Nėštumas - tai nuostabus ir sudėtingas procesas, kurio metu moters organizme vyksta didžiuliai pokyčiai, ruošiantis naujos gyvybės atėjimui. Nuo pat pirmųjų akimirkų po apvaisinimo prasideda nepaprasta kelionė, kurios pabaigoje laukia susitikimas su kūdikiu.
Nėštumo požymiai
Kiekvienos moters organizmas nėštumą gali reaguoti skirtingai, tačiau yra keletas bendrų požymių, kurie gali padėti įtarti nėštumą:
- Abejotini nėštumo požymiai: padidėjęs seilėtekis, pykinimas, vėmimas, pakitęs jautrumas, apetitas, skonis ir uoslė (nepakantumas kvapams), kintanti nuotaika, mieguistumas, padidėjusi pilvo apimtis, pilvo linijos (linija nuo bambos link gaktos) bei krūtų spenelių pigmentacija.
- Apytikriai nėštumo požymiai: išnykusios mėnesinės, padidėjusios ir sustangrėjusios krūtys, krekenų išsiskyrimas spaudžiant spenelius, paburkę melsvo atspalvio lytiniai organai (lytinės lūpos, makštis), didesnė nei 37°C bazalinė temperatūra, padidėjusi ir suminkštėjusi gimda, teigiamas nėštumo testas.
- Tikrieji nėštumo požymiai: vaisiaus judesiai, apčiuopiamos vaisiaus dalys, išklausomi vaisiaus širdies tonai, ultragarsu nustatomas vaisius.
Jeigu Jūs manote, kad pastojote, bet nesate tuo tikra, kreipkitės į kliniką kuo greičiau, kad galėtume nustatyti ar nėštumas užsimezgė ir vystosi taisyklingai.
Kaip įvyksta apvaisinimas ir gemalo kelionė į gimdą
Apvaisinimas įvyksta spermatozoidui susiliejus su kiaušialąste. Lytinių santykių metu įvykus sėklos išsiveržimui (ejakuliacijai), apie 3-5 ml spermos patenka į užpakalinį makšties skliautą. Spermoje būna apie 350 milijonų spermatozoidų, kurie juda aukštyn pro gimdos kaklelį link kiaušintakių, kur jie patenka po maždaug 1,5 valandos. Gimdoje spermatozoidai išlieka gyvybingi ir geba apvaisinti kiaušinėlį dar 2-3 paras. Dauguma spermatozoidų pakeliui žūva, kiaušintakio ampulinę dalį pasiekia apie 300-500 spermijų, kurių vienas apvaisina kiaušinėlį.
Spermatozoidui prasiskverbus pro kiaušinėlio apvalkalą, susilieja abiejų ląstelių branduoliai ir, besidauginant ląstelėms, pradeda vystytis nauja gyvybė - užsimezga gemalas. Per maždaug 3-6 paras gemalas pasiekia gimdos ertmę. Per šį laikotarpį gemalą jau sudaro visa grupė ląstelių, kurios vėliau pasidalins į dvi dalis: vienos jų formuos vaisiaus kūną, kitos - vaisių maitinantį organą placentą.
Pasiekus gimdos ertmę, gemalas dar porą dienų neturi patvaraus ryšio su motinos organizmu ir tik po 8-10 dienų nuo apvaisinimo jis įsiskverbia į gimdos gleivinę. Šis procesas vadinamas implantacija. Kol gemalas nesiimplantavo, jis lengvai pažeidžiamas, visi kenksmingi faktoriai (įvairūs medikamentai, alkoholis, toksinės medžiagos ir kt.) jam yra pražūtingi. Tai reiškia, kad jų paveiktas gemalas žūva ir pasišalina kartu su gimdos gleivine per mėnesines. Taigi, neretai moteris taip ir nesužino, kad buvo pastojusi.
