Viena iš dažniausiai pasitaikančių nėščiųjų baimių yra priešlaikinio gimdymo baimė. Net jeigu moters nėštumas vystosi ramiai, moteris nepriskiriama jokiai rizikos grupei, rizika susidurti su priešlaikinio gimdymo situacija išlieka. Priešlaikiniu gimdymu laikomas iki 36 savaičių + 6 dienų gestacijos savaitės įvykęs gimdymas.
Priešlaikinis gimdymas yra pagrindinė naujagimių ligų ir mirtingumo priežastis. Lietuvoje priešlaikinių gimdymų skaičius jau daug metų yra gana pastovus, tokie gimimai sudaro 5-7 procentus visų gimimų. Vakarų Europoje neišnešiotukai sudaro 8-10 proc., JAV - apie 12-13 proc. Mažas priešlaikių gimdymų skaičius rodo, kad Lietuvoje yra labai gera nėščiųjų priežiūra, anksti nustatomi galimi rizikos veiksniai, atliekami tyrimai dėl galimų infekcijų, medžiagų apykaitos sutrikimų ir labai dažnai pavyksta sustabdyti galimą priešlaikį gimdymą.
Sudėtingus jausmus išgyvena ne tik gimdyvė, tačiau ir jos sutuoktinis, kiti šeimos vaikai ir artimieji. Dėl netikėtai ištikusios krizės šeimos patiria didelę psichinę įtampą ir psichologines netekties išgyvenimo stadijas: neigimą ir izoliaciją, pyktį, derybas, depresiją, susitaikymą.
Jei neišnešiotas naujagimis gimsta ligoninėje, kurioje dirba akušeriai-ginekologai, dažnai susiduriantys su priešlaikiniais gimdymais, bei neonatologai, kurie dažnai gydo neišnešiotus naujagimius, ir kurioje yra naujagimių intensyviosios pagalbos skyrius, tokio neišnešioto naujagimio galimybės išgyventi ir augti visiškai sveikam gerokai padidėja.
Praktiškai 90 procentų ankstukų išgyvena. Išgyvenimo tikimybė yra labai maža, jeigu vaikas gimsta iki 28 savaitės, o iki 24 savaičių - visai abejotina. Jeigu vaikui daugiau savaičių - tikimybė išgyventi didesnė. Nors ir vaikučio gyvybė išgelbėta ir pagrindinė misija įvykdyta, tačiau toks naujagimis turi nemažai sveikatos problemų. Visi neišnešioti naujagimiai turi visam gyvenimui daug sveikatos problemų. Toks gimimas labai atsiliepia vaiko sveikatai priklausomai nuo to, kelių savaičių gimsta. Tokie vaikai turi įvairių problemų - psichinių, fizinių, intelektinių. Praktiškai visi per anksti gimę vaikai turi vienokių ar kitokių problemų.
Priešlaikinio gimdymo priežastys
Priešlaikinį gimdymą lemia daugybė priežasčių - stresas, sunkus fizinis darbas, įvairios infekcinės ligos, o kartais ir vaisiaus imuninės ar endokrininės sistemos ligos. Aiškinantis priešlaikinio gimdymo priežastis, svarbu žinoti, kad jį gali lemti genetinės priežasties, todėl reikėtų pasidomėti ar priešlaikinio gimdymo nepatyrė mama, sesuo. Taip pat priešlaikinį gimdymą gali lemti ginekologiniai susirgimai ir operacijos.
Nėščiosios ligos
Rizikos grupei priklauso tos nėščiosios, kurios serga cukriniu diabetu, medžiagų apykaitos ligomis. Jeigu gimdoje yra auglių, miomų arba pati gimda yra netipinės formos (ne visada!).
Nėštumo patologija
Kartais priešlaikis gimdymas prasideda dėl nėštumo komplikacijų, t. y. būsenų, kurios atsiranda tik per nėštumą. Viena jų - nėščiųjų toksikozė (nuolatinis pykinimas ir vėmimas), kita - preeklampsija (būdingas aukštas arterinis kraujospūdis, pabrinkimai ir baltymas šlapime). Priešlaikį gimdymą gali sukelti ir per didelis arba per mažas vaisiaus vandenų kiekis arba daugiavaisis nėštumas.
