Gimdos involiucija - tai gyvybiškai svarbus fiziologinis procesas, vykstantis po gimdymo, kai gimda grįžta į prieš nėštumą buvusį dydį ir būklę. Šis procesas yra būtinas ne tik fiziniam motinos atsigavimui, bet ir bendrai jos sveikatai bei gerovei. Nėštumo metu gimda labai išsiplečia, kad tilptų augantis vaisius, o involiucija yra būtina norint atkurti gimdos būklę iki nėštumo. Akušeriai-ginekologai pogimdyminiu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką. Gimdos involiucija yra procesas, kurio metu gimda po gimdymo grįžta į prieš nėštumą buvusį dydį ir būklę.
Po placentos atsidalijimo gimda iškart pradeda trauktis. Gimda po gimdymo traukiasi ir valosi stulbinančiais tempais. Įsivaizduokite, kad pirmą parą po gimdymo ji sveria 1 kg, o po 6 savaičių ji būna tik 100 g svorio! Iš karto po gimdymo gimda ima trauktis, tai vadinama gimdos involiucija. Praeis 6-8 savaitės kol ji pasieks iki nėštumo buvusį dydį. Gimda po gimdymo susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų.
Pirmą parą po gimdymo gimdos aukštis būna maždaug iki bambos, moteris ją gali apsičiuopti uždėjusi ranką ant pilvo. Pirmą parą po gimdymo, gimdos dugnas yra keliais pirštais žemiau bambos. Sekančią parą gimdos dugnas pakyla iki bambos. Gimdos dugnas leidžiasi maždaug po 1 cm. per dieną. Kasdien gimda traukiasi ir jos dugnas būna vis po 2 cm žemiau. Po 9 parų gimdos dugnas jau siekia sąvaržą (moteris dar gali užčiuopti gimdą sulig gaktos kaulu). Maždaug 10 - 14 parą po gimdymo, gimda nusileidžia į mažąjį dubenį ir virš sąvaržos nebečiuopiama. Vėliau gimda traukiasi toliau, bet jau „dingsta“ mažajame dubenyje, jos per pilvo sieną nebeužčiuopsi.
Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pirmas valandas po gimdymo jis būna atsivėręs tiek, kad telpa plaštaka - maždaug 10 cm. Kaklelio žiediniai raumenys po gimdymo pradeda sparčiai trauktis ir jau kitą parą po gimdymo jis būna taip susitraukęs, kad gali tilpti tik 2 pirštai. Po trijų parų telpa tik 1 pirštas. Į gimdos kaklelį, praėjus kelioms dienoms po gimdymo, telpa du pirštai. Po gimdymo praėjus 10 parų gimdos kaklelis būna beveik užsidaręs. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.
Vykstant gimdos involiucijai, iš jos išsivalo tam tikras vidinis sluoksnis, iki tol tarnavęs vaikelio augimui, kraujo krešuliai, gleivės. Atsidalinantys atkrintančių plėvių audiniai išskyrų pavidalu pasišalina per makštį. Šios išskyros vadinamos lochijomis. Lochijos - t.y. išskyros, kurias sudaro kraujas, gleivės ir audinių likučiai, pasišalinančios iš gimdos po gimdymo. Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Pogimdyminis kraujavimas (lochijos) yra būdingas nuo 4 iki 6 savaičių. Pirmomis dienomis kraujavimas būna intensyvesnis ir išskyros skaisčiai raudonos spalvos. Apytiksliai per parą pasišalina nuo 150 iki 300 ml. lochijų.
Pirmas kelias paras po gimdymo išskyrose esantis kraujas jas nudažo raudonai - lochia rubra. Po 3 - 4 dienų, išskyros pašviesėja (lochia serosa). Apie 10-ą dieną, įsimaišius leukocitams, sumažėjus skysčio kiekiui, išskyros įgauna baltą/baltai gelsvą atspalvį (lochia alba). Lochijos išnyksta praėjus 4 - 5 savaitėm po gimdymo. Iš tikrųjų ji ne kraujuoja, o valosi. Po gimdymo iš gimdos teka išskyros, vadinamos lochijomis. 2-3 paras po gimdymo lochijos būna raudonos, nes jose dar daug kraujo (kraujuoja žaizda buvusioje placentos prisitvirtinimo vietoje). Po 3 parų išskyros pamažu šviesėja, tampa rausvos. Išskyros vis šviesėja ir maždaug dešimtą parą turėtų pasidaryti bespalvės ir bekvapės. Pirmąją parą išskyrų išteka labai daug - apie 150-200 ml, vėliau jų vis mažėja, kol po mėnesio išskyros lieka tik tepančios. Gimda visiškai išsivalo per 6-8 savaites.
