Naujųjų tėvelių dalis gyvenimo neišvengiamai susijusi su sauskelnėmis. Aišku viena: per pirmuosius kelis kūdikio gyvenimo mėnesius neišvengiamai pakeisite galybę nešvarių sauskelnių. Vidutiniškai paskaičiuota, kad per pirmuosius mažylio metus į konteinerius jų iškeliauja apie 3000 (t. y. apie 250 vnt. per mėnesį ir daugiau nei 8 vnt. kasdien). Pirmiausia tuštinimosi dažnis priklauso nuo to, ar kūdikis maitinamas motinos pienu ar pieno mišiniais. Jeigu neramu, kad naujagimis ar kūdikis jau kelias dienas nesituštino, pasitarkite su vaikelį prižiūrinčiu gydytoju, ką daryti.
Pirmoji kūdikio "pažintis" su pasauliu: mekonijus
Daugelis naujagimių pirmą kartą pasituština per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas. Šios išmatos, vadinamos mekonijumi, būna tirštos, lipnios, panašios į degutą. Mekonijus susidaro, kai dar būdamas gimdoje vaisius nuryja vaisiaus vandenų. Mekonijaus aptiksite pirmosiose keliose naujagimio sauskelnėse. Jo bus tol, kol virškinimo sistema visiškai išsivalys. Pirmąsias 24-48 valandas kūdikis ištuština mekonijų - tai tamsiai žali, klampūs, beveik juodi išmatų likučiai, susikaupę gimdoje. Pirmąsias 2-3 dienas naujagimio viduriai susideda iš juosvai žalios, skystos ir tąsios medžiagos, vadinamos mekonijumi. Paskui įų spalva pasidaro žalsvai ruda. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Mekonijus - beveik bekvapis. Naujagimis turėtų pasituštinti bent 2 kartus per parą. Jei visą dieną nesulaukiate „kakučio“, gali būti, kad vaikui trūksta pieno. Beveik visais atvejais to priežastis yra neefektyvus žindymas, neteisingas spenelio apžiojimas (mamos skundžiasi, kad vaikas nuolat „kabo“ prie krūties), o ne nepakankama pieno gamyba. Koreguokite apžiojimą, stebėkite, kaip dažnai naujagimis nuryja. Jei nesiseka, kol sulauksite profesionalios pagalbos, galite pieną nusitraukti ir sugirdyti iš šaukštelio ar taurelės. Jeigu gimęs kūdikis per 2 dienas neištuština, reikia pasitarti su gydytoju.
Išmatų pokyčiai: nuo gimimo iki kelių mėnesių amžiaus
Vėliau išmatų konsistencija ir net spalva skirsis. Pirmosiomis dienomis naujagimis tuštinasi mekonijumi - tamsiai žaliomis, bekvapėmis, tąsiomis ir lipniomis išskyromis. Maždaug 3-5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis, jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tuštinasi kelis kartus per parą. Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos). Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus (nors tikrai bus tėvų, kurie su tokiu vertinimu nesutiks). Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu. Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą.