Nuo 3 iki 10 proc. nėštumų komplikuojasi preeklampsija, o eklampsija pasireiškia 1 iš 2000 nėščiųjų. Tai pagrindinė perinatalinio mirtingumo ir sergamumo priežastis. Eklampsija - tai traukulinis sindromas nėštumo metu. Preeklampsija - būklė prieš eklampsiją. Šios būklės kilmė nėra visai aiški. Ligą lemia genetika, hormonų, medžiagų apykaitos sutrikimai, cukrinis diabetas, gimdos bei placentos pakitimai. Lengva preeklampsija pasireiškia tik padidėjusiu kraujospūdžiu ir baltymo kiekiu šlapime (proteinurija). Ligonė gali jaustis gerai, kartais labai greitai auga svoris - dėl viso kūno edemų (tinimo). Eklampsija. Tai preeklampsijos požymiai kartu su traukulių sindromu. Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais požymiais, baltymo kiekiu šlapime, kraujo, biocheminiais tyrimais (inkstų, kepenų funkcijos rodikliai). Preeklampsija - būklė prieš eklampsiją. Kraujospūdžio mažinimas (labetololis, hidralazinas, nifedipinas).
Infekcija
Labai dažnai priešlaikį gimdymą sukelia paprasčiausia infekcija - pavyzdžiui, gripo, žarnyno virusai ir pan. Jeigu kuris nors šeimos narys susirgo virusu ir užkrėtė besilaukiančią moterį, o ši sukarščiuoja arba pradeda viduriuoti, po kelių dienų jau gali prasidėti gimdymas, nes virusas arba bakterija gali per placentą patekti į vaisiaus kraujotaką. Kartais priešlaikio gimdymo kaltininkas gali būti ir sugedęs mamos dantis. Svarbu žinoti, jog nėštumas slopina natūralų imunitetą tam, kad neįvyktų organizmo atmetimo reakcija. Pasak doc. E.Jakiūno, nors vaisius biologiškai yra labai artimas mamai, bet nėra jai identiškas, tad kad ir kaip skaudžiai nuskambėtų, tai svetimkūnis ir jeigu mamos organizmas pats nenuslopintų savo imuninės sistemos, įvyktų persileidimas arba labai ankstyvas priešlaikis gimdymas. Kadangi imuninė sistema yra slopinama, ji prasčiau ir ginasi nuo aplinkoje cirkuliuojančių virusų ir bakterijų. Todėl kiekviena nėščioji turi ypač saugotis, kad nesusirgtų sezoninėmis ligomis, nes niekada nėra aišku, kaip jos paveiks moters organizmą.
Vaisiaus problemos
Kartais priešlaikis gimdymas yra dirbtinai skatinamas, pavyzdžiui, jeigu sutrinka vaisiaus augimas ir gydytojai mato, kad padėti gali gimusiam naujagimiui, bet ne vaisiui.
Paveldimumas
Jeigu močiutė, mama ir sesuo gimdė prieš laiką, labai tikėtina, kad moteris gali pagimdyti anksčiau. Taip pat priešlaikinį gimdymą gali lemti genetinės priežastys, todėl reikėtų pasidomėti ar priešlaikinio gimdymo nepatyrė mama, sesuo.
Gimdos kaklelio nepakankamumas
Pastaraisiais metais daug kalbama apie gimdos kaklelio nepakankamumą - kolagenopatiją, dėl kurios moteris paveldi jungiamojo audinio silpnumą. Dažnai tokios moterys skundžiasi trumparegyste, sąnarių laisvumu, todėl šių priežasčių išsiaiškinimui Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje pradedamas mokslinis tyrimas, kurio metu nustatoma paveldima kolagenopatija, lemianti gimdos kaklelio nepakankamumą ir beskausmį jo vėrimąsi nėštumo metu. Kaip teigia L. Rovas, dažniausiai vaikas neišnešiojamas dėl gimdos kaklelio nepakankamumo. „Gimdos kaklelis - tai vartai, kurie turi išlaikyti vaisių gimdoje. Jeigu šių vartų būklė blogėja arba šie vartai atsidaro per anksti, tada ir įvyksta priešlaikinis gimdymas“, - teigia L. Rovas. Problema - sunku pastebėti gimdos kaklelio nepakankamumą. Moters ir vaiko klinikos generalinis direktorius sako, kad visoms moterims rekomenduoja darytis echoskopiją ir iki 20 nėštumo savaitės išmatuoti gimdos kaklelį. „Išmatavę gimdos kaklelio ilgį mes galime tiksliai nuspėti, ar jis išlaikys visą nėštumą, ar neišlaikys“, - teigia L.