Unikalus vaisiaus ir motinos ryšys: Placenta
Po implantacijos gemalas ima sparčiai vystytis. Pirmus tris mėnesius jis maitinamas iš trynio maišo, kurį nuo 12 nėštumo savaitės pilnai pakeičia placenta. Placenta yra labai svarbus organas, užtikrinantis labai glaudų ryšį tarp vaisiaus ir motinos. Išvešėję ir sustambėję gaureliai, kuriais gemalas įsiskverbia į gimdos gleivinę, vėliau pragraužia joje esančias kraujagysles, ir motinos kraujas įsilieja į tarpgaurelinius tarpus. Nors motinos kraujas tiesiogiai nesimaišo su vaisiaus krauju, tarp jų vyksta intensyvūs apykaitos procesai: motinos kraujas atneša į vaisiaus kraują deguonį ir maisto medžiagas bei paima, o vėliau pašalina vaisiaus medžiagų apykaitos produktus. Placentos pagalba vaisius kvėpuoja, maitinasi bei pašalina kenksmingus medžiagų apykaitos produktus. Placenta neleidžia infekcijos sukėlėjams patekti į vaisiaus organizmą. Placentoje gaminami įvairūs nėštumo vystymąsi užtikrinantys hormonai. Tame tarpe lytiniai hormonai estrogenai, progesteronas ir chorioninis gonadotropinas, pagal kurio buvimą moters organizme nėštumo testai ir nustato nėštumą.
Berniukas ar mergaitė?
Tiek moteriškoje, tiek vyriškoje lytinėse ląstelėse yra lytį lemiančios chromosomos. Visos moteriškos lytinės ląstelės turi vienodas X lytines chromosomas. Apvaisinant, būsimo vaiko lytį nulemia spermatozoidas, nes maždaug pusė spermatozoidų turi X chromosomą, lemiančią moterišką lytį, o kita pusė - Y chromosomą, lemiančią vyrišką lytį. Susitikus X (chromosomai iš motinos) ir X ( chromosomai iš tėvo) , t.y. vienodoms abiejų tėvų lytinėms chromosomoms, vystosi mergaitė, o susitikus X (chromosomai iš motinos) ir Y (chromosomai iš tėvo), t.y. skirtingoms lytinėms chromosomoms, vystosi berniukas. Vyro spermoje maždaug po lygiai yra X ir Y chromosomą turinčių spermatozoidų, todėl abiejų lyčių gimimo tikimybė vienoda.
Kiek trunka nėštumas?
Nėštumas trunka vidutiniškai apie 40 savaičių. Iki 22 nėštumo savaitės nutrūkęs nėštumas, kai vaisius žūva, laikomas savaiminiu persileidimu. Jei vaisius gimsta 22-37 nėštumo savaitę, naujagimis yra neišnešiotas, bet gyvybingas, todėl ypatingos medikų priežiūros sąlygomis gali išgyventi. Kūdikis, gimęs vėliau nei 42 nėštumo savaitę, yra pernešiotas.
Kaip tiksliai apskaičiuoti gimdymo datą?
Gimdymo datą turi nustatyti gydytojas, įvertindamas paskutinių mėnesinių datą, pastojimo datą (jei moteris žino), pirmosios gydytojo apžiūros rezultatą, pirmųjų vaisiaus judesių datą ir ultragarsinio tyrimo duomenis. Todėl stenkis prisiminti ar užsirašyti paskutinių mėnesinių ar/ir galimo pastojimo datą ir kreipkis į gydytoją, kaip tik pasijusi esanti nėščia. Taip pat pasižymėk, kada pirmąkart pajusi vaisiaus judesius.
Tikslus gimdymo datos nustatymas labai svarbu tam, kad gydytojas laiku galėtų suteikti būtinąją pagalbą, kad kūdikis gimtų laiku. Gydytojas turėtų apžiūrėti besilaukiančią moterį ne vėliau kaip iki 12 nėštumo savaitės, nes šiuo periodu galima pakankamai tiksliai nustatyti nėštumo dydį.
Neišnešiotas naujagimis nebūna pilnai subrendęs ir pasiruošęs gyvenimui ne motinos įsčiose, todėl išgyventi gali tik ypatingų medikų pastangų dėka. Pernešiotas naujagimis gali būti labiau traumuojamas gimdymo metu, kenčia maisto medžiagų bei deguonies badą dėl senstančios placentos ir kartais gali net žūti gimdoje.
Kaip auga vaisius?
Skiriami du žmogaus embriono vystymosi etapai: gemalo ir vaisiaus.
