Lietuvos visuomenė sensta, todėl nuolat auga socialinių paslaugų poreikis. Atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų amžiaus struktūros pokyčius ir prognozuojamas tendencijas ateityje - vyriausiųjų gyventojų gausėjimą, vidurinės ir jauniausios dalies mažėjimą - Lietuvą galima priskirti prie labiausiai senėjančių šalių pasaulyje, taip pat galima prognozuoti vyresnio amžiaus asmenų ilgalaikės socialinės globos poreikio augimą. Kasmet auga integruotų globos, priežiūros ir slaugos paslaugų poreikis vyresnio amžiaus gyventojams. Siekiame atliepti individualius vyresnių žmonių poreikius, nesvarbu kur jie begyventų - mieste, rajono centre ar kaime, ar kur norėtų gauti paslaugas - savo namuose, dienos centre ar įstaigose su apgyvendinimu.
Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pradžioje šalyje gyveno 557 tūkst. (20 proc.) 65 metų ir vyresnių žmonių. Jų dalis padidėjo nuo 15,8 proc. (2005 m. pradžioje) iki 20 proc. (2021 m.). Remiantis Eurostato prognozėmis, Lietuvoje visuomenė toliau senės. Tikėtina, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje 28,5 proc. visų gyventojų bus vyresnio amžiaus.
Socialinių paslaugų poreikis ir jų nustatymas
Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, teikimą organizuoja savivaldybės. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Kompleksiškai įvertinamas asmens organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės. Socialinės paslaugos teikiamos pagal asmens ar jo šeimos individualius poreikius ir interesus, įvertinus, kokios pagalbos jam reikia.
Pavyzdžiui, senyvo amžiaus vienišas asmuo gali gauti pagalbą ar dienos socialinę globą savo namuose, tačiau tokias paslaugas taip pat gali gauti su artimaisiais gyvenantis senyvo amžiaus asmuo ar asmuo su negalia, jei darbo dienomis artimieji negali juo pasirūpinti arba jiems reikalingas atokvėpis. Asmeniui ar šeimai gali būti nustatytas kelių rūšių bendrųjų socialinių ar (ir) socialinės priežiūros paslaugų poreikis.
Senyvo amžiaus žmogui parenkamos tokios socialinės paslaugos, kurios leistų kuo ilgiau jam gyventi savo namuose, šeimoje, dalyvauti socialinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, savarankiškai tvarkyti savo buitį. Dažnai senyvo amžiaus žmonės turi ir vienokią ar kitokią negalią. Organizuojant pagalbą, ji derinama su užimtumu, asmens sveikatos priežiūra ir specialiosios pagalbos priemonėmis, padedama palaikyti socialinius ryšius su šeima, artimaisiais ir visuomene.
Socialinių paslaugų rūšys:
- Pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt.
- Dienos socialinė globa ar integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val./d.)
- Dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (virš 3 val./d.)
- Trumpalaikė socialinė globa socialinės globos įstaigoje (iki 6 mėn.)
Kur kreiptis dėl socialinių paslaugų
Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto, skyrimo asmuo ar jo globėjas gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją ar kitą nurodytą įstaigą. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į savivaldybę, paštu ar elektroniniu būdu, o jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga - prašymą galima teikti per SPIS sistemą. Taip pat yra galimybė asmeniui ar šeimai, kuriems dėl saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, kreiptis tiesiai į socialinių paslaugų įstaigą, kuri tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei.
Asmuo, apsigyvenęs socialinės globos namuose savo lėšomis, gali teikti prašymą dėl socialinės globos, finansuojamos savivaldybės ar valstybės biudžeto lėšomis. Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai.
Mokėjimo už socialines paslaugas tvarka
Mokėjimo už kitas socialines paslaugas dydį asmeniui arba šeimai nustato savivaldybė, priklausomai nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra, 258 eurus. Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų.
Jei asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 tūkst. eurų, o asmens turto vertė - 15 tūkst. eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5 tūkst.
