Šokiruojantis abortų teisės ribojimas Europoje ir pasaulyje: priežastys, pasekmės ir kas laukia toliau

Europos Parlamentas (EP) 2024 m. balandžio 11 d. priėmė rezoliuciją, kuria reikalaujama, kad teisė į abortą būtų įtraukta į Europos Sąjungos (ES) pagrindinių teisių chartiją. Tai ne pirmoji tokio pobūdžio EP rezoliucija. Panašias rezoliucijas jis, reaguodamas į JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą byloje „Dobbsas prieš Džeksono moterų sveikatos organizaciją“ (Dobbs v. Jackson Women’s Health Organization), priėmė 2022 m. Europos Parlamentas.

Strasbūras, Prancūzija. Reikia pasakyti, kad panašaus pobūdžio rezoliucijų priėmimas EP tapo galimas dėl 2019-2024 m. kadencijos EP susiklosčiusios politinės konsteliacijos. Nors didžiausia frakcija EP yra vadinamieji krikščionys demokratai (ELP), lemiamą daugumą sudaro kairiajam sparnui ir liberaliajam centrui atstovaujančios frakcijos, kurios, skirtingai nuo dešiniojo sparno atstovų, esminiais ideologiniais klausimais paprastai veikia vieningai. Minėtą EP rezoliucijos projektą pateikė Europos socialdemokratų, liberalų, žaliųjų frakcijos ir kairiųjų grupės, vienijančios 350 iš 705 EP narių.

Paskata pakartotinai kelti aborto įtraukimo į ES pagrindinių teisių chartiją klausimą davė kovo 4 d. Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos sprendimas, kuriuo buvo pakeista Prancūzijos Konstitucija. Prancūzija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kurioje abortas buvo aiškiai įtvirtintas kaip konstitucinė teisė. Įkvėpti sėkmės Prancūzijoje, abortų šalininkai kovo 14 d. suorganizavo motyvacinę Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kalbą Europos Parlamente, parengė rezoliuciją ir ją prastūmė EP. Beje, tai padaryta neturint ES mandato šiuo klausimu (sveikatos klausimai neįeina į ES kompetenciją), nebuvo atsiklausta ir piliečių.

Teisės į abortą įtraukimas į ES pagrindinių teisių chartiją turėtų dvi praktines pasekmes. Žmonės gali nesutarti dėl to, ar pradėtas, bet dar negimęs vaikas teisiniu ar techniniu požiūriu gali būti laikomas asmeniu, tačiau vakarietiška teisės doktrina pripažįsta, kad jis neabejotinai yra teisės subjektas. Tai reiškia, kad žmogaus gyvybė, panašiai kaip privati nuosavybė, gamta, visuomenės sveikata ar kiti dalykai, yra visuomeninis gėris, kuriam yra taikoma atitinkama teisinė apsauga. To išraiška kalbant apie nėštumo nutraukimą yra reikalavimas užtikrinti tam tikrą žmogaus vaisiaus apsaugą, kuri praktikoje pasireiškia per galimybės atlikti abortą ribojimą. Pasaulyje nerasite nė vienos šalies, kurioje abortas moters pasirinkimu nebūtų ribojamas atsižvelgiant į vaisiaus gestacinį amžių. Formaliai žiūrint, aborto kaip teisės įtvirtinimas leidžia reikalauti panaikinti bet kokį aborto ribojimą, paremtą vaisiaus gestaciniu amžiumi. Neatsitiktinai ES Parlamento rezoliucijoje, kuria siūloma teisę į abortą įtraukti į ES pagrindinių teisių chartiją, yra remiamasi 2022 m. PSO Saugaus aborto gairėmis. Būtent jos ne tik rekomenduoja dekriminalizuoti bet kokio aborto atlikimą, ne tik panaikinti visus specialius aborto atlikimo pagrindus (pavyzdžiui, dėl medicininių indikacijų ar išprievartavimo) ir palikti tik vieną - abortą moters pageidavimu, bet ir aborto atlikimui nenustatyti jokių gestacinio amžiaus apribojimų.