Kūdikių, maitinamų motinos pienu, tuštinimasis
Daugelis krūtimi maitinamų naujagimių tuštinasi po kiekvieno ar beveik kiekvieno maitinimo. Normalu, jei po vieno maitinimo naujagimis pasituština ir daugiau negu vieną kartą. Pirmąsias 6 gyvenimo savaites naujagimis gali tuštintis šešis ar daugiau kartų per parą. Kita vertus, kai kurie žindomi naujagimiai tuštinasi tik kartą per kelias dienas ar net savaitę (ypač sulaukę dviejų savaičių ir vėliau). Ilgainiui (įprastai bent 2 sav. sulaukę ir dar vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau - tik kartą per kelias dienas ar net savaitę. Maitinamo krūtimi kūdikio viduriai. Tuštintis jis gali keletą ir net daug kartų per dieną. Pirmąsias savaites naujagimis tuštintis po kiekvieno maitinimo. Jo išmatos paprastai esti šviesiai geltonos, panašios į tirštą sriubą, tyrę arba į tešlą ir praktiškai niekada nebūna labai kietos. Pirmuosius 2-3 mėnesius kūdikis tuštinasi čia dažnai, čia retai. Vienas vaikas tuštinasi kiekvieną, o kiti - tik kas antrą ar kas trečią dieną. Dėl to motina, kuri mano jog tuštintis reikia kiekvieną dieną, gali išsigąsti. Jeigu kūdikis jaučiasi gerai, nesirūpinkite. Maitinamo krūtimi kūdikio išmatos lieka minkštos, net jam tuštinantis kas antrą ar trečią dieną. Kai kurie kūdikiai sunkiai išstumia išmatas, susikaupusias per 2-3 dienas, bet ir tada jos būna kaip sriuba arba tyrė. Šitai galiu paaiškinti: išmatos tokios skystos yra dėl to, jog nesudaro išeinamosios angos viduje pakankamo slėgio. Ar retas tuštinimasis rodo, kad kūdikis pasisavina visą suvalgytą mamos pieną? Taip, mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų. Kai kurie tėvai patys padaugina kūdikio tuštinimųsi skaičių, nes skaičiuoja kiekvieną tuštinimosi porciją kaip naują tuštinimosi epizodą. Kūdikis „purptelėjo“ - iškart puola keisti sauskelnes, žinoma, tai sustabdo tuštinimosi procesą. Kodėl kai kurie žindomi kūdikiai tuštinasi taip retai, o kai kurie - net kelis kartus per dieną? Visi žmonės tuštinasi nevienodai dažnai, taip pat ir kūdikiai. Kai kurie tėvai patys padaugina kūdikio tuštinimųsi skaičių, nes skaičiuoja kiekvieną tuštinimosi porciją kaip naują tuštinimosi epizodą. Kūdikis „purptelėjo“ - iškart puola keisti sauskelnes, žinoma, tai sustabdo tuštinimosi procesą. Vos užsegus naujas sauskelnes ir aprengus, mažylis „purpteli“ vėl. Iš tiesų tai vieno tuštinimosi dvi (gali būti ir daugiau) porcijos. Todėl neverta nerimauti, jei kūdikis tuštinasi rečiau ar dažniau, nei kelių Jūsų draugių ar kaimynių vaikai. Sakoma, kad yra „pradinis“ liesas pienas, ir „galinis“- riebus. Tai nėra labai tikslu, nes pienas visuomet turi riebalų, tačiau ilgiau žindant riebalų gaunama vis daugiau - lipnios riebalų globulės žindant atkimba nuo liaukinio audinio ir latakų. Kai mažylis nuolat gauna daugiau pieno gausesnio angliavandenių ir mažiau riebalų, tai gali lemti žalios tuštinimąsi. Išimtinai žindomiems mažyliams normalu tuštintis 6 ir daugiau kartų per dieną, o iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus - tuštintis po/per kiekvieną žindymą.
Kūdikių, maitinamų mišiniais, tuštinimasis
Tėvai gali tikėtis, kad pieno mišiniais maitinami naujagimiai tuštinsis nuo vieno iki keturių kartų per parą. Tačiau svarbu žinoti, kad pieno mišiniu maitinamas kūdikis kasdien gali tuštintis ir mažiau nei 1-4 kartus. Jos būna nuo geltonos iki rusvos spalvos, yra tvirtesnės, kietesnės nei žindomo kūdikio. Išmatos būna ir stambesnės, kito kvapo, lyginant su žindomų kūdikių. Mišiniu maitinami mažyliai įprastai tuštinasi 1-4 kartus per parą iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus, vėliau - dažniausiai 1-2 kartus. Maitinamo dirbtiniu maistu kūdikio viduriai. Iš pradžių kūdikis tustinasi 1 - 4, o kartais ir 6 kartus per dieną. Nesvarbu, kiek kartų jis tuštinasi per dieną, svarbu, kad išmatos būtų normalios konsistencijos, ir kūdikis gerai priaugtų svorio. Besimaitinančio karvės pienu kūdikio išmatos būna šviesiai geltonos ar smėlio spalvos. Tačiau kai kurių naujagimių išmatos esti panašios į minkštą kiaušinienę ar varškės gabaliukus skystoje terpėje. Jeigu kūdikis jaučiasi gerai ir normaliai priauga svorio jums nėra ko jaudintis. Dirbtiniu būdu maitinamų vaikų viduriai dažniausiai būna kieti. Pirmaisiais mėnesiais maitinamų dirbtiniu būdu vaikų išmatos retai būna skystos, žalsvokos ar varškės konststensijos. Jeigu į pieno mišinį įdėsite daugiau cukraus, viduriai pablogės. Jeigu naujagimio viduriai yra tokie, kaip aukščiau minėta, jį reikia kiek galima dažniau rodyti gydytojui. Pamėginkite į kūdikio maistą visai nedėti cukraus.
