Penktadienį, lapkričio 22 dieną, kino teatruose pradedamas rodyti „Sibirietiškas auklėjimas“ - filmas su Holivudo žvaigždėmis, kuriame pirmą kartą kino istorijoje pagrindiniai vaidmenys atiteko lietuviui Arnui Fedaravičiui ir Viliui Tumalavičiui, o du kartus „Oskarui“ nominuotas aktorius Johnas Malkovichius liko antrame plane.
Be to, didžioji „Sibirietiško auklėjimo“ dalis nufilmuota Lietuvoje, tad žiūrėdami filmą tikrai atpažinsite daugelį sostinės vietų. Tarp jų - ir pastaruoju metu apleisti Sporto rūmai, kurių fone filme verda nuožmios kovos, ir garsioji Vlado Urbanavičiaus skulptūra „Krantinės arka“, vilniečių vadinama tiesiog vamzdžiu.
Pagal tikrais faktais paremtą bestselerį „Oskaro“ laureato italų režisieriaus Gabriele Salavatores sukurtas filmas pasakoja apie rusų mafiją. Kalbama, kad itin slaptas bei pikantiškas detales iš mafijos gyvenimo atskleidusios knygos autorių rusų kilmės italų rašytoją Nicolai Lilin ji persekioja iki šiol. Tarptautiniu bestseleriu tapusi knyga išleista ir lietuviškai.
Gyvenimo istorijos - tatuiruotėse
Gana paini istorija filme vinguriuoja per nusikaltėlių vaikystę, rodo jų pirmuosius ginklus ir pirmąsias meiles, jų tatuiruotėse užkoduotas gyvenimo taisykles.
Žiūrėdami „Sibirietišką auklėjimą“ susipažinsite su maža maištinga tauta, vadinančia save vadina urkais. Tarybiniais metais Stalinas ją iš Sibiro ištremia į Padniestrę.
Urkai laikosi itin griežtų kriminalinio pasaulio nuostatų ir propaguoja robinhudišką gyvenseną - vagia tik iš režimo ir gina vargšus. Be to, jie itin religingi - urkų religinės apeigos primena pagoniškus ritualus.
Tremtiniai turi dvasinį ir idėjinį vadą - vietos Doną Korleonę senį Kuzmičių, kurį filme įkūnija kaip visada nepakartojamas Johnas Malkovichius.
Filmo veiksmas vyksta nuošaliame Benderai kaimelyje, kuriame auga du pagrindiniai istorijos personažai - Kolima (vaidina Arnas Fedaravičius) ir Gagarinas (vaidina Vilius Tumalavičius). Juos prižiūri ir auklėja „garbingų nusikaltėlių“ autoritetas senelis Kuzmičius.
Ir nors Kolima klauso mokytojo ir jam paklūsta, Kuzmičiui atrodo, kad labiau prisitaikęs išgyventi yra Gagarinas. Tik nutinka bėda: Gagariną suvilioja narkotikų ir prostitucijos verslas ir jis net septyneriems metams siunčiamas už grotų.
Išėjęs iš kalėjimo Gagarinas grįžta neatpažįstamai pasikeitęs.
Kaip baigsis ši istorija, neišduosime, tačiau galime patikinti, kad viskas, ką iki šiol manėte žinantys apie nusikaltėlius, pažiūrėjus „Sibirietišką auklėjimą“ nublanks.
Ir dar viena detalė. Lietuvoje filmuojant „Sibirietišką auklėjimą“ Holivudo žvaigždė Johnas Malkovichius išmoko palinkėti į sveikatą. Savo žinias jis kiek vėliau pritaikė veiksmo komedijoje „Rizikinga erzinti diedukus 2“ (angl. „RED 2“). Kai filmo herojai švęsdami kelia degtinės taureles ir rusiškai sako „Į sveikatą!“, J. Malkovichius aiškiai atsako lietuvišku „Būkim!“.
Pirmą kartą kino istorijoje lietuvių aktoriai atlieka pagrindinį vaidmenį, o Holivudo žvaigždės, įskaitant garsųjį Johną Malkovichių lieka antrame plane "Oskaro" laureato kino juostoje, kuri buvo nufilmuota Lietuvoje pagal rašytojo Nicolai Lilin ir lietuviškai išleistą bestselerį "Sibirietiškas auklėjimas". Pastarąjį vis dar persekioja mafija, o mes garantuojame: viską, ką žinojote apie nusikaltėlius, nublank prieš šią juostą.