Priešlaikinio gimdymo požymiai
Dažnai iš pradžių nėščioji jaučia nemalonius nugaros ir strėnų skausmus, vėliau kietėja pilvas - skauda apatinę jo dalį. Jeigu sąrėmiai stiprėja kas 15-20 min., jau būtina skubiai vykti į ligoninę. Kitas požymis - nutekėję vaisiaus vandenys. Labai svarbu pajutus priešlaikio gimdymo požymius per dvi valandas atvykti į ligoninę, nes kuo anksčiau bus suteikta pagalba, tuo didesnė tikimybė yra išsaugoti kūdikį. Pajutus stiprėjančius, dažniau nei kad 10-15 min. pasireiškiančius sąrėmius ar nutekėjusius vaisiaus vandenis, reikėtų nedelsti ir vykti į gydymo įstaigą. Taip pat apie priešlaikinį gimdymą gali išduoti tiek negausus, tiek gausus kraujavimas.
Priešlaikinio gimdymo prevencija ir gydymas
Priešlaikinį gimdymą patyrusios moterys nerimauja dėl kitų nėštumų ir baiminasi, kad jis taip pat gali baigtis priešlaikiniu gimdymu. Siekiant išvengti priešlaikinio gimdymo kito nėštumo metu, svarbu išsiaiškinti, kokios priežastys jį nulėmė anksčiau. Taip pat profesorė pataria nesivadovauti mitais, o geriau pasitarti su gydančiu gydytoju.
„Dažnai moterys tiki, kad gulimas režimas gali padėti išvengti priešlaikinio gimdymo, tačiau pastebėta, kad moterys, besilaikančios griežto gulimo režimo, priešlaikinį gimdymą patiria net du kartus dažniau nei tos, kurios išeina pasivaikščioti, atlieka lengvą buitinę veiklą. Gulėjimas didina stresą, prastina kraujotaką ir didina trombozių riziką, tokiu būdu didina ir priešlaikinio gimdymo riziką, todėl jis skiriamas retai ir itin sudėtingose klinikinėse situacijose“, - sako prof. M. Priešlaikinį gimdymą lemia daugybė priežasčių - stresas, sunkus fizinis darbas, įvairios infekcinės ligos, o kartais ir vaisiaus imuninės ar endokrininės sistemos ligos.
Siekiant išsiaiškinti priešlaikinio gimdymo priežastis, gydytojai akušeriai ginekologai atlieka daugybę tyrimų tiek planuojant kitą nėštumą, tiek nėštumo metu. Kiekvienai moteriai pritaikomi individualūs tyrimai. Remiantis buvusia klinikine situacija (kraujavimas, karščiavimas, daugiavaisis nėštumas, prieš laiką nutekėję vaisiaus vandenys), bandoma įtarti ankstesnio nėštumo priešlaikinio gimdymo priežastis ir atlikti specifinius tyrimus. Pavyzdžiui, ankstesnio nėštumo metu įvykus placentos atšokai ar prasidėjus kraujavimui, gali būti atliekami genetiniai tyrimai, kai bandoma išsiaiškinti, ar moteris neturi įgimtos kraujo krešėjimo patologijos. Pastaraisiais metais daug kalbama apie gimdos kaklelio nepakankamumą - kolagenopatiją, dėl kurios moteris paveldi jungiamojo audinio silpnumą.
Kito nėštumo metu svarbu laiku pradėti priežiūrą ir 12-16 nėštumo savaitę atlikti gimdos kaklelio matavimą ultragarso davikliu. Pastebėjus, kad gimdos kaklelis trumpėja ar atsiveria, rekomenduojama taikyti medikamentinį gydymą progesterono preparatais ar gimdos kaklelio apsiuvimo procedūrą, kurios efektyvumas kai kuriose situacijose siekia 80-90 proc.
Gydytojai akušeriai ginekologai gali atlikti priešlaikinio gimdymo prognozavimo testus. Šio tyrimo metu, paėmus iš makšties ir ištyrus specifinio baltymo kiekį, galima tiksliai nustatyti, ar per artimiausias 7 dienas prasidės priešlaikinis gimdymas. Gydytojas akušeris ginekologas, nustatęs ankstesnio nėštumo priešlaikinio gimdymo priežastis, gali paskirti progesterono preparatus, gimdos kaklelio apsiuvimą ar vaistus, koreguojančius kraujo krešėjimą. Kartais gydytojas gali rekomenduoti ramesnę veiklą, vengti streso ar fizinio darbo.
