Danijos Karalystė garsėja aukšta mokslo kokybe ir nemokamu išsilavinimu, todėl kasmet pritraukia daugybę studentų iš viso pasaulio. Švietimo sistema šalyje grindžiama kūrybingumu, kritiniu mąstymu, naujausiomis žiniomis ir diskusijomis, o studijų metu didelis dėmesys skiriamas praktinei veiklai.
Mokymo stilius Danijoje pasižymi tuo, kad vos išmokus naują dalyką, iš karto aptariama, kaip jį būtų galima pritaikyti praktikoje. Diskusijų metu išklausomi studentų poreikiai bei nuomonė, skatinamas glaudus studentų ir dėstytojų bendradarbiavimas atliekant įvairius projektus ir dalyvaujant popamokinėje veikloje. Tradicinės paskaitos sujungiamos su projektiniu darbu, kurio metu studentai gauna visą reikiamą pagalbą iš dėstytojo. Toks aktyvus dalyvavimas ir problemų sprendimas, o ne pasyvus klausymas, padeda įgyti puikius bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, gebėjimą mąstyti analitiškai ir kūrybiškai, sprendžiant įvairias problemas, gebėjimą dirbti ir nepriklausomai, ir komandoje, tarptautiniu mastu pripažįstamą kvalifikaciją bei puikų pagrindą karjerai.
Švietimo sistemos struktūra
Danijos švietimo sistemos struktūrą sudaro:
- Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas.
- Privalomas 9 metų pradinis ir pagrindinis mokymas.
- Vidurinis išsilavinimas.
- Profesinis arba techninis mokymas.
- Jaunimo mokymas.
- Aukštasis mokslas.
- Suaugusiųjų kursai.
Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas
Ikimokyklinis ugdymas Danijoje yra savanoriškas ir neprivalomas, teikiamas vaikui nuo gimimo. Šalyje veikia įvairios ikimokyklinio ugdymo įstaigos, skirtos skirtingoms amžiaus grupėms:
- Dienos priežiūros centrai (vuggestuer): skirti vaikams nuo 6 mėnesių iki 3 metų.
- Vaikų darželiai (børnehaver): skirti vaikams nuo 3 iki 6 metų.
- Integruotos įstaigos (integrerede institutioner): apima abi amžiaus grupes (nuo 6 mėnesių iki 6 metų).
- Žaidimų grupės (legestuer): skirtos trumpalaikei priežiūrai ir socialinei sąveikai.
Ankstyvojo ugdymo programos orientuojasi į žaidimą kaip pagrindinę mokymosi priemonę, socialinių įgūdžių ugdymą, kalbos, motorikos įgūdžių lavinimą ir individualaus vaiko vystymosi skatinimą. Pedagogai atlieka svarbų vaidmenį, stebėdami vaikus, suprasdami jų poreikius ir kurdami ugdymo aplinką, skatinančią jų vystymąsi. Jie taip pat glaudžiai bendradarbiauja su tėvais.
Danijos ankstyvojo ugdymo įstaigos yra subsidijuojamos valstybės, todėl užtikrinamas prieinamumas visiems vaikams. Tėvų įnašas yra diferencijuojamas pagal šeimos pajamas, siekiant, kad finansinė padėtis nebūtų kliūtis vaikui dalyvauti ankstyvajame ugdyme. Ankstyvasis ugdymas laikomas investicija į vaiko ateitį, o tyrimai rodo, kad vaikai, lankę kokybiškas ankstyvojo ugdymo įstaigas, pasižymi geresniais akademiniais rezultatais, socialiniais įgūdžiais ir emocine gerove.
Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai, tačiau gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) prašymu, bet ne anksčiau, negu jam sueina 5 metai.
Pagrindinis ir vidurinis mokymas
Privalomasis mokymas Danijoje trunka 9 metus. Po 9-erių klasių mokiniai gali tęsti mokslus aukštesniosiose bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose (trimetėse gimnazijose arba 2-3 metų kursuose) arba profesinio rengimo mokyklose. Mokyklų sistema yra decentralizuota, o visa informacija apie ugdymą sutelkta savivaldybėse.
Danijos švietimo sistema paremta Grundtvigo ir Kierkegaardo idėjomis, kurios pabrėžia laisvę, savarankiškumą ir asmenybės ugdymą. Tai atsispindi mokymo metoduose, kur didelis dėmesys skiriamas diskusijoms, projektiniam darbui ir mokinių aktyviam dalyvavimui.