Tarybiniais metais rūstusis Stalinas iš Sibiro į Padniestrę ištremia mažą maištingą tautelę, kuri vadina save urkais. Pasirodo, tie urkai yra išties ypatingi, nes laikosi itin griežtų kriminalinio pasaulio nuostatų ir propaguoja robinhudišką gyvenseną, t. y. vagia tik iš režimo ir gina vargšus. Urkai - itin religingi, o jų religinės apeigos primena pagoniškus ritualus. Tremtiniai turi dvasinį ir idėjinį vadą - vietos Doną Korleonę senį Kuzmičių.
Taigi, veiksmo vieta - Dievo pamirštas kaimelis Benderai. Čia auga du pagrindiniai istorijos personažai - Kolima ir Gagarinas. Juos prižiūri ir auklėja „garbingų nusikaltėlių" autoritetas senelis Kuzia (kaip visada nepakartojamas Johnas Malkovichius). Nors Kolima klauso mokytojo ir jam paklūsta, Kuzmičiui atrodo, kad labiau prisitaikęs išgyventi yra Gagarinas. Tik štai nutinka bėda: berniukas net septyneriems metams atsiduria už grotų. Išėjęs iš kalėjimo jis tampa visiškai nevaldomu žmogumi...
Tikrasis auklėjimas prasideda paauglystėje, kai į Benderus atvyksta Ksenia (E. Tomlinson), o Kolima (A. Fedaravičius) ją iškart įsimyli, net neįtardamas, jog žavioji būtybė yra sutrikusio mąstymo, arba, kaip paaiškina senelis, „Dievo išrinktoji". Sibiro tremtinių klanas ją saugo, nes gerbia moteris. Priešingai nei kitos grupuotės - gruzinų, Odesos žydų, juodagymių, - kurios eina išvien su teisėsauga. Kai Gagariną suvilioja narkotikų ir prostitucijos verslas, Kolima, kaip ir senelis, nuo jo nusigręžia. Draugystė nutrūksta...
Kuo baigsis ši neįprastai pasakojama istorija, tikrai neišduosime. Tik paminėsime, jog filme, kuris buvo filmuojamas Italijoje ir Lietuvoje, vaidina ir angliškai kalba daug talentingų lietuvių aktorių. Didžiausią įspūdį palieka debiutuojančio Arno Fedaravičiaus (Kolimos) ir Viliaus Tumalavičiaus (Gagarino) duetas.
Kadaise italų režisierius G. Salvatoresas išgarsėjo puikia juosta „Viduržemio jūra" (net pelnė „Oskarą"), vėliau visus šokiravo įtaigiu trileriu „Aš nebijau". Šį kartą jis nusprendė į ekraną perkelti autobiografinį rusų kilmės italų rašytojo N. Lilino to paties pavadinimo veikalą.
Ginčijamame, nepripažintame regione tarp Moldovos ir Ukrainos, Padniestrėje, gyvena glaudi „garbingų nusikaltėlių“ grupė, kilusi iš Stalino ten ištremtų nusikaltėlių. Joje laikomasi griežtų ritualizuotų pagarbos ir ištikimybės kanonų. Tatuiruotės ten pasakoja žmogaus gyvenimą, vaikas nuo mažiausių dienų svajoja apie savo pirmąjį durklą piką, „garbingieji“ ginklai griežtai atskiriami nuo „nuodėmingųjų“, pinigai leidžiami dviem dalykams - ginklams ir ikonoms, o mentai ir kiti sistemos pakalikai visuotinai neapkenčiami. Toje egzotiškoje subkultūroje gimusio ir augusio Nikolajaus Lilino tiesmukas ir atviras pasakojimas apie moralinį Sibiro urkų auklėjimą pranoksta viską, ką esate skaitę apie mafiją. Italijoje bestseleriu tapusi knyga apie nepamirštamą vaikystę nusikaltėlių bendruomenėje šiais metais virto Gabriele Salvatores juosta, kurioje Johnas Malkovichius atlieka senelio Kuzios vaidmenį.