Pirmosiomis valandomis po gimdymo lochijos yra gausios, tikrai gausesnės nei mėnesinės, gali būti vidutinio dydžio (vynuogės) krešulių. Atsikėlus iš gulimos padėties gali ištekėti pliūpsnis išskyrų, bet tai normalu, nes makštis nėra tiesi, o kai moteris guli, lochijos kaupiasi. Pirmąsias 2-3 dienas po gimdymo gali iškristi 1-2 didesni krešuliai (žaliosios citrinos dydžio) ar keli mažesni (vynuogės dydžio), bet greičiausiai tai nereikš problemos. Kiekis nuolat mažėja (2-3 parą išskyrų būna kaip per gausias mėnesines - kas kelias valandas keičiami higieniniai paketai būna pilni, 6 parą - kaip per vidutinio intensyvumo mėnesines, t.y. higieniniai paketai po 3-4 val. būna tik puspilniai). Kiekis toliau mažėja, bet kiekvienai moteriai skirtingai. Spalva ta pati arba šviesesnė. Pirma para po gimdymo. Lochijos būna gausios ir ryškiai raudonos. Gali pasitaikyti su krešulių priemaišomis panašiomis į vynuogės dydžio. 1 savaitė po gimdymo. Išskyrų spalva blanksta ir jos tampa tamsiai rudos spalvos ar šviesiai rožinės. Gausumas mažėja lyginant su pradžia. Kraujavimas gali būti kaip per gausias mėnesines. 2 savaitės po gimdymo. Išskyrų (lochijų) kiekis ženkliai mažėja, per dieną gali prireikti vos kelių paketų. Gali pasitaikyti intensyvesnis kraujavimas po didesnio fizinio krūvio. 3-4 savaitė po gimdymo. Išskyros tampa balkšvos spalvos. 6 savaitės po gimdymo. Išskyros gelsvos, balkšvos arba jų nebėra iš viso.
Nesakyčiau, kad pradžioje lochijų kvapas labai nemalonus, tiesa, jis būna specifinis, kraujo, gimdymo kvapas. Jei nėra infekcijos - lochijos pačios savaime nėra infekuotos. Nemalonus lochijų kvapas rodo infekciją.
Pirmomis dienomis po gimdymo kraujavimas yra gausesnis, nei per mėnesines, be to moteris daugiau gulinėja, o atsistojus staiga išteka gausesnis kiekis lochijų, todėl įprastų paketų greičiausiai neužteks. Pirmomis dienomis po gimdymo turėtumėte naudoti specialius daug išskyrų sugeriančius higieninius paketus arba kelnaites. Higienos priemones reikėtų keisti ne rečiau nei kas 2-3 val., nes lochijos - palanki terpė daugintis mikrobams, galintiems sukelti uždegimą. Visada patariu moterims į pogimdyvinį krepšį įsidėti 2-3 didelius pogimdyminius paketus (gali būti kelnaičių tipo), o jei matysite, kad reikia daugiau - vyras ar kitas artimas žmogus nupirks bet kurioje vaistinėje, ne deficito laikai.
Rekomenduojama rankas plauti (su muilu, ne trumpiau nei 15 sek.) prieš ir po apsilankymo tualete, prieš ir po paketo/įkloto keitimo. Nepatariama nešioti žiedų, laikrodžių, liesti siūlių ar žaidų, jei tai nėra būtina. Rekomenduojama trumpai nusikirpti nagus. Jei įmanoma, reikėtų nedėvėti žiedų, laikrodžių, apyrankių ir pan. Apsiplauti reikėtų tik išoriškai, nenaudojant kempinės, intymiosios higienos prausiklių, nes galite išbalansuoti makšties mikroflorą.
