visapusiškai lavėti.
Švedijos rašytojas Johan Unenge pasakojo apie jo gimtojoje šalyje atliktą tyrimą, kuris parodė, kad neskaitančios šeimos 6 m. vaiko žodyną sudaro apie 7 000 žodžių, tuo tarpu skaitančios šeimos 6 m. vaiko apie 17 000. Deja, dažnai vis dar manoma, kad paveikslėlių knygos, kur daug piešinių ir labai mažai teksto, nėra vertingos. O yra atvirkščiai. Vaikui tai pirmoji knyga - tekstas neilgas ir nesudėtingas, todėl vaikas gali suprasti, kas jam skaitoma, atpažįsta paveikslėlius.
Ką skaityti su mažiausiais? Iš tiesų, menkaverčių leidinių gausu, tačiau kokybiškus leidinius galima atskirti. Kartais gali padėti gerai žinomi vardai. Pavyzdžiui, Linos Žutautės paveikslėlių knygų serija apie Kakę Makę, Jujjos Wieslander knygos apie Mamulę Mū. Puikias paveikslėlių knygas leidžia specializuota vaikų literatūros leidykla „Nieko rimto“, taip pat „Burokėlis“, neretai gerų knygų mažiausiesiems pasiūlo ir „Alma littera“.
Labiausiai įsiminė praeitų metų verstinės knygos - R. J. Palacio „Stebuklas“, John Boyne „Baisus dalykas nutikęs Barnabiui Broketui“. Abi pasižymi ne tik įdomiu turiniu, nagrinėjamais klausimais, bet ir puikiu vertimu. Norint nepasimesti gausioje, bet ne visada vertingoje knygų pasiūloje, vertėtų bent kartais užmesti akį į tai, kas vyksta vaikų literatūroje. Knygų aktualijos pristatomos žiniasklaidoje, vaikų literatūrai skirtame žurnale „Rubinaitis“.
Nurodyti vaiko amžių, kuriam skiriama knyga nėra privaloma. Amžius labai formalus dalykas. Jei abejojama dėl knygos, knygyne gali padėti pardavėja, o bibliotekoje reikėtų nesidrovėti klausti bibliotekininko.
Populiariausios knygos vaikams
“Vaikų skyriuje jauniausiųjų skaitytojų knygos suskirstytos į dvi grupes. Pačių mažiausiųjų, ikimokyklinio ir pirmų kasių mokinių tarpe skaitomiausia knygų apie raganėlę Vinę seriją. Taip pat labai mėgiamos ir Linos Žutautės knygos apie Kakę Makę. Štai ir dabar - nei vienos nėra bibliotekoje, visos paimtos. Nepaisant kritiškai vertinamos poeto asmenybės (A.B.), populiari ir K. Kubilinsko kūryba, ypač išleistos atskirais leidimais pasakos. Mėgstamos John Grogan knygos apie šuniuką Marlį, Annos Casalis knygutės apie peliuką Luką. Įdomi knyga apie lėlės Cypliuko (aut. Eno Raud) nuotykius. Mamos vaikams dažnai prašo savo vaikystės knygos - „Kikas“ (aut. Charles Gustav Thorson). Mėgtamiausios Otfried Preussler knygos - „Plėšikas Honceplocas“ ir „Raganiukė“, skaitomos Tuvės Janson Trolių Mumių istorijos. Vaikai domisi ir Astridos Lindgren knygomis. Mėgstamiausia veikėja - Pepė Ilgakojinė, patinka ir Karlsonas.
2-4 klasių mokinai gali skaityti ir jaunesnių vaikų skyriuje esančias knygas. Pati skaitomiausia knyga tarp vyresnių vaikų yra Jeff Kinney „Nevykėlio dienoraštis“. Mėgiamos peliuko Džeronimo Stiltono istorijos. Dabar jau šiek tiek apmažėjo Raganos Lilės (aut. Knister) populiarumas. Skaitomos ir knygos apie karvutę Mamulės Mū (Jujja, Tom Wieslander), dėdulę Petsoną (aut. Sven Nordqvist). Iš lietuvių autorių labai mėgiama Vytauto V. Landsbergio jaunesniojo kūryba, ypač apie arklį Dominyką, taip pat Kęstučio Kasparavičiaus kūryba. Skaitomos ir Vytautos Rašicko knygos. Daugelio mūsų pamėgtų autorių knygos (pvz. Vytauto Misevičiaus „Danuko Dunduliuko nuotykiai“, Vytauto Petkevičiaus „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“) yra rekomenduojamos literatūros sąrašuose, tačiau negalima pasakyti, kad jas vaikai labai mėgtų.