Jeigu nustatoma, kad gimdos kaklelis yra sutrumpėjęs, ankstesni nėštumai yra pasibaigę persileidimu (ypač antrąjį nėštumo trimestrą), moteris pagimdė neišnešiotą kūdikį, jei gimdos kaklelis ir toliau trumpėja nepaisant kasdien vartojamo progesterono ir antrąjį trimestrą jo ilgis yra mažiau nei 10 mm, 12-13 nėštumo savaitę gali būti atliekama procedūra - vadinamasis gimdos kaklelio apsiuvimas. Jei įprastas gimdos kaklelio apsiuvimas nėra efektyvus, moteriai nesilaukiant gali būti dedamas sintetinis implantas - 1,5 cm pločio juostelė, o gimdos kaklelis apsiuvamas iš pilvo pusės, pasitelkus laparoskopijos metodą (paprasčiau tariant, gimdos kaklelis tarsi apjuosiamas dirželiu).
Dabar taikomas gimdos kaklelio apsiuvimas retai, tik tais atvejais, jei progresuoja gimdos kaklelio nepakankamumas (gimdos kaklelio atsidarymas be gimdymo veiklos), jei per 2 ir daugiau buvusių nėštumų vaisius gimė neišnešiotas arba per buvusius gimdymus plyšo gimdos kaklelis. Infekcijos profilaktikai skiriami nėščiajai ir vaisiui nepavojingi antibiotikai, priklausantys penicilinų ar makrolidų grupei, sunkesniais atvejais - cefalosporinai. Bendrą organizmo būklę gerina multivitaminai nėščioms su mikroelementais.
Priešlaikinio gimdymo prevencijai svarbu laiku pradėti priežiūrą ir 12-16 nėštumo savaitę atlikti gimdos kaklelio matavimą ultragarso davikliu. Pastebėjus, kad gimdos kaklelis trumpėja ar atsiveria, rekomenduojama taikyti medikamentinį gydymą progesterono preparatais ar gimdos kaklelio apsiuvimo procedūrą, kurios efektyvumas kai kuriose situacijose siekia 80-90 proc.
Svarbu iki nėštumo gydyti visas organizmo ligas, ypač infekcijos židinius, koreguoti gimdos kaklelio nepakankamumą, planuoti būsimą nėštumą, laikytis subalansuoto darbo ir poilsio režimo, gerai maitintis, nedirbti kenksmingomis sąlygomis ir svarbiausia - vengti streso.
Kalbant apie situacijas, kai planuojama dirbtinio apvaisinimo procedūra, svarbu į gimdą įsodinti tik vieną embrioną.
Amžius ir nėštumo rizika
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius ilgėja. 2001-aisiais šio amžiaus vidurkis - 24-eri, 2015-aisiais jau 27-eri, o 2019-ųjų metų statistika rodo, kad dabar moterys įprastai planuoja motinystę vėliau, sulaukusios 28-erių. Tokį moterų sprendimą lemia įvairios priežastys: socialinės, ekonominės, partnerystė ir saugumas joje, sveikata bei vaisingumui įtaką darančios ligos, tačiau visų moterų tikslas, nusprendus tapti mama yra vienintelis - sėkmingai pastoti, išnešiotį kūdikį ir pagimdyti. Moters kūnas atlieka nuostabų ir itin atsakingą darbą, visgi organizmas laukiantis 20-ties ir 40-ties į nėštumą gali reaguoti labai skirtingai, be to, gali padidėti komplikacijų rizika.
Nėštumas iki 20 metų
Baimė, nerimas ir nežinomybė. Jauno amžiaus moterų nėštumai, H.Kažemėkaitytės teigimu, dažniausiai yra atsitiktiniai, neplanuoti. Nors tai itin vaisingas moters amžius, organizmas nėra visiškai susiformavęs, todėl iškyla komplikacijų rizika. Jaunų ir lieknų moterų amžiaus grupėje dažniau diagnozuojamas nėščiųjų diabetas. Nėštumo priežiūra šiuo amžiaus laikotarpiu yra įprasta, tačiau jaunoms merginoms dažnai reikalingas ir emocinis palaikymas, išsami informacija apie laukiančius pokyčius - tiek fizinius, tiek emocinius, nuotaikų svyravimus, kūno ir sveikatos priežiūrą.