Paslaugų skyrimo terminai
Žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis nustatomas per 10 kalendorinių dienų (k. d.) nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 k. d. Sprendimas dėl socialinės priežiūros skyrimo priimamas ne ilgiau kaip per 10 k. d. nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, dėl socialinės globos - per 20 k.
Senėjimo iššūkiai ir socialiniai poreikiai
Senėjimo procesas asmenims kelia įvairias problemas, įskaitant sveikatos, fizinės būklės problemas, liguistumą ir pažeidžiamumą. Vyravo nuomonė, kad vienas svarbiausių senėjimo požymių yra energijos, gyvybingumo ir gebėjimo atgauti fizines ir dvasines galias praradimas. Pastebėta, kad žmonės, laikydamiesi sveikesnės gyvensenos (nerūkantys, normalaus kūno masės indekso, fiziškai aktyvūs), sendami patyrė mažiau negalių. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ne tik gyvenimo trukmei, bet ir gyvenimo kokybei.
Senėjimą derėtų traktuoti kaip laipsnišką visų fizinių požymių ir psichinės struktūros kitimo procesą. Visa tai gali sukelti nerimą ir depresiją. Šios problemos seniems žmonėms gyvenime neleidžia tinkamai tenkinti socialinius poreikius. Senyvo amžiaus žmonių socialiniai poreikiai kinta, kadangi jie pereina į kitą amžiaus tarpsnį, galbūt pakinta šeimyninė padėtis (tampant našliu), pakinta dienos užimtumo eiga. Kai kuriems žmonėms su tuo tampa sunkiau susitaikyti, todėl šiuo atveju socialiniai darbuotojai galėtų būti tokiems žmonėms pagalba ir parama siekiant prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Svarbu rasti šių problemų sprendimo būdus. Turint ribotas galimybes įgyvendinti socialinius poreikius, amžiaus problemos tampa ryškesnės.
Varnelienės teigimu, senatvę įprasta apibūdinti kaip sunkesnės adaptacijos amžių. Tai lemia padidėjęs pagyvenusio amžiaus žmonių pažeidžiamumas, ryškėjanti visų organizmo funkcijų, lėtėjimo ir nykimo tendencija. Daliai pagyvenusio amžiaus žmonių savo gyvenimo pabaigoje tenka rinktis stacionarias globos įstaigas. Šioje aplinkoje kur kas mažiau įprastinės veiklos galimybių, retesni kontaktai su išoriniu pasauliu, mažiau privatumo negu gyvenant namuose. Šepūnaitė išskiria socialinę atskirtį ir jos pasekmes - pagyvenusio amžiaus žmonių nedalyvavimas bendruomenės gyvenime. Tai susiję su daugeliu faktorių: skurdu, kuriam pirmiausia turi įtakos mažos pajamos, diskriminacija, bedarbyste, nepakankamais įgūdžiais, netinkamu ar nepritaikytu būstu, prasta sveikata, šeimos problemomis, nusikalstamumu, socialinių paslaugų, informacijos nepasiekiamumu ir kt.
Adamsas ir kt. teigia, jog tokie tikslai inicijuojami suvokimo procesu, jog laikas ribotas. Tikslai, susiję su žinių įgijimu ir informacijos rinkimu, sumenksta ir jie daugiau sutelkia dėmesį į tikslus, susijusius su emocijomis. Mockus ir kt. apžvelgę teorijas nustatė, kad vyresniame amžiuje svarbu ne tik aktyvumas pats savaime, bet taip pat svarbūs su aktyvumu susiję psichologiniai mechanizmai, kai žmogus susitelkia į tikslus, susijusius su emocijomis, o ne su žiniomis ir informacijos rinkimu, kai adaptacija grindžiama selekcijos, optimizacijos ir kompensacijos mechanizmais. Taigi, kalbant apie socialinio aktyvumo sąsajas su pasitenkinimu gyvenimu, svarbu atsižvelgti į šį psichologinį aspektą.