Po gimdymo dar kurį laiką dauguma moterų jaučia skausmingus gimdos susitraukimus, kuriuos lemia hormonas oksitocinas. Žindant naujagimį, oksitocino išsiskiria daugiau, todėl tuo metu skausmas juntamas dažniausiai. Moterys po gimdymo jaučia, kaip susitraukinėja gimda, ypač maitindamos vaiką krūtimi. Moterys sako, kad jaučia kažką panašaus į nestiprius sąrėmius. Skausmai praeina baigus maitinti. Skausmingi gimdos susitraukimai silpnėti ir retėti pradeda 2-3 parą po gimdymo, o tęstis gali apie 7-10 dienų. Skausmo stiprumas gali būti nedidelis, panašaus į menstruacijų, tačiau kai kurios moterys jaučia stiprius, sąrėmių tipo susitraukimus. Su kiekvienu gimdymu gimda susitraukinėja stipriau ir skaudžiau, tačiau tai nėra taisyklė. Gydytojai pastebėjo, kad gimdos susitraukimo skausmai labiausiai priklauso nuo moters nervų sistemos stabilumo - jautresnėms moterims skauda labiau. Jei gimda susitraukinėja skaudžiai, moteriai patariama pagulėti ant pilvo arba ant šono. Kai kurioms prireikia ir nuskausminamųjų vaistų.
Kai lochijos jau kelias dienas būna bespalvės ir staiga atsiranda šviežio raudono kraujo išskyrų, greičiausiai tai atsinaujinusios mėnesinės. Gali, ir jei tai įvyksta praėjus bent jau mėnesiui po gimdymo, greičiausiai čia ne kažkoks netipinis gimdos valymasis, o atsinaujinusios mėnesinės. Jei taip nutinka anksčiau - greičiausiai per mažai ilsitės. Kiekvienos moters gimdos valymasis ir jo trukmė šiek tiek skiriasi. Jei išskyrų kurį laiką jau nebuvo, o šiuo metu vėl pradėjo kraujuoti, greičiausiai prasidėjo menstruacijos. Jei atsiranda šviežio kraujo išskyrų - greičiausiai atsinaujino mėnesinių ciklas.
Po kiekvieno gimdymo placenta yra atidžiai apžiūroma, ar ji visa, ar neliko gabalėlio gimdoje. Jei akivaizdu, kad placenta nevientisa, iškart atliekama narkozė ir gimda patikrinama iš vidaus. Tokiu atveju, kai gimdoje lieka placentos dalis, toje vietoje gimda negali trauktis ir gyti, todėl moteris ilgiau kraujuoja. Kraujavimas gali pasireikšti lašėjimu, tačiau net ir tai gali lemti nukraujavimą, todėl jei higieninis paketas prisipildo greičiau nei per 20 min. Kartais kai gimdoje lieka nedidelė placentos dalis pakanka gydymo vaistais ir gimda galutinai išsivalo. Tačiau kartais išskyros tampa pūlingos, nemalonaus kvapo, pakyla moters temperatūra, atsiranda skausmas apatinėje pilvo dalyje. Visi šie požymiai rodo prasidėjusią infekciją. Kaskart po gimdymo ligoninės personalas atidžiai apžiūri placentą. Ji turėtų būti vientisa, tačiau pasitaiko atvejų, kad dalis placentos gali pasilikti gimdoje. Vis tik kartais medikai likusio placentos gabalėlio nepastebi. Placentai iki galo nepasišalinus, gimda negali tinkamai gyti ir trauktis.
Didesnė pogimdyvinio kraujavimo rizika yra moterims, kurios gimdo ne vieną vaisių (dvyniai, trynukai ir t.t.), jei buvo didesnis vaisiaus vandenų kiekis, placentos pirmeiga, sužadintas gimdymas, didelis vaisius, jei gimdoje yra miomų, jei moteriai nėštumo metu buvo stipri mažakraujystė arba ji vartojo kraujo krešumą mažinančius preparatus (ibuprofeną, aspiriną, dideles dozes vit. E).
Vaginaliniai santykiai neturėtų vykti bent jau tol, kol lochijose yra kraujo. Geriausiai būtų nuo jų susilaikyti 6-8 savaites, iki pirmojo vizito pas gyd. Tokios taisyklės nėra, tiesog kai išskyros tampa skaidrios, tokios kaip mėnesinių ciklo viduryje, vadinasi visos gimdos kraujagyslės susitraukė ir užgijo. Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia (dydis tampa įprastas), užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis.
Pilvo siena būna išsitempusi, pilvo sienos raumenų tonusas silpnas. Pilvo sienos sugrįžimas į būseną, buvusią iki nėštumo priklauso nuo fizinių pratimų. Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms).