20-35 metai: didžiausia tikimybė pastoti ir išvengti komplikacijų
Tai vaisingas ir pats idealiausias metas pastoti bei gimdyti. Tokiu amžiaus periodu moterys dažnai jau būna susilaukusios vieno ar dviejų vaikų. Nėštumo priežiūra įprasta, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į keletą rizikos faktorių, kada nėščiosioms reikia skirti daugiau dėmesio ir atidumo. „Jei anksčiau moteris susilaukė mažo svorio naujagimio, yra buvę persileidimų, atliktas cezario pjūvis, yra randas gimdoje, buvo nėštumo patologijų, gestacinis diabetas ar susilaukiant pirmojo vaiko kilo iššūkių, vaisingumo problemų, tuomet nėščioji turėtų pasakyti savo gydytojui tam, kad būtų skirti visi reikalingi tyrimai ir papildoma priežiūra”, - pažymėjo H. Kažemėkaitytė.
Po 35-erių: nėštumo priežiūros prioritetas - komplikacijų prevencija
Sulaukus 35-erių, vyksta su amžiumi susiję organizmo pakitimai, tikimybė pastoti kasmet mažėja, padidėja įvairių komplikacijų tikimybė, tad nėštumo priežiūrai turi būti skiriamas dar didesnis dėmesys. Šiuo amžiaus periodu, jau ankstyvo nėštumo metu, rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus: 11-os, 13-os ir iki 20-tos savaitės.
Pagrindinės rizikos po 35-erių
- Diabetas - vyresnio amžiaus moterys dažniau serga cukriniu diabetu ar nėštumo metu (nėštumo diabetu). Negydomas diabetas gali sukelti rimtų komplikacijų - apsigimimus, persileidimą ir preeklampsiją.
- Preeklampsija - tai ypač pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Dėl to gali būti pažeisti gyvybiškai svarbūs nėščiosios organai: kepenys, inkstai, smegenys, įvykti persileidimas.
- Aukštas kraujo spaudimas - arba nėštumo metu esanti hipertenzija padidina preeklampsijos riziką, gali sukelti priešlaikinį gimdymą, placentos atsiskyrimą.
- Daugiavaisis nėštumas - dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių, vaisingumą skatinančių procedūrų, vyresnio amžiaus moterys dažniau nei jaunesnės moterys (iki 35-erių), laukiasi dvynių, trynukų. Tai padidina priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos, nėštumo diabeto tikimybę.
- Genetinių ligų rizika taip pat didėja nuo 35-erių metų. „Labai svarbu atlikti ne tik įprastus, visoms nėščiosioms skiriamus tyrimus, bet ir sprando raukšlės matavimą per pirmąjį nėštumo trimestrą bei 13 (Patau), 18 (Edvardsono) ir 21 (Dauno ligos) chromosomų genetinius tyrimus, detalų ultragarsinį tyrimą tam, kad būtų įvertinta genetinių liga rizika”, - atkreipė dėmesį H. Kažemėkaitytė.
Atidžiau stebėti sveikatą reikėtų ir toms nėščiosioms, kurios turi antsvorio, policistinių kiaušidžių sindromą, mėnesinių sutrikimų, dėl šių priežasčių išauga nėščiųjų hipertenzijos tikimybė.
Emocinė sveikata nėštumo metu
Gydytojos teigimu, kiekvieno nėštumo priežiūros metu svarbu nepamiršti ir to, kaip moteris jaučiasi emociškai. Nepriklausomai nuo amžiaus, gali kilti daug iššūkių, streso ir nerimo, kuriems įtaką daro ir hormonai. Visoms moterims, kurios laukiasi pirmą kartą, svarbus ir emocinis palaikymas - kad viskas bus gerai, atlikti visi reikalingi tyrimai, o mamai tereikia pasitikėti ją prižiūrinčiu specialistu, ilsėtis ir mėgautis motinystės stebuklu. „Nebijokite klausti savo gydytojo visko, dėl ko neramu. Rami moteris - ramus kūdikis. Tad geros emocijos, poilsis, savęs palepinimas yra tai, kuo kiekviena, nėštumą planuojanti ir jau pastojusi moteris turėtų rūpintis nuolat“, - pažymėjo H. Kažemėkaitytė.
Asociacija „Padedu augti“ sujungė ne tik priešlaikinį gimdymą patyrusias mamas-savanores, bet ir psichologinės bei socialinės pagalbos teikėjus ir nuo 2011 metų plėtoja pagalbos šeimai gimus naujagimiui metodus. Tai buvo ir yra vienintelė asociacija, kuri nedelsdama taiko krizių intervenciją, t. y. pagalbos teikimą moterims, kurios pačios patyrė tokias situacijas, gali tiesiogiai pasidalyti sava patirtimi, nuraminti, padėti, įkvėpti.
tags: #ankstesnis #moteru #gimdymas
