Eismo įvykio, kaip ir bet kurios kitos nelaimės, numatyti nepavyks. Na, išskyrus tuos atvejus, kai incidentas sukeliamas tyčia, siekiant asmeninės naudos ar turint kokių nors kitų negerų kėslų.
Beje, net ir tokiu atveju, taisyklės - kaip elgtis eismo įvykio atveju - išlieka tos pačios ar daugiau mažiau panašios, ir jomis rekomenduotina vadovautis, siekiant išvengti dar didesnių nemalonumų ar neprognozuojamų paties incidentų pasekmių.
Eismo įvykių klasifikacija
Taigi, kokie būna eismo įvykiai? Sąlyginai juos galima suskirstyti į keturias atskiras kategorijas:
- Automobilių susidūrimas
- Užvažiavimas ant pėsčiojo
- Susidūrimas su gyvūnu
- Atsitrenkimas į atitvarą, stulpą ir t.t.
Nors visi jie, paprastai vadinami „avarijomis“, žiūrint teisiškai yra „eismo įvykiai“, kiekvienas jų turi tam tikrų niuansų, kuriuos, patekus į bet kurį iš jų, būtina įvertinti.
Automobilių susidūrimas
Bene dažniausiai mūsų gatvėse ir keliuose pasitaiko situacija - automobilių susidūrimas.
Pagal šiandien galiojančius teisės aktus, jeigu susidūrime dalyvavo tik du automobiliai (nes transporto priemone gali būti ir vežimas, ir dviratis, bet apie tai - vėliau), savininkai sutarė dėl to, kas kaltas, abu automobiliai yra drausti, nė vienas vairuotojas nebuvo išgėręs ir nėra sužalotų žmonių, pareigūnų galima ir nekviesti.
Užtenka užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir tuo incidentas bus baigtas. Kaltininkui gali pabrangti draudimas, tačiau tai tikrai nėra blogiausias dalykas.
Beje, pasitikrinti ar galioja automobilio draudimas ir Techninė apžiūra, transporto priemonės savininkas arba automobilio dokumentus turintis asmuo gali V.Į. Regitros svetainėje. Automobilio dokumentų neturint, to padaryti neišeis.
Kada kviesti policiją?
Kiek kitaip atrodys situacija, jeigu susidūrusių automobilių bus daugiau arba bus sužalotų žmonių. Tuomet pareigūnų pasirodymas taps privalomas, o kol jų bus laukiama, labai rekomenduotina incidentą, jeigu automobilyje nebuvo vaizdo registratoriaus, nufilmuoti. Turint filmuotą medžiagą, net jei kažkas iš dalyvių sugalvos patraukti savo automobilį ar „primesti“ įkalčių, vėliau tai nebus sunku įrodyti.
Taip pat būtina kviesti pareigūnus, jeigu kyla įtarimų, kad vienas iš vairuotojų galėjo būti neblaivus. Tuomet, nepaisant to, kas yra tikrasis kaltininkas, situacija gali pasisukti netikėta linkme.
Ir būtina kviesti pareigūnus, jeigu pradedam siūlyti susitarti, atsisakoma pildyti deklaraciją ir t.t. Reikalas tas, kad taip, dažniausiai elgiasi arba turintys ką slėpti, asmenys, arba sukčiai, siekiantys pasipelnyti iš eismo įvykio.
Nepildyti deklaracijos galima tik tuo atveju, jeigu kontaktas buvo silpnas, pažeidimų nėra ir abu dalyviai dėl to sutaria. Bet net ir tokiu atveju būtina užfiksuoti kontaktą bei rekomenduotina telefonu, kad ir 112, informuoti apie buvusį incidentą. To nepadarius ir, esą, sutarus dėl avarijos, vėliau galima sulaukti nemalonumų. Net nedidelis kontaktas vis tiek, formaliai, yra eismo įvykis, tad jo neįforminus ir išvykus vėliau galima sulaukti kaltinimų pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Už tokį veiksmą gali būti skiriama bauda, transporto priemonės konfiskavimas arba teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Tad išvykus visuomet teisus bus tas vairuotojas, kuris liko avarijos vietoje ir sulaukė pareigūnų.
Apibendrinant, net jeigu susidūrimas nėra didelis ir nėra prasmės pildyti deklaracijas, o padaryta žala yra minimali, labai rekomenduotina užfiksuoti incidento vietą, automobilių numerius, vairuotoją ir apie tai, jog buvo nedidelis kontaktas, bet nėra nei rimtų pažeidimų, nei sužalojimų, informuoti policiją. Visais kitais atvejais būtinos deklaracijos ar net pareigūnų iškvietimas.