Antra, nustačius teisę į abortą, kyla grėsmė, kad bus panaikinta gydytojo sąžinės prieštaravimo teisė. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, gydytojas turi teisę atsisakyti nutraukti nėštumą, jeigu tai prieštarauja gydytojo moralinėms vertybėms ar nuostatoms, išskyrus atvejus, kai tai būtina moters gyvybei išsaugoti. Taigi tie gydytojai, kurie nori daryti abortus, juos daro, o kurie nenori - jų nedaro. Ši sąžinės išlyga netrukdo moterims laisvai pasinaudoti aborto teise. Tačiau įtvirtinus abortą kaip teisę atsiras dviejų teisių: moters teisės į abortą ir gydytojo sąžinės prieštaravimo teisės - kolizija. Šiuo metu Lietuvoje gydytojų sąžinės prieštaravimo teisė yra įtvirtinta tik poįstatyminiu teisės aktu. Tokio pobūdžio ginčus gali sąmoningai išprovokuoti nevyriausybinės organizacijos, užsiimančios strateginiu bylinėjimusi. Jei abortas bus pripažintas kaip teisė, labai tikėtina, kad jos, siekdamos panaikinti sąžinės išlygą, sieks nusitaikyti į sąžinės prieštaravimo teise besinaudojančius sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus. Todėl tokios teisės nustatymas veda į neišvengiamą antagonizmą, kuris bus išspręstas vardan vieno (moters) laisvės paaukojant kito (gydytojo sąžinės) laisvę. Beje, joje mes jau kartą buvome. Būtent sovietmečiu gydytojai neturėjo teisės atsisakyti atlikti abortą. Jų nedarančių (vadinamųjų medikų disidentų) Lietuvoje buvo vienetai. Šviesaus atminimo gydytoja Ramunė Jurkuvienė yra pasakojusi, kad ją kaip medicinos studentę dėl atsisakymo studijų metu atlikti abortą tardė KGB. Gydytojo sąžinės prieštaravimo teisė buvo įtvirtinta Lietuvoje tik po Nepriklausomybės atkūrimo, priėmus Medicinos praktikos įstatymą.

Nors teisinis abortų statusas labai skiriasi priklausomai nuo regiono, didžioji dauguma šalių leidžia abortus bent tam tikromis aplinkybėmis; visame pasaulyje dvi dešimtys šalių visiškai yra uždraudusios abortus. Maždaug šimte šalių taikomi tam tikri apribojimai, papalyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuva atsilieka daugiau nei 20 metų. Jei nėštumo nutraukimo pasirinkimas būtų įtrauktas į pagrindinių ES teisių chartiją, tikėtina, kad tai palies ir mūsų šalį - Lietuvai pagaliau gali tekti žengti Vakarų šalių link. „Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas turėjo būti prieš 30 metų. Mes jo neturime. Tai ką turime yra minimumas, tai yra tos paslaugos be kurių išgyventi negali valstybė. Bet turi būti ginamos teises, nes kaip matome, į teises nuolat kėsinamasi. Jas siekiama atimti arba paneigti.Tokie įstatymai nurodytų, kad valstybė rūpinasi savo piliečiais, gina jų poreikius. Tai yra pagrindinis valstybės uždavinys. Jei europarlamentarai chartija užsimojo ginti šias teises, tai yra labai teisingas pavyzdys ir Lietuvos politikai turės į tai atsižvelgti“, - pažymėjo pašnekovė. Europoje varijuoja ir nėštumo nutraukimo savaičių skaičius. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai nėštumą nutraukti leidžia iki 24 savaičių, Švedijoje iki 18 savaičių, Portugalijoje iki 10, o Lietuvoje, kaip ir daugumoje valstybių, iki 12 savaičių. Lichtenšteine, Maltoje ir Lenkijoje - abortas draudžiamas, su skirtingomis išimtimis. Pašnekovės teigimu, toks laikas nutraukti nėštumą, koks yra Lietuvoje, yra optimalus.