Gemalo laikotarpis (nuo apvaisinimo iki 8 nėštumo savaičių)
- Susiformuoja svarbiausių organų bei sistemų užuomazgos, formuojasi liemuo, galva, veidas, galūnės.
- Auga labai greitai, apsauga netobula, labai jautrus deguonies stokai, infekcijai, narkotikams, alkoholiui, radiacijai ir kitiems faktoriams, kurie gali sukelti apsigimimus ar vaisiaus žūtį.
Vaisiaus laikotarpis (nuo 8 savaitės iki gimimo)
- 8 savaitės vaisius: 3-4 cm ilgio. Pradeda įgauti žmogaus pavidalą, formuojasi išoriniai lyties organai bei stuburas. Reaguoja į skausmą, prisilietimą, spaudimą, ima judėti.
- 12 savaičių vaisius: 8,5 cm ilgio, 25 g svorio. Susiformuoja lytinės liaukos, kraujas pradedamas gaminti kaulų čiulpuose.
- 13-14 savaičių vaisius: jau gali čiulpti, ryti, šlapintis. Susiformuoja placentos barjeras, todėl kenksmingi faktoriai rečiau sukelia vaisiaus žūtį, bet gali neigiamai veikti vaisiaus vystymąsi.
- 16 savaičių vaisius: 14 cm ilgio, 120 g svorio. Susiformuoja skeletas, oda pasidaro kietesnė, kūną dengia pūkeliai bei varškinis tepalas, neleidžiantis vaisiui išmirkti vaisiaus vandenyse. Kūnas pradeda augti greičiau už galvą, todėl išsilygina proporcijos.
- 20 savaičių vaisius: 25 cm ilgio, 300 g svorio. Formuojasi nugaros ir galvos smegenys. Gerai susiformavę antakiai, atsiranda poodinis sluoksnis, lyginasi raukšlės, odą dengia plaukeliai. Vaisius girdi garsus, pradeda judėti jo veido raumenys, jautriai reaguoja į motinos nuotaiką, atsiranda kvėpavimo judesiai, čiaudėjimo refleksas.
- 24 savaičių vaisius: 30 cm ilgio, 600-700 g svorio. Visiškai subrendę vidaus organai, bet nepakankamai susiformavę plaučiai. Didėja poodinis riebalinis sluoksnis. Jaučia motinos širdies plakimą, prisimena jį ir nusiramina, kai po gimimo motina paima ant rankų ir maitina krūtimi. Gimęs, ypatingos priežiūros sąlygomis gali išgyventi.
- 28 savaičių vaisius: 35-37 cm ilgio, 1000-1200 g svorio. Oda dar raudona, susiraukšlėjusi, nosies kremzlės minkštos, berniukų sėklidės nenusileidusios į kapšelį. Žiūri atmerktomis akimis, ultragarsu matoma verksmo, šauksmo, pykčio mimika. Gimęs, ypatingos priežiūros sąlygomis išgyvena.
- 32 savaičių vaisius: 40-42 cm ilgio, 1500-1700 g svorio. Visiškai susiformavęs, bet nepilnai subrendęs. Gimęs, jei gerai prižiūrimas, gali gyventi.
- 36 savaičių vaisius: 45 cm ilgio, 2500 g svorio. Oda lygi, rausva, neraukšlėta, gyvaplaukių mažiau, ausų ir nosies kremzlės sustandėjusios. Vaisius gyvybingas, gimęs garsiai rėkia, atsimerkia, čiulpia. Nuo šiol gali priaugti 14-28 g per parą.
- 40 savaičių vaisius: 49-52 cm ilgio, 3000 g svorio. Oda rausva, lygi, gyvaplaukiai tik ant pečių juostos, galva sudaro ketvirtadalį viso ūgio. Vaisius subrendęs. Laikas gimti.
Kokia vaisiaus padėtis gimdoje?
Artėjant gimdymui, vaisiaus liemuo paprastai esti šiek tiek sulinkęs, galvutė prilenkta prie krūtinės, rankutės sulenktos per alkūnių sąnarius ir sukryžiuotos ant krūtinės, kojytės sulenktos per klubų ir kelių sąnarius bei prispaustos prie pilvuko. Vaisius dažniausiai guli išilgai gimdos, kartais gali būti skersinė ar įstrižinė padėtis.