Užvažiavimas ant pėsčiojo
Situacija, kai buvo susidurta su pėsčiuoju, nors šiuo atveju, minėtai kategorijai galima priskirti ir susidūrimą su dviratininku ar paspirtuko vairuotoju. Formaliai, dviračiai irgi yra transporto priemonė, tačiau skirtingai nuo automobilių, jie neturi nei saugos pagalvių, nei saugos diržų, todėl toks susidūrimas yra potencialiai pavojingesnis ir gali baigtis liūdniau, kadangi net, atrodytų, nedidelis automobilio ir pėsčiojo (dviratininko, paspirtuko vairuotojo) kontaktas, pastarajam, gali turėti ypatingai liūdnų pasekmių.
Bendrą situaciją dar labiau blogina tai, kad jeigu pėstieji dar turi galimybių atšokti į šalį ar staigiai sustoti, dviratininkai ir paspirtukininkai juda gerokai greičiau, o pastarieji dar ir nėra linkę mūvėti šalmų.
Pirmosios pagalbos teikimas
Įvykus tokiam susidūrimui, nepaisant to, kas, atrodytų, yra kaltas, būtina kviesti policijos pareigūnus ir, priklausomai nuo situacijos, greitosios pagalbos medikus. Reikalas tas, kad po susidūrimo pėsčiasis gali patirti vizualiai, plika akimi nematomų, tačiau sunkių pasekmių vėliau galinčių turėti, sužalojimų.
Taigi, jei jau taip nutiko, kad buvo susidurta su pėsčiuoju, pirmiausia būtina žmogų neskubant ir kruopščiai apžiūrėti. Jeigu jis guli nukritęs, jokiu būdu negalima žmogaus judinti, mėginti pakelti, pakeisti jo kūno padėtį ar pan. Visi medikai vieningai teigia, kad bet koks nekvalifikuotas bandymas teikti pagalbą avarijoje nukentėjusiam žmogui gali pastarojo būklę tik dar labiau pabloginti, nes ne specialistas tikrai nenustatys, kas vyksta žmogaus organizme.
Viskas, kuo galima padėti gulinčiajam, jį apkloti, kad nesušaltų ir laukti medikų. Norint, kad pagalba atvyktų kaip galima greičiau, būtina medikams nurodyti maksimaliai tikslias incidento koordinates. Su išmaniaisiais telefonais tai padaryti neturėtų būti sunku, skambinant mygtukiniu, nes tokius irgi dalis dar naudoja, reikėtų tiksliai nupasakoti vietovę, namų numerius ir t.t.
Laukiant medikų būtina su žmogumi šnekėtis ir neleisti jam prarasti sąmonės. Galima klausti vardo, adreso, pakalbėti apie artimuosius ar pan. Jeigu incidento metu kažkas lūžo ir bėga kraujas, kraujavimą, vėlgi, minimaliai judinant nukentėjusįjį, būtina sustabdyti. Vienu atveju padėtų aukščiau kraujavimo vietos užverštas žgutas, kitu - medžiagos prispaudimas prie kraujuojančios vietos. Beje, tokios pagalbos suteikimui reikia nusiteikti ir morališkai. Nors formaliai visi vairuotojai turi išmanyti, kaip ją suteikti, praktiškai tai yra tekę atlikti vienam kitam. Tad, nenorint to daryti, reikia stengtis vairuoti atsargiai ir atidžiai.
Deja, ir tai ne visada duoda norimų rezultatų. Vienas realus pavojaus šaltinis yra netikėti iš bet kur galintys pasirodyti vaikai - vasarą jie tiesiog išbėga į kelią, žiemą gali ten atsidurti nesuvaldę slidžių ar rogučių. Jeigu tenka judėti per tankiai gyvenamą zoną, daryti tai reikėtų kaip galima mažesniu greičiu, atidžiai stebint aplinką.
Kita galima susidūrimo priežastis - pakiša, tik čia piktavaliai pakiša ne automobilį, o patys save ar savo bendrininką. Pastaruoju atveju incidento vietoje tuoj pat atsiranda liudininkai, kurie esą matė, kaip viskas nutiko ir tai, kad vairuotojas - kaltas. Tokiu atveju labai praverčia vaizdo registratorius arba automobilyje sėdinčių keleivių parodymai. Deja, registratorius turi ne visi, o ir keleivių šiandien vežti negalima, tad belieka viena išeitis - jeigu situacija panaši į pakišą, kviesti policijos pareigūnus. Sukčiai, šito, tikėtina išsigąs ir klausimas bus išspręstas.