Prieš kurį laiką Lietuvoje atsinaujino diskusijos ir dėl medikamentinio aborto. Gydytojai teigia, kad tai saugesnis būdas, o Lietuva nuo kitų ES valstybių atsilieka daugiau nei 20 metų. Jei nėštumo nutraukimo pasirinkimas būtų įtrauktas į pagrindinių ES teisių chartiją, tikėtina, kad tai palies ir mūsų šalį - Lietuvai pagaliau gali tekti žengti Vakarų šalių link.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) paragino ES valstybes apsaugoti lytinę ir reprodukcinę sveikatą, taip pat užtikrinti moterų prieigą prie saugių ir teisėtų abortų. Europarlamentarai pabrėžia, kad teisė į sveikatą, ypač seksualinę ir reprodukcinę, yra esminis moterų teisių ir lyčių lygybės ramstis, todėl ji negali būti apribota ar panaikinta. EP nariai piktinasi, kad kai kuriose ES šalyse vis dar draudžiami abortai (išskyrus griežtai apibrėžtus atvejus), o tai verčia moteris nėštumą nutraukti neteisėtai arba kūdikį iki galo išnešioti prieš savo valią, kas pažeidžia žmogaus teises. EP nariai apgailestauja, kad kai kurios ES valstybės leidžia gydytojams ir net ištisoms medicinos įstaigoms atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas dėl vadinamosios vidinių įsitikinimų išlygos. Europarlamentarai reikalauja, kad visos ES valstybės suteiktų galimybę naudotis kokybiškomis kontracepcijos priemonėmis ir reikmenimis, užtikrintų prieigą prie šeimos planavimo konsultacijų ir teiktų informaciją apie kontracepciją. Jie apgailestauja, kad COVID-19 pandemijos metu galimybė atlikti saugų ir teisėtą nėštumo nutraukimą bei prieiga prie kontracepcijos priemonių tebėra ribota. EP nariai atkreipia dėmesį į neigiamą „tamponų mokesčio“ poveikį lyčių lygybei. Jie kviečia ES valstybes pasinaudoti lankstumu, suteiktu PVM direktyvoje, ir šioms prekėms pritaikyti lengvatinį ar nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą. EP pranešėjas Predrag Matić (Socialistai ir demokratai, Kroatija) sakė: „Ši rezoliucija žymi naują erą ES ir pirmąjį tikrą pasipriešinimą regresyviai politikai, kuri daugelį metų ribojo moterų teises Europoje. Atskiroje rezoliucijoje, kurioje apžvelgiami Nairobio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatai, raginama užtikrinti tinkamą ir įperkamą sveikatos priežiūrą visoms moterims, taip pat visuotinę pagarbą lytinėms ir reprodukcinėms teisėms. Prieinamos lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugos, šeimos planavimas bei saugios nėštumo nutraukimo paslaugos yra svarbūs veiksniai saugant moterų gyvybes ir mažinant kūdikių bei vaikų mirtingumą, pažymi EP.

Nėštumo nutraukimas, arba abortas, yra viena opiausių ir labiausiai diskutuojamų temų pasaulyje. Ši procedūra, nutraukianti embriono ar vaisiaus vystymąsi moters organizme, susijusi su medicininiais, moraliniais, teisiniais ir socialiniais aspektais. Šiame straipsnyje aptariama situacija šalyse, kuriose apriboti abortai, nagrinėjamos tokios politikos priežastys ir galimos pasekmės.