Nors vaikų apskritai mažėja, galima pasakyti, kad jaunųjų skaitytojų skaičius bibliotekoje šiek tiek didėja. Vaikai, ypač mažieji, gali ateiti, dėl to, kad mokytoja uždavė kažką per atostogas perskaityti, o paskui ir patys pamėgsta lankytis. Kad vaikai skaito mažiau, tikrai negaliu pasakyti. Knygos dabar yra spalvingesnės, įvairesnės, jų yra daugiau. Beje dažniausiai vaikai renkasi naujesnius knygų leidimus.
Pagal bendrą statistiką rugsėjo mėnesį fiksuotas bendras 1774 apsilankiusiųjų skaičius vaikų ir paauglių skyriuje, išduota 2299 leidinių, iš jų - 1533 knygų. Tiesa, vyresnių paauglių apsilankymų skaičius - ženkliai mažesnis.
“Pati mėgstamiausia 5-8 klasių mokinių tarpe yra lietuvių autoriaus knyga - Gendručio Morkūno paskutinis kūrinys „Iš nuomiško gyvenimo“. Tai jaudinanti istorija apie berniuką iš vaikų namų. Labai skaitomos V. Rašicko knygos paaugliams. Mėgstamos ir tos, pagal kurias buvo sukurti filmai. Paaugliai nemėgsta storų knygų. Populiarios ir lengvesnio turinio knygos, mėgiamas dienoraščio formatas (itin skaitoma Rachel Renee Russell knyga „Prietrankos dienoraštis“). Paauglių pasaulio problematikai skirta knygų serija „Beveik suaugę“.
Skaitymo Skatinimo Iniciatyvos
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendina tarptautine patirtimi paremtą ankstyvojo skaitymo skatinimo projektą „Knygų startas“. Pagrindinis projekto tikslas - užauginti pirmąją Lietuvoje vaikų kartą, kurios skaitymo patirtis būtų prasidėjusi nuo pat pirmų dienų. Skaityti vaikams ir su vaikais yra vertinga, tad nekyla abejonių, jog tėvai gali ir turi skaityti vaikui, kuris pats to dar nemoka. Vis dėlto tėvams rūpi, nuo kokio amžiaus vaikas iš šios veiklos jau gauna naudos. Ar pakaks, jei pradėsime skaityti vaikui tada, kai jis nebeplėš knygelės mums iš rankų, kad „paragautų“ jos kampo?
Esama patikimų mokslinių įrodymų, kad pirmąją knygą savo mažyliui pradėti skaityti verta jau septintą mėnesį nuo nėštumo pradžios. Dar 1986 m. Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai Anthony’is J. DeCasperas ir Melanie J. Spence paprašė besilaukiančių moterų paskutiniais nėštumo mėnesiais kasdien garsiai skaityti savo negimusiems mažyliams tą pačią vaikišką knygelę. Praėjus vos porai dienų po gimimo, mokslininkai davė naujagimiams žįsti čiulptuką, prijungtą prie specialios aparatūros, leidžiančios fiksuoti kūdikių žindimo judesių intensyvumą bei dažnį. Tuomet už jiems neįprastus žindimo judesius kūdikius apdovanodavo per ausines leidžiamu istorijos įrašu. Naujagimiai greitai perprato ryšį tarp žindimo ir garsų ir stengdavosi žinduką žįsti taip, kad ausinėse skambėtų pažįstama istorija, o ne kita, panašių sąskambių, taip pat skaitoma mamos. O kontrolinės grupės naujagimiai, kuriems mamos prieš gimimą neskaitė, vienodai mielai klausėsi abiejų istorijų. Mamos skaitymo patirtį turėję naujagimiai ne tik atpažino mamos įsčiose girdėtą istoriją, bet ir aiškiai pademonstravo, kad ją mėgsta labiau nei kitas ir yra pasiryžę padirbėti, kad galėtų klausytis jos vėl ir vėl!
