Žaidimas ikimokykliniame amžiuje yra glaudžiai siejamas su vaiko asmenybės visapusišku ugdymu. Tai apima jo fizinių ir psichinių galių lavinimą, naujų žinių ir įgūdžių įgijimą bei plėtojimą, elgesio korekciją, vertybių įsisavinimą ir gyvenimiškos patirties kaupimą, įsijaučiant į skirtingus žaidėjų socialinius vaidmenis. Tinkamai parinktu ar spontanišku žaidimu jau nuo ankstyvojo amžiaus yra ugdomi vaiko socialiniai gebėjimai, įgyjama ankstyvosios socialinės patirties, nuo kurios ateityje priklausys vaiko sėkmė mokykloje ir bendravimas su kitais žmonėmis. Šiame kontekste žaidimą galima laikyti pagrindiniu vaiko ankstyvosios socializacijos veiksniu.
Straipsnyje siekiama aktualinti socializacijos reikšmę brandinant visavertę žmogaus asmenybę. Pripažįstant socializacijos ontogenezėje prasmę ir specifiką, iškeliama ypatinga pirminės socializacijos svarba vaikystėje. Iš veiksnių, lemiančių socializacijos procesus šiame amžiuje, išskiriamas žaidimas kaip pagrindinė vaiko veikla.
Tyrimu nustatyta, kad žaidimas yra svarbus vaikų gebėjimams ugdyti. Tačiau ryškiausiai pedagogių nuomonės išsiskyrė dėl socialinių ir pažintinių gebėjimų ugdymo galimybių žaidimais. Žaidimą sėkmingai galima taikyti vaikų tarpusavio santykių plėtotei, bendravimui su suaugusiaisiais skatinti. Žaidimas padeda stiprinti vaikų savireguliacijos ir savikontrolės įgūdžius, yra svarbus emocijų suvokimui ir raiškai. Mažiausiai, pedagogių nuomone, žaidimas tinka vaiko savivokos ir savigarbos gebėjimams ugdyti.
Žaidimo vaidmuo socialinių ir pažintinių gebėjimų ugdyme
Nors pedagogės sutaria dėl žaidimo svarbos vaikų gebėjimų ugdymui, pastebimi skirtumai vertinant jo potencialą socialinių ir pažintinių gebėjimų srityse. Vis dėlto, žaidimas yra itin veiksminga priemonė skatinant vaikų tarpusavio santykius ir bendravimą su suaugusiaisiais. Jis taip pat prisideda prie savireguliacijos ir savikontrolės įgūdžių stiprinimo, yra svarbus emocijų supratimui ir jų išraiškai.
Žaidimo įtaka vaiko asmenybės raidai
Žaidimas ikimokykliniame amžiuje yra neatsiejamas nuo vaiko asmenybės visapusiško ugdymo. Jis lavina fizines ir psichines galias, padeda įgyti naujų žinių ir įgūdžių, koreguoja elgesį, skiepija vertybes ir leidžia įgyti gyvenimiškos patirties. Įsijausdamas į skirtingus socialinius vaidmenis, vaikas mokosi suprasti ir valdyti savo emocijas, lavina savikontrolę ir savireguliaciją.
Ankstyvoji socialinė patirtis, įgyjama per žaidimą, yra pamatinė ateities sėkmei mokykloje ir bendravime su kitais žmonėmis. Dėl šios priežasties žaidimas yra laikomas pagrindiniu vaiko ankstyvosios socializacijos veiksniu.