Jei vaisiaus galvutė yra žemiau, pasiruošusi pirmoji slinkti gimdymo kanalu, tokia padėtis vadinama galvine pirmeiga. Tokia padėtis būna apie 96 proc. gimdymų. Jei žemiau yra sėdynėlė - padėtis vadinama sėdynine pirmeiga, kuri būna 3,5 proc. gimdymų. Kitokios vaisiaus padėtys būna retai.
Kaip gimdysi?
Gimdymo metu vaisius išstumiamas natūraliais gimdymo takais. Toks gimdymas yra natūraliausias, jam visuomet teikiama pirmenybė. Skausmas gimdymo metu gali būti malšinamas medikamentais arba atliekant epidurinę nejautrą, kurios metu nuskausminantys medikamentai suleidžiami į stuburo smegenų aplinką. Jei dėl įvairių priežasčių moteris negali pagimdyti pati, atliekama Cezario pjūvio operacija. Jos metu vaisius ištraukiamas per pilvo sieną. Sėdyninė pirmeiga ne visada baigiama Cezario pjūvio operacija, dažnai moterys pagimdo pačios.
Gimdymo procesas
Likus 2-3 savaitėms iki gimdymo, gimdos dugnas šiek tiek nusileidžia, moteriai pasidaro lengviau kvėpuoti, pagerėja širdies veikla. Tai rodo, kad vaisiaus galvutė nusileido į dubenį. Šiuo metu padidėja gimdos jautrumas, jaučiami parengiamieji sąrėmiai. Gimda susitraukia net nuo silpnų dirgiklių (fizinis darbas, tuštinimasis, šlapinimasis, vaisiaus judesiai). Kartais gimdos apsitraukimo metu juntamas skausmas pilvo apačioje ar strėnose. Tokie parengiamieji sąrėmiai yra nereguliarūs ir silpnesni bei trumpesni už gimdymo sąrėmius.
Prieš gimdymą dėl padidėjusio skysčių išsiskyrimo šiek tiek sumažėja moters kūno masė, 0,3-0,4°C nukrinta temperatūra, susilpnėja vaisiaus judesiai. Šiuo periodu gimdymui ruošiasi gimdos kaklelis. Jis trumpėja, minkštėja, pradeda atsidarinėti, užima padėtį, nukreiptą būsimo gimdymo kryptimi. 2-3 dienos prieš gimdymą iš gimdos kaklelio pasišalina gleivių kamštis, kuriame gali būti kraujo priemaišų.
3D medicininė animacija – vaiko gimimo procesas
Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas
Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas - vaisiaus vandenų pūslės plyšimas neprasidėjus gimdymo veiklai. Šios patologijos dažnis - 7-12 proc. Rizikos veiksniai apima infekciją, polihidramnioną, daugiavaisį nėštumą, gimdos kaklelio nepakankamumą, placentos atšoką, traumą, lytinius santykius, vaisiaus raidos anomalijas, invazines diagnostines procedūras, medžiagų apykaitos ligas.
Vaisiaus vandenys nuteka, kai susilpnėja vaisiaus vandenų pūslės dangalų tvirtumas. Didėjant nėštumui, dangalai tempiasi, jų ląstelės plokštėja. Vaisiaus dangalus silpnina bakterijų kolagenazės ir proteazės, motinos proteazės ir elastazės, spermos proteazės.
Nėščioji skundžiasi įvairaus gausumo vandeningomis išskyromis iš makšties. Apžiūrint makšties skėtikliais, matoma, kad vaisiaus vandenys teka pro gimdos kaklelio kanalą. Esti teigiamas kristalizacijos testas, užpakalinio makšties skliauto turinio pH būna 7,0-7,25 (teigiamas nitrazino testas). Paimama medžiagos makšties tepinėliui ir makšties išskyrų bakteriologiniam pasėliui, infekcijai ir jos sukėlėjui nustatyti. Tiriant ultragarsu, nustatomas sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis.
Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika, todėl būtina stebėti nėščiosios būklę: temperatūrą, pulsą, leukogramą, CRB, įtarus šlapimo takų infekciją - atlikti šlapimo tyrimą, pasėlį. Stebimas makšties išskyrų pobūdis, gimdos aktyvumas. Labai svarbu stebėti ir vaisiaus būklę: judesius, atlikti KTG, biofizinį profilį, doplerometriją.
Priešlaikinį vaisiaus vandenų nutekėjimą reikia diferencijuoti nuo makšties uždegimo, bakterinės vaginozės, šlapimo takų infekcijos, šlapimo nelaikymo, hydrorrhoea gravidarum.
Kai vaisius išnešiotas, nutekėjus vaisiaus vandenims, gimdymo veikla per 24 val. prasideda 80-90 proc. moterų, o kai neišnešiotas - 50 proc. Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika, gali iškristi virkštelė ar smulkiosios vaisiaus dalys, galima placentos atšoka, vaisiaus plaučių hipoplazija. Komplikacijų riziką lemia nėštumo laikas, nutekėjusių vandenų kiekis, bevandenio laikotarpio trukmė.
Nutekėjus vaisiaus vandenims, akušerinę taktiką lemia nėštumo laikas, infekcijos požymiai ir vaisiaus būklė. 22-24 savaičių nėštumas: prognozė vaisiui nepalanki, sužadinamas gimdymas, skiriama antibiotikų terapija. 25-34 savaičių nėštumas: tęsiamas nėštumas, jei nėra infekcijos ar vaisiaus hipoksijos požymių, skiriama tokolizė, vaisiaus plaučių brandinimas, antibiotikų terapija. Daugiau kaip 35 savaičių nėštumas: jei gimdymo veikla neprasideda per 12-24 valandas, gimdymas sužadinamas, skiriama antibiotikų terapija.
Priešlaikinis gimdymas
Priešlaikinis gimdymas - gimdymas nuo 22-osios nėštumo savaitės iki 37-osios nėštumo savaitės pabaigos. Naujagimio svoris - 500 g ir daugiau. Priešlaikinio gimdymo dažnis - 6-8 proc. Ši patologija yra dažniausia (75-80 proc.) perinatalinio mirtingumo ir sergamumo priežastis.
Skiriamos keturios rizikos veiksnių grupės: motinos ligos, nėštumo patologija, vaisiaus patologija bei socialiniai ir biologiniai veiksniai. Motinos ligos, dažniausiai turinčios įtakos priešlaikiniam gimdymui: lytinių ar šlapimo takų infekcija, ekstragenitalinė infekcija, lytinių takų anomalijos, gimdos kaklelio nepakankamumas, sunkios somatinės ligos, neurohormoniniai sutrikimai, motinos ir vaisiaus kraujo grupių bei Rh faktorių netapatumas, motinos trauma ar chirurginės intervencijos. Nėštumo patologija: sunkios hipertenzinės būklės, daugiavaisis nėštumas, daug ar mažai vaisiaus vandenų, placentos pirmeiga, atšoka, priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas, chorioamnionitas, sunki anemija. Vaisiaus patologija: įgimtos anomalijos, žuvęs vaisius, sulėtėjęs vaisiaus augimas. Socialiniai ir biologiniai veiksniai: amžius (jaunesnis kaip 18 metų ir vyresnis kaip 35 metų), buvęs priešlaikinis gimdymas, dažni gimdymai, intoksikacija cheminėmis medžiagomis, rūkymas, nepalankios darbo sąlygos, nevisavertė mityba, smurtas, nepageidaujamas nėštumas.
Nėščioji skundžiasi pilvo apatinės dalies ir strėnų maudimu, padažnėjusiais gimdos susitraukimais, kraujingomis makšties išskyromis. Skiriama latentinė ir aktyvioji priešlaikinio gimdymo fazės.
Priešlaikinio gimdymo diagnostikai ir klinikinei taktikai numatyti būtina nustatyti nėštumo laiką ir vaisiaus svorį, įvertinti bendrąją nėščiosios būklę; apžiūrėti makšties skėtikliais gimdos kakle• vizualiai įvertinti gimdos kaklelio būklę (ilgį ir išsiplėtimą); paimti gimdos kaklelio kanalo medžiagos tepinėliui, pasėliui; įtarus bakterinę vaginozę, nustatyti makšties išskyrų pH ir atlikti KOH testą.