Abortų ribojimo argumentai ir motyvai

Abortų ribojimo šalininkai dažnai remiasi etiniais ir religiniais įsitikinimais, teigdami, kad gyvybė prasideda nuo apvaisinimo momento, todėl abortas laikomas gyvybės atėmimu. Jie taip pat pabrėžia "negimusio vaiko" teisę į gyvybę ir valstybės pareigą ją saugoti. Šios pozicijos atstovai tiki, kad abortų draudimas ar apribojimas padės sumažinti abortų skaičių ir skatins gimstamumą.

Tačiau, kaip pastebi specialistai, abortų draudimas iš esmės nieko nepakeis, nes gimdyti nenorinčios moterys rastų kitų legalių kelių nutraukti nėštumą - vyktų į kitas šalis, kaip dabar yra su Airijoje gyvenančiais emigrantais iš Lietuvos.

Šalys su apribotais abortais: geografija ir įstatymai

Europoje yra valstybių, kuriose abortai yra nelegalūs arba leidžiami tik su itin retomis išimtimis. Malta ir San Marinas taiko griežčiausias taisykles - jokių išimčių. Vatikanas, Andora, Monakas, Lichtenšteinas ir Airija leidžia nutraukti nėštumą tik tuomet, jei kyla pavojus motinos sveikatai ir gyvybei. Lenkijoje ir Islandijoje atsižvelgiama ir į tai, jei nėštumas yra išžaginimo pasekmė.

Lietuvoje nuolatinių diskusijų ir nesibaigiančių svarstymų drausti ar leisti abortus bangos nusirito iki Seimo. Siekiama riboti nėštumų nutraukimą. Pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos inicijuotą projektą, nutraukti nėštumą gali tik gydytojas, kai nėštumas gresia nėščios moters gyvybei ar sveikatai ir kai yra pagrįstų įtarimų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų.

Galimos abortų ribojimo pasekmės

Abortų draudimas ar apribojimas gali sukelti įvairių neigiamų pasekmių. Visų pirma, tai gali padidinti nelegalių abortų skaičių, kurie dažnai atliekami nesaugiomis sąlygomis ir kelia didelį pavojų moters sveikatai ir gyvybei. Kaip teigia specialistai, situaciją gali pabloginti ir neišvengiamai atsirasiančių kriminalinių abortų pasekmės, nelegaliai atliekamų abortų medicininės komplikacijos.

Be to, abortų ribojimas gali neigiamai paveikti moterų reprodukcinę sveikatą ir autonomiją. Moterys, kurios neturi galimybės legaliai ir saugiai nutraukti nėštumą, gali būti priverstos gimdyti nepageidaujamus vaikus, o tai gali turėti ilgalaikių socialinių ir ekonominių pasekmių tiek moteriai, tiek vaikui.

Įstatymo projekto priešininkai vieningai tvirtina, kad negana tik pateikti pavyzdį, kad esą kitose šalyse abortai uždrausti - vertėtų pasidomėti ir tuo, kaip tose šalyse vykdoma nepageidaujamo nėštumo prevencija. Pavyzdžiui, Airijoje, kuri griežtai nusistačiusi prieš abortus, moterys turi galimybę lankytis šeimos planavimo centruose ir gauti išsamią informaciją apie apsisaugojimo būdus bei, jei neturi lėšų kontraceptinėms priemonėms įsigyti, jomis yra aprūpinamos nemokamai.

Alternatyvūs sprendimai ir prevencinės priemonės

Užuot draudus ar ribojus abortus, daugelis ekspertų siūlo daugiau dėmesio skirti prevencinėms priemonėms, tokioms kaip lytinis švietimas, kontracepcijos prieinamumas ir parama nėščioms moterims ir šeimoms. Lytinis švietimas padeda jaunuoliams priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl savo seksualinės ir reprodukcinės sveikatos, o kontracepcija leidžia planuoti nėštumą ir išvengti nepageidaujamų pastojimų.

Be to, svarbu užtikrinti, kad nėščios moterys ir šeimos gautų reikiamą paramą ir išteklius, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais.