Jeigu incidentas įvyko, tačiau susidūrimas buvo lengvas - žmogus neparkrito, niekas nelūžo, kraujo taip pat nėra, vairuotojui vis tiek vertėtų sustoti, išlipti ir pasikalbėti su nukentėjusiuoju. Pasiteirauti kaip jaučiasi, ar nieko neskauda, ar nepykina ir t.t. Vėlgi, tikslinga nufotografuoti incidento vietą, asmenį, o apie patį susidūrimą informuoti policiją. Nes tiek susidūrimas su kitu automobiliu, tiek užvažiavimas ant pėsčiojo yra eismo įvykis, tad apie jį nepranešus ir išvažiavus, viskas gali būti įvertinta kaip pasišalinimas iš įvykio vietos.
Susidūrimas su gyvūnu
Dar viena, ypač pavasarį ir rudenį aktualia tampanti problema - susidūrimas su gyvūnu. Nors keliuose statomi atitvarai, tveriamos tvoros ir formuojami gyvūnams skirti tuneliai, visos šios priemonės gelbsti ne visada.
Šiuo atveju taip pat tikslinga išskirti, kad susidūrimų su gyvūnais taip pat būna įvairių. Tarkim, nors skamba visai nesmagiai, bet pervažiavus ežiuką ar partrenkus kačiuką, pastarajam toks susidūrimas, aišku, baigsis mirtimi, tačiau didesnių sunkumų, išskyrus nebent sielos graužatį, transporto priemonės vairuotojas nepatirs.
Visai kitaip situacija atrodys susidūrus su stirna, šernu ar briedžiu. Tokiu atveju susidūrimo pasekmės gali būti ne tik jaučiamos, bet ir tragiškos. Ypač - paskutiniu atveju.
Kaip išvengti susidūrimo?
Universalios taisyklės, kaip išvengti tokio susidūrimo, nėra, tačiau reikėtų atminti, kad gyvūnų migracijos laikotarpiu važiuojant miškingomis vietovėmis, reikėtų judėti mažesniu greičiu, atidžiai stebėti aplinką ir būti pasiruošusiems įvairiems netikėtumams. Tarkim, jeigu briedžiai, paprastai, vaikšto po vieną, tai stirnos ar šernai keliauja grupėmis ir pastebėjus per kelią bėgant vieną tokį gyvūną, labai rekomenduotina būtų sustoti ir palaukti, kol prabėgs visi.
Dar vienas, gal nevisai smagus, bet naudingas patarimas - atskirais atvejais - važiuojant vietoje, kur didelis automobilių eismas, per tiltą, sankasą ar panašų inžinierinį objektą, kilus pasirinkimui - pradėti manevruoti ar susidurti su gyvūnu, turėtų būti pasirenkamas būtent šis variantas. Reikalas tas, kad pradėjus manevruoti slidžiame ar pašalusiame kelyje, automobilis gali greitai tapti nevaldomas, nulėkti į griovį ar, išlėkęs į priešpriešinę eismo juostą, susidurti su kitomis transporto priemonėmis. Tokiu atveju pasekmės būtų dar liūdnesnės, negu susidūrimo su stirna ar tuo pačiu šernu atveju.
Veiksmai po susidūrimo
Jeigu taip nutiks, kad susidūrimo išvengti nepavyks, rekomenduotina neskubėti pasišalinti iš įvykio vietos, o informuoti apie susidūrimą telefonu 112. Jie jau pasirūpins, kad į įvykio vietą atvyktų policijos pareigūnai ir Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai, nes, dažniausiai, jei gyvūnas po sudūrimo ir lieka gyvas, jis būna sunkiai sužalotas, tad vienintele išeitimi būna jį užmigdyti.
Vairuotojams, formaliai, draudžiama pasiimti žuvusį gyvūną, tačiau baudos už tokius eismo įvykius skiriamos ypatingai retai, nes, paprastai, būna įrodoma, kad susidūrimo išvengti nebuvo galima. Blogiausia, kas gali būti padaryta - po susidūrimo palikti sužeistą gyvūną, taip pasmerkiant jį lėtai ir skausmingai mirčiai...
Atsitrenkimas į atitvarą, stulpą ir pan.
Įdomus pastebėjimas - nors susidūrimų su stulpais, stotelėmis ar atitvarais mūsų krašte netrūksta, dažnas vairuotojas į tokias avarijas linkęs žiūrėti „pro pirštus“. Deja, toks požiūris ne tik neteisingas, bet ir gali turėti neigiamų pasekmių. Reikalas tas, kad įvardinta situacija - atsitrenkimas į atitvarą, stulpą ir t.t. - taip pat turi savų niuansų.
Nuosavybės pažeidimas
Pirmiausia reikia atminti, kad stotelės, stulpai, atitvarai, kelio ženklai ir pan., irgi yra kažkieno nuosavybė. Juos sugadinus, sulaužius ar kitaip jiems pakenkus, savininkas patirs nuostolių, kuriuos kažkas turės kompensuoti.