Kai vaisiaus dangalai neplyšę, tiriama pro makštį, įvertinama gimdos kaklelio būklė. Kai vaisiaus vandenys nutekėję, pro makštį tiriama tik tada, kai yra aktyvi gimdymo veikla. Vaisiaus būklė vertinama skaičiuojant vaisiaus judesius, širdies veiklą klausant akušeriniu stetoskopu, užrašant netiesioginę vaisiaus kardiotokogramą, atliekant ultragarsinį vaisiaus tyrimą.
Nėštumo tęsimo kontraindikacijos: vaisius žuvęs, yra vaisiaus apsigimimų, nesuderinamų su gyvybe, ryškiai sulėtėjęs vaisiaus augimas, yra vaisiaus hipoksija, sunki preeklampsija ar eklampsija, sunki ekstragenitalinė patologija, gausus kraujavimas, intrauterinė infekcija, progresuojantis gimdymas.
Įvertinus nėščiosios ir vaisiaus būklę bei nesant kontraindikacijų tęsti nėštumą, skiriama lovos režimas, raminamųjų, gimdos susitraukimai slopinami tokolitikais, brandinami vaisiaus plaučiai. Tokolizės (gimdos susitraukimų slopinimo) tikslas - pratęsti nėštumą, kol subręs vaisius ar bus subrandinti vaisiaus plaučiai.
Šeimos gydytojas turi mokėti diagnozuoti gresiantį nėštumo nutrūkimą ir teikti pirmąją pagalbą prasidėjus priešlaikiniam gimdymui.
Vaisiaus hipoksija
Vaisiaus hipoksija vadinama deguonies stoka vaisiaus audiniuose. Jos dažnis - 5 proc. Ši patologija gali lemti perinatalinę mirtį, sąlygoti naujagimių mirtingumą. Pagal atsiradimo laiką skiriama antenatalinė, intranatalinė ir postnatalinė vaisiaus hipoksija.
Vaisiaus hipoksiją gali sąlygoti motinos, vaisiaus ir (ar) placentos bei virkštelės patologija. Motinos organizme deguonies homeostazė gali sutrikti, kai yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, ryški anemija, normovoleminė hipotenzija, vena cava sindromas, plaučių ligos, šokas, kraujavimas, apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis. Vaisiaus patologija, galinti lemti jo hipoksiją, yra širdies ydos, vaisiaus vandenė, hemolizinė liga, dvynių transfuzijos sindromas, pernešiojimas, raidos ydos, infekcija. Placentos ir virkštelės patologija, sąlygojanti hipoksiją, yra priešlaikinė placentos atšoka, kraujavimas dėl placentos pirmeigos ar plėvinio virkštelės prisitvirtinimo, vasa previa, placentos nepakankamumas dėl nėščiųjų hipertenzinės būklės, cukrinio ar gestacinio diabeto, placentos infarkto, hipoplazijos, virkštelės tikrieji ir netikrieji mazgai, virkštelės apsuka apie vaisiaus kūno dalis, virkštelės suspaudimas gimdymo metu.
Vaisiaus hipoksija gali būti ūminė ir lėtinė. Pradinėje hipoksijos stadijoje būna vaisiaus tachikardija, padidėjęs kraujotakos greitis. Progresuojant hipoksijai, vyksta kraujo apytakos centralizacija gyvybiškai svarbiuose vaisiaus organuose: smegenyse, širdyje. Sumažėja deguonies raumenyse, žarnyne, inkstuose ir kt. Deguonies trūkumas žarnyne dirgina nervus vagus ir sukelia hiperperistaltiką. Vaisiaus vandenyse atsiranda mekonijaus, kuris nudažo vandenis žalsva spalva. Sunkios hipoksijos atveju atsipalaiduoja vaisiaus išangės sfinkteris. Dėl hipoksijos, metabolinės acidozės ir išsekusio angliavandenių rezervo pakinta daugelio organų ir sistemų funkcijos bei morfologija.