Į šio filmo pristatymą daugelis einančiųjų tikriausiai ėjo kaip į „lietuviško filmo“ premjerą. Apie ką aš? Apie „Sibirietišką auklėjimą“ (Educazione siberiana, 2013). Tai Gabriele Salvatores ne pirmas ir ne dešimtas filmas. Kodėl sakau, kad daugelis ėjo lyg į „lietuvišką filmą“? Nes filmavimai vyko Lietuvoje. Laukiant seanso tarp besišnekučiuojančiųjų buvo galima išgirsti vis ataidinčius įvairių lietuvių aktorių vardus. Tačiau neapsigaukite, Lietuvos vardas neminimas.
Pirmieji „Sibirietiško auklėjimo“ kadrai lyg ir žadėjo, kad istorija bus Holivudinė: ant balto sniego raudonomis raidėmis piešiama trumpa Sovietų Sąjungos istorija. Garso takelis taipogi lyg holivudinio trilerio. Filmas pastatytas pagal Nikolajaus Lilino autobiografiją. Jame pamatysite atokiame Sovietų Sąjungos kampe gyvenančias gaujas. Viena iš jų - Sibiriečių su seneliu Kuzia (Johnu Malkovichu) priešakyje. Savo anūkus - Kolimą (Arnas Fedaravičius) ir Gagariną (Vilius Tumalavičius) - jis moko būti tikrais sibiriečiais vyrais arba… vilkais. Nes, suprask, žmoniškumo pasaulyje nėra tiek daug, kaip atrodo.
Visa istorija rutuliojasi svarbių istorinių pokyčių fone: griūna Berlyno siena, žlunga Sovietų Sąjunga, keičiasi tiek socialinė, tiek kultūrinė šalies sankloda. Tačiau tai tik žodžiai. Filme istoriniai pokyčiai yra fono fonas. Kad būtų autentiškiau, keletą kartų parodomi archyviniai kadrai.
Brolių meilės, draugystės, atjautos, kovos už šeimą, vyriškumo, keršto, išdavystės temos - čia tik keletas jų, kurios yra „Sibirietiškame auklėjime“. Ne visos jos išplėtojamos iki galo, bet tai nesumenkina filmo kokybės.
Pasakojimas plėtojamas ne chronologiškai, o šokinėjant iš dabarties į ateitį ir atvirkščiai.
Gana įtikinamą gaujos vado, vyriausiojo vilko, vaidmenį atliko Johnas Malkovichius, tačiau kartais šiek tiek persistengdavo. O lietuviai - Arnas Fedaravičius ir Vilius Tumalavičius - kartais bandydavo nenusileisti profesionaliam aktoriui ir dažnai jiems tai pavykdavo, tačiau retkarčiais šalia jo atrodydavo silpnokai. Juostoje erzino muilo operas primenantys ilgi, susikaupimo ir mąslumo kupini žvilgsniai į nieką, taip pat perdėtas stengimasis, kuris virsdavo dirbtinumu. Tačiau, iš tiesų, žemai lenkiu galvą jauniems ir tikrai talentingiems aktoriams.
Juostoje buvo ir daugiau žinomų veidų: Eleanora Tomlinson (Ksenia), Peteris Stormare (Rašalas). P. Stormare vaidmuo atrodė neišbaigtas, o E. Tomlinson...
Einantiems žiūrėti šio filmo bus smagu pamatyti baltą ar rudeniškai oranžinį Vilnių ir įvairias jo transformacijas.
Ir nors kartais aktoriai vaidindavo silpnai, ar scenarijuje žiojėjusios skylės, gąsdindavo, tačiau yra ir daug įdomių režisieriaus sprendimų: tiek vizualinių, tiek pačioje istorijoje. Galbūt šis filmas žiūrovui iš „ten“, iš kitur, atrodys įdomesnis, geresnis, gyvesnis? Kadangi, mano nuomone, lietuviui žiūrovui bus sunku atsiriboti nuo artimos ir dar gerai prisimenamos „skaudžios, krauju nudažytos“ istorijos. Dėl to kai kurie režisieriaus sprendimai gali atrodyti juokingi ar absurdiški, šaržuoti, todėl ne veltui prieš filmo premjerą mums priminė: tai ne dokumentinis filmas. Taip. Tai gana holivudiškai pastatytas italų režisieriaus trileris apie valdžią, vyriškumą, brolio meilę ir sibirietiškos gaujos taisykles, kurios, pasirodo, yra už viską svarbesnės. Kodėl?
Sibiro švietimas (2013). Vilkas
tags: #sibirietiskas #auklejimas #south
