Santuoka ir vaikai yra svarbūs gyvenimo etapai, lydimi daugybės klausimų, susijusių su nuosavybe, vaikų gerove ir šeimos santykiais. Šiame straipsnyje nagrinėsime aktualias temas, pradedant nuo turto dovanojimo dukrai, kuri yra santuokoje, ir baigiant vaikų teisių apsauga skyrybų atveju.
Dalybos ir dovanojimas: ką svarbu žinoti
Skaitytojas Antanas klausia, ar gali dukrai dovanoti žemę ir sodybos pastatus, jei ji yra santuokoje, ir ar skyrybų atveju jos sutuoktinis galėtų pretenduoti į dalį šio turto. Advokatė Kristina Udrienė paaiškina, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jiems galioja įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Pagal šį režimą, turtas, įgytas po santuokos, yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių arba vieno jų vardu, taip pat pajamos iš turto, darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos (išskyrus tikslinės paskirties išmokas). Taip pat bendroji jungtinė nuosavybė apima verslą, kurį abu sutuoktiniai pradėjo po santuokos sudarymo, ir pajamas iš jo. Jeigu verslas vienam sutuoktiniui priklausė iki santuokos, tai po santuokos sudarymo iš jo veiklos gautos pajamos ir verslo vertės padidėjimas bus laikomi bendrąja jungtine nuosavybe.
Dažna situacija, kai tėvai dovanoja lėšas vaikams būstui įsigyti ar pagerinti. Jei vaikas yra susituokęs, kyla klausimų dėl turto padalijimo skyrybų atveju. Jei nėra vedybų sutarties, taikomas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas. Teisininkė Rūta Malevskytė pataria, kad norint išvengti painių situacijų, tėvai turėtų pasirūpinti rašytine dovanojimo sutartimi, kurioje aiškiai nurodoma, kokios lėšos, kam ir kokiu tikslu dovanojamos. Jei dovanojamos asmeninės lėšos, jas reikėtų laikyti atskiroje sąskaitoje. Taip pat sutuoktiniai gali sudaryti vedybų ar turto pasidalijimo sutartis, kuriose aiškiai apibrėžtų turto nuosavybės formą.
Santuoka ir vaikai: kodėl svarbu tuoktis prieš susilaukiant vaikų?
Prieš kelis dešimtmečius poros, kurioms užkibo netyčiukas, be diskusijų skubėdavo susituokti. Tačiau Vakarų pasaulyje pastaruoju metu pastebimas tendencija, kad apie 40-50 proc. gimdyvių nėra ištekėjusios. Prieš beveik 5 dešimtmečius santuokos nesudarė 13,2 proc. gimdyvių, o 1940 m. - tik 3,8 proc.
Santuoka prieš susilaukiant vaikų laikoma tvirtu pagrindu, leidžiančiu šeimai klestėti. Nors kai kurie žmonės netiki „popierėliu“, sprendimas susituokti, ypač dėl vaiko, neturėtų būti primestas. Partneriai turėtų tuoktis dėl meilės, o ne dėl spaudimo. Vėlesnė santuoka gali sukelti problemų: didesnė skurdo rizika, moters mokslų nutraukimas dėl nėštumo ir menkesnės galimybės įsidarbinti.
Lietuvos įstatymai suteikia lygias teises susituokusiems ir nesusituokusiems tėvams. Abu gali imti tėvystės ar vaiko priežiūros atostogas, nedarbingumo pažymėjimą vaikui susirgus. Visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendra sutuoktinių nuosavybe, išskyrus atvejus, numatytus vedybų sutartyje. Geriau apsaugomas tas sutuoktinis, kuris nėra šeimos maitintojas.
Vaikų gerovė skyrybų atveju
Skyrybos yra sudėtingas ir skausmingas procesas, turintis didelę įtaką ne tik sutuoktiniams, bet ir jų vaikams. Vienas svarbiausių klausimų - vaikų gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka. Lietuvos įstatymai numato, kad vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma remiantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo amžių, norus, santykius su tėvais ir tėvų galimybes juo rūpintis.
Dažniausiai vaikai lieka gyventi su mama, bet teismas gali nuspręsti kitaip. Svarbu, kad tėvai susitartų dėl bendravimo režimo. Jei tėvai nesusitaria, sprendimą priima teismas.
Kai kuriose šalyse populiari praktika, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų mokslo metais, o per atostogas išvyksta pas kitą. Tačiau tai gali sukelti sunkumų, jei vaikas neturi galimybės pasirinkti, kur jam geriau.
Nauji tėvų partneriai neturi išskirtinių teisių ir pareigų vaikui. Jie gali bendrauti su vaiku, juo rūpintis, tačiau negali jo atstovauti. Teisė atstovauti vaikui ir priimti sprendimus už jį priklauso išskirtinai tėvams ar globėjams. Jei tėvai pasitiki nauju partneriu, šis gali vaiką įsivaikinti ir tapti įtėviu.
Psichologė Aura Svetikienė pabrėžia, kad svarbu kurti tvirtus emocinius ryšius su vaiku. Naujiems šeimos nariams reikia parodyti ir įrodyti savo meilę, skirti vaikui dėmesio, laiko, domėtis jo savijauta ir pomėgiais. Svarbu kalbėtis, išklausyti ir išgirsti vieni kitus. Vaikui reikia laiko apsiprasti su nauju šeimos nariu, todėl nereikėtų skubinti procesų ir kaltinti savęs, jei adaptacijos laikotarpis užtruks.
Paveldėjimo teisės po tėvo mirties
Skaitytojas Ričardas klausia apie vaikų iš pirmos santuokos teises į tėvo turtą po jo mirties. Teisininkė Rūta Malevskytė paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus.
Pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (įskaitant įvaikius) ir vaikai, gimę po jo mirties. Civilinis kodeksas neskirsto vaikų iš pirmos ar vėlesnės santuokos - visi vaikai paveldi lygiomis dalimis, jei testamente nenurodyta kitaip. Testatoriumi gali palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, taip pat valstybei ar juridiniams asmenims. Taip pat testatorius gali atimti paveldėjimo teisę iš įpėdinių.
Tačiau, palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamente neskirta daugiau. Jeigu turtas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, vienam iš sutuoktinių mirus, notaras išduoda nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto.
tags: #santuokoje #susilaukeme #vieno #vaiko