Paprastam vairuotojui gali atrodyti, kad vienas ar kitas kelio ženklas daug nekainuoja, todėl po susidūrimo su juo galima tiesiog tyliai pasišalinti. Visgi, įvertinus, kiek kelio ženklų kasmet yra „nušienaujama“, susidaro ne tokia jau maža suma, tad savininkai, būtų tai valstybinės institucijos ar privačios įmonės, suinteresuoti tokių išlaidų nepatirti, todėl susidūrimas su kelio ženklu ar atitvaru bei policijos neiškvietimas, vėliau gali būti traktuojamas kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, už kurį, kaip buvo minėta, laukia rimtos sankcijos.
Vairuotojo atsakomybė
Dar viena svarbi aplinkybė - paties vairuotojo, nebūtinai transporto priemonės savininko ir nebūtinai turinčio teisę vairuoti tą priemonę, atsakomybė. Sėkmingai „nunešus“ kur nors mieste stovinčią viešojo transporto stotelę ir išvažiavus ar palikus automobilį ir pabėgus, pareigūnams tikrai kils nemažai klausimų. Tai padaręs asmuo gali būti įtartas automobilio vagyste, alkoholio arba narkotikų vartojimu ar teisės vairuoti automobilį neturėjimu. Ne patys smagiausi įtarimai, bet praktika rodo, kad būtent tokie asmenys, dažniausiai, linkę slėpti savo padaryta nusižengimą. Taip daryti taip pat nerekomenduojama.
Jeigu kur nors laukuose atsitrenkus į stulpą dar galima tikėtis išvengti atsakomybės, miestuose, kur apstu vaizdo stebėjimo kamerų bei beveik visada pasitaiko praeivių, toks bandymas tikrai baigsis liūdnai ir su nemaloniomis pasekmėmis.
Saugumas kelyje - svarbiausia
Apibendrinant tai, kas buvo pasakyta, norisi atkreipti dėmesį į tai, kad gyvenime pasitaiko visko, tačiau eismo įvykiai, aišku, jeigu asmuo nesėdo prie vairo neblaivus ar neviršijo greičio, vis rečiau baigiasi tragiškai. Tai lemia ir modernėjantys automobiliai, ir policijos vykdomos prevencijos priemonės, ir, tikėtina, pačių žmonių sąmoningumas, kurį skatinant tų pačių susidūrimų turėtų dar labiau sumažėti.
Aišku, visiškai jų, kalbant apie gyvūnus, netikėtai į gatvę iššokančius vaikus ar slidžiame kelyje nesuvaldytus automobilius, išvengti nepavyks, tačiau kuo daugiau vairuotojų supras, kad jie yra atsakingi ne tik už save, bet ir už tuos, kurie yra šalia jų, kuo dažniau galvos apie savo šeimas ir artimuosius, tuo atsargesni ir atidesni jie bus kelyje.
Pirmoji pagalba ir saugumas eismo įvykio metu
Net ir patekę į nedidelį eismo įvykį, kai kurie žmonės puola į paniką ir nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pirmiausia, reikėtų nusiraminti ir įsitikinti, ar vairuotojas ir keleiviai nėra sužeisti ir gali judėti. Šoko būsenoje gali būti sunku orientuotis ir įvertinti, ar žmonės patyrė kokių nors sužalojimų. Jei jaučiamas didelis skausmas ar žmogus negali pajudėti, reikėtų nedelsiant skambinti pagalbos numeriu ir žmogaus nejudinti iki atvyks medikai.
Visuomet prieš išlipant iš automobilio svarbu įsitikinti, kad tai padaryti yra saugu. Patekus į avariją intensyvaus eismo gatvėje, žmogų gali sužeisti pro šalį važiuojančios transporto priemonės. Reikėtų nepamiršti ir kito automobilio ekipažo: derėtų patikrinti, ar keleiviai nesužeisti ir reikalui esant, suteikti jiems pirmąją pagalbą, teigiama pranešime spaudai, kuriame komentuoja Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.
Avarinio sustojimo ženklo svarba
Įsitikinus, kad nukentėjusių nėra, būtina įspėti kitus eismo dalyvius apie kliūtį kelyje ir pastatyti avarinio sustojimo ženklą. Šis ženklas užmiestyje statomas už 50 metrų nuo susidūrusių automobilių, o mieste - 25 metrų. Avarijos dalyviai turėtų pasirūpinti ir savo saugumu - vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Jei įmanoma, patariama įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją. Tamsiu paros metu tai leis kitiems vairuotojams iš toli pastebėti sustojusias transporto priemones ir saugiai jas aplenkti.