Nėra teigiama, kad mažyliai suprato istorijos prasmę, tačiau akivaizdu, kad mamos skaitomo teksto patyrimas paliko ženklą jų itin sparčiai besivystančiose smegenyse. Jei skaitomą knygelę įsidėmėjo ir pamėgo net negimę kūdikiai, juo labiau tą geba gimę mažyliai, net jei skaitantiems tėvams tuo metu atrodo, kad jie labiau domisi savo kumštukais ar knygos „skoninėmis savybėmis“.
Daugiausia mokslinių duomenų sukaupta apie skaitymo kūdikiams ir mažiems vaikams poveikį jų kalbinių gebėjimų raidai. Kalbos raida tiesiogiai susijusi su kalbine patirtimi: kuo daugiau kalbame su kūdikiais ir kūdikiams, tuo sparčiau gerėja jų kalbos garsų suvokimas, kalbos supratimas, plečiasi žodynas. Nors pirmojo žodžio tėvams iš savo atžalos tenka laukti beveik metus, kūdikio gimtosios kalbos „studijos“, prasidėjusios dar įsčiose, intensyviai tęsiamos tuoj po gimimo. Kuo anksčiau pradedama skaityti ir kuo dažniau skaitoma, tuo didesnė nauda kalbos raidai. Svarbu pažymėti, kad ryšys tarp skaitymo ir kalbos raidos nėra paaiškinamas tėvų išsilavinimu ar kitais šeiminiais ar socioekonominiais veiksniais.
Daugelyje šalių vykdomos ankstyvosios intervencijos programos, kurių metu tėvai skatinami skaityti savo kūdikiams ir mažiems vaikams, o Christine’a O’Farrelly su kolegomis 2018 m. tyrimas patvirtino, kad tokios programos padeda.
Patiems mažiausiesiems svarbu tiesiog girdėti skaitančius ar pasakojančius suaugusiuosius, o ūgtelėjusiems mažyliams, gebantiems sutelkti dėmesį į paveikslėlius, knygelės suteikia galimybę tiesiogiai plėsti žodyną, visą platų pasaulį „sutraukdamos“ į saugų tėčio ar mamos glėbį. Realybėje nesutiktume tigro ar krokodilo ir neturėtume progos jų mažyliui parodyti ir pavadinti, o knygelėje jie ranka pasiekiami. Jau šešių mėnesių kūdikiai geba efektyviai sukaupti dėmesį į jiems rodomo personažo paveikslėlį, be to, jų dėmesio sutelkimas efektyvesnis, o smegenų žievės atsakas stipresnis, jei kartu girdi personažo pavadinimą, rodo 2018 metais atliktas Charisse’ės B. Pickron ir bendraautorių tyrimas, taigi jie tiesiog „užprogramuoti“ mokytis naujų žodžių iš knygų.
Vaikučiui augant tėvai ima vis labiau išnaudoti knygų siūlomas ugdymo(si) galimybes: įvardija ne tik objektus, bet ir jų savybes (spalvas, dydį, skaičių), aptaria įvykių priežastis ir pasekmes, sieja knygoje pavaizduotus įvykius su vaiko patyrimu. Taip plečiamos vaiko žinios apie pasaulį ir lavinamas loginis mąstymas. Esama įrodymų, kad skaitymas mažiems vaikams siejasi su įvairiais pažintinės raidos rodikliais. Pavyzdžiui, Aislinga Murray ir Suzanne’a M. Egan (2014) nustatė, kad devynių mėnesių kūdikių, kurių tėvai jiems skaitydavo, problemų sprendimo įgūdžiai yra geresni.