Hipoksijos požymiai yra sulėtėję ar išnykę vaisiaus judesiai, auskultuojant girdimi padažnėję ar suretėję vaisiaus širdies tonai. Vaisiaus kardiotokogramoje kinta bazinis dažnis, mažėja variabiliškumas, atsiranda vėlyvųjų deceleracijų, nestresinis testas - nereaktyvus. Keičiasi ir kiti vaisiaus biofizinio profilio duomenys: mažėja vaisiaus motorinių ir kvėpavimo judesių ar jie visiškai išnyksta, atsiranda oligohidramnionas, sumažėja vaisiaus raumenų tonusas. Tiriant ultragarsu, nustatomas sulėtėjęs vaisiaus augimas, o doplerometrijos tyrimo metu stebima kraujotakos centralizacija. Plyšus vaisiaus dangalams, stebimi žalsvi vaisiaus vandenys.
Gimdymo metu pagrindiniai vaisiaus hipoksijos požymiai yra šie: kardiotokogramos pokyčiai, žali vaisiaus vandenys. Nutekėjus vandenims, galima atlikti vaisiaus pulsoksimetriją ar tirti kraują iš pirmaujančios vaisiaus dalies šarmų ir rūgščių pusiausvyrai nustatyti.
Įtarus vaisiaus hipoksiją, ieškoma galimų jos priežasčių ir gydomos nėščiosios ligos. Gimdymo metu įtarus ar nustačius vaisiaus hipoksiją, taikoma intrauterinė vaisiaus reanimacija: gimdyvė guldoma ant šono, jai duodama kvėpuoti deguonies, nutraukiamas gimdymo veiklos skatinimas oksitocinu, gimdos hiperdinamijos ar hiperstimuliacijos atveju tinka intraveninė tokolizė beta mimetikais. Jei šios priemonės vaisiaus būklės nepagerina, reikia užbaigti gimdymą cezario pjūvio operacija arba, jei yra sąlygos, akušerinėmis replėmis ar vakuumekstraktoriumi.
Smulkiųjų vaisiaus dalių ir virkštelės iškritimas
Nėštumo pabaigoje vaisiaus vandenų kiekis šiek tiek sumažėja, dėl to labiau palinksta vaisiaus galvutė ir stuburas, galūnės prisispaudžia prie kūno: vaisius įgauna ovalo formą. Virkštelės kilpos paprastai esti priekyje prie krūtinės, tarp sukryžiuotų rankų ir kojų. Smulkiosios vaisiaus dalys (rankos ir kojos) ir virkštelės kilpos gali iškristi pro atvirą gimdos kaklelį į makštį tada, kai nuteka gemaliniai vaisiaus vandenys. Jei vaisiaus vandenų pūslė neplyšusi ir makštinio tyrimo metu pro gimdos kaklelį čiuopiama pirmaujanti smulkioji vaisiaus dalis ar virkštelė - tai vadinama smulkiosios vaisiaus dalies ar virkštelės pirmeiga.
Virkštelės iškritimo dažnis 1:265-1:426 visų gimdymų. Esant galvutės pirmeigai - vienas atvejis iš 600 gimdymų.
Etiologija: netaisyklingos vaisiaus padėtys gimdoje (skersinė, įstrižinė, sėdynės). Galvinė pirmeiga, kai vaisiaus galva nevisiškai užpildo kaulinio dubens įeigą. Vaisiaus vandenų dangalų praplėšimas, esant neprigludusiai vaisiaus pirmeigai prie mažojo dubens įeigos. Siauras dubuo. Atloštinės galvos pirmeigos. Polihidramnionas. Daugiavaisis nėštumas.
Smulkiųjų vaisiaus dalių iškritimas: smulkiosios vaisiaus dalys gali iškristi esant bet kuriai vaisiaus padėčiai gimdoje. Kai, esant skersinei padėčiai, iškrinta ranka, kyla rimta gimdymo komplikacija, susidaro palankios sąlygos įsistatyti petukui į dubenį ir nekomplikuotai skersinei padėčiai pereiti į užleistą (jei laiku nebus suteikta pagalba). Iškritusi ranka, kai yra sėdynės pirmeiga, didesnės praktinės reikšmės neturi.
Nėštumo pradžioje visai nesvarbu, kaip būsimasis vaikelis plaukioja įsčiose - aukštyn ar žemyn galva. Tačiau nėštumui artėjant į pabaigą ši tema tampa aktuali. Kokia bus vaikelio padėtis mamos pilve - taisyklinga ar ne? Ir kokios įtakos tai turės gimdymui?
