Kartais kasdienybėje susiduriame su tais, kurie tarnauja Tėvynei, tačiau dažniausiai tai būna mūsų broliai ar sūnūs, pašaukti atlikti karinės tarnybos. Lietuvos kariuomenės diena nėra itin populiari miesteliuose, nors didžiuosiuose miestuose ji minima aktyviau. Šiuolaikiniame pasaulyje svarbu suprasti skirtingų kartų vaidmenį ir indėlį į visuomenę, ypač kalbant apie tuos, kurie gimė trisdešimtųjų metų laikotarpiu ir sulaukė pilnametystės jau kitame laikmetyje.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos patirtis
Buvęs mokinys, dabar generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Žalgirio mūšio kuopos 142 būrio kariūnas Žilvinas Putna, lankydamasis gimnazijoje, pasidalino savo patirtimi. Jo pasakojimas, papildytas humoru, loginiais testais ir vizualine medžiaga, atskleidė, kad karo akademija reikalauja ne tik fizinio pasirengimo, bet ir meilės Tėvynei, užsispyrimo bei savarankiškumo.
Žygiai partizanų takais: istorijos pamokos
Spalio pirmoji diena prasidėjo netradicine istorijos pamoka - žygiu Didžiosios apygardos partizanų takais. Dalyviai, tarp kurių buvo Savivaldybės atstovai, gimnazistai, šauliai, skautai, Seimo nariai ir savanoriai, dalyvavo pamaldose už žuvusius dėl Lietuvos laisvės, dėjo gėles ir uždegė žvakes prie paminklų, prisiminė miško brolių likimus.
Aplankytos sodybos, kuriose gyveno partizanai ir jų šeimos, tapo jautriu prisilietimu prie istorijos. Kapų kauburėliai Čiobiškyje, kuriuose ilsisi šie vyrai, taip pat buvo pagerbti. Jaunuoliai, žygiuojantys partizanų takais, nešėsi ne ginklus, o norą pažinti tuos, kurie kovojo prieš daugelį metų.
Kario gyvenimo realijos: susitikimas su kariškiais
Gimnaziją aplankiusių skirtingų padalinių karių vizitas suteikė gimnazistams galimybę susipažinti su kariuomenės gyvenimu. Sporto salėje vyko rikiuotės pratybos, karo medicinos gydytojas pasakojo apie pirmosios pagalbos teikimą ir parodė medicinos priemones. Skaitykloje buvo demonstruojamos kario liemenėje ir kuprinėje esančios priemonės, o skaityklos tapo tikru kariui reikalingų daiktų sandėliu. Kariškiai pasakojo kuriozus, susijusius su reikalingų daiktų stygiumi, ir demonstravo maskavimosi priemones.
Karinės estafetės sporto salėje tapo fizinio pasirengimo ir komandinio darbo išbandymu. Mokiniai turėjo atlikti įvairias užduotis, susijusias su kareivių amunicija ir šaudymu. Po užsiėmimų dalyviai buvo apdovanoti lankstinukais ir žurnalais apie kariuomenę.
Kultūriniai renginiai ir sporto varžybos
Lietuvos kariuomenės dienai skirtas karinės dainos konkursas tarp I-II klasių mokinių buvo nuotaikingas ir linksmas. Atlikėjai, klasių vadovės ir muzikos mokytojas patyrė daug emocijų. Rankų lenkimo varžybos taip pat sukėlė didelį susidomėjimą ir palaikymą. Įtemptos kovos svorio kategorijose lėmė nugalėtojus.
Kartų santykis ir politinė realybė
Tekste analizuojama skirtingų kartų, gimusių trisdešimtųjų metų laikotarpiu, bei jaunesnių kartų santykis. Lyginama situacija Lietuvoje ir JAV, kur "baby boomers" karta, gimusi 1947-1957 m., susiduria su iššūkiais dėl informacinės revoliucijos ir darbo rinkos pokyčių. Sociologų teigimu, Lietuvos vidurinioji karta, gimusi apie trisdešimtuosius metus, dažnai yra euroskeptiška ir baiminasi permainų, nes nėra tikra dėl savo gebėjimų pasikeitus sąlygoms.