Respublikinės Šiaulių ligoninės, Moters ir vaiko klinikos, Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja Liuda Gražina Bekerienė teigia, kad reikia kalbėtis su žmonėmis, nes kategoriškas sprendimas ugdo agresiją. Ji mano, kad tai šeima renkasi. Abortai - nėra gėris. Tačiau yra galimybių šviestis ir laisvai priimti savo sprendimus. Reikia pamąstyti apie nėštumo planavimą. Yra įvairių apsisaugojimo būdų, kai nelaukiama nėštumo. Galbūt švietėjiškas darbas padėtų teisingai pasirinkti.

Abortų ribojimo kritika ir žmogaus teisių aspektai

Abortų ribojimas dažnai kritikuojamas kaip žmogaus teisių pažeidimas. Moters teisė į kūno autonomiją ir reprodukcinę sveikatą yra pripažinta tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose. Apribojimai, kurie neleidžia moterims priimti sprendimų dėl savo kūno ir sveikatos, gali būti laikomi diskriminacija ir kišimusi į privatų gyvenimą.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas teigia: “Šio įstatymo esmė - prievartinis gimdymas. Toks reikalavimas nesuderinamas su žmogaus teisėmis. Jei moteris bus verčiama gimdyti, tai pažeis laisvo jos apsisprendimo teisę”. Jis atkreipia dėmesį, kad šalių, kuriose uždrausti abortai, patirtis parodė, jog prievarta atsisuka ir prieš motiną, ir prieš vaiką, ir prieš pačią visuomenę. Atsiranda daugiau kriminalinių abortų, įvairių su draudimu susijusių piktnaudžiavimų, moteris jaučiasi nesaugi.

Visuomenės nuomonė ir besikeičiantys požiūriai

Visuomenės nuomonė abortų klausimu yra labai įvairi ir priklauso nuo kultūrinių, religinių ir politinių įsitikinimų. Kai kuriose šalyse didžioji visuomenės dalis palaiko moters teisę į abortą, o kitose - vyrauja konservatyvesnės pažiūros.

JAV visuomenės nuomonės tyrimo kompanija „Gallup“ nuo 1996 metų klausia amerikiečių, ar jie priskiria save „pro-life“ (pasisakančiai už negimusios gyvybės apsaugą) ar „pro-choice“ (pasisakančiai už moters galimybę rinktis) stovyklai. 1996-aisiais pritariančiosios moters galimybei rinktis sudarė daugumą - jų buvo 56 proc., už gyvybę pasisakė tik 33 proc. respondentų. O šių metų duomenys rodo jau visiškai kitokią padėtį. Už gyvybės apsaugą pasisako 48 proc., už moters pasirinkimą - 45 proc.

Pasaulyje nerasite nė vienos šalies, kurioje abortas moters pasirinkimu nebūtų ribojamas atsižvelgiant į vaisiaus gestacinį amžių. Formaliai žiūrint, aborto kaip teisės įtvirtinimas leidžia reikalauti panaikinti bet kokį aborto ribojimą, paremtą vaisiaus gestaciniu amžiumi. Neatsitiktinai ES Parlamento rezoliucijoje, kuria siūloma teisę į abortą įtraukti į ES pagrindinių teisių chartiją, yra remiamasi 2022 m. PSO Saugaus aborto gairėmis. Būtent jos ne tik rekomenduoja dekriminalizuoti bet kokio aborto atlikimą, ne tik panaikinti visus specialius aborto atlikimo pagrindus (pavyzdžiui, dėl medicininių indikacijų ar išprievartavimo) ir palikti tik vieną - abortą moters pageidavimu, bet ir aborto atlikimui nenustatyti jokių gestacinio amžiaus apribojimų.