Pagal šiuos požymius žmogus gali būti priskirtas senimo kategorijai bei susiduria su rizika prarasti vertę, galią ir įtaką, o su tuo atsidurti ties skurdo riba, patirti diskriminaciją siekdamas pasinaudoti paslaugomis. Fiziniai senatvės požymiai (odos raukšlės, žili plaukai, silpstantis regėjimas, klausa ir pan.) tampa senatvės kauke, nuoroda į tą neigiamą prasmę, kurią senėjimui suteikia visuomenė. Kadangi jis siejamas su nykimu, destrukcija ir ligomis, kūnas senatvėje konstruojamas kaip marginalus atskiriamas nuo pagrindinio kultūrinio atstovavimo. Biomedicininio negatyvaus požiūrio į senėjimą dominavimas rodo įsitvirtinusią senatvės sampratos medikalizaciją ir disciplinarinę galią.
Dėl senėjimo proceso asmenims kyla ir kitokios problemos, tai gali būti sveikatos problemos, fizinės būklės problemos, liguistumas ir pažeidžiamumas. Vyravo nuomonė, kad vienas svarbiausių senėjimo požymių yra energijos, gyvybingumo ir gebėjimo atgauti fizines ir dvasines galias praradimas. Pastebėta, kad žmonės, laikydamiesi sveikesnės gyvensenos (nerūkantys, normalaus kūno masės indekso, fiziškai aktyvūs), sendami patyrė mažiau negalių. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ne tik gyvenimo trukmei, bet ir gyvenimo kokybei.
Visuomenės požiūris keičiasi, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių renkasi senatvės dienas praleisti socialinės globos namuose. Sprendimas keisti gyvenamąją vietą gali būti išties nelengvas, juo labiau, kai tenka spręsti ir finansinius apgyvendinimo klausimus.
Socialinės globos namai Lietuvoje
Lietuvoje šiai dienai veikia 247 socialinės globos namai, teikiantys ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms. Apgyvendinimo kaina juose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį. Daugelį tokios sumos gali išgąsdinti, bet svarbu žinoti, kad galima pasinaudoti valstybės kompensacija senjoro apgyvendinimui tiek privačiuose, tiek valstybiniuose socialinės globos namuose.
Lietuvoje steigiama vis daugiau privačių socialinės globos namų. Daugelis vis dar galvoja, kad šios paslaugos visada yra labai brangios ir nepasiekiamos daugeliui senjorų, arba kad už jas teks mokėti tik savo lėšomis. Iš tiesų, privačių globos namų kainos gali labai skirtis, priklausomai nuo teikiamų paslaugų lygio, įstaigos vietos ir siūlomų patogumų. Visgi, kaip matyti socialinių paslaugų portale www.slauga24.lt, daugelyje privačių globos namų paslaugų kainos yra panašios, kaip ir valstybės ar savivaldybių globos namuose.
Kompensacija, norintiems apsigyventi senelių namuose
Gyvenimo senelių slaugos namuose kaina auga, tačiau vienišiems senjorams nerimauti nereikėtų. Senyvo žmogaus išlaikymas neretai kainuoja apie 1000 - 1400 eurų. Tam tikrais atvejais, kai vyresnio amžiaus žmogaus poreikiai yra didesni, išlaikymas gali būti dar brangesnis. Natūralu, jog pensijos neužtenka, kad žmogus galėtų save išlaikyti. Dėl to senjorams neretai tenka kreiptis į seniūniją, jog bent dalį išlaidų padengtų valstybė.
Norintys gyventi senelių slaugos namuose, tačiau negalintys už tai susimokėti, turi kreiptis į seniūniją arba savivaldybę, socialinės paramos skyrių, atsižvelgdami į registracijos adresą. Būtini dokumentai kreipiantis dėl paramos:
- Galiojanti asmens tapatybės kortelė arba pasas.
- Neįgalumą įrodantį pažymėjimą ir (ar) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopiją.
- Užpildytą medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a). Išrašas turi būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigos, jame privalo būti nurodyti diagnozė bei asmens sveikatos būklė.
- Gydymo įstaigos pažymą apie asmens sveikatos būklę, siuntimus gydymo procedūroms bei operacijoms atlikti ir kitus dokumentus, jeigu reikalinga trumpalaikė globa.