Taip pat svarbu atminti, kad tais atvejais, kai automobilis būna stipriai apgadinamas, būtina kuo greičiau atjungti akumuliatorių, kad nekiltų gaisras.
Aiškinantis įvykio aplinkybes
Pasirūpinus eismo įvykio dalyvių saugumu, galima pradėti aiškintis avarijos aplinkybes. Čia svarbiausia neskubėti ir nepasiduoti kitos pusės spaudimui prisiimti kaltę. Pirmiausia, reikėtų telefonu užfiksuoti eismo įvykio vietą ir automobilių apgadinimus iš visų pusių, kad būtų matomas bendras vaizdas. Čia svarbi kiekviena detalė, todėl nuotraukų per daug nebus.
Jei akivaizdu, kad esate įvykio kaltininkas ir su tuo sutinkate, užfiksavę avarijos aplinkybes galite pasiūlyti kitam vairuotojui pasitraukti iš įvykio vietos ir saugiai užpildyti eismo įvykio deklaraciją artimiausioje stovėjimo aikštelėje ar degalinėje, neblokuodami kelio kitiems eismo dalyviams. Vis dėlto, jei kyla bent menkiausia abejonė, derėtų skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kviesti policijos pareigūnus, kad šie padėtų išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes.
Tyčinių avarijų sukčiavimas
Prieš didžiąsias metų šventes, miestuose suintensyvėjus eismui, keliuose padaugėja pagal iš anksto apgalvotas schemas veikiančių ir tyčines avarijas sukeliančių asmenų. Jie gali specialiai sukelti avarines situacijas staigiai stabdydami arba agresyviai manevruodami, kad kitas vairuotojas, nespėjęs sureaguoti, apgadintų jų automobilį. Aiškinantis įvykio aplinkybes, sukčiai savo aukai daro spaudimą ir bando įtikinti prisiimti atsakomybę už eismo įvykio sukėlimą.
Pajutus, kad kitas vairuotojas ragina greičiau prisiimti kaltę ar reikalauja pinigų už automobilio apgadinimus, patariama kviesti policijos pareigūnus ir aplinkybes aiškintis su jais. Norint sumažinti riziką patekti į tokias situacijas, reikėtų kelyje laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių. Tai ypač galioja šaltuoju metų laiku, kai kelio danga būna padengta sniegu ar ledu.
Policijos pareigūnai taip pat išskiria kelis pagrindinius elgesio požymius, kurie gali padėti identifikuoti, kad vairuotojas pateko į sukčių pinkles.
„Tokius vairuotojus galima atpažinti pagal jų veiksmus sukeliant eismo įvykį. Galima įžvelgti, kad vairuotojas tyčiniais veiksmais siekia susidūrimo, nesistengia stabdyti ar kitaip išvengti susidūrimo, staigiai stabdo be jokios priežasties priešais iš paskos važiuojantį automobilį ir pan. Po eismo įvykio tokie vairuotojai gali siūlyti nepildyti eismo įvykio deklaracijos, o atsiskaityti grynais pinigais, sakydami, kad užpildžius deklaracijas kaltininkui ateityje gerokai pabrangs draudimas. Taip pat gali būti mėginama įtikinti, kad padaryti didesni apgadinimai, nurodant su konkrečiu įvykiu nesusijusius sugadinimus atsiradusius anksčiau. Paprastai tokie vairuotojai naudoja netvarkingus, apdaužytus automobilius, nes „patirtos žalos kompensavimu“ nesiekiama suremontuoti automobilį“, - aiškina Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.
Eismo įvykio deklaracijos pildymas
Siekiant, kad patirta žala būtų atlyginta kuo greičiau, svarbu tiksliai ir aiškiai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Vairuotojai neretai praleidžia tuos laukelius, kuriuose turi būti nurodoma avarijos dalyvių kontaktinė informacija. Visgi pateikti šiuos duomenis itin svarbu, jei vėliau reikėtų patikslinti eismo įvykio aplinkybes.
Pasitaiko atvejų, kai nė vienas į eismo įvykį patekęs vairuotojas neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos, todėl pravartu žinoti, kad ją galima užpildyti ir mobiliajame telefone. Dėl patirto streso toks pasirinkimas gali būti netgi patogesnis, nes vairuotojas gali užpildyti visą informaciją nepraleisdamas nė vieno žingsnio. Tokią paslaugą siūlo ne viena draudimo bendrovė, o tiesioginę nuorodą į elektroninę eismo įvykio deklaraciją taip pat galima rasti mobiliosiose programėlėse.