Kada verta sunerimti: viduriavimas ir kiti nerimą keliantys požymiai
Nesvarbu, kokiu būdu maitinate kūdikį, visiškai normalu ir tikėtina, kad mažyliui sulaukus 6-8 savaičių tuštinimosi dažnis gerokai sulėtės. Kai kūdikį pradėsite primaitinti kietu maistu, jo išmatos vėlgi pakis: taps kietesnės ir intensyvesnio kvapo, kur kas panašesnės į suaugusiųjų. Normalu jeigu prasidėjus primaitinimui kūdikio išmatose pamatysite nesuvirškinto maisto likučių (ypač jeigu nuo pat primaitinimo pradžios rinksitės kūdikio vedamą primaitinimą. Viduriavimas kūdikiams yra gana dažnas reiškinys, kuris gali sukelti nerimą tėvams, tačiau daugeliu atvejų jis nėra rimtos sveikatos problemos požymis. Kūdikio virškinimo sistema dar tik vystosi, todėl jų išmatų konsistencija ir dažnumas gali labai skirtis, priklausomai nuo mitybos tipo (motinos pieno ar mišinio) ir kitų veiksnių. Tačiau svarbu atskirti įprastus virškinimo pokyčius nuo tikrojo viduriavimo, kuris pasižymi vandeningomis, dažnomis išmatomis ir gali rodyti infekciją ar kitą sveikatos sutrikimą.
Viduriavimo priežastys ir požymiai
Viduriavimas kūdikiams gali kilti dėl daugybės skirtingų priežasčių. Kartais jis gali būti trumpalaikis ir susijęs su paprastais virškinimo pokyčiais, tačiau kitais atvejais viduriavimas gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Infekcijos yra viena dažniausių kūdikių viduriavimo priežasčių. Dažniausiai jas sukelia virusai, bakterijos ar parazitai. Virusiniai susirgimai, tokie kaip rotavirusas ar norovirusas, yra labai paplitę tarp mažų vaikų ir kūdikių. Rotavirusas sukelia ypač ūmų viduriavimą kūdikiams, dažnai kartu su vėmimu, karščiavimu ir pilvo skausmu. Dėl rotaviruso gali kilti dehidratacija, todėl svarbu stebėti ir kūdikiui girdyti pakankamai skysčių. Bakterinės infekcijos, tokios kaip salmonelės, Escherichia coli (E. coli) ar Campylobacter, taip pat gali sukelti viduriavimą. Tačiau bakterijų sukeltas viduriavimas dažnai yra sunkesnis nei virusų, ir jis gali būti lydimas kraujo išmatose, stipraus pilvo skausmo bei karščiavimo. O parazitinės infekcijos yra retesnės, bet taip pat gali sukelti ilgalaikį viduriavimą. Staigūs pokyčiai kūdikio mityboje gali sukelti laikiną virškinimo sistemos disbalansą, dėl kurio atsiranda viduriavimas. Pradedant kūdikį maitinti kietu maistu, jo virškinimo sistema turi prisitaikyti prie naujų maistinių medžiagų, kas gali sukelti virškinimo sutrikimų. Pavyzdžiui, tam tikri vaisiai, daržovės ar pieno produktai gali sukelti viduriavimą. Antibiotikai gali paveikti kūdikio žarnyno mikroflorą, naikindami ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas. Tai gali sukelti disbalansą žarnyne ir taip paskatinti viduriavimą. Dažnai šio tipo viduriavimas nėra pavojingas ir praeina pasibaigus gydymo kursui, tačiau būtina stebėti kūdikio būklę ir užtikrinti tinkamą skysčių kiekį, kad būtų išvengta dehidratacijos. Kūdikiai gali būti alergiški karvės pieno baltymams. Alerginė reakcija gali sukelti viduriavimą, kartu su kitais simptomais, tokiais kaip bėrimas, vėmimas ar pilvo pūtimas. Šiuo atveju gydytojas gali rekomenduoti specialius hipoalerginius mišinius. Be to, kai kurie vaikai gali netoleruoti laktozės. Kaip ir alergijos pieno baltymams atveju, laktozės netoleravimas