Daugelis tarptautinių struktūrų, JT Žmogaus Teisių Komitetas ir regioniniai žmogaus teisių teismai, įskaitant Europos Žmogaus Teisių Teismą, Amerikos Žmogaus Teisių Teismą ir Afrikos Žmogaus Teisių Teismą, nustatė, kad galimybė atlikti saugų abortą yra žmogaus teisė. 1994 m. Kaire vykusioje tarptautinėje gyventojų ir vystymosi konferencijoje 179 vyriausybės pasirašė veiksmų programą, į kurią įtrauktas įsipareigojimas užkirsti kelią nesaugiems abortams.

Pirmą kartą PSO nesaugų abortą pripažino visuomenės sveikatos problema 1967 m., o 2003 m. parengė technines ir politikos gaires, į kurias įtraukta rekomendacija, kad valstybės priimtų abortų įstatymus, jog apsaugotų moterų sveikatą. JT gyventojų fondo teigimu, šeimos planavimo poreikio sprendimas žymiai sumažintų gimdyvių mirtingumą ir iki 70 procentų sumažintų abortų skaičių besivystančiose šalyse.

JAV įstatymai

Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 24 d. sprendimas panaikinti Roe prieš Wade'ą panaikina beveik penkiasdešimties metų precedentą, suteikiantį konstitucinę teisę pasidaryti abortą. 1973 m. sprendime dėl Roe Teismas nusprendė, kad Konstitucija garantuoja teisę pasirinkti abortą, nors leido reguliuoti po pirmojo nėštumo trimestro. Su Roe JAV tapo viena pirmųjų šalių, liberalizavusių abortų įstatymus, kartu su keliomis Vakarų Europos valstybėmis. 1992 m. Planned Parenthood prieš Casey dar kartą patvirtino teisę į abortą, bet leido papildomus apribojimus, tokius kaip laukimo laikotarpis ir tėvų sutikimo reikalavimai.

Ištisus dešimtmečius JAV įvesdinėjo ir įgyvendino įvairius abortus reglamentuojančius įstatymus. Kai kurios valstijos priėmė įstatymus, siekdamos apsaugoti galimybę atlikti abortą, o kitos įvedė griežtesnes taisykles abortų teikėjams ir siekė uždrausti abortus ankstesniais nėštumo momentais. Dėl to buvo uždaryta daugiau nei 160 klinikų, o kai kuriose valstijose liko tik vienas abortų teikėjas. Pastaraisiais metais daugelis valstijų priėm vis griežtesnius abortų įstatymus, pavyzdžiui, Oklahomoje, kur gubernatorius pasirašė įstatymą, draudžiantį visus abortus po šešių savaičių, išskyrus gyvybei pavojingo nėštumo atvejus.

Įstatymas panašus į Teksase priimtą 2021 m.; abu įstatymai taip pat leidžia piliečiams paduoti į teismą bet kurį asmenį ar kliniką, kurią jie įtaria aborto suteikimu ar palengvinimu. Roe atšaukimas leidžia trylikai valstijų automatiškai arba per trisdešimt dienų uždrausti abortus. Nors visi šie valstijos įstatymai neapima abortų gyvybei pavojingo nėštumo atvejais, daugelis jų neapima nėštumų, atsiradusių dėl išprievartavimo ar kraujomaišos. Respublikonų įstatymų leidėjai ir prieš abortus nusiteikę aktyvistai gyrė Aukščiausiojo Teismo sprendimą, o Demokratų partijos įstatymų leidėjai ir abortų šalininkai jį pasmerkė.

Kaip abortų įstatymai pasaulyje atrodo šalia JAV įstatymų?