Kiaušidžių funkcijos atsistatymas priklauso nuo kūdikio žindymo. Žindymo metu trinka tam tikrų hormonų išsiskyrimas: tęsiasi anovuliacija (nevyksta ovuliacija) ir amenorėja (nėra mėnesinių). Mėnesinių atsinaujinimas priklauso nuo žindymo dažnio, pieno kiekio bei primaitinimo. Didėjant tarpams tarp žindymų, retėjant žindymui ar pradėjus primaitinti, didėja ovuliacijos tikimybė, mėnesinės gali atsirasti ir praėjus keliems mėnesiams po gimdymo. Tačiau tęsiant žindymą mėnesinių gali nebūti ir 18 mėnesių po gimdymo. Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.
Tiek laiko, kiek trunka gimdos valymasis (6-8 savaitės), lytiniai santykiai nerekomenduojami. Kai gimda išsivalo (o tai moteris pajaus pati, paprasčiausiai baigsis išskyros) ateina laikas, kai jau galima pradėti lytinius santykius. Pirmaisiais mėnesinės po gimdymo dažnai būna daug gausesnės, nei iki nėštumo, gali būti net krešuliukų.
Tėvystės kelionė prasideda ne tik su kūdikio gimimu, bet ir su atsigavimo po jo procesu. Nuo pirmųjų valandų po gimdymo, moters kūnas pradeda intensyvų atsigavimo etapą, kurio metu gimda, kaip pagrindinis reprodukcinis organas, patiria didžiausius pokyčius. Šis procesas, vadinamas gimdos involiucija, yra nepaprastai svarbus moters sveikatai ir gerovei, užtikrinant grįžimą į ikinėštuminę būklę.
Po gimdymo svarbu visapusiškai atsigauti. Fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, padeda greičiau atsikratyti priaugto svorio, mažina pogimdyvinės depresijos, trombembolijų riziką. Nesant medicininių komplikacijų, fizine veikla galima užsiimti kai tik moteris jaučiasi tam fiziškai ir psichologiškai pasiruošusi.
Pirmas 5-6 savaites po gimdymo stenkitės su kūdikiu toli nekeliauti. Pirmus tris penkis mėnesius venkite didelio intensyvumo fizinių užsiėmimų (tokių kaip jodinėjimas ar didelio intensyvumo jėgos treniruotės). Per pirmas šešias savaites po gimdymo stiprinkite dubens dugno raumenis, vaikščiokite: pradėkite nuo 10-15 min.
Pirmasis nėštumo mėnuo: ką svarbu žinoti?
Net 45 dienas po gimdymo moteris oficialiai dar laikoma gimdyve, tiek tęsiasi labai svarbus pogimdyminis etapas. Per tą laiką į savo pirmykštę padėtį grįžta visi moters organai, išskyrus krūtis.
Sumažėjus lochijų kiekiui pasirodo vėl šviežias ir raudonas kraujas; Atsiranda pūlinių ir nemalonus kvapas; Atsiranda kraujo krešulių didesnių nei slyvos dydžio; Atsiranda šaltkrėtis ir karščiavimas; Atsiranda stiprus skausmas pilvo apačioje; Po gimdymo visiškai nėra lochijų; Paketą reikia keisti dažniau nei kas valandą; Atsiranda pykinimas, bendras silpnumas ir svaigsta galva. Jeigu jaučiate bent vieną iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės pas artimiausią gydytoją. Šie požymiai rodo gimdos uždegimą, kuris negydomas gali progresuoti ir sukelti dar didesnių komplikacijų.
Kai kuriais atvejais infekcijos gali sutrikdyti gimdos involiucijos procesą. Tokios būklės kaip endometritas, gimdos gleivinės infekcija, gali sukelti komplikacijų, kurios turi įtakos normaliam gijimo procesui.
Trumpalaikės komplikacijos gali būti stiprūs mėšlungiai ir gausus kraujavimas, o ilgalaikės komplikacijos gali būti lėtinis dubens skausmas arba reprodukcinės sveikatos problemos. Dauguma moterų normaliai grįžta į gimdymą per šešias-aštuonias savaites. Ankstyva diagnozė ir gydymo planų laikymasis daro didelę įtaką bendrai prognozei.
Dažniausi gimdos involiucijos simptomai
- Mėšlungis
- Išskyros iš makšties
- Krūtų pokyčiai
Supratimas apie požymius, simptomus ir galimas komplikacijas gali suteikti moterims galimybę laiku kreiptis medicininės pagalbos ir paramos.