gali pasireikšti tokiais simptomais kaip vėmimas, viduriavimas ar pilvo diegliai. Viduriuojant kūdikis gali pradėti tuštintis ženkliai dažniau nei įprasta. Pavyzdžiui, jei anksčiau jis tuštindavosi 1-2 kartus per dieną, viduriuojant gali būti, kad tuštinsis net iki 8-10 kartų per dieną. Be to, viduriavimo metu išmatos gali turėti aštrų ir nemalonų kvapą, kuris yra žymiai stipresnis nei įprastai. Tai gali būti susiję su žarnyno infekcijomis arba kitomis sveikatos problemomis. Taip pat galite pastebėti išmatų spalvos pokyčius. Viduriuojant, išmatos gali tapti šviesesnės nei įprastai. Be viso to, viduriavimas dažnai lydimas ir kitų simptomų, tokių kaip pilvo skausmas, dirglumas, prastas apetitas, nuovargis ar vėmimas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors viduriavimas kūdikiams dažnai praeina savaime ir nėra pavojingas, tam tikrais atvejais gali kilti rimtesnių komplikacijų, ypač jei viduriavimas užsitęsia arba pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais. Taigi, kada būtina konsultuotis su gydytoju? Jei pasireiškia dehidratacijos požymiai. Dehidratacija yra viena rimčiausių komplikacijų, kuri gali atsirasti dėl viduriavimo, ypač jei kūdikis praranda daug skysčių per trumpą laiką. Jei kūdikis rečiau šlapinasi ir jo sauskelnės išlieka sausos ilgiau nei įprastai, tai gali būti ženklas, kad jis prarado per daug skysčių. Taip pat atkreipkite dėmesį jei kūdikio burna atrodo sausa. Dėl dehidratacijos kūdikis gali verkti be ašarų, o taip pat gali atrodyti vangus arba atvirkščiai - labai neramus ir suirzęs. Jeigu pastebimi bet kurie iš šių požymių, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes dehidratacija kūdikiams yra itin pavojinga. Jei išmatose matomas kraujas. Jei išmatose pastebimas kraujas, tai gali reikšti rimtesnę infekciją, kaip bakterinė infekcija, žarnyno uždegimą ar net alerginę reakciją į maistą. Jei viduriavimas užsitęsia. Jei viduriavimas trunka ilgiau nei 1-2 dienas ir kūdikio būklė blogėja, būtina kreiptis į gydytoją. Ilgalaikis viduriavimas gali sukelti didelį skysčių ir elektrolitų netekimą, o tai gali lemti dehidrataciją. Jei vaikas karščiuoja. Jei viduriavimą lydi karščiavimas ( aukštesnis nei 38°C), tai gali rodyti infekciją. Jei vaikas vemia. Jei viduriavimą lydi dažnas vėmimas, tai gali reikšti rimtesnį virškinimo sistemos sutrikimą, tokį kaip rotavirusinė infekcija. Jei pasireiškia stiprus pilvo skausmas ir pilvo pūtimas. Jeigu kūdikis atrodo labai neramus, riečia kojas ar stipriai verkia, gali būti, kad jis jaučia stiprų pilvo skausmą ar pūtimą. Jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti. Jei kūdikis atsisako valgyti arba gerti ilgesnį laiką, tai taip pat yra priežastis susirūpinti.
Kaip padėti kūdikiui namuose?
Kai kūdikis viduriuoja, tėvams svarbu žinoti, kaip tinkamai juo pasirūpinti, kad sumažinti komplikacijų riziką ir padėti greičiau atsistatyti. Nors kai kuriais atvejais gali prireikti gydytojo pagalbos, dauguma viduriavimo atvejų gali būti valdomi namuose, ypač jei nėra rimtų požymių, kaip dehidratacija ar aukšta temperatūra. Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį. Viena svarbiausių užduočių, kai kūdikis viduriuoja, yra užtikrinti, kad jis neprarastų per daug skysčių.