Vaikiškose knygelėse dažnai vaizduojamos įvairios socialinės ir emocinės patirtys suteikia galimybę vystyti ir mažųjų socialines bei emocines kompetencijas. Bet svarbiausia, kad skaitymas vaikams ir su vaikais - nesvarbu, visai mažais ar jau ūgtelėjusiais, - yra maloni, suartinanti patirtis. Skaitymo ritualai, kuriuos susikuriame, tokie kaip skaitymas prieš miegą susirangius šalia vaiko jo lovelėje, stiprina mažylio saugumo jausmą. Knygos suteikia galimybę kartu išgyvenant pačias įvairiausias situacijas, tiek jaudinančias ir džiugias, tiek graudžias ar gąsdinančias, geriau pažinti savo vaiką, o jam geriau pažinti mus. Dažnai girdime sakant, kad skaitydami savo vaikui stipriname ryšį su juo, tačiau yra ne visai taip - jis taip pat stiprina ryšį su mumis, nes vaiko ir suaugusiojo sąveika yra abipusė ir skaitymas kartu yra tarsi dviejų partnerių šokis. Skaitymo su vaikais naudą tėvams taip pat patvirtina tyrimai, pavyzdžiui, Caitlina F. Canfield, Caitlin F.; Miller, Elizabeth B.; Shaw, Daniel S.; Morris, Pamella; Alonso, Angelica ir Mendelsohn, Alan L. (2020).
Iki gimstant kūdikiui. Besirūpindami kūdikio kraitelio ruošimu, skirkite laiko ir išrinkti pirmąją knygą, kurią jam skaitysite. Tai jau savaime labai maloni užduotis, skatinanti įsivaizduoti gimsiantį kūdikį, spėti, kokie bus jo pomėgiai, stiprinanti emocinį ryšį su juo. Išsirinkite mažiems vaikams skirtą knygelę, kuri jums patiems patraukli, o tekstas malonus ausiai, galbūt tokią, kurią patys mėgote, kai buvote maži. Mama ir tėtis gali išrinkti skirtingas knygas ir kiekvienas savąją skaityti, kad kūdikis vieno ir kito teksto skambesį susietų su mamos ir tėčio balsais.
Nuo gimimo iki šešių mėnesių. Šiuo laikotarpiu svarbu, kad kūdikis kuo daugiau girdėtų jus kalbant. Vienas iš būdų užtikrinti, kad pokalbių temos neišsektų, - pasitelkti knygas. Nors tokiems mažiukams skaitoma retai, iš tiesų prarandama gera proga praturtinti kūdikio kalbinį patyrimą, kol jo motorinės galimybės dar labai ribotos, tad nereikia rūpintis, kad knyga bus išplėšta Jums iš rankų arba klausytojas viduryje puslapio pabėgs. Kūdikiui dar mažai svarbus knygos siužetas, todėl jis neprieštaraus, jei skaitysite balsu ir savo knygą ar žurnalą. Vis dėlto mažiems vaikams skirtų knygų kalba paprastai būna panašesnė į tokią, kuria mes patys kalbame su kūdikiais: jai būdingas melodingumas, trumpi sakiniai, paprasti žodžiai, aiškūs sąskambiai, ritmai, todėl kūdikiui lengviau sutelkti dėmesį į tokį tekstą. Taip pat verta pradėti pažintį su paveikslėliais, mažiausiesiems tinkamiausi kontrastingų spalvų, aiškių ir paprastų formų, tai stimuliuos kūdikio regimąjį suvokimą.
Nuo šešių mėnesių iki pusantrų metų. Tokio amžiaus kūdikiai jau yra aktyvūs knygų tyrinėtojai ir „ragautojai“. Nuolatiniai mažylio bandymai išplėšti knygą iš rankų tėvų dažnai klaidingai interpretuojama kaip nepasirengimas leisti laiką su knyga, nors iš tiesų tai rodo smalsumą ir norą būti aktyviu veiksmo dalyviu. Neverta užsibrėžti būtinai perskaityti knygelę nuo pradžios iki galo, nepatirsite frustracijos, jei nusiteiksite knygas tiesiog kartu vartyti, neprisirišdami prie išspausdintos istorijos. Taip pat visi bus labiau atsipalaidavę, jei neteks rūpintis dėl knygos saugumo, todėl geriau rinktis atsparesnes knygas (pavyzdžiui, storais kartoniniais puslapiais ar pagamintas iš tekstilės).