Atlikus šiuos darbus, senyvo amžiaus žmogus turi kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių ir užpildyti prašymą apgyvendinti jį senelių globos namuose. Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Gavę išvadas, komisija turi įvertinti paraišką ir galimybes skirti paramą. Tai turi padaryti per 30 kalendorinių dienų.
Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje. Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos. Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi. Svarbu žinoti, jog įstaiga privalo turėti licenciją. Jeigu pasirinktuose senelių globos namuose yra vietos, tuomet iš karto sudaroma trišalė sutartis su senjoru, savivaldybe ir įstaiga. Vyresnio amžiaus žmonės, gavę paramą, vis tiek turės prisidėti prie savo išlaikymo.
Teisinė sistema ir socialinė gerovė
Europos Komisijos duomenimis gyventojų senėjimas - vienas didžiausių Europos visuomenės socialinis ir ekonominis XXI amžiaus uždavinys. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2013), pastaraisiais metais pastebima pagyvenusių amžiaus žmonių didėjimo tendencija. Europos Komisija nurodo, kad iki 2025 m. padaugės vyresnių kaip 80 metų žmonių.
Anot Bikmanienės (1998), senų žmonių globa neretai reikalauja specialistų (medikų, psichiatrų, psichologų ir pan.) pagalbos. Reikalinga institucinė priežiūra ar specialios paslaugos namuose. Žinoma, lieka didelė tikimybė, kad pagyvenusio amžiaus žmonės liks gyventi su savo artimaisiais ir jais bus tinkamai pasirūpinta. Šiuo žmogumi ir tinkamai tenkinti jo fizinius bei socialinius poreikius. Arba didės socialinių darbuotojų darbo krūvis. Būtina kreipti dėmesį į senų žmonių ne tik fizinius, bet ir socialinių poreikių tenkinimą. Socialinių poreikių kokybiškas tenkinimas leidžia gerinti senų žmonių gyvenimo kokybę, ilginti gyvenimo trukmę. Todėl galima manyti, kad socialiniai darbuotojai pagyvenusio amžiaus žmonių socialinių poreikių tenkinimo procese užima labai svarbų vaidmenį.
Kadangi šeimoms dominuoti mažoms, dviejų kartų šeimoms, suaugę vaikai ir pagyvenusio amžiaus tėvai dažniausiai gyvena atskirai. Šiais tėvais ir tenkinti jų socialinius poreikius. Šių žmonių globa patikima stacionarioms senų žmonių globos įstaigoms, kuriose tenkinami žmogui reikalingi fiziniai ir socialiniai poreikiai.
Mokslininkų teigimu, pagyvenusio amžiaus globa dažnai reikalauja specialistų (medikų, psichiatrų, psichologų ir pan.) pagalbos. Reikalinga institucinė priežiūra ar specialios paslaugos namuose.
Privatūs senelių slaugos namai yra tinkamiausias pasirinkimas tiems, kurie ieško ne pigiausio, o kokybiškiausio prieglobsčio. Senjorų globos/slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti erdviai... Ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl senjoro apgyvendinimo globos namuose, kaip ir dėl kitų socialinių paslaugų, visų pirma reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose. Pateikus prašymą savivaldybei, senjoro namuose, suderintu laiku, apsilankys socialinis darbuotojas, kuris įvertins socialinių paslaugų poreikį.
Trumpalaikė socialinė globa - asmeniui visomis savaitės dienomis arba paromis teikiama nuolatinė specialistų pagalba, apimanti gyvybiškai svarbių funkcijų palaikymą ir (ar) savarankiškumo ugdymą (vaikams su negalia, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims). Prašymas dėl trumpalaikės (skiriamos iki 6 mėnesių per metus) socialinės globos paslaugų pateikiamas ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki paslaugų teikimo pradžios.
Ilgalaikės socialinės globos paslauga senyvo amžiaus ir suaugusiems asmenims su negalia teikiama neterminuotai. Trumpalaikė socialinės globos paslauga senyvo amžiaus ir suaugusiems asmenims su negalia gali būti teikiama iki 6 mėnesių.
Apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslauga gali būti teikiama iš dalies nesavarankiškiems senyvo amžiaus ir (ar) suaugusiems asmenims su negalia, kuriems nereikia nuolatinės, intensyvios specialistų priežiūros ir kurie gali savarankiškai tvarkytis buityje.
Lietuvos, kaip ir visos Europos, visuomenė sensta, kiekvienais metais globos ir slaugos paslaugų poreikis auga. Jei šiuo metu Lietuvoje kas šeštas gyventojas yra vyresnis kaip 65 metų, po kelių dešimtmečių tokio amžiaus ribą peržengs trečdalis žmonių. Caritas organizacija visoje Lietuvoje kiekvieną dieną atveria duris tūkstančiams, kuriems reikalinga parama, geras žodis, materialinė pagalba. Caritas savanoriai lanko vienišus, pagyvenusius ir negalią turinčius asmenis. Šiems žmonėms pagal poreikį padedama susitvarkyti buityje, gaminamas maistas, padedama apsirūpinti kasdiene švara bei higiena.
Viešoji įstaiga „Senjorų vila” - vieta, kurioje Jūsų artimiesiems bus suteikta jiems reikalinga pagalba. „Senjorų vila“ teikia socialines paslaugas, be kita ko, trumpalaikę ir ilgalaikę socialinę globą bei kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo bei palaikymo paslaugas apgyvendinant asmenis savarankiško gyvenimo namuose. „Senjorų vila“ kompleksas sudarytas iš dviejų pastatų, kuriuos supa prižiūrėtas sodas bei poilsio zonos. Pirmajame komplekso pastate teikiamos socialinės globos paslaugos intensyvesnės priežiūros reikalingiems asmenims, kitas pastatas skirtas savarankiško gyvenimo namams. Esame įsikūrę atokiau nuo miesto šurmulio Garliavoje, Kauno rajone. „Senjorų vila“ gyventojams siūloma įsikurti jaukiuose vienviečiuose, dviviečiuose, triviečių ir keturviečiuose kambariuose. Siekiame, jog kambariuose būtų sukurta jauki, namus primenanti aplinka. „Senjorų Vila“ gyvenamasis kompleksas yra įsikūręs tolėliau nuo pagrindinės gatvės (apie 250 metrų), todėl čia galite jaustis lyg gyventumėte žalioje, nuo miesto šurmulio atskirtoje oazėje. „Senjorų Vila“ patogiai pasiekiama tiek privačiu, tiek Kauno miesto viešuoju transportu (autobusai Nr. 6; 6A; 50; 102), kuris jungia Garliavą ir Kauno miestą. „SENJORŲ VILA“ GYVENAMOJI APLINKA „Senjorų Vila“yra dviejų aukštų pastatas, kurį supa didelis, prižiūrėtas kiemas ir sodas. Gyventojams siūlome apsigyventi pirmame arba antrame pastato aukšte, jaukiuose, aprūpintuose reikiamais baldais (lova arba funkcinė lova, spinta, spintelė, kėdė, staliukas ir kt.), vienviečiuose, dviviečiuose, triviečiuose ar keturviečiuose kambariuose. Kai kurie kambariai turi balkoną. Prie visų kambarių yra WC ir higienos patalpos. Gyventojų patogumui ir mobilumui užtikrinti pastate įrengtas liftas. Gyventojai maitinasi gražiai įrengtame bendrame valgomajame. Jame vyksta renginiai, organizuojamos įvairios laisvalaikio užimtumo veiklos. Priežiūra nuoširdi ir gera, rūpinasi seneliais. Norėčiau padėkoti puikiam namų kolektyvui už puikų darbą ir nuoširdumą. Didžiausias Ačiū už tokį didelį rūpestį, esame labai patenkinti kolektyvu ir suteiktomis paslaugomis, šilčiausi linkėjimai!
tags: #senu #ir #pagyvenusiu #zmoniu #globa
