Vladimiras Semionovičius Vysockis (1938 m. sausio 25 d. - 1980 m. liepos 25 d.) - tai ne tik tarybinis rusų poetas, aktorius ir dainų autorius, bet ir viena ryškiausių XX amžiaus Rusijos kultūros figūrų. Jo kūryba, pasižyminti unikaliu stiliumi ir gilia socialine bei politine prasme, paliko neištrinamą pėdsaką ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje. Šiandien prisimename šio nepaprasto menininko gyvenimo ir kūrybos metus.
Ankstyvieji Metai ir Išsilavinimas
Vladimiras Semionovičius Vysockis gimė 1938 m. sausio 25 d. Maskvoje. Jo tėvas, Semionas Vladimirovičius, buvo Didžiojo Tėvynės karo dalyvis, pulkininkas, o motina, Nina Maksimovna, vertėja. 1941 m. Vladimiras su motina persikėlė į Orienburgo sritį, o 1943 m. grįžo į Maskvą. Nuo 1947 iki 1949 m. kartu su tėvu ir jo antrąja žmona E. Lichalatova gyveno Vokietijoje, Ebesvalde. 1955 m. Vladimiras pradėjo lankyti dramos būrelį prie Maskvos dailės teatro (MCHAT) mokyklos-studijos ir įstojo į Maskvos statybos institutą, tačiau po pirmo semestro jį metė, pasirinkdamas aktoriaus kelią.
Karjera Teatre ir Kine
1960 m. Vladimiras Vysockis baigė Maskvos dailės teatro mokyklą-studiją. Karjeros pradžioje, 1960-1962 m., dirbo A. Puškino dramos teatre, o nuo 1964 m. iki pat mirties - garsiajame Teatre na Taganke (abu Maskvoje). Čia jis sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų, tarp kurių ypač išsiskiria Hamleto vaidmuo. 1976 m. už šį vaidmenį Belgrado tarptautiniame teatrų festivalyje (BITEF) jis buvo apdovanotas pirmąja premija, nors Tarybų Sąjungoje apie tai nebuvo plačiai pranešama.
Nuo 1959 m. Vladimiras Vysockis kine sukūrė daugiau nei 30 vaidmenų. Tarp svarbesnių galima paminėti Volodios vaidmenį filme „Vertikalė“ (1967 m.), Maksimo filme „Trumpi susitikimai“ (1967 m.), Fon Koreno filme „Blogas geras žmogus“ (1973 m.), Hanibalo filme „Kaip caras Petras apvesdino negrą“ (1976 m.), Žeglovo seriale „Susitikimo vietos pakeisti negalima“ (1979 m.) ir Don Chuano filme „Mažosios tragedijos“ (1979 m.).
Kūryba ir Dainos
Vladimiras Vysockis pradėjo kurti ir dainuoti nuo 1958 m. Iš viso jis parašė apie 1000 dainų, kurių dalis buvo skirta teatro spektakliams ir kino filmams. Jo dainų tekstuose dažnai vyravo karo, sporto, tragiškos gyvenimo baigties temos. Jose ryškėjo to meto visuomenės mentalitetas, buvo griaunamos ideologinės klišės ir šaipomasi iš mąstysenos štampų. Dainų stilistika artima miesto romansui ir skomorochų (linksmuolių) kūrybai.
Vysockis dainas dažniausiai atlikdavo pritardamas aštuonstygiais (rus. „семиструнная“) gitara, dažnai suderinta žemiau. Jo unikalus, kiek užkimęs ir žemas balsas buvo atpažįstamas iš karto. Jo dainos šiandien skamba 41 kalba, o pats Vladimiras Vysockis laikomas vienu žymiausių Rusijos dainuojamosios poezijos kūrėjų ir atlikėjų.
Vilko medžioklė - Vladimiras Vysotskis
Asmeninis Gyvenimas
Vladimiro Vysockio asmeninis gyvenimas buvo audringas ir kupinas aistrų. Jis buvo vedęs tris kartus. Pirmoji žmona - Iza Žukova (nuo 1960 m.). Antroji - aktorė Liudmila Abramova (nuo 1961 m.), su kuria susilaukė dviejų sūnų. Trečioji ir garsiausia žmona - prancūzų kino žvaigždė Marina Vladi (nuo 1970 m.).
Tačiau didelę įtaką jo gyvenimui darė ir aktorė Tatjana Ivanenko, su kuria jis turėjo ilgalaikius ir sudėtingus santykius. Nors Marina Vladi buvo jo žmona, jis nuolat grįždavo pas Tatjaną. Tatjana Ivanenko jam pagimdė dukrą Anastasiją (g. 1972 m.), tačiau Vladimiras Vysockis jos nepripažino viešai, bijodamas visuomenės reakcijos ir galimų problemų su valdžia. Anastasija užaugo su motinos pavarde ir pati tapo žurnaliste bei televizijos darbuotoja.
Mirtis ir Palikimas
Vladimiras Vysockis mirė 1980 m. liepos 25 d. savo bute Maskvoje. Nors tiesioginė mirties priežastis tebėra diskutuotina (skrodimas nebuvo atliktas), manoma, kad tai galėjo būti širdies infarktas arba asfiksija. Jo laidotuvės įvyko 1980 m. liepos 28 d. ir sutraukė didžiules minias žmonių, kas liudijo jo populiarumą ir tautos meilę.
Po mirties jo kūryba nebuvo pamiršta. Nuo 1996 m. Maskvoje veikia V. Vysockio kultūros centras-muziejus, kaupiantis medžiagą apie menininko gyvenimą. Jo sūnus Nikita Vysockis aktyviai prisideda prie tėvo atminimo įamžinimo, režisuoja spektaklius ir filmus, susijusius su jo gyvenimu ir kūryba, pavyzdžiui, filmas „Vysockis. Ačiū, kad gyvas“ (2011 m.). Kasmet teikiama V. Vysockio premija žmonėms, kurie neatsisako savo įsitikinimų net sunkiausiomis aplinkybėmis.
Vizitas Lietuvoje
Vladimiras Vysockis lankėsi Lietuvoje. 1974 m. Vilniuje viešėjęs menininkas žurnalistams gyrė miestą ir net jo kelius. Tagankos teatro gastrolės Vilniuje buvo itin sėkmingos, spektaklių bilietų buvo neįmanoma gauti. Vysockis surengė ir keletą neoficialių koncertų. Pasakojama, kad Lietuva jam paliko tokį didelį įspūdį, jog netrukus po to jis vėl lankėsi Vilniuje, tačiau antrojo vizito aplinkybės iki šiol išlieka paslaptimi.
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1938 m. sausio 25 d. | Gimė Maskvoje. |
| 1955 m. | Pradėjo lankyti dramos būrelį, įstojo į statybos institutą, bet metė. |
| 1960 m. | Baigė Maskvos dailės teatro mokyklą-studiją. Vedė Izą Žukovą. |
| 1961 m. | Vedė Liudmilą Abramovą, pradėjo kurti dainas. |
| 1964 m. | Pradėjo dirbti Teatre na Taganke. |
| 1970 m. | Vedė Mariną Vladi. |
| 1974 m. | Lankėsi Lietuvoje. |
| 1980 m. liepos 25 d. | Mirė Maskvoje. |
| 1987 m. | Po mirties apdovanotas TSRS Valstybine premija. |