Pasaulinė abortų įstatymo tendencija buvo liberalizacija. Nuo 2000 m. trisdešimt aštuonios šalys pakeitė savo abortų įstatymus, o visos, išskyrus vieną - Nikaragvą, išplėtė teisinius pagrindus, kuriais remdamosi moterys gali naudotis abortų paslaugomis. Nuo 2020 m. Argentina ir Tailandas legalizavo abortus su tam tikromis nėštumo ribomis; Meksika dekriminalizavo abortus, kaip ir Pietų Korėja; ir Naujoji Zelandija sušvelnino abortų apribojimus. Visai neseniai Kolumbija įteisino abortus pagal pareikalavimą iki dvidešimt keturių nėštumo savaičių - tai paskutinis augančios „žaliosios bangos“ ženklas Lotynų Amerikoje. Nors dauguma šalių ėmėsi veiksmų, kad padidintų abortų galimybes, kai kurios, įskaitant Hondūrą ir JAV, imasi griežtesnių apribojimų politikos.

Kinija.

Kinija XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje liberalizavo abortų įstatymą ir propagavo praktiką pagal savo vieno vaiko politiką, kuri buvo priimta 1979 m., siekiant pažaboti gyventojų skaičiaus augimą apribodama šeimas iki vieno vaiko. Politikoje, pagal kurią abortų paslaugos buvo plačiai prieinamos, buvo numatomos griežtos prievartos priemonės, įskaitant baudas, privalomą sterilizaciją ir abortą, siekiant atgrasyti nuo neteisėto gimdymo. Kinija šią ilgalaikę ribą padidino iki dviejų vaikų politikos 2016 m., kartu su kitomis paskatomis skatinti gyventojų augimą sparčiai senstant visuomenei. 2021 m. ji padidino ribą iki trijų vaikų, o Kinijos valstybės taryba paskelbė moterų vystymosi gaires, kuriose raginama sumažinti „mediciniškai nebūtinus abortus“.

Kenija.

Postkolonijinės Kenijos abortų įstatymas buvo pagrįstas Didžiosios Britanijos baudžiamuoju kodeksu, kuriame abortai buvo baudžiami. Kai 2010 m. Kenija priėmė naują konstituciją, ji išplėtė pagrindą, dėl kurio moterys gali daryti abortą, įtraukdama neatidėliotinus atvejus arba tuos atvejus, kai kyla pavojus motinos sveikatai. 2019 m. birželį teismas išplėtė išimtis, įtraukdamas išžaginimo atvejus. Kitoms buvusioms Europos kolonijoms iš naujo įvertinant savo abortų įstatus, daugelis plečia abortų pagrindus. Pavyzdžiui, Burkina Fasas, Čadas, Gvinėja, Malis ir Nigeris - šalys, kurių abortus ribojantys įstatymai buvo išlikę iš 1810 m. Prancūzijos įvesto Napoleono kodekso - įteisino abortus išprievartavimo, kraujomaišos ar vaisiaus sutrikimo atvejais.

Airija.

2018 metais Airijos parlamentas įteisino nėštumo nutraukimą anksčiau nei dvylikos savaičių, taip pat tais atvejais, kai kyla pavojus motinos sveikatai. Anksčiau Airijoje buvo vienas griežčiausių abortų įstatymų Europoje, kodifikuotas 1983 m. Konstitucijos pataisa, kuri veiksmingai uždraudė šią praktiką. Savitos Halappanavar mirtis 2012 m., kai jai buvo atsisakyta atlikti skubų abortą, vėl sukėlė viešas diskusijas ir protestus bei paskatino visos šalies referendumą atmesti pataisą; referendumas įvyko surinkus 66 procentus balsų. 2019 metais abortai buvo įteisinti Šiaurės Airijoje, kuri yra Jungtinės Karalystės (JK) dalis. JK 1967 m. Abortų įstatymas, suteikiantis Anglijos, Škotijos ir Velso gydytojams teisę atlikti abortus, po JK parlamento balsavimo buvo taikomas Šiaurės Airijai.

Zambija.