„Streso būsenoje žmonėms sunkiau įvertinti situaciją, apgalvoti visas galimas rizikas ir tinkamai užpildyti informaciją deklaracijoje. Dėl to vėliau užtrunka eismo įvykio nagrinėjimas ir žalos atlyginimas. Pildydami elektroninę eismo įvykio deklaraciją būsite garantuoti, kad visi reikiami laukai bus užpildyti ir nieko nepraleisite“, - sako vairuotojams sukurtos programėlės „carOne“ ekspertė Gabija Gertienė.
Kada būtina kviesti policijos pareigūnus?
Net jei kaltininkas prisiima atsakomybę, tačiau bent vienas iš jo turimų dokumentų (automobilio techninė apžiūra, draudimo polisas ar vairuotojo pažymėjimas) nebegalioja - reikia kreiptis į policijos pareigūnus. Taip pat svarbu kviesti pareigūnus, jei kyla įtarimas, kad avariją sukėlęs asmuo yra apsvaigęs.
Ne ką mažiau svarbu prisiminti, kad laiku nepasikeitus vasarinių padangų į žiemines ir sukėlus eismo įvykį, jis bus laikomas nedraudiminiu ir vairuotojas žalą kitam asmeniui turės atlyginti iš savo kišenės. Tai reiškia, kad draudimas nukentėjusiam asmeniui išmokės žalos išmoką ar apmokės remontą, o vėliau ta suma bus išieškota iš avariją sukėlusio žmogaus.
Pareigūnus taip pat reikėtų kviesti jei žuvo ar buvo sužeistas žmogus bei padarius žalos valstybės arba privačiam turtui: nuvertus stulpą, sulaužius tvorą ar apgadinus namo fasadą. Patys pareigūnai išskiria ir daugiau atvejų.
„Taip pat apie eismo įvykį policijai reikia pranešti, jei eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykių aplinkybių ir nepildo eismo įvykio deklaracijos (ar kitais būdais nefiksuoja eismo įvykio) arba jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir su nukentėjusiu neįmanoma susisiekti ir pranešti jam apie sugadintą turtą. Be to, policija turėtų būti informuojama tais atvejais, kai vienas iš vairuotojų atsisako pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, vairuotojas įtariama yra neblaivus ar apsvaigęs, neturintis teisės vairuoti ar transporto priemonė yra be valstybinio numerio ženklų“, - pabrėžė V. Grašys.
Statistika ir atsakingas vairavimas
Artėjantis ilgasis šventinis savaitgalis ištrūkti iš miesto ir pasimėgauti poilsiu gamtoje suvilios tikrai ne vieną. Deja, kartu su padidėjusiu automobilių srautu taip pat išauga rizika patekti į eismo įvykį. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius įvyko daugiau nei tūkstantis eismo įvykių, kurių metu nukentėjo žmonės, o daugiau nei 40 iš jų - neblaivių vairuotojų sukelti eismo įvykiai. Tad draudikai primena saugaus eismo taisykles ir pataria, kaip ilgojo savaitgalio metu apsisaugoti patiems bei išvengti žalos automobiliui.
Nerimą kelianti statistika
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, pirmuosius penkis šių metų mėnesius eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, skaičius nuolat augo. Sausio ir vasario mėnesiais atitinkamai buvo užfiksuota 170 ir 143 įvykiai, o jau gegužės mėnesį bene dvigubai daugiau - 306 įvykiai. Iš viso šiemet Lietuvoje užfiksuota jau virš tūkstančio eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės. Iš minėtų 306 eismo įvykių, daugiau nei 40 įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės, kurių metu nukentėjo žmonės. Pusė jų įvyko balandžio (7 įvykiai) ir gegužės (14 įvykių) mėnesiais.
Bendri eismo įvykių skaičiai dar didesni - vien draudimo bendrovės ERGO duomenimis, pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės ir kasko draudimo sutartis šiemet vairuotojų patirta žala siekia daugiau nei 28 mln. eurų.
Vairuotojų patarimai
Kaip teigia ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius, šie skaičiai verčia susimąstyti ir į saugumą kelionių automobiliu metu žiūrėti maksimaliai atsakingai.
„Vairuokite atsakingai: laikykitės saugaus atstumo iki transporto priemonių, važiuojančių priekyje, taip pat ir iš šono, vairuodami neužsiimkite pašaline veikla, atsakingai manevruokite ir lenkite kitas transporto priemones, nevairuokite pavargę ar sirgdami. Niekuomet nesėskite prie vairo išgėrę ar esant pagirioms - net jei kraujyje alkoholio nebėra, vairuoti gali trukdyti galvos skausmas, jautrumas šviesai, pykinimas ar kiti simptomai. Nepakanka alkotesterio rodmenų langelyje išvysti nulius - kol nesijaučiate puikiai, automobilio vairavimą geriau patikėkite kitiems“, - pataria ERGO atstovas. Jis taip pat priduria, kad kelyje pastebėjus įtartinus ir galimai neblaivius vairuotojus reikėtų sureaguoti ir informuoti policiją - galbūt taip padėsite išvengti skaudžios nelaimės.