Maždaug nuo šešių mėnesių kūdikiai demonstruoja vadinamąjį jungtinį dėmesį, kai supranta, kad savo dėmesio objektu galima dalytis su kitu žmogumi, todėl kuo nors susidomėję rodo piršteliu ir seka akimis, kur rodote jūs. Tai reiškia, kad nuo šiol jau skaitote kartu su vaiku, o ne tik jam (net jei skaitymas reiškia tik penktame puslapyje pavaizduoto traktoriuko aptarinėjimą). Kartu vartydami knygelę vardykite, ką matote, būtinai atkreipkite dėmesį į jo pažįstamus ir mėgstamus objektus, rodykite pirštu, įtraukite vaiką į dialogą - užduokite klausimų ir atliepkite vaiko reakcijas, taip pat patys į tuos klausimus atsakykite („Kas čia miega? Matai, katė miega!“), kurkite trumpus siužetus apie viename puslapyje vykstantį veiksmą. Kadangi šio amžiaus skaitytojas „skaito“ vaizdus, svarbu atkreipti dėmesį į knygos iliustracijas. Reikėtų vengti itin gausiai piešiniais, spalvomis, blizgučiais išmargintų puslapių, nes tokiame margumyne sunkiau sutelkti dėmesį į konkretų objektą, išskirti jį iš fono. Apskritai, kalbant apie mažų vaikų knygų estetiką verta vadovautis principu „mažiau yra daugiau“. Taip pat mažiau vertingos ir itin stilizuotos, abstrakčios iliustracijos, kurias kūdikiui būtų sunku susieti su realaus pasaulio objektais. Kita vertus, nereikia pulti ir į kitą kraštutinumą ir ieškoti vien tik itin realistiškų paveikslėlių, mažiesiems vertinga patirti, kad yra įvairiausių būdų pavaizduoti, tarkim, šuniuką.
Nuo pusantrų iki dvejų metų. Daugelis tokio amžiaus vaikų, jau turėjusių patirties su knygomis, geba būti pakankamai atsargūs, kad galėtų su tėvais skaityti knygeles įprastais, popieriniais puslapiais. Tai labai išplečia knygų pasirinkimo galimybes, galite rinktis tarp daugybės autorinių Lietuvos ir užsienio kūrėjų knygų. Tokio amžiaus vaikui patiks knygos apie jam pažįstamus objektus ir reiškinius, kasdienius ritualus ar paprastus nuotykius, pavyzdžiui, gyvūnus, maudynes vonioje ar kelionę traukiniu. Tinka eiliuoti tekstai, tekstai su atsikartojimais. Jei teksto nedaug, vos po vieną ar porą eilučių puslapyje, galite pastebėti, kad mažylis jau geba jį atidžiai išklausyti. Kadangi parašytas tekstas perskaitomas kiekvieną kartą vienodai, vaikas skatinamas jį įsidėmėti, lavinama jo girdimoji atmintis. Jaunesnis nei dvejų vaikas dar, ko gero, nemokės versti knygos puslapių po vieną, tačiau tai nereiškia, kad turėtumėte tai daryti už jį. Galima paėmus už viršutinio kampo atskirti verčiamą puslapį nuo kitų, o mažylį paskatinti versti puslapį laikant už apatinio kampo. Jei dažnai tai darysite, tikėtina, kad dvejų metų jau gebės tvarkingai versti knygos puslapius savarankiškai, be to, tai puikios smulkiosios motorikos pratybos.