Taisyklinga vaisiaus padėtis: Visi esame matę, kaip mamos pilvelyje vaisius guli susirietęs žemyn galva. Kojos sulenktos per kelių ir klubų sąnarius, galvą pridėjęs prie krūtinės, o ant jos - sukryžiuotos rankos sugniaužtais kumščiais. Tokia vaisiaus padėtis yra dažniausia, saugiausia ir taisyklingiausia, nes vos gimęs gali greičiau įkvėpti pirmąjį oro gurkšnį. Kartais viena ar abi vaisiaus kojos, rankos būna ištiestos arba atitrauktos nuo krūtinės. Tai irgi nieko bloga.
Padėtį gimdoje nuolat keičia: Iki maždaug 28 nėštumo savaitės vaisius gali būti įsikūręs aukštyn galva arba remtis užpakaliu į apatinę gimdos dalį, bet padėtį gana dažnai keisti. Kai yra daugiau vaisiaus vandenų ir vaisius yra mažas, jis plaukioja skersai ar išilgai gimdos, pasisuka šonu. Bet gana dažnai jau ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu vaisius atranda patogiausią pozą ir daugiau „neeksperimentuoja“. Iki 18-20 nėštumo savaitės moteris dažniausiai nejunta šių „treniruočių“, tik pastebi pakitusią pilvo formą. Tačiau vėliau vaisiaus judesiai sustiprėja, jo svoris būna jau didesnis, todėl mama judesius jaučia.
Netaisyklinga padėtis: Visą nėštumą gyvenęs aukštyn galva, netaisyklingai, vaisius prieš gimimą kūno padėtį gali pakeisti. Dažnai taip ir būna, nes nuo 36 nėštumo savaitės vaisius stengiasi gimdoje įsikurti žemyn galva, pasiruošia gimimui. Jei padėtis lieka netaisyklinga, vaisius įsitaisęs aukštyn galva ar skersai gimdos, kai kurie gydytojai per moters pilvo sieną stebėdami vaisių ultragarsu savo rankomis bando jį apsukti. Ne visada ši procedūra pasiseka. Taip pat moteriai gali būti patarti tam tikri pratimai, kurie didina tikimybę, kad vaikelis apsivers, tačiau jie irgi ne visada veikia. Tačiau net ir tokiu atveju neverta nuliūsti, būna, kad likus vos kelioms dienoms iki gimdymo vaisius, gimdoje įsikūręs sėdynine pirmeiga, ima ir apsiverčia taip, kaip reikia.
Sėdyninė vaisiaus pirmeiga pasitaiko dažniau, kai: gimdoje yra miomų, randų, gimdos raidos ydų (dviragė gimda); siauras mamos dubuo; moteris daug kartų gimdė (gimdos raumenys silpnesni, ji išsitempia ir vaisiaus užpakaliukui patogu įsitaisyti); gimdoje yra ne vienas vaisius (gimdos raumenų tonusas mažesnis ir jiems sunkiau judėti visomis kryptimis); mažai arba daug vaisiaus vandenų; trumpa virkštelė; gimdoma anksčiau laiko, kai dar nenusistovėjusi vaisiaus padėtis.
Svarbi ir galvos padėtis: Kad kūdikis gimtų saugiai, labai svarbi ne tik vaisiaus kūno, bet ir galvos dydis bei padėtis. Galvos padėtis gali keistis jau esant gimdymo veiklai. Tinkamiausia - pakaušinė pirmeiga. Dažnai dėl netaisyklingos vaisiaus padėties prireikia cezario pjūvio operacijos.
Mes džiaugsimės galėdami Jums padėti nėštumo metu. Mūsų klinikoje nėštumo priežiūra užtikrina nuolatinę Jūsų ir vaisiaus sveikatos būklės kontrolę pagal naujausius šiuolaikinės akušerijos reikalavimus. Mes rekomenduojame kreiptis kvalifikuotų patarimų Jums dar tik planuojant pastoti. Padėsime Jums užtikrinti sveiko vaisiaus pradėjimą ir išnešiojimą.