Techniškai tvarkingas automobilis - saugumo pagrindas
Anot draudimo eksperto, svarbu laikytis kelių eismo taisyklių, pasirinkti saugų greitį, vairuoti susikaupus ir keliauti tik techniškai tvarkinga transporto priemone.
„Neviršykite leistino važiavimo greičio, įvertinkite važiavimo ir meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą. Pavyzdžiui, lietui lyjant rekomenduojama sumažinti ir rinktis saugų, mažesnį už leistiną maksimalų, važiavimo greitį. Taip pat visuomet svarbu, kad vairuojamas automobilis būtų techniškai tvarkingas. Tačiau vasarą papildomu faktoriumi neretai tampa aukšta oro temperatūra, pavyzdžiui, iš rikiuotės priežiūros stokojantį automobilį gali išvesti perkaitęs variklis. Dėl karščio taip pat gali gerokai padidėti oro slėgis padangose, tuomet prastėja sukibimas su keliu, tai lemia išaugusį pavojų kelyje“, - įspėja R. Pocius.
Todėl prieš leidžiantis į bet kokią kelionę automobiliu, reikėtų įsitikinti, kad oro slėgis padangose tinkamas ir turėti atsarginį ratą. Taip pat patikrinti, ar nėra jokių kitų smulkių gedimų, kurie gali ne tik sugadinti ilgojo savaitgalio planus, bet ir vėliau nemenkai kainuoti.
Važiuokite tik tam pritaikytais keliais
Draudikų atstovas taip pat pažymi, kad nereikėtų bet kokia kaina skubėti pasiekti savo kelionės tikslą. Stipriau spustelėtas greičio pedalas ar tam tikrų eismo taisyklių nepaisymas laiko tikrai nesutaupys.
„Kartais skubantys vairuotojai nusprendžia patrumpinti kelią ir iki galutinio tikslo važiuoti žvyrkeliais, kaimo ar miško keliukais, net automobiliams neskirtais takais. Neretai tai gali baigtis transporto priemonės apgadinimu ir finansiniais nuostoliais - kai automobiliui padaroma žala važiuojant eismui nepritaikytose vietose, negalioja nei privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, nei kasko“, - primena R. Pocius.
Atvejai, kai išmokų iš draudimo bendrovės reikalaujama po to, kai automobiliu pasivažinėjama tam nepritaikytose vietose - ne tokie ir reti. Reikėtų žinoti, kad lengvieji automobiliai nėra skirti keliauti arimais, pievomis ar itin drėgnose vietovėse, jose užklimpus, apibraižius automobilį, nulaužus veidrodėlį, dugnu užkliudžius kokį nors objektą ar patyrus kitą žalą, tokios situacijos yra priskiriamos nedraudžiamųjų įvykių kategorijai.
Draudimo išmokos nemokamos ir tais atvejais, kai eismo įvykis sukeliamas ar automobilis apgadinamas jo vairuotojui esant neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų.
Vairavimo įgūdžių svarba ir nuovargis
Dažna situacija: jaunuolis įgija teisę vairuoti, o tuomet ilgą laiką nevairuoja, nes neturi nuosavo automobilio. Po ilgesnio nevairavimo periodo dingsta didelė dalis vairuotojo įgūdžių, tad nors teises jis turi, dėl primirštų įgūdžių išvažiavęs į kelius gali sukelti grėsmę tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Ką daryti tokiam vairuotojui, jaunam ar senam, kad keliais riedėtų saugiai?
Specialiai tv3.lt patarimais dalinasi vairavimo instruktorius ir eismo specialistas Gintaras Sinevičius. Specialisto teigimu, patirtį praradę vairuotojai pirmiausiai turėtų prisiminti kelių eismo taisykles (KET), esant galimybei paprašyti pagalbos šeimos nario ar paimti papildomų pamokų vairavimo mokykloje. Anot G. Sinevičiaus, ilgą laiką nevairavę vairuotojai gali pamiršti net pagrindinius įgūdžius, tokius kaip pajudėjimas iš vietos ar sustojimas.
Viena iš dažniausių sunkių eismo įvykių priežasčių kelyje yra vairuotojų nuovargis ir išsiblaškymas. Turime nepamiršti, kad poilsis yra būtinas ne tik dėl jūsų pačių, bet ir dėl kitų eismo dalyvių saugumo. Kiek laiko galima saugiai vairuoti be poilsio?