Analizuojamas politinis jaunimo ir vyresniosios kartos santykis. Pabrėžiama, kad trisdešimtmečiai versle pasiekė tai, ko nepadarė vidurinioji karta valdydama valstybę. Jaunoji karta, kovojanti su "senaisiais vilkais" - Algirdo Brazausko karta, siekia išvengti keturiasdešimtmečių likimo. Tačiau kyla klausimas, ar jaunimas apskritai pajėgus imtis atsakomybės už šalies valdymą.
Ispanų filosofo J. Ortega y Gasseto žmogaus gyvenimo laiko skirstymas į tris atkarpas (įsisavinimas, paieška ir gynimas) taikomas ir Lietuvos realijoms. Pabrėžiama, kad trysdešimtmečiai, gimę apie 1930 m., dauguma jau yra mirę, tačiau jų likimai, kaip ir kitų to laikmečio žmonių, atspindi karo, represijų ir režimo poveikį. Nors kai kurie išlikę gyvi, jie ir toliau susiduria su praeities šešėliais.
Istoriniai politiniai procesai ir asmenybės
Tekste apžvelgiami istorinės politinės permainos Lietuvoje, ypač Sąjūdžio ir nepriklausomybės atkūrimo laikotarpis. Minimi tokie politikai kaip Gediminas Kirkilas, jo kelias nuo TSKP/LKP instruktoriaus iki ministro pirmininko. Aptariami jo politiniai gebėjimai, principingumas, konformizmas, optimizmas ir realizmas, kurie apibūdinami kaip politinio profesionalumo brandos požymiai.
Apžvelgiamas ir kitų 1951 m. gimimo kartos atstovų, tokių kaip pats autorius ir Gediminas, kelias į Antrąjį Atgimimą, jų skirtingos patirtys ir indėlis į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Pabrėžiama, kad nepaisant skirtingų politinių pažiūrų, buvo siekiama bendro tikslo - laisvos Lietuvos.
Šios klaidos sugadins santykį su vaiku | TĖVAI PAPRASTAI
Trijų dešimtmečių karta: išlikimo ir prisitaikymo istorijos
Poetas Justinas Marcinkevičius apraudojo "šešiolikmečius trisdešimtųjų metų gimimo", kurių dalis šiandien švenčia 86-erių metų sukaktį. Tekste pateikiamos istorijos apie žmones, gimusius šiuo laikotarpiu, jų likimus karo, tremties ir sovietinio režimo metais. Vytautas Labulis, buvęs politinis kalinys, tapo mokytoju ir siekė išmokyti mokinius gimtosios kalbos, nepaisant cenzūros.
Aptariami ir rašytojų, gimusių 1930 m., likimai: Justinas Marcinkevičius ir Algimantas Baltakis, vadinami "raudonberniais", Vytautas Bložė, kurį režimas laikė psichiniu ligoniu, Vytautas Petkevičius, pramintas "stribu". Prozininkas Vytautas Girdzijauskas, nors ir parašė vienuolika knygų, liko nepastebėtas skaitytojų, o jo biografijoje liko dėmė dėl galimo bendradarbiavimo su KGB.
Tekste pabrėžiama, kad šios kartos žmonių gyvenimo chaosas, prasidėjęs paauglystėje, nesibaigė iki šiol, nors jiems jau per aštuoniasdešimt. Daugelis jų patyrė represijas, išgyveno tremtį ir grįžo į svetimą tėvynę. Nepaisant to, jie išliko tvirti dvasiškai ir stengėsi gyventi visavertį gyvenimą.
tags: #sesiolikmeciai #sesiolikmeciai #trisdesimtuju #metu #gimimo