Mitybos pakeitimai ir higiena
Kai kūdikis viduriuoja, svarbu atidžiai stebėti jo mitybą. Kai kuriuos maisto produktus reikia laikinai pašalinti iš kūdikio raciono, o kitus - pridėti, kad neapkrauti virškinimo sistemos. Jei kūdikis jau valgo papildomą maistą, tam tikrus maisto produktus reikia laikinai pašalinti. Vengkite vaisių sulčių, kurios turi daug cukraus, taip pat venkite riebaus maisto ir produktų, kurie turi daug skaidulų. Verčiau rinktinės lengvai virškinamą maistą, virtą garuose ar troškintą. Po kiekvieno sauskelnių keitimo būtina kruopščiai nusiplauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu. Taip pat svarbu kuo dažniau keisti sauskelnes, kad būtų išvengta odos sudirgimo. Dėl viduriavimo kūdikio oda gali tapti jautri, todėl rekomenduojama naudoti apsauginius kremus, kurie apsaugo odą nuo sudirgimo ir iššutimų. Taip pat svarbu reguliariai sterilizuoti maitinimo buteliukus ir žindukus. Žaislai, kuriuos kūdikis gali imti į burną taip pat turi būti švarūs.
Maitinimo buteliukų higiena ir priežiūra
Maitinimo buteliukų higiena ir priežiūra yra labai svarbi, siekiant užtikrinti kūdikio sveikatą ir išvengti infekcijų. Po kiekvieno naudojimo buteliukai kūdikiams turi būti kruopščiai išplauti šiltu vandeniu ir švelniu plovikliu, kad būtų pašalinti maisto likučiai. Taip pat rekomenduojama naudoti specialų šepetėlį, skirtą buteliukų valymui, kad gerai išvalytumėte visas sunkiai pasiekiamas vietas. Ne mažiau svarbu buteliukus sterilizuoti - tam galima naudoti specialius sterilizatorius, virinti juos ar sterilizuoti mikrobangų krosnelėje. Reguliarus sterilizavimas padeda apsaugoti kūdikį nuo bakterijų ir užtikrinti, kad maitinimo indai būtų švarūs ir saugūs naudoti. Taip pat būtina reguliariai tikrinti žindukus, ar nėra įtrūkimų ar kitų pažeidimų, ir, esant reikalui, juos pakeisti.
Kokius maitinimo buteliukus rinktis?
Renkantis maitinimo buteliukus svarbu atsižvelgti į tai, kad jie būtų patogūs naudoti ir saugūs kūdikiui. Visų pirma, reikia atsižvelgti į buteliuko medžiagą - buteliukai gali būti pagaminti iš stiklo arba plastiko. Stikliniai buteliukai yra lengvai valomi, ilgaamžiai ir nesugeria kvapų, tačiau yra sunkesni ir lengviau dūžtantys. Plastikiniai buteliukai, yra lengvesni ir patvaresni, tačiau svarbu pasirinkti tuos, kurie neturi BPA (bisfenolio A). Puikus pasirinkimas gali būti Medela buteliukai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į buteliuko žinduką - jis turėtų būti minkštas, pagamintas iš silikono ar latekso, o žinduko forma turi būti tokia, kuri imituotų natūralų žindimą. Taip pat reikia pasirinkti tinkamą žinduko tėkmės greitį pagal kūdikio amžių - mažiems kūdikiams tinka lėtesnė tėkmė, o vyresniems - greitesnė. Buteliuko forma taip pat svarbi: buteliukai kūdikiams su platesniu kakleliu lengviau valomi ir juos lengviau užpildyti, o siauresni gali būti patogesni laikyti. Kai kurie buteliukai naujagimiams yra specialiai sukurti taip, kad padėtų išvengti oro patekimo į kūdikio žarnyną, kas gali sukelti pilvo pūtimą ir diskomfortą. Pavyzdžiui, Avent buteliukai turi specialius vožtuvus, kurie reguliuoja oro srautą, todėl kūdikis mažiau praryja oro, o tai sumažina virškinimo sutrikimų riziką.