Vairuotojo sveikata ir budrumas yra esminiai saugaus vairavimo komponentai. Nuovargis pavojingas dėl to, kad jis atima iš vairuotojo galimybę adekvačiai vertinti situaciją. Pavargęs vairuotojas daug lėčiau reaguoja į situaciją kelyje, jo matymo laukas labai susiaurėja ir sumažėja dėmesio koncentracija. Mieguistas vairuotojas taip pat gali klaidingai suvokti kitų vairuotojų siunčiamus signalus ir į juos atsakyti neadekvačiai.
Nuovargio ir mieguistumo priežastys neapsiriboja vien miego trūkumu: prie vairo praleistas laikas, stresas ir net paros metas taip pat turi įtakos dėmesingumui. Dauguma apsnūdusių vairuotojų sukeliamų eismo įvykių įvyksta labai anksti ryte ir iškart po vidurdienio, todėl būtina įvertinti biologinio laikrodžio įtaką organizmui. Mokslininkų surinktais duomenimis, daugiau nei pusė profesionalių vairuotojų, važiuojančių didelius atstumus, bent kartą yra užmigę prie vairo. Bent kartą! O vairuotojų nuovargis yra iki 20 proc. Daugelis vairuotojų klaidingai mano, kad gali ilgai važiuoti be pertraukų, tačiau galiausiai praranda automobilio kontrolę.
Pagal Kelių eismo taisykles, sunkvežimių vairuotojai neturėtų vairuoti ilgiau nei 9 valandas per vieną pamainą. Po kiekvienų 4,5 valandos vairavimo jiems privaloma pailsėti bent 45 minutes.
Poilsio pertraukos ir prevencija
- Kas 2 valandas: Ilgų kelionių metu patariama reguliariai daryti pertraukas.
- Vadovaukitės savo pojūčiais: Ekspertai pabrėžia, kad įstatymai nustato maksimalias ribas, tačiau nuovargis gali atsirasti ir po valandos ar dviejų vairavimo. Visada atsižvelkite į savo būklę ir sustokite pailsėti, jei jaučiatės pavargę.
- Vairavimo laikas: 9 valandos.
- Pertraukos: Po 4,5 valandos vairavimo - 45 minutės pertrauka. Ši 45 min.
- Normalus kasdienis poilsis: ne trumpesnis kaip 11 valandų per 24 val.
- Sutrumpintas kasdienis poilsis: mažiausiai 9 val., bet trumpesnis nei 11 val. poilsiui skirtas laiko tarpas per 24 val.
Jei negalite prisiminti paskutiniųjų kelių kelionės minučių, t.y. Kelių eismo taisyklių 14 punkte yra rašoma, kad yra neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui.
Priemonės kovojant su nuovargiu
- Įsileiskite gryno oro: Atidarykite langus arba naudokite vėdinimo sistemą, kad į transporto priemonę patektų gryno oro.
- Trumpas poilsis: Leiskite sau bent 15-20 minučių miegui.
- Kofeinas: Jei tai įmanoma, išgerkite kavos ar kito kofeino turinčio gėrimo, tačiau atminkite, kad poveikis pasireiškia tik po 20-30 minučių ir tai yra tik laikina priemonė budrumui palaikyti, jis negali pakeisti būtinybės pailsėti ir išsimiegoti.
- Planuokite poilsį: Prieš ilgą kelionę suplanuokite poilsio pertraukas kas 2 valandas.
- Jei nėra galimybės sustoti pailsėti, tačiau labai ima miegas, situacija tampa itin pavojinga.
- Atidarykite langus: Įsileiskite gryno oro.
- Pakeiskite sėdėjimo padėtį: Pabandykite atsisėsti tiesiai, ištieskite nugarą.
- Kalbekite su keleiviais: Jei yra keleivių, įsitraukite į pokalbį.
- Vartokite kofeiną: Jei turite galimybę, išgerkite kofeino turinčio gėrimo, kaip RedBull ar kavos. Tačiau atminkite, kad poveikis pasireiškia po 20-30 minučių.
- Pasirūpinkite apšvietimu: Įjunkite šviesą automobilio salone, kad būtų šviesiau.
- Mityba: Valgykite lengvą, sveiką maistą prieš kelionę.
- Hidratacija: Gerkite pakankamai vandens.
Dėl to, svarbu suprasti, kad visos pateiktos priemonės yra laikinos ir nepakeičia būtinybės pailsėti, pavyzdžiui: RedBull ar kitas kofeino turintis gėrimas gali būti naudojamas tik kaip laikina priemonė nuovargiui sumažinti, tačiau jis neturėtų būti naudojamas kaip pagrindinis būdas kovoti su nuovargiu. Jei rizikuojate užmigti už vairo, geriau pavėluoti į paskirties vietą nei sukelti avariją.