Aukštasis mokslas
Aukštasis mokslas Danijoje įgyjamas universitetinėse ir neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose. Šalyje veikia įvairios aukštojo mokslo institucijos, siūlančios įvairaus tipo studijas:
Universitetai
Studijos universitetuose dažniausiai renkasi jaunimas, siekiantis tapti pasirinktos mokslo šakos specialistais. Bakalauro studijų programų trukmė yra 3 metai. Šios studijos koncentruojamos į mokslinius tyrinėjimus ir tolimesnę akademinę, mokslininko karjerą. Didelis dėmesys skiriamas teorinei bazei, tačiau neužmirštamas ir praktinių gebėjimų diegimas, mokymasis teoriją taikyti praktikoje atliekant įvairius, dažnai pasaulinės reikšmės tyrimus. Po trijų studijų metų gaunamas Bakalauro diplomas. Gavęs Bakalauro diplomą gali toliau stoti į Magistro laipsnį suteikiančias studijas arba įsitraukti į darbo rinką.
Magistro studijos Danijoje trunka 2 metus. Didžiausias dėmesys skiriamas moksliniams tyrinėjimams, teorinių žinių diegimui bei jų pritaikymui praktikoje. Magistro studijos baigiamos pristatant teorinį magistro darbą (30-60 kreditų) arba, išskirtiniais atvejais, praktinį darbą/projektą. Gavęs Magistro laipsnį studentas gali įsitraukti į darbo rinką arba tęsti mokslinius tyrimus daktaro laipsniui gauti.
Koledžai / Akademijos
Universitetų koledžai ir akademijos siūlo profesinio ir akademinio pobūdžio studijas.
Akademinio Profesinio (AP degree) laipsnio studijos
AP degree laipsnio studijų programos (kurias dažniausiai siūlo koledžai) yra skirtos tiems, kurie siekia greičiau įsidarbinti verslo ir pramonės įmonėse. Studijų trukmė - 2 metai (120 ECTS kreditų). Šios studijos prilygsta pirmiems dviem bakalauro studijų metams. Derinant teoriją ir praktiką, AP degree studijose glaudžiai bendradarbiaujama su atstovais iš atitinkamo profesinio sektoriaus, užtikrinant, kad įgūdžiai, įgyti studijų metu, bus sparčiai pritaikyti praktikoje, o žinios - pačios naujausios ir geidžiamiausios rinkoje. AP degree studentai ne tik lanko paskaitas, bet ir dirba su įvairiais projektais grupėse, atlieka praktiką Danijoje bei užsienio bendrovėse. Keletas AP degree studijų programų pavyzdžių: komunikacijos, kompiuterių mokslai, dizainas, turizmo vadyba, marketingas, multimedijos dizainas. Baigęs šį laipsnį studentas jau gali ieškoti darbo.
Profesinio bakalauro studijos
Profesinio bakalauro studijos trunka 3-4½ metų (180-270 ECTS kreditų) ir yra grįstos praktika bei pasirinktos profesijos įgūdžių lavinimu. Glaudus bendradarbiavimas su verslo ir pramonės įmonėmis bei praktika Danijos ir tarptautinėse įmonėse leidžia studentams įgyti praktinės patirties. Profesinio bakalauro vientisosios studijos suteikia tam tikros srities/profesijos kvalifikaciją. Dažniausiai šio laipsnio studijas siūlo Danijos universitetiniai koledžai. Teorinė medžiaga studentams diegiama per praktinę veiklą ir darbinę patirtį. Baigdamas studijas studentas turi pristatyti baigiamąjį projektinį darbą. Baigus profesinio bakalauro studijas, galima stoti į magistrantūros studijas.
Tęstinės (Top-up) studijos
Šios studijos trunka 1-1½ metų (60 - 90 ECTS kreditų). Jas gali rinktis asmenys, kurie bent 2 metus studijavo Lietuvos ar užsienio aukštojoje mokykloje ir nori gauti Danijos profesinio bakalauro diplomą. Baigęs Top-up studijas studentas gauna profesinio bakalauro diplomą. Po šių studijų taip pat galima stoti į magistrantūros studijas.
Vertinimo sistema
Nuo 2007 metų visose Danijos aukštojo mokslo institucijose naudojama 7 balų vertinimo skalė:
- 12 - puikiai
- 10 - labai gerai
- 7 - gerai
- 4 - vidutiniškai
- 02 - patenkinamai (minimalus išlaikymo balas)
- 00 ir -3 - nepatenkinamai (neišlaikytas egzaminas)
Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas
Danijos švietimo sistemoje didelis dėmesys skiriamas tėvų įtraukimui ir bendradarbiavimui su pedagogais. Kiekvienoje mokykloje privalo būti sudaryta mokyklos taryba. Tėvai yra skatinami dalyvauti pamokose, stebėti, kaip mokytojai bendrauja su ugdytiniais, ir teikti atsiliepimus apie pedagogų darbo kokybę elektroninėje sistemoje. Nors pedagogai kartais jaučia išsekimą dėl papildomo darbo su tėvais ir patiria kritiką, bendradarbiavimas laikomas svarbiu veiksniu siekiant kokybiško ugdymo.
Švietimo sistema, kuri naikina individualybes | Austėja Venislovaitė | TEDxJBG
Danijos švietimo sistema pasižymi ypatingu dėmesiu vaiko gerovei ir holistiniam ugdymui, skatinant kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir praktinius įgūdžius.