Zambija yra viena iš nedaugelio Afrikos šalių, kurioje abortai leidžiami dėl ekonominių ir socialinių priežasčių, tačiau, nepaisant liberalių įstatymų, dėl struktūrinių ir kultūrinių kliūčių Zambijos moterims sunku atlikti abortus. 2018 m. Zambijoje dvylikai tūkstančių gyventojų teko vienas praktikuojantis gydytojas; o 55 procentams Zambijos gyventojų, gyvenančių kaimo vietovėse, sveikatos priežiūros specialistų yra nedaug. Įstatymas numato, kad abortą gali atlikti tik registruotas praktikuojantis gydytojas, o ne slaugytoja ar akušerė, todėl daugumai saugi prieiga yra nepasiekiama. Zambiją kamuoja didelis su abortais susijęs motinų mirtingumas - apie 30 procentų motinų mirčių sukelia abortų komplikacijos.

Hondūras.

Centrinės Amerikos šalyje yra vieni griežčiausių pasaulyje abortų įstatymų, kurie uždrausti nuo 1985. 2021 m. įstatymų leidėjai draudimą įtvirtino šalies konstitucijoje; dabar bet kokiems abortų įstatymo pakeitimams reikia bent trijų ketvirtadalių Nacionalinio Kongreso daugumos. JT ekspertai apskaičiavo, kad kasmet Hondūre įvyksta nuo penkiasdešimties tūkstančių iki aštuoniasdešimties tūkstančių nesaugių abortų. Hondūro kaimynai Salvadoras ir Nikaragva taip pat draudžia abortus ir yra vienintelės dvi šalys, įvedusios naujus abortų apribojimus nuo 1994 m. Kairo deklaracijos, kurioje reprodukcinė sveikata buvo pripažinta labai svarbia vystymuisi.

Lenkija.

2020 metais Lenkijos Konstitucinis Tribunolas nusprendė, kad abortai vaisiaus sutrikimo atvejais prieštarauja Konstitucijai, todėl šalies abortų įstatymas yra vienas griežčiausių Europoje. Kadangi didžioji dauguma abortų, atliktų Lenkijoje iki sprendimo priėmimo, buvo dėl vaisiaus anomalijų, sprendimu buvo inicijuotas beveik visiškas uždraudimas. Reaguodami į tai, šimtai tūkstančių žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš sprendimą, nors jis ir toliau galioja. Lenkijos įstatymai vis dar leidžia abortus išprievartavimo, kraujomaišos ir gyvybei pavojingo nėštumo atvejais, nors pranešama, kad nuo šio sprendimo priėmimo gydytojai nenori daryti legalių abortų. Gydytojams gresia iki trejų metų kalėjimo, jei vyriausybė nustato, kad jie abortą atliko skubotai arba be pakankamo pagrindo.

Išvados

Abortas visada kėlė ir kels diskusijas, nes nėra prieita vieningos nuomonės, kuri stadija (apvaisinimo, gemalo ar vaisiaus) turėtų būti traktuojama kaip atskiro individo (asmenybės) pradžia. Dėl šios priežasties dalis žmonių abortą laiko žmogžudyste, kiti - mano, kad dar nėra gyvybės tol, kol moters gimdoje neišsivysto individas, galintis natūraliai išgyventi ir abortą vadina kaip logišką sprendimą panaikinti nepageidaujamas užuomazgas, prieš išsivystant gyvybei.

Dalis žmonių pasisakančių prieš abortą yra itin religingi ir abortui prieštarauja dėl interpretuojamos nuodėmės, kiti - dėl moralinių priežasčių. Kita dalis žmonių abortą traktuoja kaip moterų teisę pasirinkti, ką daryti su savo kūnu.

Tad abortų legalizavimo ir draudimų tema pasaulyje dar ilgai bus diskutuojama.

Sudėtingos ir emocingos diskusijos apie abortus Europoje – utalk

tags: #salys #kuriame #panaikinta #teise #pasidaryti #aborta

Naujienos

Abortų teisės ribojimas Europoje ir pasaulyje: priežastys, pasekmės ir perspektyvos