Dvejų-trejų metų. Šio amžiaus vaikai - jau visai rimti skaitytojai, kuriems įkandami kiek ilgesni, sudėtingesni siužetai. Kartu vartant knygelę verta aptarti ir tai, kas lieka tarp eilučių: kodėl ežiukas liūdi, kas supykdė varną, ko nori mergaitė. Tokios diskusijos apie veikėjų vidines psichines būsenas, įrodyta, skatina vaikų socioemocinę raidą. Jei jaučiate, kad vaikas neblogai sutelkia dėmesį klausydamasis, pabandykite paskaityti kiek ilgesnę istoriją be iliustracijų. Nors paveikslėlių knygos labai vertingos dėl to, kad leidžia mažyliui pačiam „skaityti“ ir įsitraukti į aktyvią sąveiką su suaugusiuoju, klausydamasis skaitomos istorijos be iš anksto paruoštų vaizdų jis turi galimybę susikurti savo paties vaizdinius. Jei to dar nepadarėte, būtinai pradėkite skaityti ar, dar geriau, sekti liaudies pasakas. Mažiausiesiems geriausiai tinka gyvulinės, ritminės pasakos su atsikartojimais - „Dangus griūva“, „Senelio pirštinė“, „Vištytė ir gaidelis“ ir kitos. Nenustebkite, jei iš visos knygų gausos vaikas rinksis ir prašys skaityti vis tą pačią - jam smagu ir vertinga vėl ir vėl girdėti, matyti ir patirti tą pačią knygelę.
2021 metais vyko skaitymo čempionatas, kuriame dalyvavo 31 Lietuvos mokykla (jose mokosi daugiau nei 7 tūkstančiai pradinukų). Šių mokyklų pradinukai, jų tėvai bei mokytojai registravo perskaitytas knygas. Iš viso buvo užregistruota beveik 9 tūkstančiai knygų (8950). Daugiausiai knygų perskaitė vaikai (virš 223-jų tūkstančių psl.), bet aktyviausi buvo mokytojai (34 knygos ir 11014 psl.). Tėvai taip pat labai stengėsi - viso 63 knygos (18542 psl.). Kauno Karalienės Mortos mokykla užėmė pirmą vietą. Mokslo ir menų mokykla Taškius taip pat paminėtina tarp geriausių.
Čempionate dalyvavo 30-ties užsiregistravusių mokyklų pradinukai, jų tėvai bei mokytojai. Gegužės-rugpjūčio mėnesiais perskaitytas knygas vaikai, tėvai ir mokytojai registravo internete. Buvo apdovanoti geriausiai pasirodę dalyviai, klasės ir mokyklos.
IBBY Lietuvos skyriaus iniciatyva ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento atliekamas skaitymo tyrimas „Mėgstamiausių knygų penketukai“ identifikuoja knygas, kurias tais metais geriausiai įvertino vaikai ir paaugliai. Nuo 1992 m. 1-12 klasių moksleiviai pildo anketas, išvardydami penkias tais metais perskaitytas ir labiausiai patikusias knygas.
Tyrimo duomenys gali padėti geriau suprasti realius vaikų ir jaunimo skaitybos poreikius, šiuo metu vyraujančias skaitybos tendencijas ir vykstančius (ar nevykstančius) pokyčius, įvertinti Lietuvos situaciją platesniame kontekste bei padėti efektyviau organizuoti specialistų, dirbančių su vaikų ir paauglių skaityba, darbą.
Labai panašus skaičius knygų buvo užregistruota ir 2021 m. čempionate. Dalyvavo 31 Lietuvos mokykla, jose mokėsi daugiau nei 7 tūkstančiai pradinukų. Jie, jų tėvai ir mokytojai registravo perskaitytas knygas. Beveik 9 tūkstančiai knygų (8990) buvo užregistruota iš viso. Daugiausiai perskaitė vaikai (148100 psl.), tačiau ir mokytojai aktyviai dalyvavo (9741 psl.). Tėvai taip pat prisidėjo prie bendro rezultato (18542 psl.). Geriausiai sekėsi Kauno Karalienės Mortos mokyklai.
Kai kuriose klasėse ar net mokyklose įsitraukė beveik visi vaikai. Trečiokai perskaitė 174-ias knygas, beveik 40 tūkstančių puslapių. Pirmokai ir antrokai taip pat aktyviai skaitė. Mokyklose, kuriose įsitraukė beveik visi vaikai, buvo užregistruota 305 knygos, beveik 42 tūkstančiai puslapių!
Tėvai užregistravo apie 30 proc. visų perskaitytų knygų, o vaikai ir mokytojai - apie ketvirtadalį. Mokytojai perskaitė 18 proc. visų užregistruotų knygų, o tėvai - 5 proc. Tačiau buvo ir tokių, kurie perskaitė ir užregistravo 75 knygas! Tūkstančiai per 4 mėnesius perskaitytų puslapių jau tikrai daug, sutinkate? 13 tūkstančių puslapių?
Paminėtina Mokslo ir menų mokykla Taškius, kuri taip pat gerai pasirodė. Visos mokyklos gavo knygų prizų. Šiais metais knygomis aprūpino leidykla Alma Littera, VšĮ Vaiko psichologijos centras ir psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė. Piešimo priemonių suteikė leidykla Disco, o pagrindinį prizą - susitikimą su rašytoja - pravedė Ignė Zarambaitė. Dalyviai gavo Virginijos maketuotus diplomus, knygas žymėjome Indrės kurtais lipdukais ir atvirukais.
Čempionatas baigėsi žiemą, o kitas vyks rudenį. Prisijungti galės dar nedalyvavusios mokyklos. Tai puiki proga paskatinti vaikus skaityti ir atrasti naujas istorijas bei pasaulius.
Dalyvavo 31 Lietuvos mokykla, jose mokėsi daugiau nei 7 tūkstančiai pradinukų. Šių mokyklų pradinukai, jų tėvai bei mokytojai registravo perskaitytas knygas ir stengėsi iškovoti daugiausiai skaitančios mokyklos, klasės titulą bei laimėti mokyklai, klasei ar sau knyginių prizų. Čempionate dalyvavo 30-ties užsiregistravusių mokyklų pradinukai, jų tėvai bei mokytojai. Gegužės-rugpjūčio mėnesiais perskaitytas knygas vaikai, tėvai ir mokytojai registravo internete.
Tai kuri mokykla laimėjo? Vaikai perskaitė daugiausiai iš visų mokytojų (94-ias knygas, 24170 psl). Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos tėvai perskaitė daugiausiai knygų. Viso 8 mokytojai perskaitė 10 knygų (9741 psl). Taip pat 36-i perskaitę daugiau nei 10 knygų. Sveikiname nugalėtojus!! Mokykloje mokosi ir aktyviausiai skaitantys pirmokai bei antrokai! Taip pat labai stengėsi - viso 63 knygos (18542 psl.).
Buvo ir tokių, kuriose įsitraukė beveik visi vaikai. Trečiokai su 174-iomis knygomis ir beveik 40 tūkstančių puslapių. Taip pat perskaitė daugiausiai iš čempionato. Tačiau aktyvesni buvo mokytojai (34 knygos ir 11014 psl.). Kauno rajono mokyklos bendruomenė užregistravo 835 knygas. Aktyviausi tėvai per visas dalyvavusias mokyklas. Taip pat labai stengėsi - viso 63 knygos (18542 psl.).
Kas dar įdomaus? Pastebėta, kad klasėse dalinamasi knygomis, kad daug skaito broliai ir seserys. Buvo ir padejavimų, kad greičiausiai nieko nelaimės. Tačiau visi dalyviai gavo prizų, net kai tiek daug dalyvaujančių mokyklų.
Mokslo ir menų mokykla Taškius paminėtina tarp geriausių. Visos mokyklos gavo knygų prizų. Šiais metais knygomis aprūpino leidykla Alma Littera, VšĮ Vaiko psichologijos centras ir psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė. Piešimo priemonių suteikė leidykla Disco, o pagrindinį prizą - susitikimą su rašytoja - pravedė Ignė Zarambaitė. Dalyviai gavo Virginijos maketuotus diplomus, knygas žymėjome Indrės kurtais lipdukais ir atvirukais.
Čempionatas baigėsi žiemą, o kitas vyks rudenį. Prisijungti galės dar nedalyvavusios mokyklos. Tai puiki proga paskatinti vaikus skaityti ir atrasti naujas istorijas bei pasaulius.
